Civilinė byla Nr. e2-771-553/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00647-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1;   3.1.18.2.2.

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų I. P. bei uždarosios akcinės bendrovės „Paliesiai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams E. P., I. P., uždarajai akcinei bendrovei „Paliesiai“, kredito unijai „Taupa“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto kredito unija (toliau – KU) „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. sausio 6 d. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų E. P. ir I. P.; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. sausio 17 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų E. P., I. P. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paliesiai“; 3) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. spalio 11 d. sutartinės hipotekos sutartį, sudarytą tarp atsakovų I. P. ir KU „Taupa“; 4) taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovams I. P. ir E. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o UAB „Paliesiai“ naudai iš I. P. ir E. P. solidariai priteisti 7 500 Eur skolą; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešajame registre apie draudimą perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti daiktines teises į I. P. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); atlikti įrašą viešajame registre apie draudimą perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti daiktines teises į atsakovei UAB „Paliesiai“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovei KU „Taupa“ perleisti ar kitaip suvaržyti reikalavimo teises, kylančias iš  2022 m. spalio 6 d. kredito sutarties Nr. SLTA-6549414“, sudarytos su I. P., bei uždrausti vykdyti išieškojimą iš kredito sutartimi Nr. SLTA-6549414 įkeisto turto iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

3.       Nurodė, kad atsakovams sužinojus apie pareikštą ieškinį ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtui, jie gali elgtis nesąžiningai bei dar kartą siekti išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, sudarant papildomus turto arba reikalavimo teisių perleidimo sandorius. Egzistuoja didelė tikimybė, kad tą laiką, iki kol bus baigta nagrinėti ši byla, atsakovai gali iššvaistyti turtą ar kitaip jį paslėpti ar suvaržyti bei imtis priemonių jį dar kartą perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, o tai dar labiau apsunkintų galimybes išieškoti iš atsakovės E. P. ieškovei padarytą žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl ieškinyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.

5.       Teismas nenustatė, kad ieškinys būtų akivaizdžiai netenkintinas, todėl pripažino jį preliminariai pagrįstu, todėl sprendė, jog egzistuoja pirmoji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

6.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, jog tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai, susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020 ir kt.); tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020 ir kt.).

7.       Įvertinęs nurodytus aukštesnės instancijos teismo išaiškinimus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, kuomet yra kilęs ginčas dėl konkretaus turto ir prašoma taikyti restituciją, yra būtina areštuoti tą turtą tam, kad jis būtų išsaugotas ir užkirstas kelias atsakovui jį perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims. Nurodė, kad priešingu atveju ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų labai apsunkintas ir užtruktų neproporcingą ilgą laiko tarpą. Pažymėjo, kad neatmestina tikimybė, jog tuo atveju, jeigu turtas būtų perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims ar sudaryti kiti su juo susiję sandoriai, jo apkritai nebūtų įmanoma susigrąžinti, todėl ieškovei palankaus sprendimo šioje byloje priėmimas visiškai prarastų prasmę, nes jo nebūtų galima įgyvendinti (t. y. taikyti restitucijos).

8.       Nurodytų argumentų pagrindu konstatavo ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą, todėl tenkino ieškovės prašymą dėl jos ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimo.

III. Atskirųjų skundų ir prisidėjimų prie skundų argumentai

9.       Atsakovas I. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Priimdamas skundžiamą nutartį teismas selektyviai atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, palankią procesiniam sprendimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.2.                      Lietuvos apeliacinis teismas, 2017 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje
Nr. e2-1293-196/2017 pasisakydamas dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad atlikus įrašą dėl taikomų suvaržymų įmonė negalėtų atlikti veiksmų, susijusių su nuosavybės perleidimu, taip pat gali būti užkirstas kelias priimti sprendimus, kurių buvo siekta įsigyjant šį nekilnojamąjį turtą, galbūt tai darytų neigiamą poveikį verslo vystymuisi. Todėl visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atitinkamų interesų pusiausvyra.

9.3.                      Ieškinys yra pateiktas remiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kurioje buvo konstatuoti atsakovės E. P. netinkami veiksmai, tačiau kiti šioje byloje dalyvaujantys asmenys – UAB „Paliesiai“ ir KU „Taupa“ tokiu atveju negali laisvai disponuoti turtu, nors nebuvo susiję su E. P. veiksmais. Tokiu būdu nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja pirmiau nurodytai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai.

9.4.                      Įrašo atlikimas savo turiniu yra daug intensyvesnė, platesnė laikinoji apsaugos priemonė nei turto areštas. Šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra daug platesnės ir nepagrįstai ribojančios tiek atsakovo I. P., tiek UAB „Paliesiai“ teises.

9.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atitinkamų draudimų nustatymo poreikį suponuoja pats ieškinio dalykas. Viena vertus, tokia teismo išvada reiškia, kad visų ieškinių užtikrinimui galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien dėl to, kad tokį poreikį suponuoja ieškinio reikalavimai. Tačiau CPK 144 straipsnyje nustatytas reguliavimas to nenumato. Paminėta norma nustato pareigą teismui įsitikinti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas, sužinojęs apie bylą, gali siekti savo turtą perleisti ir (ar) kitaip apsunkinti.

9.6.                      Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad ne ieškinio reikalavimų turinys, o atsakovės nesąžiningumas gali sudaryti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ginčo atveju teismas dėl tokių aplinkybių nepasisakė, todėl neegzistavo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek atsakovo I. P., tiek atsakovių UAB „Paliesiai“ bei KU „Taupa“ atžvilgiu.

9.7.                      KU „Taupa“ yra kredito įstaiga, kurios veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių argumentų, kurie verstų abejoti kredito įstaiga, jos sąžiningumu ar siekiu paslėpti atitinkamą turtą.

10.       Atsakovė UAB „Paliesiai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo  2023  m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Prisidėjime prie atsakovo I. P. atskirojo skundo nurodo, kad pritaria jo skunde nurodytiems argumentams ir prašo jį tenkinti. Atsakovė UAB „Paliesiai“ savo atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Ieškovė nurodė, kad turi reikalavimo teisę į atsakovę E. P., tuo tarpu skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos žemės sklypui, kurio savininkė yra UAB „Paliesiai“. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovė UAB „Paliesiai“ atlieka ar ketina atlikti veiksmus, dėl kurių kils teismo sprendimo įvykdymo grėsmė.

10.2.                      Ieškinyje ieškovė tik įrodinėja atsakovų nesąžiningumą 2017 m. sudarant ginčo sandorį, tačiau atsakovų nesąžiningumas nėra niekaip įrodytas, nėra preziumuojamas.

10.3.                      Ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad bendrovės „Paliesiai“ vadovo atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, nėra niekaip susijusi su ginčo sandoriu ar ginčo turtu.

10.4.                      Ieškovė neturi reikalavimo teisės į UAB „Paliesiai“. Ieškovė visiškai subjektyviai ir nepagrįstai teigia, kad ginčijamas sandoris neva buvo nesąžiningas, tačiau šį savo argumentą pasitelkia kaip įrodantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, t. y. kad atsakovė dar kartą gali pasielgti nesąžiningai.

10.5.                      Ieškinyje nėra konkrečiai nurodyta, kaip UAB „Paliesiai“ veiksmai pagrindžia grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Vien tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė aplinkybes, kurių pagrindu prašo pripažinti sandorius negaliojančiais, nesudaro teisinio pagrindo išvadai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo.

10.6.                      Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ginčijamas sandoris dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sudarytas 2017 m., o ieškovei žala iš atsakovės E. P. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteista 2022 m. birželio 6 d. Žemės sklypas nuo 2017  m., t. y. 6 metus, niekam nebuvo perleistas. Jokie veiksmai su juo nebuvo atlikti, todėl ieškovės argumentas, kad pareiškus šį ieškinį yra grėsmė, jog atsakovė UAB „Paliesiai“ sieks, kaip nurodo ieškovė, „iššvaistyti turtą ar kitaip jį paslėpti ar suvaržyti bei imtis priemonių jį dar kartą perleisti“ yra ne tik niekuo nepagrįsti, tačiau ir prieštarauja realioms faktinėms aplinkybėms.

10.7.                      Vienoje iš naujausių Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių pasisakyta, kad jeigu turto perleidimo momentas pernelyg nutolęs nuo pareikštų teisme reikalavimų momento, nebūtų pagrįsta spręsti, kad jo pardavimu buvo siekta išvengti išieškojimo nukreipimo į šį turtą ir dėl šios priežasties taikyti tokias itin išskirtiniais atvejais taikytinas priemones, kaip turto ir (ar) piniginių lėšų areštas. Pažymėta, kad asmenys, sudarydami sandorius, be kita ko, ir dėl jiems priklausančio turto perleidimo, gali tenkinti įvairius savo poreikius ar ekonominius interesus, todėl vien tokių sandorių sudarymo faktas savaime nėra pakankamas pagrindas jų nesąžiningumui konstatuoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-521-464/2023).

10.8.                      Lietuvos apeliacinio teismo jau suformuotoje praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kuriais siekiama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

10.9.                      Asmens nesąžiningumas, sprendžiant šį procesinį klausimą, nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs sąrašo asmens veiksmų, kurie galėtų būti vertinami nesąžiningais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.

10.10.                      Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė UAB „Paliesiai“ ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Tai, kad kita atsakovė E. P. neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti ieškovei žalą, o turėtą turtą (žemės sklypą) praeityje (prieš 6 metus) pardavė UAB „Paliesiai“, nesudaro pagrindo išvadai, jog UAB „Paliesiai“ atlieka ar atliks nesąžiningus veiksmus ir ketina paslėpti, perleisti, įkeisti ginčo turtą, kurį ieškovė prašo grąžinti atsakovei E. P. ir I. P. taikius restituciją, ar kitaip ketina jį apsunkinti.

11.       Atsakovė KU „Taupa“ prisidėjime prie atsakovo I. P. bei atsakovės UAB „Paliesiai“ atskirųjų skundų prašo šiuos skundus tenkinti. Prisidėjime prie skundų nurodo:

11.1.                      KU „Taupa“ palaiko skunduose išreikštą poziciją, kad laikinosios apsaugos priemonės jos atžvilgiu buvo pritaikytos nepagrįstai. KU „Taupa“ neturi ir negali turėti jokių siekių apsunkinti būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

11.2.                      Atsakovės KU „Taupa“ veiksmai refinansuojant I. P. banko „Swedbank“ išduotą paskolą negali būti vertinami kaip neteisėti ir nesąžiningi.

11.3.                      KU „Taupa“ yra Lietuvos banko prižiūrima kredito įstaiga, veikianti pagal Lietuvos banko išduotą kredito unijos licenciją, jos veikla yra griežtai kontroliuojama.

11.4.                      Dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių KU „Taupa“ atsidūrė padėtyje, kai teisėtai teikdama kredito unijai būdingas paslaugas ir sudarydama ginčo Sutartį, ji neteko Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių.

11.5.                      Tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iškreiptų visą kredito įstaigų teikiamo kreditavimo prigimtį, nes, skundžiamos nutarties nepanaikinus, būtų formuojama praktika, kai laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės galima panaikinti kredito įstaigos naudai, užtikrinant kredito sutarties įvykdymą, suteiktas užtikrinimo priemones (hipoteką).

11.6.                      Sutiktina su atsakovo I. P. pozicija, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, nes ieškinys pareikštas akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminą – ieškovė ilgą laiką, t. y. iki Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo, žinojo apie atsakovų sudarytus sandorius.

11.7.                      Sutiktina su pozicija, kad teismas selektyviai atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

11.8.                      Byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų buvo galima pasiekti ir netaikant šio instituto. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTR įstatymas) 18 straipsnis nustato, kad teismas gali pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie civilinės bylos dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą. Atitinkamai registro tvarkytojas, gavęs tokį pranešimą, apie tai pažymi nekilnojamojo turto registre.

11.9.                      Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad tokia žyma nėra laikoma laikinąja apsaugos priemone, bet jos taikymas yra pakankamas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-908-803/2022).

11.10.                      Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad NTR įstatymo 18 straipsnio 1 dalies pagrindu atlikta žyma viešame registre pakankami neužtikrintų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tokiu atveju sutiktina su atsakovo I. P. skunde išdėstyta pozicija, kad ieškovės interesus pakankamai užtikrintų CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl ginčo aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų

12.       Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo iš esmės actio Pauliana (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis) instituto pagrindu siekia nuginčyti atsakovų sudarytus sandorius – atsakovų E. ir I. P. 2016 m. sausio 6 d. sudarytą sutartį dėl bendrąja jungtine nuosavybe buvusio turto padalijimo, atsakovų E. ir I. P. ir UAB „Paliesiai“ 2017 m. sausio 17 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį bei atsakovų I. P. ir KU „Taupa“ 2022 m. spalio 11 d. sudarytą hipotekos sutartį, kuria pastarajai įkeistas paminėtos sutarties dėl turto padalijimo objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pripažinus nurodytus sandorius niekiniais ir negaliojančiais, ieškovė prašė taikyti restituciją natūra ir grąžinti jų šalims viską, ką jos viena kitai yra perdavusios. Šių ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašus dėl draudimo atsakovams I. P. ir UAB „Paliesiai“ disponuoti daiktinėmis teisėmis į nurodytus butą bei žemės sklypą bei uždrausti atsakovei KU „Taupa“ perleisti ar kitaip suvaržyti reikalavimo teises iš 2022 m. spalio 6 d. su nekilnojamuoju turtu susijusios kredito sutarties, sudarytos su atsakovu I. P., bei uždrausti vykdyti išieškojimą iš kredito sutartimi įkeisto turto.

13.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Sprendė, kad ieškinys – preliminariai pagrįstas, be to, netaikius šių priemonių, kyla grėsmė, jog ginčo turtas bus perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, dėl ko ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų itin apsunkintas ir truktų neproporcingai ilgą laiką arba restitucija natūra taptų negalima (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

14.       Nesutikimą su skundžiama nutartimi atsakovai I. P. bei UAB „Paliesiai“ pateiktuose atskiruosiuose skunduose grindžia netinkamu aptariamam procesiniam klausimui aktualios teismų praktikos taikymu, nepagrįsta išvada dėl grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, proporcingumo principo pažeidimu. Apeliantė UAB „Paliesiai“ taip pat pateikė prisidėjimą prie atsakovo I. P. atskirojo skundo, kuriame pritaria jo skunde išdėstytiems argumentams.

15.       Prisidėjimą prie atskirųjų skundų pateikė ir atsakovė KU „Taupa“, kuriame prašo skundus tenkinti.

16.       CPK 309 straipsnis nustato, kad asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo. Už pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo žyminis mokestis neimamas. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Šioje normoje nustatytos taisyklės taikytinos ir asmenims, turintiems teisę paduoti atskirąjį skundą, prisidedant prie paduoto atskirojo skundo (CPK 338 straipsnis).

17.       Atsakovė KU „Taupa“ prisidėjime prie atsakovų atskirųjų skundų nurodo savarankiškus argumentus, kuriais grindžia savo poziciją dėl skundžiamos teismo nutarties panaikinimo. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų buvo galima pasiekti ir netaikant šio instituto, bet NTR įstatymo nustatyta tvarka pranešant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie nagrinėjamos bylos iškėlimą, pateikia teismų praktikos išaiškinimą, kad tokia procesinė priemonė yra pakankama ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Prisidėjime atsakovė KU „Taupa“ taip pat nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis taikymas iškreiptų visą kredito įstaigų teikiamo kreditavimo prigimtį. Tokiomis aplinkybėmis atsakovų atskirieji skundai nėra motyvuojami, todėl paminėti atsakovės KU „Taupa“ prisidėjimo prie skundo argumentai nebus nagrinėjami ir vertinami, sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 309 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

18.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

19.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliantai išvados dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo iš esmės nekvestionuoja, apeliantas I. P. ir atsakovė KU „Taupa“ prisidėjime prie atskirųjų skundų nurodo tik tai, jog ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, tačiau šis klausimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti nurodytos aplinkybės (CK 1.126 straipsnio 1, 2 dalys).

20.       Apeliantai nesutinka su teismo išvada dėl antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo. Nurodo, kad teismas tokiai išvadai pagrįsti selektyviai atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kuri palanki išimtinai ieškovei. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų atsakovų nesąžiningumą, kad atsakovės UAB „Paliesiai“, KU „Taupa“ nėra susijusios su kitoje civilinėje byloje konstatuotais atsakovės E. P. neteisėtais veiksmais. Nurodyti skundų argumentai skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

21.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

22.       Šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ir (ar) atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo  2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019 ir kt.).

23.       Taigi, nors apeliantai pagrįstai teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nustatymui reikia pateikti priešingos šalies nesąžiningumą patvirtinančius duomenis, kita vertus, sprendžiant dėl nurodytos sąlygos egzistavimo, būtina atsižvelgti ir į konkretaus ginčo faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė ieškinio reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo reiškia actio Pauliana instituto pagrindu. Viena iš šio instituto taikymo sąlygų – sandorį sudariusių šalių, ne tik ieškovo, kaip kreditoriaus, skolininko (šiuo atveju E. P.), bet ir trečiųjų asmenų (šiuo atveju atsakovų I. P., UAB „Paliesiai“, KU „Taupa“) nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Taigi klausimas, ar ginčo sandorių šalys buvo nesąžiningos, yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas – tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, remiantis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis įvertinus byloje esančius įrodymus, bus galima įvertinti ginčo sandorių šalių (ne)sąžiningumą sudarant ginčo sandorius.

24.       Nepaisant to, kad dėl atsakovų, tame tarpe ir UAB „Paliesiai“, KU „Taupa“, sąžiningumo sudarant ginčo sandorius teismas spręs bylą išnagrinėjęs iš esmės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje ieškinyje nurodytos aplinkybės bei joms pagrįsti pateikti duomenys sudaro pagrindą preliminariai spręsti apie atsakovų galimą nesąžiningumą. Visų pirma, tokią išvadą pirmiausiai lemia ieškinyje nurodyta aplinkybė, kurios nei skunduose, nei prisidėjimuose prie skundų neginčija atsakovai, kad ginčo sandorių šalys yra susiję asmenys – atsakovas I. P. yra ieškovės kreditorės – atsakovės E. P., sutuoktinis, atsakovės UAB „Paliesiai“ vadovas yra susijęs su atsakove E. P., kuri kaip buvusi ieškovės valdybos narė priėmė UAB „Paliesiai“ vadovui naudingą sprendimą dėl paskolos suteikimo, atsakovė KU „Taupa“ yra susijusi su buvusiais ieškovės darbuotojais, taip pat atstovavo atsakovės E. P. interesus ieškovės inicijuotoje byloje dėl žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-662-275/2021). Be to, ginčo sandoriai dėl sutuoktinių turto padalijimo ir žemės sklypo perleidimo sudaryti neilgai trukus po to, kai 2016  m. gruodžio mėnesį atsakovei E. P. buvo pareikšta pretenzija dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo, žemės sklypas perleistas už mažesnę nei šio turto rinkos kaina vertę. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad teismo išvada dėl egzistuojančios antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pagrįsta (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

25.       Atmestinas atsakovės KU „Taupa“ prisidėjime prie atskirųjų skundų nurodytas argumentas, kad ieškovė konkrečiai nenurodė ir neįrodė šios atsakovės veiksmų, kurių pastaroji galėtų imtis, siekdama apsunkinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pirmiau paminėtos ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės bei joms pagrįsti pateikti dokumentai dėl KU „Taupa“ sąsajų su skolininke – atsakove E. P., be to aplinkybė, kad hipoteka įkeisto objekto (buto) vertė kelis kartus viršija juo užtikrinamo sandorio vertę (ieškinio priedas Nr. 3), leidžia preliminariai spręsti apie atsakovės KU „Taupa“ galimą nesąžiningumą, sudarant ginčo hipotekos sandorį, kuriuo buvo užtikrintas pastarosios atsakovui I. P. suteikto kredito grąžinimas. Taigi esant preliminariems duomenims spręsti apie atsakovų nesąžiningumą, yra pagrindas išvadai, jog grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja ir tuo aspektu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas I. P., kaip galimai nesąžiningas, gali nevykdyti savo prievolių KU „Taupa“ pagal paminėtą kredito sutartį, todėl pastaroji gali inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kuris yra ginčo objektas šioje byloje.

26.       Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atitinkami įrašai viešajame registre dėl draudimo disponuoti atsakovams ginčo šioje byloje objektų daiktinėmis teisėmis, pažeidžia proporcingumo bei ekonomiškumo principus. Apeliantai nurodo, kad teismas, užduot patenkinęs ieškovės prašymą dėl nurodytų įrašų atlikimo, galėjo taikyti ginčo turto areštą, tačiau nepateikia argumentų, kurie pagrįstų jų poziciją, jog tokio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kokios buvo pritaikytos skundžiama nutartimi, yra daromas itin neigiamas poveikis atsakovų veiklos vykdymui. Byloje nėra tokius jų teiginius patvirtinančių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai). Pasikeitus atitinkamoms aplinkybėms ar pateikus pirmiau nurodytos pozicijos pagrindimą, atsakovai gali reikšti prašymą teismui modifikuoti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakeičiant ne tik jų pobūdį, bet ir mastą (CPK 148 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, iš esmės tinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja