Civilinė byla Nr. 2-2025-1040/2019

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00092-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 12 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieškovei E. G., jos atstovei advokatei Daliai Dudėnienei, atsakovui D. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Audronei Jasionienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11962-1040/2018 iš D. G. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G., gim. (duomenys neskelbtini), jį padidinant ir priteisti iš D. G. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti atsakovo D. G. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi D. G. ieškinyje nustatyta tvarka bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad santuokos su atsakovu nebuvo sudarę, kartu negyveno ir negyvena, atsakovas D. G. tėvystę sūnaus D. atžvilgiu pripažino gera valia. Minėta teismo nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, pagal kurią atsakovas D. G. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui D. G. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove E. G.; sutarta, kad atsakovas su sūnumi bendraus be apribojimų, iš anksto suderinęs su ieškove susitikimų su vaiku laiką. Ieškovė su atsakovo pasiūlyta 100 Eur išlaikymo suma sutiko, nes jis žadėjo dar papildomai prisidėti prie papildomų išlaidų vaikui, taip pat prie malkų žiemai pirkimo ir būsto tvarkymo, gyvenamojo namo dalį žadėjo užrašyti sūnaus vardu. Atsakovas sutarto dydžio - 100 Eur, išlaikymą sūnui D. moka, tačiau, priminus apie susitarimą dėl prisidėjimo prie kuro žiemai pirkimo, būsto tvarkymo ir atsiradusių papildomų išlaidų vaiko priežiūrai, jis nurodė, kad viską pirktų ir tvarkytų iš tų pačių išlaikymui skirtų lėšų. Nurodo, kad sūnui D. G. sukako 1 metai, sutarta išlaikymo suma visiškai neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, vis augančio pragyvenimo lygio. Be to, sūnui diagnozuota mažakraujystė, seborėjinis dermatitas, kas įtakoja didesnes išlaidas. Ligos nepavyksta sukontroliuoti, ji išryškėja net ir prie oro temperatūros kaitos. Paprašius atsakovo nupirkti vaistų ar miltelių nuo viduriavimo, jis atsako, kad neturi galimybės. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio sūnaus D. G. realiems ir pagristiems poreikiams per mėnesį reikia apie 390-410 eurų. Nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams per mėnesį reiktų apie 130 eurų maistui (perka mišinėlius, jautieną iš ūkininko, kt.), asmeninės higienos priemonėms - sauskelnėms, servetėlėms - apie 60 Eur, šampūnui, muilui, kt. - apie 10 eurų, rūbams, avalynei - apie 40-50 eurų, vitaminams, papildams, vaistams - 20 eurų (sūnus serga mažakraujyste, seborėjiniu dermatitu, peršalimo ligomis, todėl reikalinga stiprinti imuninę sistemą, vitaminą C), skalbimo priemonėms - 10 eurų (sūnus alergiškas), vaiko lavinimo priemonėms - apie 10 eurų, buities apyvokos daiktams - 10 eurų, kelionėms pas gydytojus - apie 10 Eur. Ieškovė su savo keturiais nepilnamečiais sūnumis, tame tarpe ir su sūnumi D., gyvena nuomojamame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. G., atsakovo brolio žmonai. Gyvenamasis namas yra kūrenamas malkomis, už malkų mašiną mokama 130 Eur, jų pakanka pusantro mėnesio laikotarpiui, moka už elektrą (apie 70 Eur), vandenį (apie 16 Eur), todėl vienam asmeniui tenka maždaug apie 40-50 eurų kas mėnesį. Ieškovė stovi eilėje socialiniam būstui gauti, kurį gavusi turės mokėti ir nuomos mokestį bei mokesčius už suteikiamas paslaugas. Nuolatine sūnaus D. priežiūra užsiima tik viena ieškovė. Dabartiniu metu ji yra vaiko priežiūros atostogose. Jos gaunamas pajamas sudaro iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos gaunama socialinė išmoka - apie 50 Eur kas mėnesį, VSDFV išmokos - apie 214 Eur kas mėnesį. Nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi. Ieškovė E. G. augina keturis nepilnamečius vaikus: sūnus E. G. yra našlaitis, gaudavo našlaičio pašalpą 110 Eur, o nuo 2019 m. sausio mėnesio gaus po 118 Eur, sūnūs D. D. ir D. D. gauna išlaikymą po 61,00 Eur iš valstybės. Atsakovas D. G. yra darbingo amžiaus žmogus, neturintis daugiau išlaikytinių asmenų. Jis minimaliai bendrauja su sūnumi, jis nesusiduria su kasdienine nepilnamečio vaiko priežiūra ir rūpesčiais. Atsakovas privalo dėti pastangas ir prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo, todėl privalėtų teikti 200 Eur išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui D. G.. Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti tikslią ir aiškią atsakovo ir sūnaus D. G. bendravimo tvarką, t. y. kad 1) atsakovas D. G. su sūnumi D. G. bendrauja kiekvieno mėnesio šeštadienį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienio 12 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 14 val.; 2) sūnaus D. G. gimimo dieną (kiekvienų metų sausio 18 d.) vaiko tėvas D. G. bendrauja su sūnumi dvi valandas sūnaus gyvenamojoje vietoje arba sūnų dviejų valandų laikotarpiui pasiima su savimi ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą; 3) Švenčių dienomis: Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, atsakovas su sūnumi bendrauja visą dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ryte ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare; 4) sūnaus D. G. tėvai įspėja vienas kitą apie negalėjimą bendrauti su vaiku dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių, prieš dvi dienas.

Atsiliepime atsakovas D. G. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui yra pakankamas šiandien dienos poreikiams patenkinti. Išlaikymo dydis nustatytas teismo sprendimu prieš keturis mėnesius,  jokių duomenų, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ar ieškovės turtinė padėtis per šį laikotarpį ieškovė teismui nepateikė. Šiuo metu atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 447 Eur (atskaičius privalomuosius mokesčius). Jokio nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto neturi. Dėl savo sveikatos būklės, jam yra nustatytas darbingumo lygis 55 proc., papildomo darbo dirbti negali. Atsakovui reikalinga pirkti vaistus, rūpintis gyvenamuoju būstu, maitintis. Ieškovė teigia, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 400 eurų, tačiau šios sumos nepagrindė jokiais įrodymais. Teismo nustatytas 100 eurų išlaikymas mėnesiui ir suteiktas gyvenamasis plotas sūnui, atsakovo manymu, yra pakankamas kaip iš tėvo. Atsakovas pažymėjo, kad nėra nusišalinęs nuo sūnaus gydymo priežiūros, kiek buvo reikalinga vykti sūnui pas gydytojus, nuvežė, taip pat vaistus, kuriuos liepdavo ieškovė nupirkti vaikui, nupirkdavo. Tokią poziciją atsakovas grindžia tuo, jog D. neturi specifinių poreikių, kurie pagal vieningai formuojamą teismų praktiką reikalauja papildomų lėšų, t. y., tokie kaip įgimta vaiko liga, įvairūs ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, ortodonto, ortopedo, okulisto paslaugos (ilgalaikės). Sūnus, kuriam vieneri metai, turi bendruosius visiems bendraamžiams būdingus vaiko poreikius, gyvena su mama mažame mieste, kas taip pat laikytina sąlyga, nereikalaujančia papildomų lėšų, nes paslaugos yra pigesnės, atstumai mažesni, nėra daug apmokamų viešųjų paslaugų. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, išlaikymo suma turi būti vertinama dar ir tuo aspektu, kad tėvas leidžia laiką su vaiku ir turi papildomų išlaidų kelionėms pas vaiką, vaiko maistui, trūkstamų priemonių vaiko priėmimui savo namuose įsigyti. Turi būti įvertintos minėtos sąlygos, kadangi jos lemia poreikį skirti vaikui tam tikrą išlaikymo dydį per mėnesį. Išlaikymo dydis turi būti siejamas su protingais pačio vaiko poreikiais, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė gyvena atsakovui priklausančiame name ir jokio nuomos mokesčio nemoka. Namus, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovas nupirko iš savo brolio sutuoktinės E. G. (buvusi J.), tik nėra juridiškai jų įforminęs. Šiais namais ieškovė naudojasi be jokių sąlygų. Atsakovas neprieštarauja, kad būtų nustatyta konkreti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. G. tvarka. Tačiau tvarka, kurią nori ieškovė nusistatyti, turi būti apibrėžta konkrečiomis valandomis. Šeštadieniais ir metinių švenčių, t. y. Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dienomis, vaiko gimimo dieną sūnus D. galėtų viešėti pas atsakovą nuo 10 val. iki 15 val. Tai padėtų išvengti konfliktinių situacijų. Ieškovės ieškinys dėl išlaikymo padidinimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o bendravimo tvarka, įvertinus pastebėjimus, nustatoma.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad lankėsi ieškovės ir jos nepilnamečio sūnaus faktinėje gyvenamojoje vietoje. Šeima įsikūrusi dviejuose kambariuose, buitis kukli, bet tvarkinga. Gyvenamoji patalpa apšildoma kietu kuru, yra vandentiekis. E. G. nuolat rūpinasi savo nepilnamečio sūnaus sveikata, ugdymu. D. G. yra aprūpintas drabužiais ir avalyne pagal sezoną. Skyrius, atsižvelgdamas į įstatymines nuostatas mano, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnamečio D. G. teises ir teisėtus interesus, tačiau konkretus išlaikymo dydis nustatytinas bylos nagrinėjimo metu, įvertinus bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendimą priimant vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo bei sąžiningumo principais.

Ieškovė E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas buvo pasižadėjęs papildomai prisidėti prie vaiko išlaikymo, mokėti daugiau nei priteistas 100 Eur išlaikymas. Kurį laiką jis ir rūpinosi vaiku, ir atvažiuodavo, paskui staiga viskas pasikeitė. Abu pasirašė notarinę sutartį dėl 100 Eur išlaikymo vaikui teikimo, kurią vėliau pateikė teismui tvirtinti. Žodžiu abu buvo sutarę, kad atsakovas leis deklaruoti gyvenamąją vietą tame name, kuriame leido gyventi su vaiku, tačiau to irgi nepadarė. Šiuo metu deklaruota gyvenamoji vieta kitur, todėl negali tvarkytis kompensacijos malkoms ir pan. Žadėjo prisidėti prie malkų pirkimo, tačiau nebuvo prisidėjęs. Susirgus vaikui ir paprašius atvežti vaistų, atsakė, kad neturi galimybių. Jei atveža sauskelnes, atveža čekį ir liepia pačiai susimokėti. Anksčiau atsakovas atvažiuodavo pabūti su vaiku, paimdavo pasivažinėti, pabūdavo apie valandą laiko. Po sutarties pasirašymo atsakovas yra nupirkęs tik vieną buteliuką preparato „Niam Niam“. Po 100 Eur moka kas mėnesį. Nurodo, kad vaikui reikalingas tepalas stabdyti dermatitą, kurį tepa 2 kartus per dieną, nes jo oda sausėja, ji labai reaguoja į prausiklius. Naudoja specialų antialgerinį šampūną, skalbimo priemonę, kuri kainuoja 6 eurus už 0,5 litro, jos užtenka savaitei. Sauskelnes naudoja geras, už 48 vnt. sumoka 11 Eur, „Pampers“ firmos, sugeriančios drėgmę. Per mėnesį sunaudoja virš 200 vnt. sauskelnių. Maistui perka jautieną iš ūkininko, jei kiaulieną – tai tik nugarinę ar sprandinę, kad būtų daugiau geležies. Vaikas netoleruoja pieno baltymo, jis dar geria mišinuką. Paaiškino, kad gyvena atsakovo name,  nors jis nėra susitvarkęs dokumentų ir namo nepersirašė savo vardu. Namas paveldėtas atsakovo brolio žmonos sesers. 2016 m. už namą davė 100 Eur, vėliau buvo sumokėta dar 500 Eur, iš tų pinigų atsakovas grąžino 170 Eur, nes buvo name darytas remontas. Šiuos pinigus atsakovas traktavo kaip pinigus už namo nuomą. Nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio moka tik už elektrą ir vandenį, vandentiekį įsivedė už savo lėšas. Tame name gyvena nuo 2015 m., nuomos nemoka. Žodine sutartimi buvo sutarta, kad tą namą ji galės išsipirkti. Kadangi tame name negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, tai laukia eilėje socialinio būsto. Šiai dienai eilėje 35 vietoje. Tos namo dalies įsigyti nebeplanuoja, nes dokumentai nesutvarkyti, namo dalis neregistruota. Ieškovė malkas pirko už 130 Eur ir du kartus pirko priekabėlę malkų po 50 Eur. Priekabėlės užtenka trims savaitėms. Dar reikės pirkti vieną priekabėlę už 50 Eur. Gyvena penkiese su 4 vaikais. Už vandenį moka apie 3 Eur per mėnesį, elektra – apie 25 Eur mėnesiui. Vaikas be dermatito dar turi mažakraujystę. Transporto priemonių ieškovė neturi. Gyvena Ukmergės rajone, tai vaiką į gydymo įstaigą kelis kartus nuvežė atsakovas, o ambulatorija yra ir (duomenys neskelbtini) miestelyje. Taip pat perka vaikui ugdymo priemones, jis domisi grojančiais žaislais. Naudoja baltarusišką mišinuką vaikui stiprinantį imunitetą, 800 g. kainuoja 6 Eur, jo užtenka beveik savaitei. Rūbus vaikui perka Lidl parduotuvėje, tačiau dažniausiai perka internete iš kitų mamyčių. Gydytojų išrašyti tepalai vaikui nėra kompensuojami. Šiuo metu dermatitas plinta, jis turi būti pastoviai gydomas. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino savo reikalavimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir prašė nustatyti, kad: 1) atsakovas D. G. su sūnumi D. G. bendrauja kiekvieno mėnesio šeštadienį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienio 12 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17 val.; 2) sūnaus D. G. gimimo dieną (kiekvienų metų sausio 18 d.) vaiko tėvas D. G. bendrauja su sūnumi nuo 12 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje arba sūnų pasiima su savimi ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 17 val.; 3) Švenčių dienomis: Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, atsakovas su sūnumi bendrauja pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. vakare; 4) sūnaus D. G. tėvai įspėja vienas kitą apie negalėjimą bendrauti su vaiku dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių, prieš dvi dienas (šalių liga, išvykimas aplankyti seserų Kaune ir pan.).

Teismo posėdžio metu atsakovas D. G. nurodė, kad laukia peties sąnario protezo operacijos, reabilitacija ilgai užtruks, todėl 200 Eur neišgalės mokėti. Dėl ieškovės reikalaujamos bendravimo tvarkos ginčo nėra, sutinka su jos siūloma patikslinta tvarka. Paaiškino, kad ieškovei ir vaikui suteikė gyvenamąjį plotą, vežioja į gydymo įstaigas, nuperka vaistus. Pradžioje ieškovė norėjo tą namo dalį išsipirkti, kai gimė vaikas atsakovas sutiko namo dalį užrašyti sūnaus vardu ir dabar su tuo sutinka. Tačiau namo dokumentai nėra sutvarkyti, nes vienam per didelė suma dokumentų tvarkymui. Kartais būna išvažiavęs į užsienį dirbti, tada paprašo savo brolio, kad vaikui nupirktų sauskelnių. Dabar laukia operacija, bus apie 6 mėnesius nedarbingas, todėl nebus pajėgus mokėti po 200 Eur. Sutiktų papildomai mokėti po 30 Eur, todėl viso galėtų mokėti po 130 Eur. Nekilnojamojo turto neturi, naudojasi brolio automobiliu. Atsakovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, todėl negali daugiau dirbti. Kartais važiuoja dirbti į užsienį, paskutinį kartą buvo išvykęs prieš metus. Ten rūšiuoja dėžes, tuščią tarą, darbas sezoninis, tačiau daugiausia darbas vasarą. Nurodo, kad gyvena su sugyventine, kuri turi 12 metų vaiką, padeda jį išlaikyti. Jei turėtų normalias pajamas, galėtų mokėti po 180 Eur, tačiau dabar tokios galimybės nėra. Namą pirko pagal preliminarią sutartį už 5000 Lt, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Viena namo dalis priklauso kitam žmogui. Pagal ją pradžioj sumokėjo 3500 Lt, paskui primokėjo dar 1500 Lt.

Teismo posėdyje skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą. Papildomai paaiškino, kad ginčo dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nėra, o priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja turėtų būti paskirta E. G..

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenims nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) E. G. ir D. G. gimė sūnus D. G. (b. l. 8). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11962-1040/2018 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp E. G. ir D. G.. Sutartimi atsakovas D. G. įsipareigojo mokėti sūnui D. G. išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis bei bendrauti su sūnumi be apribojimų (b. l. 9). Iš 2019 m. sausio 7 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2019-472-PD)-1 matyti, kad E. G. su keturiais savo sūnumis deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo ir apskaitos skyriaus 2018 m. liepos 26 d. pažyma Nr. (17.3.2.)18-3655 patvirtina, kad E. G. įrašyta į asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, eilės Nr. 89 (b. l. 12). Iš AB Swedbank banko išrašų matyti, kad E. G. pajamas sudaro Ukmergės rajono savivaldybės skiriama pašalpa, Sodros išmokos vaikų išlaikymui (b. l. 18-23). Atsakovui D. G. yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (b. l. 35). D. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. vasario 6 d. (b. l. 42). Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 2019 m. sausio 2 d. matyti, kad D. G. pajamos yra 447,53 Eur (b. l. 36). D. G. jo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 51-54). Nuo 2019 m. kovo 5 d. D. G. įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos eilę nemokamam specialiajam peties sąnario endoprotezui gauti. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus 2019 m. kovo 5 d. pažyma Nr. 1R-5112 (b. l. 65). Iš byloje esančios 2013 m. balandžio 22 d. preliminarios sutarties Nr. 1/1 matyti, kad D. G. ketina pirkti iš E. J. namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 37). Medicininiai dokumentai patvirtina, kad šalių sūnus D. G. serga mažakraujyste bei seborėjiniu dermatitu (b. l. 10-11). Vaiko gydymui skirtas išlaidas patvirtina byloje esantys kasos čekiai (b. l. 64).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų išlaikymą reguliuojančias nuostatas (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str. ir kt.). 

Ieškovė savo reikalavimą padidinti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį motyvuoja tuo, kad atsakovas nesilaiko žodinio susitarimo mokėti daugiau nei teismo priteistas 100 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. G.. Šalių sūnus serga mažakraujyste bei dermatitu, yra alergiškas pieno baltymams, todėl reikalinga pirkti vitaminus ir vaistus ligai suvaldyti, pirkti geras, antialergines skalbimo priemones, kokybiškas sauskelnes. Atsakovas šių aplinkybių neneigė, tačiau tvirtino, kad šiuo metu gali mokėti tik 130 Eur dydžio išlaikymą sūnui per mėnesį, nes jam bus atlikta peties sąnario keitimo operacija, reabilitacija gali trukti iki 6 mėn., jo darbingumo lygis yra tik 55 proc., todėl uždirbti papildomų lėšų šiuo metu neturi galimybės. Be to nurodo, kad suteikė ieškovei ir sūnui gyvenamąjį plotą, todėl nuomos mokesčio jai mokėti nereikia. Taigi byloje nėra ginčo, kad išlaikymo dydis turi būti padidintas, tačiau nėra sutariama dėl jo dydžio.

Siekiant nustatyti iš esmės pasikeitusius vaiko poreikius, būtina įvertinti ieškovės nurodomus padidėjusius sūnaus poreikius.

Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio sūnaus D. G. realiems ir pagristiems poreikiams per mėnesį reikia apie 390-410 eurų. Nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams per mėnesį reiktų apie 130 eurų maistui (perka mišinėlius, jautieną iš ūkininko, kt.), asmeninės higienos priemonėms - sauskelnėms, servetėlėms - apie 60 Eur, šampūnui, muilui, kt. - apie 10 eurų, rūbams, avalynei - apie 40-50 eurų, vitaminams, papildams, vaistams - 20 eurų (sūnus serga mažakraujyste, seborėjiniu dermatitu, peršalimo ligomis, todėl reikalinga stiprinti imuninę sistemą, vitaminą C), skalbimo priemonėms - 10 eurų (sūnus alergiškas), vaiko lavinimo priemonėms - apie 10 eurų, buities apyvokos daiktams - 10 eurų, kelionėms pas gydytojus - apie 10 Eur, už malkų mašiną mokama 130 Eur, jų pakanka pusantro mėnesio laikotarpiui, moka už elektrą (apie 70 Eur), vandenį (apie 16 Eur), todėl vienam asmeniui tenka maždaug apie 40-50 eurų kas mėnesį.

Teismo vertinimu ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, nėra neproporcingos vaiko poreikiams, juolab, kad vaikas yra spartaus augimo laikotarpyje (1 metų amžiaus), alergiškas, jam reikalingos specialios higienos priemonės, kūdikio maistas keičiamas įprastu, jo poreikiai neabejotinai didėja. Pažymėtina, kad 100 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui buvo nustatytas šalių susitarimu, teismui nevertinus realių vaiko poreikių ir šalių turtinės padėties. Nors pirmiau išdėstytos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo pajamos nėra didesnės už ieškovės (t. y. ieškovės pajamos (socialinės išmokos, pašalpos) sudaro apie 500 Eur per mėnesį, atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo mėnesinis darbo užmokestis yra apie 447,53 Eur mėnesiui), tačiau ieškovė turi keturis išlaikomus nepilnamečius vaikus, tuo tarpu atsakovas turi vieną nepilnametį sūnų D. G., kurį turi pareigą išlaikyti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės galimybės dirbti šiuo metu yra ribotos dėl auginamo mažamečio vaiko, o atsakovo dėl planuojamos peties sąnario operacijos, jam nustatytas 55 procentų darbingumas. Visgi, atsakovas dirba, nurodė, kad yra važiavęs dirbti į užsienį, kad padeda išlaikyti savo sugyventinės nepilnametę dukrą, teigia, jog turi įsigijęs namo dalį, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė, tačiau nėra susitvarkęs nuosavybės dokumentų, teismo posėdžio metu sutiko mokėti 30 Eur didesnį išlaikymą sūnui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui.  Šiame kontekste, pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 555 eurų, atskaičius mokesčius – 395,77 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025). Šiuo atveju, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamą darbo užmokestį (447,53 Eur), jo galimybes papildomai dirbti pagal turimus darbo įgūdžius ir jo nurodytus sveikatos sutrikimus (bus atlikta peties sąnario keitimo operacija), teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo pricipus atitiktų išlaikymo dydžio padidinimas iki 170 Eur, kuris yra pakankamas tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, paliekant galimybę abiem tėvams pagal galimybes tenkinti kitus vaiko poreikius. Teismo vertinimu, mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Išlaidos vaiko poreikiams ieškinio pateikimo metu jau faktiškai buvo, dėl to ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą nuo ieškinio priėmimo dienos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.200 straipsnis). 

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo posėdžio metu patikslino reikalavimus dėl bendravimo tvarkos, atsakovas sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su sūnumi tvarka, todėl nustatytina, kad D. G. su sūnumi D. G. bendrauja kiekvieno mėnesio šeštadienį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienio 12 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17 val.; sūnaus D. G. gimimo dieną (kiekvienų metų sausio 18 d.) vaiko tėvas D. G. bendrauja su sūnumi nuo 12 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje arba sūnų pasiima su savimi ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 17 val.; Švenčių dienomis: Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, atsakovas su sūnumi bendrauja pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. vakare; sūnaus D. G. tėvai įspėja vienas kitą apie negalėjimą bendrauti su vaiku dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių (šalių liga, išvykimas aplankyti seserų Kaune ir pan.), prieš dvi dienas.

Šalys turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus. Be to, pasikeitus aplinkybėms ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei E. G. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2688-13522 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. 2019 m. kovo 26 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-1992 patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 244,79 Eur advokato užmokestis (b. l. 70). Atsakovo gaunamos pajamos leidžia spręsti, kad jo turtinė padėti nėra geresnė už ieškovės, jis objektyviai negali sumokėti valstybei visų bylinėjimosi išlaidų (244,79 Eur), o priverstinis šių bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės neigiamai įtakotų atsakovo išlaikymo vaikui teikimą. Be to, atsakovas turi sveikatos problemų, jo galimybės dirbti ir užsidirbti papildomai yra ribotos. Esamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga pripažinti, kad priverstinis bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens turtinę padėtį, kuri reikšminga, teikiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui, todėl bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas iki 100 Eur (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-11962-1040/2018 nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio sūnaus D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti periodines išmokas kas mėnesį po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 24 d., iki sūnaus pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) atsakovas D. G. su sūnumi D. G. bendrauja kiekvieno mėnesio šeštadienį, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienio 12 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 17 val.;

2) sūnaus D. G. gimimo dieną (kiekvienų metų sausio 18 d.) vaiko tėvas D. G. bendrauja su sūnumi nuo 12 val. sūnaus gyvenamojoje vietoje arba sūnų pasiima su savimi ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 17 val.;

3) Švenčių dienomis: Šv. Kalėdų antrą dieną, Šv. Velykų antrą dieną, atsakovas su sūnumi bendrauja visą dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. vakare;

4) sūnaus D. G. tėvai įspėja vienas kitą apie negalėjimą bendrauti su vaiku dėl ligos, užimtumo darbe ar kitų svarbių priežasčių (šalių liga, išvykimas aplankyti seserų Kaune ir pan.), prieš dvi dienas.

Sprendimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 100 Eur (vieną šimtą eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja                                                Inga Vaišvilienė