Baudžiamoji byla Nr. 1-264-1033/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47899-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.25.4.1; 1.1.9.2; 2.3.6.4.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,

sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,

kaltinamajam K. G.,

gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-11-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) bauda (sumokėjimo terminas iki 2016-05-15), duomenų apie baudos sumokėjimą nėra, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

K. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2019 m. lapkričio 10 d., apie 02.26 val., Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo K. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pasirinktu važiavimo greičiu neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, t. y. žvyrkelį ir kelio vingį į kairę pusę, ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 28 nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į dešinę pusę ir atsitrenkė į šalia kelio esančią tvorą, dėl ko buvo sužalotas automobilio „Toyota RAV4“ keleivis S. H., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais K. G. pažeidė Kelių eismo taisyklų 14, 127 punktų reikalavimus ir, atsiradus nurodytoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. G. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad kaip nurodyta prokuroro kaltinime, jis, važiuodamas automobiliu, neapskaičiavo greičio, buvo šlapia kelio danga, siauras keliukas, nepastebėjo išlindusios tvoros kampo ir atsitrenkė. Kartu su juo važiavo S. (nukentėjusysis), kuris sėdėjo gale už jo. Automobilis „Toyota“ priklauso K. Č.. Jis neturėjo vairuotojo teisių, teisės jam buvo apribotos, todėl negalėjo vairuoti. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes. Po įvykio nukentėjusysis facebook‘e jį susirado, į ligoninę jis buvo nuvažiavęs, norėjo padėti nukentėjusiam, atlyginti žalą, bet jis sakė, kad pretenzijų neturi, kad kai baigsis teismas, tada pašnekės su juo. 2015 metais paskirtos 20 MGL baudos nėra sumokėjęs. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, nenorėjo, kad kas nors nukentėtų. Prašo skirti jam baudą, nes turi mažą vaiką ir vyresnį sūnų, planuoja įsidarbinti, reikia kažkaip tvarkytis būnant laisvėje.

Nukentėjusysis S. H. apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko, telefonu ir el. paštu informavo, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl užimtumo darbe, civilinio ieškinio nereikš, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (1 t., b. l. 169, 176-177).

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis K. G. savo nuomonės dėl kaltės nepareiškė, duoti parodymus atsisakė (1 t., b. l. 73-74).

Nukentėjusysis S. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-10 vakare Vilniuje kartu su draugu A. atėjo į kavinę „Pica Max“, tikslaus adreso nežino, kur vartojo alkoholį. Kas vyko vėliau neprisimena, atsigavo ligoninėje. Dėl girtumo ir sužalojimo nieko neatsimena (1 t., b. l. 26).

Liudytojas O. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-10 nakties metu Vilniuje, picerijoje „Pica Max“ su draugu S. vartojo alkoholį. Po picerijos uždarymo išėjo į lauką ir ten susipažino su dviem vyrais. Vieno iš vyrų vardas buvo „K.“, kuris iš „Toyota“ automobilio ištraukė stipraus alkoholinio gėrimo. Jie gėrė alkoholį iš to butelio. Ar gėrė K., nežino, nes buvo labai girtas. Vėliau K. atsisėdo prie „Toyota“ automobilio vairo ir jis su S. bei K. išvažiavo prie kažkokio namo. Prie namo tarp K. ir kažkokio vyro buvo konfliktas. Kas vyko vėliau, neprisimena, atsibudo naktį prie upės (1 t., b. l. 33).

Liudytoja K. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-10 apie 18.00 val., ji buvo namuose (duomenys neskelbtini). Jai paskambino draugas K. ir paprašė leisti pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). K. ir anksčiau skolinosi jos automobilį, tačiau visada sakė, kad vairuos kitas asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą. Apie 20.00 val. atvažiavo K., kuriam per duris padavė automobilio raktelius. K. buvo vienas, atrodė neblaivus, pasakė, kad turi problemų su buvusia žmona. K. nurodė, kad važiuos į žmonos gyvenamąją vietą. 2019-11-11 ryte K. paskambino ir pranešė, kad automobilis pateko į eismo įvykį ir yra sulaikytas. K. nurodė, kad kažkas vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį su nukentėjusiais. K. nenurodė su kuo jis buvo (1 t., b. l. 38).

Liudytoja Z. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-10 ji buvo svečiuose pas seserį R. G., adresu (duomenys neskelbtini). Tarp R. ir jos buvusio vyro K. įvyko žodinis konfliktas. Apie 02.30 val. ji pažiūrėjo pro namo langą ir pamatė, kad neblaivus K. stovėjo prie namo. Šalia stovėjo automobilis „Toyota“ ir jame ant keleivio sėdynės sėdėjo jai nepažįstamas asmuo. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, matė, kad K. atsisėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo nežinoma kryptimi. Matė, kad automobilį vairavo K.. Kas vyko vėliau, nežino (1 t., b. l. 36).

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-10 nakties metu, apie 02.30 val., (duomenys neskelbtini), prie jos gyvenamojo namo atvažiavo jos buvęs vyras K. G., kuris vairavo jo draugei priklausantį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). K. bandė apgadinti pašto dėžutę, grasino jai susidorojimu, atrodė akivaizdžiai neblaivus. Kartu su juo buvo dar du keleiviai, kurie irgi atrodė neblaivūs. Ji paskambino telefonu 112 ir iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, ji matė, kad K. atsisėdo prie „Toyota“ automobilio vairo ir nuvažiavo. Policininkams ji nurodė apie girtą vairuotoją ir šie nuvažiavo iš paskos. Vėliau prie namų atėjo vienas iš keleivių ir girtas nukrito ant žemės. Su tuo keleiviu bendravo policininkai. 2019-11-11 jai paskambino K. ir ji paklausė, kodėl jis paliko sužalotą draugą, tačiau K. atsakė, kad jie jam nedraugai (1 t., b. l. 41).

Rašytiniame paaiškinime liudytoja R. G. nurodė, kad 2019-11-10 apie 02.30 val. ji kvietė policiją, nes atvažiavo buvęs vyras K. G., grasino sudeginti namus, sumušti ją, sulaužė pašto dėžutę, triukšmavo. Jis buvo su dviem draugais, visi buvo girti, buvo išlipę iš automobilio „Toyota“. Tų draugų ji nepažįsta. Atvykus policijai, jie įšoko į automobilį ir dideliu greičiu išvažiavo, policija juos nusivijo. Po poros minučių vienas iš tų draugų atėjo prie namo vartų ir nukrito, tuomet ji dar kartą kvietė policiją. Kai atvažiavo policija, tas asmuo gulėjo. Toliau su juo aiškinosi policija (1 t., b. l. 39).

Liudytoja S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-10 apie 03.10 val., (duomenys neskelbtini), namuose miegojo, kai staiga kieme išgirdo trenksmą. Ji nuskubėjo prie lango pasižiūrėti, kas atsitiko. Pro langą pamatė, kad į (duomenys neskelbtini) namo tvorą buvo atsitrenkęs automobilis „Toyota RAV4“, kurio vairuotojo durys buvo atidarytos ir vairuotojas jau buvo pabėgęs iš įvykio vietos. Kas vairavo „Toyota“ automobilį, ji nematė. Netrukus su įjungtais švyturėliais privažiavo policijos automobilis. Pareigūnai sakė, jog gavo iškvietimą dėl konflikto, o vyriškis „Toyota“ automobiliu bandė nuo pareigūnų pabėgti. Įvykio metu buvo apgadintas jų namo tvoros betoninis pamatas bei atšokusiomis detalėmis buvo apgadintas kieme stovėjusio jos automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis. Dėl apgadintos tvoros ir automobilio ji kreipėsi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, todėl nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja. Sekančią dieną po eismo įvykio pas juos buvo atvykęs pasišalinusio „Toyota“ automobilio vairuotojas, kurio vardo ir pavardės nežino. Tai buvo tamsaus gymio vyriškis, kuris kalbėjosi su jos sutuoktiniu. Atvykęs vyriškis sutuoktiniui prisipažino, kad jis vairavo į jų namo tvorą atsitrenkusį „Toyota“ automobilį, o po to iš įvykio vietos pabėgo. Tas vyriškis sakė, jog pareigūnai neįrodys, kad jis vairavo automobilį ir, kad jis žalos neatlygins (1 t., b. l. 44).

Liudytojas G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-10 apie 03.10 val., (duomenys neskelbtini), namuose miegojo, kai staiga kieme išgirdo trenksmą. Jis nuskubėjo prie lango pasižiūrėti, kas nutiko. Pro langą pamatė, kad į (duomenys neskelbtini) namo tvorą buvo atsitrenkęs automobilis „Toyota RAV4“, vairuotojo durys jau buvo atidarytos ir vairuotojas iš įvykio vietos buvo pabėgęs. Kas vairavo „Toyota“ automobilį, nematė. Netrukus su įjungtais švyturėliais privažiavo policijos automobilis. Pareigūnai sakė, kad gavo iškvietimą dėl konflikto, o vyriškis su „Toyota“ automobiliu bandė nuo pareigūnų pabėgti. Automobilyje ant galinės sėdynės buvo sužalotas asmuo, kuriam pareigūnai iškvietė GMP medikus. Jis pats „Toyota“ automobilio vairuotojo, kuris pabėgo atsitrenkęs į jų namo tvorą, nematė. Įvykio metu buvo apgadintas jų namo tvoros betoninis pamatas, o nuo atšokusių detalių buvo apgadintas kieme stovėjusio jo žmonos automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis. Dėl apgadintos tvoros ir „Toyota“ automobilio jie kreipėsi į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“. Praėjus kelioms dienoms po šio eismo įvykio, prie jų namo atvažiavo sidabrinės spalvos senas automobilis ir iš jo išlipęs vaikštinėjo vyriškis. Jis išėjo į kiemą ir pasiteiravo, ko vyriškis ieško. Į tai vyriškis atsakė, kad tai jis praeitą naktį „Toyota RAV4“ automobiliu atsitrenkė į jų namo tvorą. Jis pasakojo, kad buvo nuvykęs pas savo buvusią žmoną, kur buvo ir dabartinis žmonos draugas, kad kilo konfliktas ir buvusi žmona iškvietė policijos pareigūnus. Dėl to jis sėdo į „Toyota RAV4“ automobilį ir pradėjo bėgti nuo policijos. Vyriškis pasakė, kad jam atlygins padarytą žalą, o kadangi pabėgo iš įvykio vietos, pareigūnai neįrodys, kad jis vairavo automobilį. Vyriškis savo ranka ant lapelio užrašė savo telefono numerį ir vardą „K.“. Tai buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tamsaus gymio, žemo ūgio, kresno (tvirto) sudėjimo su barzda vyriškis. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikia savo darytas apgadintos tvoros ir trinkelių fotonuotraukas (1 t., b. l. 48, 51-55).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2019-11-10 02.26 val., buvo gautas R. G. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), atvažiavo pranešėjos vyras (kartu negyvena), sėdi automobilyje ir garsiai klausosi muzikos. Paskui pranešėja nurodė, kad minėtas automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. Č. 2019-11-10  tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-11-10 jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. B., apie 02.30 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) atvažiavo pranešėjos vyras (kartu negyvena), sėdi automobilyje ir garsiai klausosi muzikos. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja R. G. ir nurodė nuvažiuojantį automobilį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jos buvęs vyras K. G.. Važiuojant automobiliui iš paskos, automobilis padidinęs greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir dingo jiems iš akiračio. Už posūkio, ties (duomenys neskelbtini) namu, rado į tvorą atsitrenkusį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio variklis buvo užvestas, vairuotojo durelės buvo praviros, vairuotojo vietoje asmenų nebuvo, automobilio viduje rado ant galinės sėdynės gulintį vyrą (daugiau asmenų automobilyje ir šalia jo nebuvo), kurio galvoje matėsi kraujuojanti žaizda, vyras dejavo, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo S. H., gim. (duomenys neskelbtini), jam nustatyta 2,27 promilių girtumas. Jis pats nieko paaiškinti negalėjo. GMP-0825 sužeistą vyrą išvežė į ligoninę. Pabendravus su pranešėja ir jos drauge Z. K., jos patvirtino mačiusios, kad atvažiavus jiems (policijos pareigūnams), K. G. atsisėdo už automobilio vairo ir išvažiavo su automobiliu „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėja nurodė, kad jos buvęs vyras buvo neblaivus ir neturintis teisės vairuoti transporto priemones. Minėtas automobilis išvežtas Minsko pl. 21. Į įvykio vietą atvyko VI843 (1 t., b. l. 7).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2019-11-10 04.10 val. buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta (duomenys neskelbtini), nubraižyta Eismo įvykio vietos schema, padarytos fotonuotraukos (1 t., 9-10, 11, 13-15).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad automobiliui „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso K. Č., apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, išbėgę skysčiai. Ši transporto priemonė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdrausta draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Automobiliui „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam S. P., apgadintas užpakalinis bamperis. Ši transporto priemonė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausta draudimo bendrovėje „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filiale (1 t., b. l. 12).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ elektroninių laiškų policijai ir teismui matyti, kad paskaičiuota žala dėl apgadintos tvoros sudaro 427 Eur, o draudimo išmoka dėl apgadinto automobilio „Toyota Corolla“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 206,10 Eur. Nukentėjusiam S. H. paskaičiuota neturtinė žala - 2300 Eur (1 t., b. l. 58-60, 189).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-11-10 buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius. 2019-11-19 leista šį automobilį atsiimti savininkei K. Č. arba jos įgaliotam atstovui (1 t., b. l. 16, 17).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad 2019-11-10 03.35 val. S. H. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 18). Objektyvių duomenų, kad eismo įvykio metu neblaivus buvo K. G., ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiam S. H. nustatyti tokie sužalojimai: muštinė žaizda kaktoje (apie 12 cm dydžio), kaklinio ketvirto slankstelio lanko lūžis kairėje per slankstelinę angą, kaklionio šešto slankstelio lanko lūžis, kurie galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 24).

Iš 2020-07-23 administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad dėl minėto 2019-11-10 02.28 val. eismo įvykio (duomenys neskelbtini), K. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 426 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tačiau duomenų apie priimtą procesinį sprendimą dėl nuobaudos skyrimo byloje nėra (1 t., b. l. 79, 83).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas, kuris pažeidžiamas, kai nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu yra žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis K. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-11-10 apie 02.26 val., Vilniuje, pažeisdamas KET 14, 127 punktų reikalavimus, t. y. neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pasirinktu greičiu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. 28 nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šalia kelio esančią tvorą, dėl ko buvo sužalotas automobilio „Toyota RAV4“ keleivis S. H., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo K. G. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir teismo posėdyje duoti paaiškinimai dėl sukelto eismo įvykio, liudytojų O. C., K. Č., Z. K., R. G., S. P. ir G. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos R. G. rašytinis paaiškinimas, vyr. patrulio J. Č. tarnybinis pranešimas, įvykio registracijos duomenys, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, specialisto išvada dėl nukentėjusiam S. H. padarytų sveikatos sužalojimų. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimas, kardomosios ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Skirdamas bausmę K. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį ir pasekmes (padarytas neatsargus nusikaltimas, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusio sveikata, dėl žalos atlyginimo jis civilinio ieškinio nereiškė, kreipėsi į draudimo bendrovę), į kaltinamojo asmenybę (nuo 2018-10-08 niekur nedirba, anksčiau teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už KET pažeidimus, tame tarpe ir šiurkščius (transporto priemonių vairavimą neturint teisės, vairavimą esant neblaiviam), duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių nuobaudų, buvo pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo jo nenorą paklusti įstatymams), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl skiria kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę – baudą nėra pagrindo, nes jis ilgą laiką niekur nedirba (tik planuoja įsidarbinti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 6)), be to nėra sumokėjęs 2015-11-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudos, kuri turėjo būti sumokėta iki 2016-05-15, taip pat nemoka administracinių baudų, taigi baudos bausmė nėra veiksminga ir neužtikrina BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, K. G. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01) nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad K. G. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, jis padarė neatsargų nusikaltimą, turi du nepilnamečius vaikus, kuriais privalo rūpintis, nuo 2020-11-30 registruojasi Užimtumo tarnyboje ir planuoja įsidarbinti, turi pastovią gyvenamąją vietą ir tvirtus socialinius ryšius, todėl teismas mano, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą ir paskiriant intensyvią priežiūrą – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis bei skiriant įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-23 nutarimais K. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 75, 77) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamojo K. G. padarytas nusikaltimas susijęs su visuomenės saugumu, todėl svarstytinas klausimas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo. Nors pagal bylos duomenis K. G. nėra įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).

K. G. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir sužalojo žmogų, sugadino svetimą automobilį, todėl tokiu savo elgesiu kėlė didelį pavojų visuomenės saugumui. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo jis 2020-01-20 vėl vairavo automobilį neturėdamas teisės ir buvo baustas administracine 420 eurų dydžio bauda pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 83-87), kas rodo, jog kaltinamojo nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis ir toliau ignoruoja KET reikalavimus bei visuomenėje nustatytas elgesio normas, išvadų nedaro, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303-305 ir 307-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 45 parų areštą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad jis turi dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, bei įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti K. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

        Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                               Rolandas Bužinskas