AN byla Nr. II-33-882/2023

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00001-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.10.4

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS 

2023 m. vasario 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas,

sekretoriaujant Godai Pranskaitytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. K., jo atstovei advokatei D. M.,

nukentėjusiųjų atstovei D. K.,

Šiaulių apskrities VPK įgaliotam atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2022-11-29 nutarimo Nr. 41-ANR_N-1189-2022 administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2022-11-29 nutarimu Nr. 41-ANR_N-1189-2022 T. K. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad jis nuo 2022-04-19 21.56 val. iki 2022-09-24 17.40 val. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konfliktavo su sutuoktine D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., garsiai šūkavo, triukšmavo, plūdo sutuoktinę necenzūriniais žodžiais ir vadino ją kitais nepagarbiais žodžiais savo vaikų akivaizdoje, o būtent:

2022-04-19 apie 21.56 val. mažamečių vaikų J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje plūdosi sutuoktinės D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu žodžiais: „Blet, išgama kažkokia, von tu nachui, padla“, „Čiulpk tu bybį, kurva, žiurke tu paskutine“.

Taip pat 2022-06-13 apie 18.32 val. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., - „brudu“.

Taip pat 2022-06-15 apie 23.10 val. mažamečių vaikų J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje plūdosi sutuoktinės D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu žodžiais: „Valkata, kurva, blet, nieko nebus čia, kurva, kitaip...“, „Idiote, blet“.

Taip pat 2022-07-13 apie 18.44 val. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nepilnamečio vaiko N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje vadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. – „šiukšle, brudu ir gyvuliu“.

Taip pat 2022-07-27 apie 19.46 val. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nepilnamečio vaiko N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. – „nevala“.

Taip pat 2022-08-10 apie 19.18 val. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. – „brudu, žuvėdra“.

Taip pat 2022-09-12 apie 20.50 val. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. – „išgama“.

Taip pat 2022-09-17 apie 15.32 val. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. – „bjaurybe“.

Taip pat 2022-09-24 apie 17.40 val. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. – „patologine melage ir šiukšle“. Taip demonstravo netinkamą elgesį savo vaikų akivaizdoje bei panaudojo valdžią priešingai vaikų interesams, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 24 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, reglamentuojančias saugias vaiko aplinkos sąlygas. T. K. už tai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2023-01-03 Šiaulių apylinkės teisme gautas T. K. (toliau – Pareiškėjas) skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2022-11-29 nutarimo Nr. 41-ANR_N-1189-2022 (toliau – Skundžiamas nutarimas) panaikinimo ir jo atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Pareiškėjas nesutinka su Skundžiamu nutarimu. Anot jo, Skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, neįvertino visų esminių faktinių aplinkybių (ANK 566, 567, 569 str.), netinkamai aiškino ir taikė ANK 73 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidė Pareiškėjo teisės į gynybą ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų reikalavimus, netyrė, neatskleidė ir nenustatė Pareiškėjo kaltės turinio, nukrypo nuo teismų suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Šie pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėto Skundžiamo nutarimo priėmimui, todėl Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos teisena - nutrauktina, Pareiškėjui nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Visų pirma, asmuo turi galėti gintis nuo kaltinimo, o tai padaryti yra įmanoma tik tada, kai galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Priimant Skundžiamą nutarimą Pareiškėjui buvo perskaitytas Skundžiamas nutarimas su jame įrašytais pusės metų laikotarpiu (nuo 2022-04-19 iki 2022-09-24) įvykusių devynių epizodų metu pavartotais konkrečiais pavieniais žodžiais, taigi Pareiškėjui pateiktas kaltinimas nebuvo nei aiškus, nei išsamus, į ką Pareiškėjas iškart atkreipė Institucijos dėmesį savo apklausoje. Vis dėlto, jokia platesnė informacija apie įvykius, kuriuose atitinkami pavieniai žodžiai buvo vartoti, apie išsamesnį žodžių pavartojimo kontekstą ir pan. (jau nekalbant apie galimybę išklausyti pačius garso įrašus) Pareiškėjui nebuvo suteikta. 2022-11-29 apklausiant Pareiškėją ir priimant Skundžiamą nutarimą, Pareiškėjas paprašė susipažinti su garso įrašais, nes neturėjo jokios objektyvios galimybės apsiginti nuo reiškiamo kaltinimo ir pateikti savo paaiškinimus dėl pusės metų laikotarpiu epizodiškai pavartotų konkrečių pavienių žodžių. Tai savo apklausoje, paprašęs susipažinti su garso įrašais, Pareiškėjas atitinkamai ir nurodė: „Logiška, kad praėjus tiek laiko aš pasakyto žodžio pakomentuoti negaliu". Nepaisant to, kad Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su išsamiais jam reiškiamais kaltinimais (bent išsamiu pavienių žodžių pavartojimo kontekstu), Skundžiamas nutarimas buvo priimtas, o su pačiais garso įrašais Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti praėjus savaitei po Skundžiamo nutarimo priėmimo, t. y. tik 2022-12-06. Tokiomis aplinkybėmis Pareiškėjas neturėjo galimybės apsiginti nuo kaltinimo, nes Skundžiamo nutarimo priėmimo metu objektyviai negalėjo suvokti, už kokią konkrečią veiką (be kita ko, kokiame kontekste ir kokiomis aplinkybėmis pasakytus konkrečius pavienius žodžius ar išsireiškimus) jam norima taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 73 str. 1 d. Atitinkamai, Skundžiamo nutarimo priėmimo metu kaltinimo esmė Pareiškėjui nebuvo atskleista ir dėl išdėstytų priežasčių Pareiškėjui buvo apribota galimybė tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo - teikti paaiškinimus, įrodymus ir t. t., todėl šią savo teisę Pareiškėjas įgyvendina tik šiame skunde.

Pareiškėjo manymu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 73 str. 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą dėl to, kad „2022-04-19 apie 21.56 val. mažamečių vaikų J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje plūdosi sutuoktinės D. K. atžvilgiu žodžiais: „Blet, išgama kažkokia, von tu nachui, padla ", „Čiulpk tu bybį kurva, žiurke tu paskutine“. Visų pirma, pažymėtina, kad garso įrašas prasideda būtent nuo to momento, kai nebesusilaikęs ir pratrūkęs Pareiškėjas pradeda keiktis, prieš tai sušaukdamas, kad D. K. „jį puola" ir Pareiškėjas tiesiog „nebegali“. Garso įrašas neatskleidžia tikrųjų konflikto aplinkybių - kad D. K. visą vakarą koneveikė Pareiškėją ir provokavo konfliktą, Pareiškėją visą vakarą engdama ir įžeidinėdama vaikų akivaizdoje, pvz.: pasakodama vaikams, kad Pareiškėjas yra „škuduras“, kad „jo dienos name suskaičiuotos", kad jis yra „šeimos nelaimė, traukia nelaimes ir dėl to net reikia kviesti kunigą, pašventinti namą" ir t.t. (garso įrašas pridedamas). Maža to, Pareiškėjui pratrūkus keiksmažodžiais, D. K. pradeda juoktis, tokiu būdu išreikšdama pasitenkinimą, kad tikslą pasiekė - pagaliau išvedė Pareiškėją iš kantrybės, ir dar labiau provokuodama konfliktą, nors šalia girdimas sūnaus J. K. balsas. Tai, kad D. K. sąmoningai ir tikslingai provokavo konfliktą sūnaus J. K. akivaizdoje, rodo ir kitos užfiksuoto konflikto detalės, pvz.: Pareiškėjas sako: „matai, kad ji mane puola“, „aš nebegaliu“, „dink iš akių“, tačiau D. K. sąmoningai nebaigia konflikto ir toliau jį aštrina, kalbėdama „supranti, šiaip paprastai žmogus, pasakai „eik susitvarkyti“, tai žmogus ir susitvarko“ ir t.t. <...> o ką tu darai?“ ir t.t., į ką Pareiškėjas vis prašo D. K. atsitraukti ir pastoviai kartoja „eik iš akių“, į ką D. K. vis toliau komentuoja tą patį „puodo neišsiplovei, <...> tualete šiki, šūdo nenuleidi" ir t.t., į ką Pareiškėjas sako: „aš išvis nieko nesakau, ateina trukdo gyvenimą...", į ką D. K. nenustoja aštrinti konflikto ir vis liepia eiti tvarkytis, tuo pačiu aiškindama, kad Pareiškėjas „niekada nesusitvarkys" ir t.t., į ką Pareiškėjas galiausiai sako: „Kam tu tą vaiką kusini, kas tau yra, kam tu konfliktuoji, kam tu vaikui širdelę skaudini? Kam tu skaudini vaikui širdelę?", „patylėk" ir t.t., į ką D. K. nereaguoja ir toliau aiškina, kad Pareiškėjas „nesusitvarkys" kad ji „100 proc. žinanti, kad jis nesusitvarkys", liepia „neiti į (bendrą) miegamąjį <...>, nevaikščioti ten, <...> nes ten Pareiškėjo daiktų nėra, nėra ten ko vaikščiot" ir t.t., tokiu būdu provokuodama ir akivaizdžiai tikėdamasi ne ko kito, o darkart išvesti Pareiškėją iš kantrybės. Papildomai pastebėtina, kad D. K. galiausiai nutilus J. K. yra geros nuotaikos, su Pareiškėju kalba apie zuikutį, ežiukus ir kitus vaikiškus dalykus. Tuo tarpu tiek, kiek susiję su A. K., nėra jokių pagrįstų duomenų (be kita ko, A. K. balsas visiškai nesigirdi), kad garso įrašą padarė būtent ji, o ne Pareiškėjo ir D. K. namuose labai dažnai laiką (paromis) leidžiantis jų krikštasūnis E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), juolab, kad 2022-04-19 buvo mokinių pavasario (Velykų) atostogos. Akcentuotina, kad Pareiškėjas konflikto metu A. K. nematė, garso įraše nei jos balsas, nei kitų asmenų kreipimaisi į A. nėra girdimi (Pareiškėjas apeliuoja tik į D. K. keliamą stresą J. K.), todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad 2022-04-19 konfliktas įvyko ir A. K. akivaizdoje. Juolab, kad visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 73 str. 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą vien todėl, kad „2022-06-13 apie 18 val. 32 min. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K. „brudu". Garso įrašas yra tendencingai iškirptas, sąmoningai nuslepiant įvykio pradžią - tai, kaip prieš tai D. K. koneveikė ir įžeidinėjo Pareiškėją dėl to, kad jis vasaros metu nupirko sūnui J. pašiltintas kelnes, o netrukus paaiškėjo, kad D. K. sūnui J. pasakoja, kad Pareiškėjas mušasi ar kažką muša, į ką Pareiškėjas ramiai ir atsakė „Motina mokina tave labai negražių dalykų apie mane <...> kas čia tau papasakojo, kad tėtis muša ką nors? Kas čia per nesąmonės? J. atsako „Aš tiesiog klausiu mamos", į ką Pareiškėjas atsako: „Neklausk, matai, kad ji šneka nesąmones, kad visi būtų pikti, <...> brudas". Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodyta Skundžiamame nutarime, šiuo atveju Pareiškėjas, atsakydamas į jam pareikštus nepagrįstus kaltinimus, pavartoja pavienį išsireiškimą, nekonfliktuoja su D. K., niekaip netriukšmauja, garsiai nešūkauja, kalba ramiai.

Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 73 str. 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą dėl to, kad „2022-06-15 apie 23 val. 10 min. mažamečių vaikų J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje plūdosi sutuoktinės D. K. atžvilgiu žodžiais „Valkata, kurva, blet; nieko nebus čia, kurva, kitaip...", „Idiote, blet". Iš garso įrašo yra akivaizdu, kad konfliktą ir vėl inicijavo ir išprovokavo D. K., sumetusi visas Pareiškėjo striukes iš prieškambario spintos į darbo kambarį ant žemės (kuriame laisvėje gyvena triušis ir kuris tuštinasi ant minkšto pagrindo, pvz.: ant rūbų, jei jie guli ant žemės). Tai, kad D. K. sąmoningai ir tikslingai išprovokavo konfliktą, nepaisydama sūnaus J. K. buvimo šalia, rodo ir kitos užfiksuoto konflikto detalės, pvz.: Pareiškėjas sako: „Kas tau yra, ar aš keliu konfliktus? Leisk man susikabinti striukes. Ant žemės sumesta ", „užsičiaupk, gerai? Užsičiaupk, aš su tavim konfliktų nenoriu, aš jų nekenčiu", „ką tu darai vaikui? Užsičiaupk, tu vaiką stresuoji. Užsičiaupk. <...> užsičiaupk, vaikui stresas, užsičiaupk. Užsičiaupk. Užsičiaupk, aš su tavim nediskutuoju. Aš nediskutuoju. Aš tiesiog nenoriu kalbėti. Aš su tavim nenoriu diskutuoti. Užsičiaupk. Tu vaikui stresą keli. Ko tu kalbi? Eik iš čia. Ar tu nesupranti, ar tu nesuvoki, ką tu darai? Tu vaikui keli stresą, užsičiaupk. Aš su tavim nekalbu. Tu matai, kaip vaikas reaguoja į tave? Užsičiaupk. Eik iš čia. Niekas su tavim nekalba. Užsičiaupk, neįdomu niekam. Užsičiaupk, tavęs yra prašoma gražiuoju. Užsičiaupk" ir t.t., į ką D. K. vis bando peršaukti Pareiškėją aiškindama, kad ji kažką tvarkė ir net įtraukdama sūnų J. „J., nebešūkauk, J., pasakyk tetei, kad šiandien aš tvarkiausi apačią", nors J. tiesiog kartoja „baikit". Papildomai pastebėtina, kad tiek, kiek susiję su A. K., nėra jokių pagrįstų duomenų (be kita ko, A. K. balsas visiškai nesigirdi), kad garso įrašą padarė būtent ji, o ne Pareiškėjo ir D. K. namuose labai dažnai laiką (paromis) leidžiantis jų krikštasūnis E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), juolab, kad 2022-06-15 buvo mokinių vasaros atostogos. Akcentuotina, kad Pareiškėjas konflikto metu A. K. nematė, garso įraše nei jos balsas, nei kitų asmenų kreipimaisi į A. nėra girdimi (Pareiškėjas apeliuoja tik į D. K. keliamą stresą J. K.), todėl pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad 2022-06-15 konfliktas įvyko ir A. K. akivaizdoje. Juolab, kad visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 73 str. 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą vien todėl, kad „2022-07-13 apie 18 val. 44 min. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nepilnamečio vaiko N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. akivaizdoje vadino sutuoktinę D. K. „šiukšle, brudu ir gyvuliu". Pažymėtina, kad šiuo atveju nors Pareiškėjas ir kalbasi su vaikais, tačiau žodžius „šiukšlė" ir „brudas" (žodis „gyvulys" išvis negirdimas) ištaria kalbėdamas pats su savimi ir komentuodamas situaciją tik sau pačiam („kažką suka šiukšlė negero..." ir „kas per brudas...“). Nei vienas vaikas niekaip nesureguoja į tokius Pareiškėjo komentarus, nėra jokių patikimų duomenų ir/ar įrodymų, kad jie šiuos komentarus išgirdo. Juolab, kad Pareiškėjui iš pradžių klausiant „A., N., kas nors girdit?", nei vienas vaikas neatsako, nes tikėtinai žaidžia su kompiuteriu užsidėję ausines. Tik vėliau prieina A. K. ir trumpai pakalbėjęs su Pareiškėju, vėl nueina, nutyla. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir pats tarnybinis pranešimas dėl D. K. naujai pateiktų garso įrašų turinio nagrinėjimo - šiame pranešime pažymėta, kad Pareiškėjo vartojami žodžiai (nors žodis „gyvulys" net negirdimas) „girdisi fone“. Primintina, kad visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi, priešingai nei nurodyta Skundžiamame nutarime, šiuo atveju Pareiškėjas pavartoja pavienius išsireiškimus, kurių vaikai tikėtinai net negirdėjo, jis nekonfliktuoja su D. K., niekaip netriukšmauja, garsiai nešūkauja, kalba ramiai. Pastebėtina ir tai, kad šio įvykio metu A. K. jau buvo pilnametis.

Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 73 str. 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą vien todėl, kad „2022-07-27 apie 19 val. 46 min. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir nepilnamečio vaiko N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K. „nevala“. Eilinį kartą nėra atskleidžiamos tikrosios įvykio aplinkybės - pati D. K. pradėjo sistemingai Pareiškėją įžeidinėti, sakydama „iš kur ta smarvė, Pareiškėjas smirda kaip pastipusi žiurkė, gal pastipusią žiurkę užsėdo" ir pan., po ko jauniausias sūnus J. netgi bėgdavo tos žiurkės ieškoti (tai nurodyta ir Pareiškėjo ieškinyje, civilinėje byloje Nr. e2-12675-1028/2022). Eilinį kartą D. K. komentuojant, kad Pareiškėjas smirda kaip „pastipusi žiurkė" ir vis epizodiškai paklausiant „iš kur ta smarvė", Pareiškėjas galiausiai sarkastiškai atsakė „<...> nevala, prauskis, jei smirda, tai reikia praustis“, taip pat pažymi, kad šitaip D. K. kelia įtampą namuose. Taigi, priešingai nei nurodyta Skundžiamame nutarime, šiuo atveju Pareiškėjas tik sarkastiškai pavartoja pavienį išsireiškimą, nekonfliktuoja su D. K., niekaip netriukšmauja, garsiai nešūkauja, kalba ramiai.

Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 73 str. 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą vien todėl, kad „2022-08-10 apie 19 val. 18 min. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K. „brudu, žuvėdra". Šiuo atveju svarbu tai, kad 2022-08-10 D. K. po dešimties parų buvimo kartu su meilužiu A. Č. pagaliau į namus parvežė sūnų J., kurio išsiilgęs Pareiškėjas norėjo kartu praleisti laiką, tačiau D. K. fiziškai nuo jų nesitraukė ir trikdė jų ramybę, bijodama, kad J. nepapasakotų Pareiškėjui apie savo matytus D. K. ir jos meilužio A. Č. santykius (nors vis tiek papasakojo, ką patvirtina su šiuo skundu pateikiama vaizdo medžiaga, nagrinėjama ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civ. byloje Nr. e2-12675- 1028/2022). Akcentuotina, kad Pareiškėjo komentarai apie žuvėdrą buvo pristatyti sarkastiškai, humoristiškai, juoko formoje - konflikto nebuvo, konfliktinės situacijos Pareiškėjas nesukūrė, iš garso įrašo girdėti, kad J. K. laimingai žaidžia ir šokinėja ant batuto, viską suprasdamas kaip žaidimą, kad reikia šokinėti ir saugotis žuvėdrų (dažnai girdimos frazės „saugokimės žuvėdrų, pašokinėkim", „saugokimės žuvėdrų, kurios suka ratus", „pašokinėkim, greičiau tegu lesa paukščiai, šokinėkim, šokinėkim" ir t. t., tik vieną kartą girdimas išsireiškimas „brudas koks žuvėdra", kuris, vėlgi neaišku, ar vaikui girdimas, o jei ir taip, ar suprantamas). Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodyta Skundžiamame nutarime, šiuo atveju Pareiškėjas tik sarkastiškai pavartoja pavienius išsireiškimus, nekonfliktuoja su D. K., niekaip netriukšmauja, garsiai nešūkauja, kalba ramiai, netgi sugeba konfliktu gresiančia tapti situaciją paversti humoristiška.

Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 73 str. 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą vien todėl, kad „2022-09-12 apie 20 val. 50 min. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K. „išgama". Eilinį kartą garso įrašas yra tendencingai iškirptas, paliekant tik Pareiškėjo sakomus žodžius „dar paliesk nors vieną mano daiktą. <...> Ne tau, sakau, J., išgamai". Šis garso įrašas sudaro vos 20 sekundžių, garso įrašo pradžia nukirpta, jo kontekstas yra visiškai neaiškus, žodžių adresatas taip pat neaiškus (neaišku, ar Pareiškėjo išsireiškimas pasakytas būtent D. K. atžvilgiu), juolab nėra jokių patikimų duomenų ar įrodymų, kad J. K. apskritai išgirdo Pareiškėjo išsireiškimą, nes į tai niekaip nesureaguoja, nieko nepasako. Juolab, kad visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, ir tai kad, priešingai nei nurodyta Skundžiamame nutarime, šiuo atveju Pareiškėjas tik pavartoja pavienį išsireiškimą, nekonfliktuoja su D. K., niekaip netriukšmauja, garsiai nešūkauja, kalba ramiai.

Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 73 str. 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą vien todėl, kad „2022-09-17 apie 15 val. 32 min. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K. „bjaurybe". Eilinį kartą garso įrašas yra tendencingai iškirptas, garso įrašo kontekstas yra visiškai neaiškus, žodžių adresatas taip pat neaiškus (neaišku, ar Pareiškėjo išsireiškimas pasakytas būtent D. K. atžvilgiu). Be to, priešingai nei nurodyta Skundžiamame nutarime, šiuo atveju Pareiškėjas tik pavartoja pavienį išsireiškimą, nekonfliktuoja su D. K., niekaip netriukšmauja, garsiai nešūkauja, kalba ramiai.

Pareiškėjas nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 73 str. 1 dalyje įtvirtintą pažeidimą vien todėl, kad „2022-09-24 apie 17 val. 40 min. mažamečio vaiko J. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje išvadino sutuoktinę D. K. „patologine melage ir šiukšle". Eilinį kartą garso įrašas yra tendencingai iškirptas, nuslepiant pačios D. K. provokuojančius pasisakymus, be to, žodžio „šiukšlė" išvis negirdėti, taip pat nėra jokių patikimų duomenų ar įrodymų, kad J. K. išgirdo kitą Pareiškėjo išsireiškimą (girdisi, kad visi pokalbio dalyviai juda ir keičia buvimo vietą), niekaip į tai nereaguoja, o visos abejonės aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodyta Skundžiamame nutarime, šiuo atveju Pareiškėjas pavartoja pavienį išsireiškimą, nekonfliktuoja su D. K., niekaip netriukšmauja, garsiai nešūkauja, kalba ramiai. Be to, tai, kad D. K. išties visur ir visiems (įskaitant pačius Pareiškėjo ir D. K. vaikus) įžūliai melavo, yra faktas, kuris išsamiai atskleidžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-12675- 1028/2022.

Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad nei vienas iš Skundžiamame nutarime nurodytų įvykių, kuriuose buvo reiškiamos neigiamos emocijos ir/ar vartojami atitinkami išsireiškimai, nepasižymi tokiu pavojingumo lygiu, kad sudarytų ANK 73 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Juolab, kad nei viename iš šių įvykių nėra aiškiai nustatyto subjektyviojo kaltės požymio Pareiškėjo veiksmuose - visi Pareiškėjo žodžiai buvo nukreipti tik į nedorai ir amoraliai besielgiančią D. K., tačiau tiesiogiai prieš vaikus Pareiškėjas neišreiškė jokių žodžių ar veiksmų Pareiškėjo tyčia niekuomet nebuvo nukreipta į vaiko teisių pažeidimą. Pažymi ir tai, kad Skundžiamame nutarime aprašytą objektyviąją pažeidimo pusę - tai, kad Pareiškėjas savo namuose konfliktavo su sutuoktine D. K., garsiai šūkavo, triukšmavo, plūdo "sutuoktinę necenzūriniais žodžiais“ atitinka tik du įvykiai, fiksuoti 2022-04-19 ir 2022-06-15 garso įrašais. Tačiau šiais abiem atvejais Pareiškėjo elgesį, kuomet emociškai susijaudinęs jis keikiasi necenzūriniais žodžiais, išprovokavo pati D. K., kuri 2022-04-19 garso įraše net juokėsi Pareiškėjui nevalingai pratrūkus, ir abiejų konfliktų metu būtent ji nesiliauja aštrinti konflikto, nesutinka konflikto užbaigti, atsisako nutilti, kai tuo tarpu pats Pareiškėjas sistemingai prašo atstoti, atsitraukti, nutilti ir atsižvelgti į D. K. kuriamo konflikto keliamą stresą jauniausiajam sūnui J. Tuo tarpu visuose kituose garso įrašuose Pareiškėjas nekonfliktuoja su D. K., niekaip netriukšmauja, garsiai nešūkauja, kalba ramiai ir naudoja tik pavienius išsireiškimus (pvz.: žuvėdra, nevala ir pan.), kurie patys savaime negali būti vertinami kaip sudarantys ANK 73 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, nes be kita ko, nepasižymi tokiu pavojingumo lygiu, kad užtrauktų administracinę atsakomybę. Skundžiamame nutarime nurodyti įvykiai galėtų būti vertinami kaip netinkamas asmeninių santykių aiškinimosi būdas ir/ar susidariusios situacijos sprendimo būdas, juolab, kad net teismų praktikoje pripažįstama, kad konfliktinėse situacijose susijaudinę artimais giminystės ryšiais susiję asmenys (sutuoktiniai ir pan.) ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti. Vis dėlto, vertinti tokį elgesį kaip administracinį nusižengimą ir už jį bausti Pareiškėją, egzistuojant visoms šiame skunde aprašytoms aplinkybėms, yra neadekvatu ir neproporcinga. Juo labiau, kad net ir teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusiojo asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014, kt.). Atitinkamai, vertinant visą šiame skunde aprašytą tarp Pareiškėjo ir D. K. susidariusios situacijos aplinkybių visumą, darytina išvada, kad atliktų Skundžiamame nutarime nurodytų Pareiškėjo veiksmų turinys nesudaro ANK 73 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties, nes, be kita ko, nepasižymi tokiu pavojingumo lygiu kad užtrauktų jam administracinę atsakomybę pagal aptariamą straipsnį, maža to, nei viename iš šių įvykių nėra aiškiai nustatyto subjektyviojo kaltės požymio Pareiškėjo veiksmuose.

Šios bylos kontekste taip pat išskirtinos ypatingos aplinkybės, kad tarp Pareiškėjo ir D. K. vyksta skyrybų procesas ir šiame procese D. K. turi siekį nustatyti visų vaikų gyvenamąją vietą su ja. Tuo tarpu bendruose namuose tariamai Pareiškėjo „keliamas stresas“, kuris iš tiesų dirbtinai buvo keliamas ir kuriamas pačios D. K., buvo reikalingas jai siekiant dangstyti savo nesantuokinius ryšius su meilužiu A. Č. bei net naudojant jauniausiąjį sūnų J. kaip priedangą šiai neištikimybei slėpti. D. K., sistemingai provokuodama konfliktus vaikų akivaizdoje (dėl ko Pareiškėjas 2022-08-06 ir 2022-11-17 net kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą), turėjo nedorus, nesąžiningus ir net amoralius tikslus bei siekius, kas Pareiškėjui kėlė nuolatinę įtampą ir neigiamus išgyvenimus, todėl ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta vertinant Pareiškėjo elgesį ir jo atitiktį ANK 73 str. 1 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėčiai. Šiuo atveju D. K. pateikti garso įrašai, kuriuose girdisi jos pačios konfliktų provokacijos, o taip pat tendencingai iškarpyti garso įrašai, kuriuose nesigirdi D. K. dirbtinai kuriamų provokacijų, o kartais nesigirdi net ir Pareiškėjo žodžių pavartojimo konteksto, adresato ar Pareiškėjo žodžių vartojimo būtent vaikų akivaizdoje (t. y. jiems iš tiesų girdint), negali būti laikomi pakankamais, nuosekliais ir patikimais įrodymais Pareiškėjo kaltei pagal ANK 73 str. 1 d. pagrįsti. Be to, Skundžiamu nutarimu nukentėjusiaisiais pripažinti visi keturi vaikai (kurių vienas – A. K., 2022-07-13 įvykio metu net buvo pilnametis), tačiau tai padaryta formaliai ir deklaratyviai, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų ar įrodymų apie jiems padarytą žalą, o iš paties Skundžiamo nutarimo taip pat neaišku, ar jie patyrė kokią nors konkrečią žalą dėl Pareiškėjo pavartotų išsireiškimų. Tuo tarpu D. K. parodymai apie neva Pareiškėjo elgesio pasekmes vaikų bendravime vertintinos itin kritiškai dėl šiame skunde jau nurodytų priežasčių, juolab, kad šie parodymai jokiais kitais duomenimis ar įrodymais nėra patvirtinami. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Skundžiamame nutarime nurodytais laikais nepilnamečiams vaikams būtų kilę kokių nors žalingų padarinių. Maža to, A. K. (pažeidimo metu - pilnametis) pripažintas nukentėjusiuoju tik dėl to, kad po pokalbio su juo Pareiškėjas D. K. atžvilgiu pavartojo (komentuodamas pats sau) pavienį išsireiškimą „brudas", kurio tikėtinai A. K. išvis neišgirdo (2022-07-13 įvykis); N. K. pripažintas nukentėjusiuoju tik dėl to, kad Pareiškėjas D. K. atžvilgiu pavartojo (komentuodamas pats sau) pavienį išsireiškimą „brudas", kurio tikėtinai N. K. išvis neišgirdo (2022-07-13 įvykis), ir jam girdint Pareiškėjas pavartojo pavienį išsireiškimą „nevala" (2022-07-27 įvykis); A. K. pripažinta nukentėjusiąją, nors nėra jokių patikimų įrodymų, kad 2022-04-19 ir 2022-06-15 konfliktų garso įrašus darė būtent A. K., o ne Pareiškėjo ir D. K. namuose labai dažnai laiką (paromis) leidžiantis jų krikštasūnis E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir kad bent vienas iš Skundžiamame nutarime nurodytų konfliktų vyko būtent A. K. akivaizdoje. Pažymėtina ir tai, kad tik D. K. charakterizuoja Pareiškėją neigiamai, o visuose kituose byloje esančiuose dokumentuose Pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai ir nėra jokių duomenų apie Pareiškėjo elgesiu ar veiksmais vaikams tariamai sukeltas kokias nors žalingas pasekmes. Pvz, Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro pateiktuose dokumentuose nėra fiksuota jokių neigiamų charakteristikų ar atsiliepimų apie Pareiškėją, priešingai - nurodoma, kad jis naudojasi teikiama pagalba, kad suvokia susidariusią situaciją, kad „su specialiste J., teikiančia pagalbą turintiems sunkumų santykiuose, bendravo, konsultacijas tęs, psichologo konsultacijose su J. dalyvaus" ir t.t. Akcentuotina, kad Pareiškėjo šeima niekada anksčiau per (duomenys neskelbtini) metų nebuvo įtraukta į rizikos šeimų grupę, nė karto per (duomenys neskelbtini) metų (nuo pirmojo sūnaus gimimo) nebuvo užfiksuota jokia informacija iš jokių ugdymo įstaigų ar kitų institucijų apie Pareiškėjo vaikų teisių pažeidimus, netinkamą Pareiškėjo elgesį vaikų atžvilgiu ir pan. Apie jokį Pareiškėjo neigiamą elgesį, jokią pastebimą žalą (neigiamas pasekmes ir pan.) ar vaikams dėl to reikalingą pagalbą (psichologo ar kitokią) taip pat neminima nei byloje pateiktame Šiaulių lopšelio darželio 2022-11-04 rašte dėl informacijos suteikimo Nr. S-185(l.l.), nei Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2022-11-07 rašte Nr. S- 653(1.9), priešingai, pvz.: pastarajame rašte nurodoma, kad Pareiškėjas yra aktyvus ir įsitraukęs tėtis, dalyvauja vaikų – A. ir N. - ugdymo procese, domisi mokymosi pasiekimais, jungiasi prie (duomenys neskelbtini) dienyno, dalyvauja trišaliuose susirinkimuose nuotoliniu būdu ir t.t. Ypatingai akcentuotina tai, kad pats A. K. (kuris taip pat buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nors 2022-07-13 jau buvo pilnametis) 2022-10-18 apklausoje parodė, kad „mano tėvai tarpusavyje pradėjo konfliktuoti" „pradėjau girdėti šauksmus jiems tarpusavyje bendraujant", „šioje situacijoje stengiuosi būti neutraliai, nes manau, kad jie išspręs savo problemas, nors galėtų tai daryti taikiai", „mano asmeniniai santykiai tiek su tėčiu, tiek ir su mama nepasikeitė", „taip pat nepastebėjau jokių savo brolių ir sesers elgesio pasikeitimų". Apibendrinant, esamomis aplinkybėmis, nesant jokių įrodymų apie Skundžiamame nutarime nurodytais Pareiškėjo veiksmais vaikams padarytą žalą, nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo Skundžiamu nutarimu juos pripažinti nukentėjusiaisiais. Todėl prašo, remiantis visais skundo argumentais, Skundžiamą nutarimą panaikinti ir Pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Gautame Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus rašytiniame atsiliepime siūloma T. K. skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2022-11-29 nutarimą Nr. 41-ANR_N-1189-2022 nepakeistą, kadangi priimant šį nutarimą buvo išsamiai įvertinta byloje nustatytų įrodymų visuma.

Teisme T. K. ir jo atstovė advokatė laikėsi skundo argumentų, prašė jį tenkinti ir panaikinti T. K. paskirtą administracinę nuobaudą, bei administracinio nusižengimo teiseną T. K. atžvilgiu nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pats pirmasis atvejis buvo išprovokuotas. Atėjo šita moteris, priėjusi prie jo, jį pasiuntė paskui rusų laivą, kad nesigirdėtų jos įraše, šitaip išprovokuodama konfliktą. Jis nesusivaldė, jis vartojo tuos žodžius, kurie yra nurodyti nutarime. A. ten nebuvo, dėl J. negali pasakyti, nes tai garso įrašas. Antrasis epizodas, kai su vaiku buvo (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, nusipirko rūbų, maikių, kelnes. Parsivežęs vaikas parodė mamai ir ji pamatė, kad kelnės pašiltinos, o kadangi buvo vasara, ji iš jo pradėjo tyčiotis ir juoktis, kad jis nesupranta, kokius rūbus pirkti. Trečias epizodas buvo numestos jo striukės iš prieškambario, numestos į darbo kambarį, darbo kambaryje gyvena triušis, kuris savo reikalus daro ant kažkokio daikto, jis nedaro ant grindų, tai jo daiktai buvo nusisioti, nukakoti, dėl ko kilo konfliktas. Yra nukarpyta pradžia, kaip ir daugumoje įrašų, ir nesigirdi jos pradžia. Taip, pripažįsta žodžius, tai ištrauka iš konflikto. Didesnių vaikų niekada nebuvo prie jų, jie nesikiša, jiems nemalonus bendravimas, jie būna dažniausiai užsidarę savo kambaryje. Toliau liepos 13 d., čia tiesiog, kaip supranta iš garso įrašo, kalbėjo pats sau, nesupranta, kokiu būdu buvo įrašytas. Jis kalbėjo pats sau, tie žodžiai nebuvo nukreipti į K. 5 epizodas, grįžęs namo buvo virtuvėje, ji pradėjo trainiotis aplink, vaikščiojant ji pradėjo kalbėti, kas čia smirda, kaip pastipusi žiurkė, tas pastabas kaip eidama pro šalį ir nukreipdama į jį, ten J. buvo. Atsakęs, kad jei esi nevala, eik nusiprausti. 6 epizodas, ji grįžo po 10-11 parų buvimo su meilužiu, sakydavo, kad buvo pas baba, parvežė jam vaiką. Prieš jai grįžtant, po 10 parų, jis buvo pateikęs skundą vaiko teisėms, kad tiek parų nemato vaiko. Po to ji grįžo, matomai, tas jos draugas iš Anglijos išskrido atgal. Tada su vaiku šokinėjo ant batuto, su mažiausiu, su J., (duomenys neskelbtini) metai jam tada buvo, šokinėjo ant batuto, kalbama buvo apie žuvėdras, kalbėjo, nes žiūri jis filmuką, ką ji prisitaiko sau jis nežino. Sekantis epizodas, tai grįžęs namo rado sukarpytus apatinius rūbus, triusikus perkirptus per apačią, šitame epizode nukarpytas įrašas ir pradžia, ir pabaiga, paliktas vienas žodis, kur girdisi tik išgama, su ja neįmanoma aiškintis, ji šaukia, klykia, neįmanoma su ja aiškintis. 8 epizodas žodis bjaurybė, jis nukirptas iš konteksto. Nėra nei pradžios, nei pabaigos šio įvykio. Paskutinis epizodas, rugsėjo 24 d., buvo pasakyta patologinė melagė, šiukšlė, vėl nukarpyta iš konteksto. Prašo atkreipti dėmesį, kad visuose epizoduose, išskyrus 1 ir 3, jo balsas buvo ramus, tai buvo jo atsakas į jos veiksmus. Dar nori atkreipti dėmesį, yra pateikęs jos garso įrašą, lapkričio 20 d., kur ji jį išplūsta tokiais žodžiais, kad jo žodžiai gėlytės. Palaiko skundą, kaltu neprisipažįsta, prašo bylą nutraukti. Taip pat nori patikslinti, kaip provokuojami konfliktai, žmona rodo grimasas, rodo vieno piršto kombinaciją, pastoviai kiša telefoną prie veido jį filmuodama, tuo pačiu vaiposi ir siekia kažkokių žodžių. Pasirašė pas pareigūnus, kad stengsis nebevartoti, nebevartoja aštrių žodžių, o žuvėdra ar brudas tai nėra keiksmažodis ir nėra jai taikomas. Tai jis ir nueina, principe jei konfliktas aštrėja, išeidavo ir kviesdavo pareigūnus jai.

Liudytoja ir nukentėjusių vaikų įstatyminė atstovė D. K. teisme parodė, kad nori šiek tiek grįžti laiku atgal, nuo ko šeimoje prasidėjo visos problemos, todėl, kad yra pasisakiusi parodymuose, pagrindinė priežastis dėl to, kad K. paprašė skyrybų, po to, kai buvo su meiluže sulaikytas konfliktavęs su (duomenys neskelbtini) kariu, neapsikentusi paprašė skyrybų, paprašė išspręsti taikiai. Nesutiko jis pradžioje, vėliau jis pasakė, kad nori aptarti skyrybų sąlygas. O vėliau prasidėjo psichologinis smurtas, 2021 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais periodiškai viskas vyko, buvo paimami jos daiktai, išsukinėtos elektros lemputės, niokojami jos daiktai. T. K. savo veiksmus atsuko prieš vaikus, pradėjo negražiai elgtis, vaikams negražiai apie ją kalbėti, įrašai ir filmavimas buvo daromas tikrai, jo elgesys pasikeisdavo, kai jis būdavo įrašomas ar filmuojamas. Įrašai buvo daromi tiek vaikų, tiek jos pačios, nei vienas įrašas nėra pakeistas, visi įrašai yra tikri, nei vienas nėra iškarpytas, kad būtent būtų prieš T. Tai buvo jo elgesys daugiau nei pusę metų, dėl ko nukentėjo vaikai, tas psichologinis terorizavimas buvo sąmoningas veiksmas, kad ji išeitų iš jų bendro gyvenamojo namo. Buvo sumušta, nepabaigtas tyrimas, lygiai tai pat gegužės 28 d., kada buvo smaugiama, jos telefonas buvo perlaužtas per pusę, kad neliktų jokių įrašų. T. K. perlaužė, o birželio 15 d. jai teko kreiptis per e-policiją. Jų įrašai ne tik jos, bet ir vaikų daryti, tai yra garso įrašai pagal visas datas. Balandžio 19 d. iš dukros telefono darė, čia A. K., ji turėjo daugiau įrašų, bet gegužės 28 d. jis sulaužė jos telefoną per pusę ir įrašų neliko. Visi tie pasakyti žodžiai buvo, ji pateikusi įrašus. Prašo atkreipti dėmesį, kai kurie laikai yra vėlyvas paros laikas, tai 23.00 val. birželio 15 d. vėl vyko vėlų vakarą. Vėlyvus vakaras kartojasi ne pirmą kartą, jis grįždavo vėlai vakarais ir keldavo konfliktus, nepaisant, kad vaikams į mokyklą, tie konfliktai vykdavo nuolat, ypatingai per mažąjį vaiką, nes didieji atsiribodavo, o kada jis sulaukdavo iš vaikų pastabų, jis pykdavo ant jų, su vaikais tai tęsiasi nuo 2022 m. nuo sausio-vasario mėnesių. Aš suaugęs žmogus, keturių vaikų mama, su juo norėjo taikiai kalbėtis, prašė, kad liautųsi, tai ką vaikai mato, kad tėvas spjaudo mamos mašiną, jie matydavo daug negražių dalykų. Nepalaiko T. K. skundo, nutarimas visiškai pagrįstas. Yra skyrybų byla, ši byla, ir dar baudžiamoji, kitų bylų nėra. Dabar K. gyvena atskirai pagal kardomąją priemonę, laikosi visų nurodymų, tačiau vėl eilinį kartą per vaikus sulaukia visokių dalykų, ji priima kaip spaudimą, K. žino, kaip jai svarbūs vaikai, penkiamečiui vaikui sako: „pasakyk, kad ta“, nesakys keiksmažodžių dabar garsiai, bet tai sako jų vaikui, J. K., (duomenys neskelbtini) metų vaikui, kad ji turi atsiimti pareiškimą, jei nori, kad tėtis grįžtų. Sūnus A. K. yra pilnametis, po susitikimo su tėčiu nebenori su juo susitikti. Nepagrįstas skundas, kad ji buvo išsivežusi vaikus, buvo toks tarpas, nes buvo nebeįmanoma dėl T. K. elgesio. Balandžio 19 d. įrašai tikrai padaryti dukros telefonu. O kitus reikėtų pasižiūrėti, medžiagoje matysis, tiksliai nepasakys, bet balandžio 19 d. iš dukros. Viskas taip ir vykdavo, ji dabar kai gali būti atskirta, grįžta į gyvenimą ir viską suvokia, tai jų namuose buvo sąmoningai sugalvotas jo periodiškai besikartojantis veiksmas, kuris iššaukdavo konfliktus. Jis žuvėdra vartoja dažnai, bet jei ją vadina žiurke, sterva, tai jie yra įžeidūs. Bjaurybė, išgama, mažasis sūnus net augintinius pradėjo tais žodžiais vadinti. Taip, ką ji yra nurodžiusi, taip ir buvo, tokie vaikai girdėjo, viskas teisingai. Prašo T. K. skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas ir jo veiksmai, kurie tęsiasi daugiau nei pusę metų, tai yra jo sąmoningas veiksmas nukreiptas prieš ją ir vaikus. Įprastas elgesys, kuris žaloja jų vaikus. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis iš vaiko teisių taip pat yra gavęs administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Šiaulių apskrities VPK įgaliotas atstovas D. M. teisme paaiškino, kad kalbant apie dvigubą baudžiamumą, tai tokio atvejo čia nėra, kadangi iš pateiktos teismui medžiagos buvo priimtas nutarimas panaikinti prieš tai priimtą nutarimą K., tačiau šis nutarimas buvo su trūkumais, nebuvo nustatyti K. padaryto nusižengimo konkretūs laikai, datos, dėl to skundas buvo tenkintas iš dalies ir grąžintas Šiaulių AVPK, pašalinus trūkumams, byloje buvo priimtas nutarimas, kai nesurašomas protokolas, kuris dabar yra skundžiamas. Tai šiuo atveju dvigubo persekiojimo fakto tikrai nėra.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keliamas įrodymų vertinimo išsamumo ir pagrįstumo klausimas. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. K. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius duomenis ir teigia priešingai, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis padarė minėtą administracinį nusižengimą.

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad T. K. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. K. kaltė yra įrodyta.

ANK 73 straipsnis numato administracines atsakomybes už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, ir būtent šio straipsnio 1 dalyje sureglamentuota atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, kas užtraukia įspėjimą tėvams.

Skundu T. K., pirmiausia, apeliuoja į tai, kad šioje byloje buvo pažeista jo teisė į gynybą, Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su išsamiais jam reiškiamais kaltinimais (bent išsamiu pavienių žodžių pavartojimo kontekstu), Skundžiamas nutarimas buvo priimtas, o su pačiais garso įrašais Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti praėjus savaitei po Skundžiamo nutarimo priėmimo, t. y. tik 2022-12-06, tokiomis aplinkybėmis Pareiškėjas neturėjo galimybės apsiginti nuo kaltinimo, nes Skundžiamo nutarimo priėmimo metu objektyviai negalėjo suvokti, už kokią konkrečią veiką (be kita ko, kokiame kontekste ir kokiomis aplinkybėmis pasakytus konkrečius pavienius žodžius ar išsireiškimus) jam norima taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 73 str. 1 d., atitinkamai, Skundžiamo nutarimo priėmimo metu kaltinimo esmė Pareiškėjui nebuvo atskleista ir dėl išdėstytų priežasčių Pareiškėjui buvo apribota galimybė tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą nuo jam pateikto kaltinimo - teikti paaiškinimus, įrodymus ir t. t. Teismas su tokiu Pareiškėjo argumentu nesutinka. ANK 570 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Pareiškėjui buvo surašytas ne administracinio nusižengimo protokolas, o nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, su administracinio nusižengimo bylos medžiaga teisėtai ir pagrįstai jam buvo leista susipažinti po šio procesinio sprendimo priėmimo. Taip pat nesutiktina su Pareiškėjo teiginiu, jog vaikai buvo nepagrįstai pripažinti nukentėjusiaisiais, padarant įrašus skundžiamame procesiniame dokumente. ANK 578 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu - administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Šiuo atveju pareigūnas tyręs galimą vaikų teisių pažeidimo faktą ir tokį faktą nustatęs, pagrįstai nustatė, kad pažeidžiant vaikų teises, šio pažeidimo pasekmėje atsirado ir neturtinė žala. Tyręs administracinio nusižengimo bylą pareigūnas nustatęs vaikų teisių pažeidimus ir dėl šių pažeidimų atsiradusią neturtinę žalą pagrįstai ir teisėtai, kaip tai numato ANK 578 straipsnio 1 dalies nuostata, vaikus pripažino nukentėjusiaisiais, tai įformindamas įrašu nutarime dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kadangi Pareiškėjo netinkamas elgesys namuose vaikų akivaizdoje pradėta užfiksuoti būtent 2022-04-19, kai dar A. K. nebuvo suėję (duomenys neskelbtini) metų, konkrečiai su A. K. epizodas įvyko 2022-07-13, t. y. tik vos kelios dienos po A. K. pilnametystės, o šiame epizode šalia dalyvavo kiti du Pareiškėjo nepilnamečiai vaikai, kas nepaneigia padarytos moralinės žalos visiems kartu tuo metu buvusiems Pareiškėjo vaikams, neišskiriant šiuo atveju ir A. K. Akivaizdu, jog pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Sutinkamai su ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui darytina pagrįsta išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas bei įrodymų šaltinių patikimumas. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra pareigūno prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai, gali pareigūnui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Tokiu būdu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Pagal minėto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

Šiuo atveju, kad T. K. byloje nustatytomis datomis ir laikais demonstravo netinkamą elgesį savo vaikų akivaizdoje bei panaudojo valdžią priešingai vaikų interesams pilnai pagrindžia D. K. parodymai teisme ir byloje esantys rašytiniai bei garso/vaizdo įrašų duomenys. Iš visų šių duomenų akivaizdžiai matyti, kad Skundžiamame nutarime nurodytomis aplinkybėmis buvo padaryti T. K. neteisėti veiksmai, būtent nustatytomis datomis, valandomis, ir juos darant savo vaikų akivaizdoje, dėl to, kad šis asmuo konfliktavo, išsireikšdamas tam tikrais negražiais bei nepagarbiais žodžiais savo sutuoktinės, jo vaikų mamos atžvilgiu, ir būtent savo paties vaikų akivaizdoje, padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 73 str. 1 d. Tai pagrindžia ne tik byloje esantys duomenys, D. K. paaiškinimai, bet iš dalies ir paties T. K. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad namuose nurodytais laikotarpiais vykdavo konfliktai su sutuoktine, tą sako ir pats T. K., jis kalbėdamas apie garso įrašus sako: „tai ištraukta iš konflikto konteksto“, vadinasi, pats T. K. pripažįsta, kad konfliktai namuose buvo nuolatos, jis pripažino ir išsakytus šiuos savo žodžius, juos dabar nepagrįstai apeliuodamas į sarkastiškumą. Taip T. K. tik bando atsakomybę permesti D. K., nurodydamas, kad ji provokuoja konfliktus. Tačiau, nepaisant kokie yra ar būtų D. K. veiksmai, T. K. vaikų akivaizdoje turi elgtis tinkamai. Tai, kad D. K. galimai, nors tai byloje nėra nustatyta, vieną ar kitą konfliktą pati sukėlė/išprovokavo, tai nereiškia, kad T. K. atsakomybė yra šalinama. Tai T. K. turėtų išeiti iš konflikto, pasišalinti, nereplikuoti, ypač kai yra vaikų akivaizdoje. Nepagrįstas T. K. argumentas, kad jo vaikai nedalyvavo jo ir sutuoktinės, vaikų mamos, konfliktuose, kad jie negirdėdavo, kadangi viename iš garso įrašų, net pats jauniausias sūnus J. verkia, prašo tėvų baigti konfliktą, vaikas yra traumuojamas, jam sukuriama nesaugi aplinka namuose, kaip ir kitiems Pareiškėjo vaikams. Be to, šis administracinis nusižengimas Pareiškėjo buvo padarytas netiesiogine tyčia, kadangi T. K. prisiimdamas šeimos atsakomybę, jis privalo savo vaikų akivaizdoje elgtis tinkamai, kaip to reikalauja teisės aktai.

Teismas pažymi, kad vien tai, jog T. K. laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuoto nusižengimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina T. K. kaltę padarius Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 24 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimus. Vien tai, kad įrodymai Šiaulių apskrities VPK buvo įvertinti T. K. nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog Šiaulių apskrities VPK šiuos duomenis tyrė ir įvertino neobjektyviai.

Kartu teismas pažymi, kad įrodymų tyrimas nėra begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šiuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog T. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Skundo teiginiai, kad nebuvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti visi įrodymai, nepagrįsti, nes kaip minėta, jo kaltė yra grindžiama byloje esančiais neabejotinais duomenims, jokių abejonių nekyla ir dėl jo veiksmų teisinio vertinimo atitikties nustatytoms aplinkybėms.

Atsižvelgęs į visa tai, kas jau paminėta, teismas konstatuoja, jog Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2022-11-29 nutarimas Nr. 41-ANR_N-1189-2022 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo T. K. nubaustas pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-646 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2022-11-29 nutarimą Nr. 41-ANR_N-1189-2022 administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir T. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                 Audrius Sadauskas