Civilinė byla Nr. 2A-926-492/2010

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

44.1.; 44.5.2.4.; 73.2.6.1; 121.15.; 121.18.; 121.21.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Dalios Višinskienės, Henricho Jaglinskio,

sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,

dalyvaujant apeliantui atsakovui R. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13228-803/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bendraatsakoviams V. S. ir R. B. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,     

n u s t a t ė :

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti solidariai iš bendraatsakovių V. S. ir R. B. 7 189,21 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, bylinėjimosi išlaidas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniuje 2007-09-07 dėl V. S., vairavusio atsakovui R. B. priklausančią transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti R. S. Eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo R. S. kreipėsi į ieškovą, kuris šią žalą draudimo išmokos forma atlygino ir pagal Lietuvos Respublikos CK 6.280 str., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos atlyginimą iš atsakingo už eismo įvykį vairuotojo V. S. arba iš transporto priemonės savininko R. B.

Atsakovas V. S. pripažino savo atsakomybę už ieškinyje nurodytą 7 189,21 Lt žalą bei žadėjo ją atlyginti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovų R. B. ir V. S. solidariai 7 189,21 Lt nuostolių ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7 189,21 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas – 216 Lt žyminio mokesčio, 137,58 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovų R. B. ir V. S. lygiomis dalimis 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nurodė, kad remiantis VĮ „Regitra“ paruošta informacija apie transporto priemonę, automobilio VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas 2007-09-07 įvykusio įvykio metu buvo R. B. Nors jis su S. D. 2007-06-30 buvo sudaręs paskolos sutartį, tačiau ji neatitinka paskolos sutarties turinio. Pagal sutarties sąlygas, kur numatyta, jog automobilio kaina 3 000 Lt turi būti sumokėta po 1 000 Lt iki 2007-09-30, ji vertintina kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis, o remiantis CK 6.411 straipsnio 1 d., sudarius daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį, pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos. S. D. nesumokėjus visos kainos, automobilis jam nebuvo perduotas ir išregistruotas, taigi daikto savininkas nepasikeitė. Remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta transporto priemonės savininkui, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas R. B. įvykusio įvykio metu transporto priemonės nebuvo apdraudęs, taigi negalėjo jos naudoti ir leisti ja naudotis kitam asmeniui. Privalomos apdrausti transporto priemonės nedraudimas, perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Atsakovo R. B. atsakomybė ieškovui atsirado ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, visas ieškovo prašomas sumas priteisti iš atsakovo V. S. Nurodė, kad iš jo neteisėtai priteista žala, nes: 1) jis nebuvo transporto priemonės VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavęs V. S. Automobilis buvo perduotas S. D. Taigi jis ir turėjo rūpintis leidimu naudotis šiuo automobiliu kitiems asmenims; 2) transporto priemonė RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta dėl V. S. kaltės. Jis savo kaltais veiksmais – neteisėtai paimdamas transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai ją valdydamas – apgadino kitą transporto priemonę, todėl egzistuoja priežastinis ryšis tarp atsakovo V. S. kaltų veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Taigi iš jo priteistini patirti nuostoliai. Priežastinio ryšio tarp nuostolių ir atsakovo R. B. veiksmų nėra, todėl nuostolių atlyginimo institutas jam neturi būti taikomas; 3) atsakovas V. S. pripažino kaltę ir įsipareigojo atlyginti nuostolius; 4) CK numato, kad žalą turi atlyginti ją padaręs asmuo. Pastarasis ir draudimo kompanija laikomi solidariais skolininkais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sistemiškai aiškinant saugaus eismo keliais įstatymo 19 str. ir Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių nuostatas, transporto priemonės savininku yra asmuo, registruotas VĮ „Regitra“. Taigi, automobilio VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku eismo įvykio metu buvo apeliantas. Teisės aktai nustato privalomą sandorių registravimą parduodant transporto priemonę, todėl, pagal CK 1.75 str. 2 d., neįregistravusios sandorio, šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remiantis kitais įrodymais. Ieškovo manymu, atsakovo R. B. nurodyta paskolos sutartis vertintina kritiškai, nes: 1) pateikta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu, o ne gavus pretenziją iš biuro; 2) ji neatitinka CK reikalavimų (nėra tinkamai pasirašyta visų sutarties šalių, abejonių kelia nurodytas valstybinis numeris). Ieškovas teigė, kad duomenų apie tariamai neteisėtą transporto priemonės VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldymą byloje nėra. Pareiga atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą kilo ne tik eismo įvykio kaltininkui, bet ir apeliantui dėl to, kad transporto priemonės savininkas  (apeliantas) neapdraudė automobilio VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido ja naudotis kitiems asmenims. Nors atsakovas V. S. pripažino savo kaltę, tai neatima iš ieškovo teisės reikalauti atlyginti žalą iš abiejų solidariųjų skolininkų (Vilniaus apygardos teismo nutartis civ.b. 2A-475-611/09 ir kt.)

Atsakovo R. B. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykio Vilniaus mieste 2007-09-07 metu atsakovo V. S. vairuojama atsakovui R. B. priklausanti transporto priemonė Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą stovinčią transporto priemonę Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (l. 3). Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas atsakovas V. S. Transporto priemonės Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, remiantis VĮ „Regitra“ tvarkomo viešo registro duomenimis, eismo įvykio metu buvo nurodytas atsakovas R. B. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kompensavęs nukentėjusiam asmeniui išmokėtą žalos atlyginimą, tokiai pačiai sumai – 7 189,21 Lt įgijo regreso teisę reikalauti solidariai žalos atlyginimo iš asmens, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, ir iš asmens, transporto priemonės savininko, kuris buvo atsakingas už draudimo sutarties sudarymą.

Atsakovas R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis turi solidariai atsakyti, mano, kad visas žalos atlyginimas turi būti priteistas iš atsakovo V. S., kuris savo kaltę ir atsakomybę pripažino. Be to, ne apeliantas automobilį perdavė atsakovui V. S., nes automobilis, remiantis 2007-06-30 sutartimi, buvo perduotas S. D. Pastarasis ir turi būti atsakingas už automobilio perdavimą atsakovui V. S. Priežastinio ryšio tarp nuostolių ir atsakovo R. B. veiksmų nėra, todėl jis neprivalo jų atlyginti.

Teisėjų kolegija apelianto argumentų nepripažįsta pagrįstais. Civilinėje byloje pateikiama apelianto R. B. 2007-06-30 paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėtinai pardavė S. D., gyv. (duomenys neskelbtini) už 3 000 Lt, kuriuos jis privalo sumokėti dalimis iki 2007-09-30. Šioje sutartyje nėra aptartas automobilio perdavimo momentas, pats apeliantas bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2009-12-14 teismo posėdyje paaiškino, kad automobilio nebuvo perdavęs S. D., kadangi už jį nebuvo sumokėta pagal paskolos sutartį, automobilis buvo registruotas atsakovo vardu, nes nebuvo pilnai atsiskaityta; automobilio nebuvo apdraudęs; šiuo metu automobilis pavogtas (l. 64). Taigi pirmosios instancijos išvada, kad automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo perduotas S. D., pagrįsta byloje ištirtais įrodymais. Apeliantas galėtų gintis sandorio sudarymo faktu, tačiau turi pateikti atsikirtimuose nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus ((duomenys neskelbtini) str.), turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis, pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio perdavimą. Atsakovas R. B. nesiėmė priemonių, kad S. D. būtų apklaustas liudytoju, neprašė įtraukti šio asmens į bylą trečiuoju asmeniu. Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai bei paskolos raštelis, sudarytas su asmeniu, kuris neapklaustas teisme, nėra pakankami padaryti išvadai, jog automobilio savininku buvo ne atsakovas, o kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis 3K-7-300/2010).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes byloje, padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku laikytinas VĮ „Regitra“ tvarkomame viešame registre nurodytas asmuo – R. B.. Remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., pareiga sudaryti civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį yra nustatyta transporto priemonės savininkui. Šio įstatymo 23 str. 1 d. nustato, kad transporto priemonių draudikų biurui sumokėjus draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę, biuras turi teisę reikalauti, kad asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Atsakovo R. B. atsakomybė ieškovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl įstatymo imperatyvo nevykdymo ir draudžiamųjų normų pažeidimo. Apelianto aiškinimas, kai vienam asmeniui (atsakovui V. S.), pažeidusiam teisės aktų reikalavimus, atsakomybė kyla, o kitam (pačiam apeliantui), pažeidusiam įstatymo reikalavimą apdrausti transporto priemonę – ne, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Privalomos apdrausti transporto priemonės nedraudimas, perdavimas naudoti ir naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai. Vieno iš solidariųjų skolininkų skolos pripažinimas nepanaikina įstatyme įtvirtintos ieškovo teisės reikalauti žalą atlyginti iš abiejų solidariųjų skolininkų, kol žala nėra visiškai atlyginta (CK 6.6 str. 4 d.).

Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir civilinio proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo. Iš apelianto, kurio skundas nėra tenkinamas, į valstybės biudžetą priteistina 8,60 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidų (CPK 96 str. 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 Priteisti į valstybės biudžetą iš 8,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                              Virginija Volskienė

Teisėjai                                                                                    Dalia Višinskienė

                                                                                                            Henrichas Jaglinskis