Civilinė byla Nr. e2-1834-631/2021

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27390-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.10.8.;

1.3.5.5.; 1.3.6.4.1.3.; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 12 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, žodiniuose teismo posėdžiuose, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovei E. V., jos atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro atstovei advokatei Ievai Povilaitienei, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir atsakovės viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro priešieškinį ieškovei E. V. dėl žalos atlyginimo, baigė bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.

Teismas

N U S T A T Ė:

Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nurodydama ieškinyje, bei patvirtindama ir akcentuodama kai kurias aplinkybes žodiniais paaiškinimais teismo posėdyje, kad pas atsakovą pradėjusi dirbti dar 1989-08-01. Nuo 2012 m. liepos 31d. pagal darbo sutartį Nr.547 buvo įdarbinta direktoriaus pavaduotoja medicinai, be to, buvo paskirta kvalifikuotu asmeniu už gamybą, farmacinės veiklos vadove, atsakinga už didmeninį platinimą ir kvalifikuotu asmeniu, atsakingu už plazmos ruošimą. Nurodo, jog 2020 m. gegužės 6 d. gavo direktoriaus įsakymą Nr.B-164 dėl reikalavimo pateikti paaiškinimus, ir 2020 m. gegužės 8 d. pateikusi direktoriui paaiškinimą dėl nurodytame įsakyme tariamų jos padarytų pažeidimų. 2020 m. gegužės 12 d. jai buvo įteiktas direktoriaus įsakymas Nr.P-88, pagal kurį nuo 2020 m. gegužės 12 d. ieškovė atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal LR DK 58 str. 3 d. 5 ir 7 punktus. 2020 m. birželio 11d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją, kuri 2020 m. rugpjūčio 27 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės E. V. prašymą atsakovui VšĮ Nacionalinis kraujo centras dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į buvusias pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo kaip nepagrįstą ir atmesti VšĮ Nacionalinis kraujo centras prašymą dėl materialinės žalos išieškojimo iš E. V., kaip nepagrįstą. Ieškovė nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu. DGK apsiribojo tik formaliu teiginiu, kad ieškovė, priimdama įsakymus, pavaduodama direktorių, siekė sau naudos, tačiau nenurodė ir neanalizavo kokią naudą ieškovė gavo, neanalizavo kokius neigiamus padarinius patyrė atsakovė. Ieškovės įsitikinimu, darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, pažeidė LR DK 58 str. 5 d. ir 6 d. reikalavimus, netinkamai aiškino LR Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, taip pat darbdavys, direktorius, priėmė įsakymą tirti darbuotojo, kuris laikinai vykdė direktoriaus funkcijas, darbo rezultatus, nors pagal Viešųjų įstaigų įstatymą tokius veiksmus galėjo atlikti tik įstaigos dalininkas. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Darbdavys taip pat turi įrodyti, ar darbuotojas informuotas apie jo pareigas ir jam skirtus nurodymus, ar nurodymai ir reikalavimai darbuotojams buvo suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai arba turėjo būti jiems žinomi. Ieškovė nurodo, jog priimant 2019 m. liepos 29 d. įsakymą Nr.P-234 Dėl E. V. darbo sutarties pakeitimo, ji LR Sveikatos apsaugos ministro sprendimu buvau paskirta laikinai vykdyti direktoriaus funkcijas. Todėl vadovaudamasi įstaigos įstatais bei teisės skyriaus darbuotojų patarimu, priėmusi nurodytą įsakymą, bei pasirašiusi jam reikalingus prašymus. Tokio įsakymo būtinumą ir reikalingumą ieškovė nurodžiusi savo 2020-05-08 tarnybiniame paaiškinime, tačiau darbdavys 2020-05-12 įsakyme apie atleidimą į tai nekreipė dėmesio bei konstatavo, kad ieškovė pažeidusi LR Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą ir dėl to jos tariamas pažeidimas yra šiurkštus, nors Vyriausioji tarnybos etikos komisija sprendimą priėmė tik 2020-06-25 tik konstatavo, kad ieškovė pažeidė nurodytą įstatymą, nenurodė apie pažeidimo šiurkštumą. Ieškovė pažymi, kad dėl priimto jos įsakymo įstaiga nepatyrė jokių nuostolių, pati ieškovė jokios naudos negavo. Ieškovė taip pat pabrėžia, kad vadovui apie įsakymo priėmimą buvo žinoma nuo pat 2019 m. rugpjūčio mėnesio, tačiau jis jokių veiksmų nesiėmė, pasirašinėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Darbdavys ieškovės atleidimo įsakyme taip pat pasisakė dėl to, kad ieškovė, neva, viršijusi savo tarnybinius įgalinimus dėl jos priimto 2018 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. B-247 „Dėl VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktoriaus 2017 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr.B-426 Dėl Nacionalinio kraujo centro darbo grupių/komisijų darbo reglamento patvirtinimo“, tačiau darbdavys taip ir nenurodė, kuo tas tarnybinių įgalinimų viršijimas pasireiškė ir kuo minėtas įsakymas yra įstaigai žalingas. Ieškovės įsitikinimu, minėtas įsakymas turėjo būti pakeistas, nes jis prieštaravo Nacionalinio kraujo centro (toliau – NKC) administracijos darbo reglamentui. Dėl 2019 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr.B-359, kuriuo sudaryta darbo grupė, atsakinga už strateginių pokyčių koordinavimą bei strateginių ir išorės aplinkos rizikų vertinimo, ieškovė nurodė, jog išsamų paaiškinimą yra pateikusi savo tarnybiniame paaiškinime, pabrėžia, kad dėl šio įsakymo pasiaiškino 2019-12-31 tarnybiniame pranešime ir jei būtų galima kalbėti apie kokį nors jos padarytą pažeidimą priimant šį įsakymą, tai yra praėjęs terminas nuobaudai skirti, visi dokumentai (įsakymai) buvo žinomi direktoriui nuo pat jo darbo pradžios, t.y., nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio ir tokie darbdavio veiksmai vertinami kaip nesąžiningi darbuotojo atžvilgiu, nes dėl tariamo šio pažeidimo praėjęs terminas nuobaudai skirti. Turėjo būti paskirta iki 2020-01-31. Ieškovė nesutinka su jos atžvilgiu reiškiamais kaltinimais, kad nepateikusi pasiūlymų dėl darbo organizavimo gerinimo, mano, jog darbdavys ignoruoja jos paaiškinime aiškiai nurodytas aplinkybes, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (toliau – VVKT) buvo nurodžiusi, ką reikia keisti ir ieškovė mananti, jog nieko papildomai nebeturėjusi informuoti ar siūlyti, taip pat iš įsakymo neaišku, kodėl šis tariamas pažeidimas yra šiurkštus ir kokią neigiamą įtaką dėl to įstaiga patyrė. Nepagrįstas teiginys, kad direktorius nebuvo informuotas apie licencijos pasikeitimus, nes dar 2019 m. spalio mėnesį ji paruošė veiksmų planą, kuriame buvo nurodyta ir apie pareigybės panaikinimą bei visi klausimai, susiję su licencijomis, todėl teiginiai dėl neinformavimo yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė teigia, kad per visus savo darbo metus neturėjusi jokių pretenzijų darbe, buvo vien tik skatinama, jokių drausminių nuobaudų nebuvo skirta, tačiau nei darbdavys, nei darbo ginčų komisija šios aplinkybės nevertino (el.b.l. 1-7, t.I).

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kartu pareiškė ir priešieškinį byloje. Atsiliepime nurodė, bei teismo posėdyje atkartojo atsakovės atstovė, kad darbdavys, atleisdamas ieškovę iš darbo, laikėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytos darbuotojo, padariusio šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, atleidimo iš darbo tvarkos, t.y., tinkamai įvertino padarytų darbo pareigų pažeidimų sunkumą ir padarinius, jų padarymo aplinkybes, kaltę, priežastinį ryšį, elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimų padarymo. Darbuotoja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi; ieškovė, laikinai vykdydama Nacionalinio kraujo centro direktoriaus funkcijas, priėmė strateginius sprendimus, susijusius su Nacionalinio kraujo centro veiklos vykdymu, nors tokios teisės neturėjo, taip pat vengė Nacionalinio kraujo centro direktoriui suteikti tinkamą ir išsamią informaciją apie vykdomus procesus, neteikė informacijos Nacionalinio kraujo centro direktoriui apie VVKT atliktą Nacionalinio kraujo centro gamybos licencijos pakeitimą, neinicijavo įstaigos struktūros pakeitimo ir perteklinės pareigybės panaikinimo. Darbuotojos neteisėti veiksmai sukėlė neigiamų padarinių darbdaviui. Atsakovė teigia, kad darbdavys, priimdamas sprendimą dėl ieškovės atleidimo, laikėsi DK 58 str. nustatytų terminų ir tvarkos, turėjo teisę atlikti darbuotojos veiklos tyrimą. Ieškovė dėl prarasto pasitikėjimo ja darbdavio prašymu negali būti grąžinta į darbą, o priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (ieškinio tenkinimo atveju) turi būti sumažintas. Atsakovė nurodo, jog naujai paskirtam Nacionalinio kraujo centro direktoriui kilus abejonių dėl ieškovės veiklos skaidrumo, 2020 m. vasario 20 d. Nacionalinio kraujo centro direktorius įsakymu Nr. B-68 „Dėl veiklos patikrinimo inicijavimo ir komisijos sudarymo“ buvo sudaryta komisija, kuri atlikusi ieškovės veiklos patikrinimą 2020 m. gegužės 4 d. pateikė veiklos patikrinimo aktą nurodant įvairius darbuotojos veiksmus ir aplinkybes, kurie gali būti įvertinti kaip darbuotojos darbo pareigų pažeidimai. Laikinai atlikus Nacionalinio kraujo centro direktorės funkcijas, pavaduojant tuometinę laikinąją direktorę I. K. jos kasmetinių atostogų metu, ieškovė 2019 m. liepos 26 d. išleido įsakymą Nr. B-232 „Dėl VšĮ Nacionalinio kraujo centro įstatuose numatytų pareigybių, kurioms turi būti organizuojamai viešieji konkursai, konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“, kuriuo nustatė nepagrįstą NKC interesų ir galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančią konkursų komisijų sudarymo tvarką; 2019 m. liepos 29 d. ieškovė, savo pačios prašymų sau pagrindu, priėmė įsakymą Nr. P-234 „Dėl E. V. darbo sutarties pakeitimo“, kuriuo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pakeitė savo, kaip administracijos direktorės pavaduotojos medicinai, kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruošimą, kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą, bei farmacinės veiklos vadovės, atsakingos už didmeninį platinimą, – E. V. darbo sutarties Nr. 547 punktą Nr. 4 (darbo laiko norma), kuriuo pati sau nustatė lankstų darbo grafiką, bei pati su savimi pasirašė darbo sutarties pakeitimą, kuriame buvo pakartotos tos pačios nuostatos iš priimto įsakymo dėl darbo laiko pakeitimo. Šiuos sprendimus ieškovė priėmė per itin trumpą laikotarpį, nes direktoriaus pavadavimas galiojo tik nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 31 d., o jau 2019 m. rugpjūčio 1 d. baigėsi tuometinės Nacionalinio kraujo centro vadovės atostogos, 2019 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuolatinis direktorius. Ieškovė, siekdama nepažeisti Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo, savo prašymus, palaukusi dvi dienas, galėjo pateikti ir iš atostogų grįžusiai laikinajai vadovei I. K., o dar dieną – naujai paskirtam nuolatiniam vadovui. Atsakovė pažymi, kad nei paaiškinime darbdaviui, nei ieškinyje ieškovė nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl sprendimą dėl lankstaus darbo grafiko ir darbo pobūdžio keitimo buvo būtina priimti jos laikino vadovavimo Nacionaliniam kraujo centrui, kuris truko tik aštuonias dienas, metu. NKC direktoriaus sudaryta komisija tyrimo metu nustačiusi šias aplinkybes priėmė tarpinę išvadą ir pasiūlė Nacionalinio kraujo centro direktoriui kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – VTEK). Tačiau dėl COVID-19 viruso pandemijos paskelbto karantino ir ekstremaliosios padėties VTEK nevyko bylų nagrinėjimas, todėl komisija nesulaukusi VTEK sprendimo baigė tyrimą savarankiškai. Be to, 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovė vėl, veikdama kaip laikinai vykdanti vadovo funkcijas, priėmė įsakymą Nr. B-359 „Dėl darbo grupės, atsakingos už strateginių pokyčių koordinavimą bei strateginių ir išorės aplinkos rizikų vertinimo, sudarymo“, kuriuo sudarė nuolat veikiančią darbo grupę, atsakingą už strateginių pokyčių koordinavimą bei strateginių ir išorės aplinkos rizikų vertinimą, integruojant visus Nacionalinio kraujo centro privalomai taikomus kokybės standartus. Atsakovė pažymi, kad ieškovė šiuo atveju vėl priėmė sprendimą dėl savęs pačios ir šios darbo grupės pirmininke pasiskyrė pati save, tokiu būdu dar labiau sustiprindama savo įtaką įstaigos valdyme ir priskirdama sau galią koordinuoti strateginius pokyčius. 2019 m. gruodžio 30 d. Nacionalinio kraujo centro direktorius D. G. pateikė tarnybinį pavedimą dėl informacijos pateikimo ir paprašė darbuotojos paaiškinti, kokiu tikslu buvo pasirašytas minėtas įsakymas bei kokiais kriterijais vadovaujantis buvo sudaryta būtent tokios sudėties darbo grupė. Darbuotoja 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė atsakymą, nepateikdama prašomos informacijos ir vengdama konkrečiai atsakyti į jai užduotus klausimus. Tokį elgesį darbdavio sudaryta komisija įvertino kaip nebendradarbiavimą, vengimą suteikti tikrovę atitinkančią ir išsamią informaciją, kuria remiantis Nacionalinio kraujo centro direktorius galėtų įvertinti tikruosius sprendimo tikslus ir naudingumą Nacionalinio kraujo centro veiklai. Komisijai baigus tyrimą ir pateikus patikrinimo aktą Nacionalinio kraujo centro direktoriui, 2020 m. gegužės 6 d. darbuotojai buvo įteiktas Nacionalinio kraujo centro vadovo įsakymas dėl reikalavimo pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė 2020 m. gegužės 8 d. pateikė tarnybinį paaiškinimą, tačiau paaiškinimu darbuotoja nenurodė priežasčių, galinčių pateisinti šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, todėl 2020 m. gegužės 12 d. Nacionalinio kraujo centro direktoriaus įsakymu ieškovė buvo atleista už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 5 ir 7 punktus. Kad darbuotoja pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, vėliau pripažino ir VTEK 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. KS-77. Atsakovė laikosi pozicijos, kad darbdavys įvertino ieškovės padarytų darbo pareigų pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, kaltę, priežastinį ryšį, elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimų padarymo. Ieškovė pažeidė ne tik lokalinius teisės aktus, nustatančius jos darbo pareigas, bet ir Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymą, nevengdama interesų konflikto ir pasielgusi taip, kad sukėlė abejones dėl tokio interesų konflikto darbdaviui, naudojosi tarnybinėmis pareigomis, tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti. Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais, o to paties straipsnio 2 d. papildo – prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Ieškovė taip pat pažeidė Nacionalinio kraujo centro darbuotojų elgesio kodekso nuostatas. Pagrindinės darbuotojos pareigybės buvo direktoriaus pavaduotojos medicinai – savaitinė darbo valandų norma buvo 40 valandų, o trijų papildomų pareigybių – po 4 val. 30 min. savaitinio darbo laiko kiekvienai pareigybei. Įsakymu ieškovė pati sau nusistatė lankstų darbo grafiką, pagal kurį darbovietėje kaip direktorės pavaduotoja medicinai ieškovė įpareigota praleisti 28 val. 45 min. per savaitę, o kaip kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą, farmacinės veiklos vadovė, atsakinga už didmeninį platinimą, bei kvalifikuotas asmuo, atsakingas už plazmos ruošimą, – atitinkamai po 2 val. 30 min. per savaitę. Darbo laikas buvo išdėstomas pirmadienį–ketvirtadienį skiriant 6 val. pagrindinei pareigybei ir nuosekliai po 30 min. – trims papildomoms pareigybėms (taigi 7 val. 30 min. praleidžiant darbovietėje), o penktadienį – 4 val. 45 min. pagrindinei ir nuosekliai po 30 min. – trims papildomoms pareigybėms (taigi 6 val. 15 min. praleidžiant darbovietėje). Minėta, likusią savaitinių darbo valandų dalį – viso 17,25 val., darbuotoja nusimatė dirbti ne darbovietėje bet kuriuo metu prieš ar po darbo valandų, esant poreikiui naudojantis mobiliomis ryšio priemonėmis. Atsakovė teigia, jog Nacionaliniam kraujo centrui nėra tikslo ir poreikio turėti vadovaujantį darbuotoją, kurio darbo grafikas yra lankstus ir darbuotojas gali būti pasiekiamas kitiems NKC darbuotojams Centro patalpose ribotu laiku. Atsižvelgiant į darbuotojos papildomas pareigas, akivaizdu, kad jos įprastai negali būti dirbamos nuotoliniu būdu ar mobiliojo ryšio priemonėmis. Pažymima, kad visų skirtingose ieškovės einamose papildomose pareigybėse atliekamų funkcijų yra neįmanoma atlikti tam skiriant vos 30 minučių faktinio buvimo darbo vietoje darbo dienos metu laiko. Be to, šių funkcijų atlikimas reikalauja fizinio asmens buvimo darbovietėje, nes kokybės rizikos vertinimo, analizės, monitoringo, sertifikavimo ir kitų išvardytų funkcijų atlikimas mobiliosiomis ryšio priemonėmis yra sunkiai įgyvendinamas. Atitinkamai ieškovė priimtu įsakymu siekė ne operatyviau ar produktyviau organizuoti darbą skirtingose pareigose, o tik naudos sau – sudaryti tokias darbo sąlygas, kurioms galiojant darbuotoja galėtų minimaliai fiziškai būti darbovietėje, o kitu laiku faktiškai be apribojimų disponuoti ir gauti už jį pilną darbo užmokestį. Įsakyme ir darbo sutartyje buvo nurodyta lankstaus darbo organizavimo tvarka, kad nefiksuoto darbo valandomis bus pasiekiama mobiliomis ryšio priemonėmis. Atsakovės vertinimu tai reiškia, kad net nebuvo susitarta, kad ieškovė tomis valandomis dirbs nuotoliniu būdu. Tokiu atveju būtų buvusi aprašyta išsami nuotolinio darbo tvarka, nes DK 52 str. 3 d. pažymima, kad skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Tuo tarpu, ieškovė aiškiai net neįsipareigojo nefiksuotomis darbo valandomis dirbti nuotoliniu būdu. Ieškovė įsakymu priėmė sprendimą savo darbo Nacionaliniame kraujo centre grafiką išdėstyti taip, kad einamų keturių pareigybių sukuriamas darbo krūvis ne tik kad neviršytų reguliarios pilno vienos pareigybės darbo krūvio (40 val. savaitės), bet dar ir būtų mažesnis fiktyviai prisidengiant darbu, pasitelkiant „mobilias ryšio priemones“, kas savo esme yra pasyvus budėjimas namuose (DK 118 str. 4 d.) ir už šį laiką gaunant įprastinį darbo užmokestį. Atitinkamai, ieškovė įsakymą priėmė išimtinai dėl naudos sau, sąmoningai išnaudodama laikinai suteiktus įgaliojimus tam, kad ženkliai sumažintų faktinį darbo valandų skaičių, tačiau gautų pilną darbo užmokestį. Ieškovės pažeidimas tęstinis ir tęsėsi iki darbo sutarties nutraukimo, nes ieškovė neinicijavo tokių neteisėtų susitarimų nutraukimo, o priešingai – siekė juos įteisinti 2020 m. kovo 6 d. pateikdama Nacionalinio kraujo centro direktoriui tarnybinį pranešimą. Ieškovės darbo sąlygų nustatymas neatitinka Nacionalinio kraujo centro interesų ir yra žalingas dėl neracionalaus bei nepagrįsto darbo užmokesčio mokėjimo. Darbuotoja vienašališkai nusistatė palankesnes darbo sąlygas sau, t.y. ji pati rašė prašymus sau dėl lankstaus darbo grafiko, pati sau juos tenkino, taigi pasirašė dokumentus tiek darbdavio, tiek darbuotojo vardu. Darbuotoja veikė piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama visokeriopos naudos sau, nepaisydama turimų įgaliojimų ir Lietuvos Respublikos įstatymų, veikė virš savo kompetencijos ir priešingai Nacionalinio kraujo centro interesams. Darbdavys įvertino ieškovės padarytą žalą 6 326,34 eurais. Tarp ieškovės neteisėto elgesio ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys, kadangi darbuotojos neteisėti veiksmai buvo vykdomi tiesiogiai jos pačios valia. Todėl toks elgesys vertintinas kaip tyčinis Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas ir šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Darbuotoja, laikinai vykdydama direktoriaus funkcijas, priėmė strateginius sprendimus, susijusius su Nacionalinio kraujo cento veiklos vykdymu, nors tokios teisės neturėjo, taip pat vengė Nacionalinio kraujo centro direktoriui suteikti tinkamą ir išsamią informaciją apie vykdomus procesus. Ieškovė, būdama direktoriaus pavaduotoja medicinai ir užimdama aukštas vadovaujančias pareigas įstaigoje, be kitų jai nustatytų pareigų, atsakė ir už racionalų įstaigos lėšų naudojimą. Todėl, žinodama apie įstaigai išduotos licencijos pasikeitimus, bet nepateikdama reikiamos informacijos direktoriui apie naikintiną kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą pareigybę, tyčia padarė įstaigai žalos, o sau naudos – be pagrindo ilgą laiką gavo darbo užmokestį, nors realiai ir nedirbo.  Atsakovė vertina, kad visais pažeidimų atvejais buvo pačios darbuotojos kaltė, nes priimdama sprendimus pati sau, priimdama įsakymus, kuriuos priimti neturėjo įgaliojimų, neteisingai atskleisdama informaciją ar jos nepateikdama, ji suvokė savo veiksmus ir žinojo, kokius teisinius padarinius jie sukels bei akivaizdžiai jų siekė. Darbuotoja šiurkščiai pažeidė darbo pareigas pagal DK 58 str. 3 d. 5 ir 7 p. Darbdavys laikėsi termino priimant sprendimą dėl atleidimo. Pažeidimui buvus tęstiniam, taikomas 2 metų pratęstas terminas, kadangi 2020 m. vasario 20 d. Nacionalinis kraujo centras direktorius įsakymu Nr. B-68 „Dėl veiklos patikrinimo inicijavimo ir komisijos sudarymo“ sudarė komisiją, kuri atliko ieškovės veiklos patikrinimą ir 2020 m. gegužės 4 d. pateikė veiklos patikrinimo aktą nurodant apie galimus ieškovės padarytus darbo pareigų pažeidimus (el.b.l.39-56, t.I).

Priešieškiniu atsakovė, remdamasi atsiliepimo į ieškinį argumentais ir tuo pagrindu, kad ieškovė atleista iš darbo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, nurodė, kad darbuotoja ne tik šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas, bet ir padarė turtinės žalos Nacionaliniam kraujo centrui, nes dėl ieškovės tyčinių kaltų veiksmų, pasireiškusių neteisėtu darbo sutarties pakeitimu (įskaitant ir neteisėto Įsakymo priėmimu) darbuotojai buvo be pagrindo mokamas darbo užmokestis. Darbdavys nustatė, kad ieškovė E. V. savo neteisėtais kaltais (tyčiniais) veiksmais padarė atsakovei 6 326,34 Eur žalos. Darbuotoja, išleisdama įsakymą dėl sau lankstaus darbo grafiko nustatymo, siekė ne operatyviau ar produktyviau organizuoti darbą skirtingose pareigose, o tik naudos sau – sudaryti tokias darbo sąlygas, kurioms galiojant ji galėtų minimaliai fiziškai būti darbovietėje, o kitu laiku faktiškai be apribojimų disponuoti, tačiau gauti už jį pilną darbo užmokestį. Ieškovės tyčią pagrindžia tas faktas, kad ji skubėjo pasinaudoti padėtimi, kol nėra nuolatinio Nacionalinio kraujo centro vadovo ir likus vos kelioms dienoms iki tokio vadovo paskyrimo susitvarkė dokumentus savo naudai ir taip nusistatė sau palankias darbo sąlygas. Tokių darbo sąlygų nustatymas neatitinka Nacionalinio kraujo centro interesų ir yra žalingas dėl neracionalaus bei nepagrįsto darbo užmokesčio mokėjimo. Darbuotoja vienašališkai nusistatė palankesnes darbo sąlygas sau, t.y. ji pati rašė prašymus sau dėl lankstaus darbo grafiko, pati sau juos tenkino, taigi pasirašė dokumentus tiek darbdavio, tiek darbuotojo vardu. Ieškovė veikė piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama visokeriopos naudos sau. Ieškovė pati sau darbo sutartyje nusistatė tokį darbo laiko režimą, kad de facto nefiksuotas valandas ne dirbs, o užtikrins, kad tik būtų pasiekiama t.y. pasyviai budės namuose. Tokia situacija atitinka pasyvaus budėjimo namuose situaciją. Pasyvus budėjimas namuose į darbo laiką neįeina ir yra apmokamas dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį tarifu. Nors už pasyvų budėjimą namuose darbuotojui turi būti mokama dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį, darbuotoja savo iniciatyva sau sudarė situaciją, kad gautų pilną darbo užmokestį už laiką, kuriuo tik turėjo užtikrinti pasiekiamumą mobiliomis ryšio priemonėmis. Atitinkamai, mokant visą darbo užmokestį už laiką, kuris nėra darbo laikas, Nacionalinis kraujo centras patyrė žalos ir iš ieškovės reikalauja šią dėl nepagrįsto darbo užmokesčio mokėjimo patirtą žalą atlyginti. Atsakovė remiasi Darbo kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis darbuotojo padarytos darbdaviui žalos atlyginimo klausimus. Atsakovė žalos dydį apskaičiavo, pagrindu imdama ieškovės darbo užmokesčius skirtingose pareigybėse, ir sumoje gavo, kad iš viso darbuotojai nuo jos priimto įsakymo buvo priskaičiuota 7 907,92 Eur darbo užmokesčio, tačiau ieškovei pasyviai budint namie priklausė tik 1 581,58 Eur, t.y. 20 proc. nurodytos sumos, todėl darbuotoja privalo atlyginti Nacionaliniam kraujo centrui nepagrįstai patirtas išlaidas ieškovės darbo užmokesčiui, iš viso 6 326,34 Eur. O kadangi žala padaryta tyčia, atlygintinos iš darbuotojos žalos dydis neturi būti ribojamas. Kartu, atsakovė prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos sumos, bei bylinėjimosi išlaidas (el.b.l.10-20, t.I).

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė nurodė, kad su juo nesutinka, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Ieškovė nesutinka su tuo, kad jos veiksmai, priimant 2019 m. liepos 29 d. įsakymą, ir darbo sutarties pakeitimo pasirašymas, laikytinas kaip šiurkštus tyčinis darbo drausmės pažeidimas, nes įstaigos teisės skyriaus darbuotojai parengė įsakymo ir sutarčių pakeitimo projektus ir ne tik dėl ieškovės, o ieškovė, pasitikėdama teisės skyriaus darbuotojais, tik padėjo parašus ir visiškai nesuprato, kad tai prieštarauja teisei. Sutarties pakeitimai negali būti vertinami kaip budėjimas namuose, nes ieškovė ne tik atsakinėjo į laiškus, telefonų skambučius, bet ir tuo metu, kai buvo nustatytas laisvas darbo laikas, fiziškai būdavo darbe. Darbuotojai buvo suteikta diskrecijos teisė būti darbo vietoje įstaigoje ar kitoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurie, tikėtina, buvo pasirašyti įstaigos vadovo, reikalauti grąžinti sumokėtą darbo užmokestį nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio - 2020 m. gegužės mėn. atliko tam tikras darbo funkcijas po fiksuoto darbo laiko pabaigos, ir nors darbdavio teigimu, E. V. darbinis aktyvumas po 17 valandos buvo itin mažas (vidutiniškai 4,27 laiško per savaitę), tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad buvo vykdomos darbo funkcijos, o dėl E. V. neatliktų darbų ar nebuvimo darbe, įstaiga jokių skundų (nei viduje, nei iš išorinių kontaktų) nesulaukė, duomenų apie jos neįvykdytus darbus neturi. Nepagrįstu turi būti laikomas NKC pateiktas žalos dydžio paskaičiavimas. NKC neįrodžius patirtos žalos dydžio objektyviais įrodymais, nėra pagrindo išieškoti prašomos sumos iš E. V.. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad E. V. nebūtų išdirbusi visų valandų pagal lankstų darbo grafiką, kaip ir nėra jokio pagrindo teigti, kad darbo sutarties pakeitimus reikėtų vertinti kaip susitarimą dėl nuotolinio darbo, nes aiškiai nurodyta, kad nustatomas lankstus darbo grafikas darbuotojams. Lankstų darbo laiko režimą reglamentuoja LR DK 116 straipsnis. Darbdavys nustato fiksuotas darbo dienos (pamainos) valandas, kuriomis darbuotojas privalo dirbti darbovietėje. Keisti šį darbo laiką galima įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas. Nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieš ir (arba) po fiksuotų darbo dienos (pamainos) valandų. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad darbuotojas per darbo dieną išdirbtų jam nustatytą darbo laiko normą. Šis darbo laiko apskaitos režimas ir tinkamas jo pritaikymas sudaro sąlygas išvengti viršvalandinio darbo. Tarkime, jei dėl tam tikrų priežasčių darbuotojas turi atitinkamą dieną pradėti darbą anksčiau, tokiu atveju jam būtų galimybė, išdirbus numatytą darbo valandų skaičių per tą dieną, baigti darbą anksčiau, nedirbant iki nustatytos darbo valandos, taip išvengiant viršvalandinio darbo. Šio darbo laiko režimas pasižymi ir tuo, kad su darbdavio sutikimu neišdirbtos nefiksuotos darbo dienos (pamainos) valandos gali būti perkeltos į kitą darbo dieną, nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Ieškovė taip pat pažymi, kad pagal darbo kodeksą darbas yra suprantamas kaip bet koks darbas atliekamas darbdavio naudai, t.y., dalyvavimas pasitarimuose su darbuotojais, irgi laikomas darbu, kaip ir atsakinėjimas į telefono skambučius ar panašiai. Remdamasi savo išdėstytais argumentais prašo priešieškinį atmesti (el.b.l.34-38, t.I).

Ieškinys atmetamas.

Priešieškinis atmetamas. 

Byloje

2014 m. sausio 20 d. ieškovei papildomai skirtas 0,25 pareigybės darbo krūvis kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą, pareigose. Nuo 2014 m. liepos 22 d. papildomai skirtas 0,25 pareigybės darbo krūvis farmacinės veiklos vadovės pareigose. 2018 m. spalio 15 d. ieškovės papildomų pareigybių darbo krūviai sumažinti nuo 0,25 iki 0,125. Nuo 2019 m. liepos 1 d. ieškovei priskirta dar viena pareigybė – kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruošimą (0,125 darbo krūvio). Taigi, ieškovė dirbo keturiose pareigybėse (el.b.apyrašo t.I, b.l.14-16).

2019 m. liepos 19 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A-91 laikinai vykdančiai Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pareigas Teisės ir valdymo skyriaus vedėjai-juristei I. K. buvo suteiktos atostogos ir tuo pačiu įsakymu ieškovei E. V. pavesta laikinai vykdyti Nacionalinio kraujo centro direktoriaus funkcijas I. K. kasmetinių atostogų metu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 31 d. (el.b.apyrašo b.l.28, t.I). Dar prieš tai, 2019 m. liepos 15 d. sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio potvarkiu Nr.P-KK-79 I. K. buvo suteiktos papildomos poilsio dienos 2019 m. liepos 18 d. ir liepos 19 d., jų metu pavedant vėlgi E. V. laikinai vykdyti Nacionalinio kraujo centro direktoriaus funkcijas (el.b.apyrašo b.l.29, t.I).

2019 m. liepos 25 d. laikinai vykdanti Nacionalinio kraujo centro direktoriaus funkcijas direktoriaus pavaduotoja medicinai ieškovė E. V. priėmė įsakymą Nr.B-230, kuriuo pakeitė VšĮ nacionalinio kraujo centro skyrių vedėjų pareigoms užimti konkursų organizavimo ir vykdymo komisijos darbo reglamento ir vykdymo projektui parengti darbo grupės sudėtį, darbo grupės pirmininke paskiriant Kokybės užtikrinimo skyriaus vedėją gydytoją L. S. (el.b.apyrašo b.l.68, t.I).

2019 m. liepos 26 d. ieškovė priėmė įsakymą Nr. B-232 „Dėl VšĮ Nacionalinio kraujo centro įstatuose numatytų pareigybių, kurioms turi būti organizuojami viešieji konkursai, konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“. Šiuo įsakymu ieškovė nustatė, kad konkursų komisijų pirmininku skiriamas Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pavaduotojas medicinai (t. y., pati ieškovė E. V.).

2019 m. liepos 29 d. ieškovė, remdamasi savo pačios 2019-07-26 keturiais prašymais (el.b.apyrašo b.l.97-98, t.I), priėmė įsakymą Nr. P-234 „Dėl E. V. darbo sutarties pakeitimo“, kuriuo nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. pakeitė direktoriaus pavaduotojos medicinai, kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruošimą, kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą, farmacinės veiklos vadovės, atsakingos už didmeninį platinimą, t.y. E. V., darbo sutarties Nr. 547 4 punktą – nustatytą darbo laiko normą – naujai išdėstant ieškovės darbo laiko normas:

- direktorės pavaduotoja medicinai – 40 val. per savaitę, dirbant pagal lankstų darbo grafiką, t.y. fiksuotas darbo laikas privalomas darbovietėje: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 8.15 val. iki 14.45 val., penktadienį – nuo 8.15 val. iki 13.30 val.;

- kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą – 4,5 val. per savaitę, dirbant pagal lankstų darbo grafiką, t.y. fiksuotas darbo laikas privalomas darbovietėje: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 15.15 val. iki 15.45 val., penktadienį – nuo 14.00 val. iki 14.30 val.;

- farmacinės veiklos vadovas, atsakingas už didmeninį platinimą – 4,5 val. per savaitę, dirbant pagal lankstų darbo grafiką, t.y. fiksuotas darbo laikas privalomas darbovietėje: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 15.45 val. iki 16.15 val., penktadienį – nuo 14.30 val. iki 15.00 val.

- kvalifikuotas asmuo, atsakingas už plazmos ruošimą – 4,5 val. per savaitę, dirbant pagal lankstų darbo grafiką, t.y. fiksuotas darbo laikas privalomas darbovietėje: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio – nuo 14.45 val. iki 15.15 val., penktadienį – nuo 13.30 val. iki 14.00 val.

Įsakyme nustatyta, kad nefiksuotos darbo dienos valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieš ir (arba) po fiksuotų darbo dienos valandų, užtikrinant pasiekiamumą mobiliomis ryšio priemonėmis (el.b.apyrašo b.l.64, t.I).

Šio įsakymo pagrindu ieškovė, veikdama kaip laikinai einanti Nacionalinio kraujo centro direktoriaus pareigas, pati su savimi pasirašė darbo sutarties pakeitimą, kuriame buvo pakartotos tos pačios nuostatos, kaip ir minėtame 2019 m. liepos 29 d. įsakyme dėl darbo laiko normos ( el.b.apyrašo t.I, b.l.96).

Nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Nacionaliniam kraujo centrui pradėjo vadovauti nuolatinis direktorius D. G.. Jau vadovaujant Centrui nuolatiniam direktoriui, ieškovė dar kelis kartus laikinai ėjo centro direktoriaus pareigas, jo teisėto trumpalaikio nebuvimo darbe metu, ką patvirtina į bylą pateikti sveikatos apsaugos ministro įsakymai (el.b.apyrašo t.I, b.l.26-28).

Laikinai vykdydama NKC direktoriaus pareigas ieškovė 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė įsakymą Nr.B-359 „Dėl darbo grupės, atsakingos už strateginių pokyčių koordinavimą bei strateginių ir išorės aplinkos rizikų vertinimo, sudarymo“. Šiuo įsakymu ieškovė sudarė nuolat veikiančią darbo grupę, atsakingą už strateginių pokyčių koordinavimą bei strateginių ir išorės aplinkos rizikų vertinimą, integruojant visus Nacionalinio kraujo centro privalomai taikomus kokybės standartus. Ieškovė minimos darbo grupės pirmininke pasiskyrė pati save (el.b.apyrašo t.I, b.l.62).

2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. B-68 „Dėl veiklos patikrinimo inicijavimo ir komisijos sudarymo“ Nacionalinio kraujo centro direktorius sudarė komisiją ieškovės veiklos patikrinimui, komisijos pirmininke paskyrė Teisės ir valdymo skyriaus juristę A. K. (el.b.apyrašo t.II, b.l. 15).

Komisija 2020 m. gegužės 4 d. pateikė veiklos patikrinimo aktą, jame nurodydama ištirtas aplinkybes ir galimus ieškovės darbo pareigų pažeidimus, konstatuodama, kad ieškovė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, laikinai vykdydama direktoriaus funkcijas, priėmė strateginius sprendimus, susijusius su NKC veiklos vykdymu, vengė NKC direktoriui suteikti tinkamą ir išsamią informaciją apie vykdomus procesus, netinkamai vykdė savo, kaip kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmos ruošimą, darbo pareigas, neteikė NKC direktoriui informacijos apie VVKT atliktą įstaigos gamybos licencijos pakeitimą. Komisija padarė išvadą, kad E. V. savo tyčiniais veiksmais galimai padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, veikė piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekdama visokeriopos naudos sau, nepaisydama turimų įgaliojimų, veikė virš savo kompetencijos ir priešingai NKC interesams. Komisija pripažino, kad E. V. tyčia nebendradarbiavo su naujuoju NKC vadovu. Komisija pripažino, kad Centras dėl E. V. veiksmų patyrė neigiamų padarinių – dėl papildomo atitinkamų NKC darbuotojų darbo laiko reikalingumo, žmogiškųjų resursų neefektyvaus paskirstymo, dėl nepatiektos informacijos apie NKC Gamybos licencijos pakeitimus nebuvo inicijuoti NKC struktūriniai pakeitimai, naikinama pareigybė, dėl ko buvo galimai be pagrindo m mokėtas darbo užmokestis ieškovei. Komisija atlikusi tyrimą pasiūlė NKC direktoriui įvertinti E. V. veiksmus kaip šiurkščius darbo pareigų pažeidimus ir svarstyti galimybę ir tikslingumą nutraukti su ja darbo sutartį (el.b.apyrašo b.l. 90-95, t.I).

2020 m. gegužės 6 d. NKC direktorius įsakymu Nr. B-164 nurodė E. V. iki 2020 m. gegužės 8 d. 09.00 val. pateikti paaiškinimą raštu dėl tame pačiame įsakyme nurodytų pažeidimų. E. V. šis įsakymas įteiktas pasirašytinai tą pačią dieną 2021-05-06 (el.b.apyrašo t.I, b.l. 99).

Ieškovė 2020 m. gegužės 8 d. pateikė direktoriui tarnybinį paaiškinimą, paaiškindama, kad jai ir dar trims darbuotojoms lankstus darbo grafikas buvo nustatytas dėl darbo ir poilsio laiko optimizavimo, o paskyrus naująjį direktorių į pareigas jam buvo pateikta visa dokumentacija ir jis turėjęs galimybę susipažinti su ja bei pasinaudoti teise panaikinti tokį lokalinį tesiės aktą, tačiau vadovas jokių naujų sprendimų nesuformulavęs. Dėl geros gamybos praktikos patikrinimo pažymos nurodė, kad NKC 2019-10-21veiksmų plano-grafiko laikomasi, veiksmai ir terminai yra tinkami ir kad įstaiga yra pasirengusi vykdyti farmacinę veiklą naujomis sąlygomis, turi galiojančią gamybos licenciją, nėra veikla sustabdyta, dėl kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą situacijos nurodė, kad VVKT pažyma dėl to yra NKC oficialiai įregistruota ir būtent įstaigos direktorius turėjo priimti sprendimą panaikinti kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą, pareigybę, nes buvo susipažinęs su pateikta pažyma. Apibendrindama NKC direktoriaus įsakyme jai nurodomus pažeidimus, ieškovė paaiškino, kad tariami pažeidimai niekuo nepagrįsti, nes sprendimai buvo priimti NKC direktoriaus, įstaigos įstatų ir įstaigos vadovui suteiktos kompetencijos pagrindu, net ir laikinai vykdant direktoriaus funkcijas, o dėl tariamų pažeidimų sprendimus galėtų priimti tik įstaigos dalininkas, jei asmuo, einantis laikinai direktoriaus pareigas, padarytų darbo drausmės pažeidimą (el.b.apyrašo t.I, b.l. 100-101). 

2020-05-12 atsakovės direktorius įsakymu Nr. P-88 „Dėl darbuotojos atleidimo už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus“ atleido ieškovę iš darbo LR DK 58 str. 3 d. 5 ir 7 p. pagrindu. Įsakyme nurodyta, kas buvo nustatyta 2020-05-04 veiklos patikrinimo aktu ir kad ieškovė atleidžiama iš darbo už nurodomus jos padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus:

1.        Pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatas ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi pati sau, laikinai eidama įstaigos vadovo pareigas, nusistatydama palankias darbo sąlygas ir taip sau siekdama materialios naudos, neinicijuodama tokių neteisėtų susitarimų nutraukimo, o priešingai – siekdama juos įteisinti.

2.        Laikinai eidama įstaigos vadovo pareigas, viršydama įgaliojimus priėmė strateginius ir įstaigai nepalankius sprendimus įstaigos veiklos klausimais, taip pat vengė įstaigos direktoriui suteikti tinkamą ir išsamią informaciją apie vykdomus procesus.

3.        Nepateikė informacijos įstaigos direktoriui apie VVKT atliktą įstaigos gamybos licencijos pakeitimą, neinicijavo įstaigos struktūrinių pakeitimų ir perteklinės pareigybės panaikinimo, tyčia padarant turtinės žalos darbdaviui (el.b.apyrašo t.I, b.l.24-25).

Ieškovė, nesutikdama su darbdavio sprendimu dėl jos atleidimo drausminės atsakomybės pagrindu, 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į darbą, priteisti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką (el.b.apyrašo b.l.140, t.I).

Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi E. V. prašymą, 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr.DGKS-242 darbo byloje Nr.APS-131-15018, jį atmetė, kartu atmetė ir VšĮ Nacionalinio kraujo centro prašymą dėl materialinės žalos išieškojimo iš E. V. (el.b.apyrašo t.I, b.l.136-139).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 1 d., darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

Vadovaujantis LR DK 58 str. 3 d., reglamentuojančia atvejus, kurie laikomi šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais, vienu iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų gali būti laikoma: tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (5 punktas); kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (7 punktas).

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (LR DK 58 str. 5 d.).

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą (LR DK 58 str. 6 d.).

Pasisakant dėl nurodyto termino, per kurį darbdavys turi priimti sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo su šiurkštų pažeidimą padariusiu darbuotoju, vertintina, kad nagrinėjamu atveju, naujai pareigas pradėjusiam eiti NKC direktoriui nebuvo galimybės nustatyti tikrosios padėties dėl ieškovės atliktų visų veiksmų jai laikinai einant vadovo pareigas trumpais laikotarpiais, todėl pagrįstai buvo sudaryta komisija ieškovės veiklai tirti, ir tai yra objektyvi ir pateisinama priežastis, jog sprendimas dėl ieškovės atleidimo buvo priimtas vėliau nei per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo.

Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad direktoriui pradėjus eiti pareigas, jam buvo pateikta visa įstaigos dokumentacija ir jis galėjo sprendimus priimti operatyviai, jei būtų laikęs, jog ji atliko kokius nors nenaudingus įstaigai ar neteisėtus veiksmus.

Akivaizdu, jog NKC veiklos sritis apima su medicina, kraujo komponentais susijusias veiklas, pati įstaiga turi daug dokumentacijos, susipažinimui su kuria naujam NKC vadovui reikėjo ilgesnio laiko tarpo. Be to, ieškovė, eidama direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas, buvo tas asmuo, kuris ir turėjo naujam direktoriui išsamiai pristatyti įstaigos veiklos sritis, savo priimtus įsakymus, pradėtus ar rekomenduojamus pertvarkymus ir pan. Iš surinktos byloje medžiagos, pačios ieškovės tarnybinių pranešimų matyti, jog ieškovė šios pareigos neatliko, vien formaliai nurodė, kad pats direktorius pagal savo pareigas turėjo žinoti vieną ar kitą priimtą įsakymą ar Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos teikiamas išvadas ir nurodymus.

Vertintina, jog pusės metų nuo darbo pradžios terminas naujam atsakovės vadovui suprasti, jog ne visi laikinai ėjusios direktoriaus pareigas ieškovės E. V. priimti įsakymai, atlikti veiksmai gali būti teisėti ir pagrįsti yra protingas, ką rodo 2020 m. vasario 20 d. įsakymas dėl ieškovės veiklos tyrimo.

Kaip nustatyta byloje, atsakovės komisija, atlikusi ieškovės veiklos patikrinimą, nustatė, kad ieškovė 2019-07-29, laikinai vykdydama direktoriaus funkcijas (pagal 2019-07-19 laikinai einančio pareigas sveikatos apsaugos ministro įsakymą I. K. kasmetinių atostogų metu), pati sau pateikė prašymus dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, ir pasirašė įsakymą bei savo darbo sutarties pakeitimą, kuriame pasirašė ir kaip darbdavio atstovė, ir kaip darbuotoja. Minėtu darbo sutarties pakeitimu ieškovei buvo nustatytas lankstus darbo grafikas: fiksuoto darbo dienos laiko trukmė privaloma darbovietėje nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 7 val. 30 min., o penktadienį – 6 val. 15 min.; nefiksuotos darbo dienos valandos (18 val. per savaitę) dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieš ir (arba) po fiksuotų darbo dienos valandų, užtikrinant pasiekiamumą mobiliosiomis ryšio priemonėmis.

Ieškovė tiek pasiaiškinime darbdaviui, tiek darbo ginčų komisijai, tiek teismui paaiškino, kad minėtus savo darbo sutarties pakeitimus pasirašė kartu su kitais dokumentais, kuriuos parengė įstaigos Teisės ir valdymo skyriaus specialistai. Ji, nebūdama teisininke, neabejojo tos srities specialistų parengtų dokumentų teisingumu. Jos darbo sutarties pakeitimai buvo atlikti ruošiantis Valstybinės vaistų kontrolės geros gamybos praktikos patikrinimui, kuris atliekamas periodiškai kas trejus metus ir buvo suplanuotas atlikti 2019 m. rugsėjo mėn. Kadangi tai yra itin didelės apimties patikrinimas, iki jo skubama pasiruošti, įgyvendinti po ankstesnio geros gamybos praktinio patikrinimo parengtą veiksmų planą, tinkamai įforminti lokalinius dokumentus. Ieškovė nuo 2019-07-01 buvo pradėjusi eiti ketvirtas pareigas pas atsakovę, jos darbo krūvis padidėjo, todėl iškilo poreikis tinkamai įforminti jos darbo laiko struktūrą. Darbo sutarties pakeitimas buvo tiesiog rutininis sprendimas, aptartas kolegialiai su Teisės ir valdymo skyriaus specialistais, neturint ketinimo nusistatyti sau palankesnes darbo sąlygas. Iš savo darbo sutarties pakeitimo asmeniškai jokios naudos negavusi. Be to, tuo pačiu metu buvo atlikti analogiški dar kelių darbuotojų darbo sutarčių pakeitimai.

Teismas pažymi, jog nenagrinėja kitų darbuotojų atliktų darbo sutarčių pakeitimų dėl darbo laiko pakeistos apskaitos. Darbdavys patvirtino, jog kitų trijų darbuotojų atžvilgiu įsakymai dėl pakeisto darbo laiko yra panaikinti. Teismui nėra pagrindo analizuoti jų darbo laiko pakeitimų, tam nesudarant ginčo esmės, nes ginčas yra dėl to, kad būtent ieškovė darbo laiko režimą pakeitė pati sau, atstovaudama viename asmenyje darbuotoją ir darbdavį.  

Atsakovė ieškovės veiksmus dėl savo pačios darbo sutarties pakeitimo įvertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, laikydama, kad ieškovė pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatas,        Nacionalinio kraujo centro darbuotojų elgesio kodeksą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi bei padarė atsakovei turtinės žalos, nes darbo sutarties pakeitimu faktiškai susitrumpino savo darbo laiką, tačiau pasiliko pilną darbo užmokestį.

Nustatyta, kad ieškovės veiksmus tyrusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. KS-77 pripažino, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatas (el.b.apyrašo t.I, b.l.17-23). Pažymėtina, kad VTEK sprendimas priimtas po ieškovės atleidimo iš darbo, nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, byla šiuo metu neišnagrinėta (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas detaliau VTEK sprendimo išvadų neanalizuoja.

Teismas vertina, kad atsakovė, darbdavys NKC, nepadarė jokio teisės pažeidimo, nelaukdama VTEK sprendimo priėmimo, pati, po atlikto komisijos tyrimo priėmusi sprendimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Dėl paskelbto karantino dėl Covid-19 infekcijos plitimo valdymo, stringant įstaigų darbui, VTEK  kurį laiką neposėdžiavo. Darbdavys, po komisijos atlikto tyrimo, turėjo teisę priimti savo sprendimą dėl darbuotojos veiksmų įvertinimo, kartu ir pripažinti, kad ji pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo nuostatas. 

Ieškovė įsakyme nurodomus neteisėtus veiksmus atliko laikinai vykdydama viešosios įstaigos vadovo funkcijas. Sutiktina su darbo ginčų komisijos išvadomis, kurios atitinka formuojamą teisminę praktiką, kad vadovaujančias pareigas einantiems asmenims yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

Neįtikima ieškovės pozicija, kad ji nesuprato pačios rašytų prašymų dėl darbo laiko pakeitimų, darytų savo pačios darbo sutarties pakeitimų ir nesugebėjo jų įvertinti kaip ydingų, prieštaraujančių viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo principams. Įstaigoje dirbdama trisdešimt metų, nuo 2012 metų ėjusi vadovaujančias pareigas, ne vieną kartą pasirašiusi kaip darbuotoja savo darbo sutarties pakeitimus, tą darydama pati su savimi kaip darbuotoja ir darbdavys viename asmenyje, trumpalaikio nebuvimo anksčiau paskirtos laikinai ėjusios direktoriaus pareigas I. K. atostogų metu, ieškovė privalėjo suvokti, kad veikia interesų konflikte ir daro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovė be pagrindo perkelia atsakomybę atitinkamus pakeitimus ruošusiems darbuotojams.

Nėra jokių įrodymų byloje, jog atitinkami lankstaus darbo laiko nustatymo pakeitimai būtų įstaigoje svarstyti, derinti ir būtų buvusi tokia neatidėliotina būtinybė juos įforminti būtent likus vos kiek daugiau kaip vienai savaitei iki naujojo nuolatinio Nacionalinio kraujo centro direktoriaus paskyrimo.

Ne tik Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, bet ir Darbo kodekso 24 straipsnio 5 dalis numato, jog kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Nacionalinio kraujo centro darbuotojų elgesio kodeksas nurodo, kad darbuotojas privalo: 1) priimti teisingus ir pagrįstus sprendimus ir veikti, vadovaujantis tik viešaisiais interesais (4.2.1 p.); 2) einant pareigas, nepažeisti įstatymų, kitų teisės aktų, veikti tik pagal suteiktus įgaliojimus (4.2.2 p.); 3) darbinėje veikloje teikti prioritetą viešiesiems interesams, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto (4.3.3 p.); 4) nesiekti naudos sau vykdant darbines pareigas (4.3.4 p.); 5)        atlikti savo pareigas vadovaujantis etiško elgesio normomis (4.4.4 p.); 6) užtikrinti teisės aktų nustatytą savo veiksmų ir sprendimų viešumą, prireikus pateikti savo sprendimų priėmimo motyvus (4.6.1 p.); 7) teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti reikiamą informaciją kitiems NKC darbuotojams ir kitiems asmenims (4.6.2 p.); 8) priimant sprendimus ir kitoje darbinėje veikloje vadovautis tik viešaisiais interesais, einamų pareigų ir įtakos nenaudoti privatiems interesams tenkinti, taip pat esamiems ir buvusiems NKC darbuotojams proteguoti (4.8.1 p.); 9) nesudaryti sąlygų viešųjų ir privačių interesų konfliktui kilti, o jam kilus, imtis priemonių tokiam konfliktui pašalinti (4.8.2 p.); 10) nenaudoti darbuotojo veiklai nustatyto laiko, NKC darbo priemonių, finansinių, žmogiškųjų ir materialinių išteklių ne NKC poreikiams tenkinti (4.9.3 p.); 11) nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir turima galia, neviršyti savo kompetencijos ir veikti pagal suteiktus įgaliojimus (4.10.1 p.); 12)        tinkamai suvokti NKC veiklos tikslus ir siekius ir deramai juos įgyvendinti (4.11.2 p.).

Ieškovė, kaip atsakovės darbuotoja, nebuvo sąžininga ir nebendradarbiavo su darbdaviu kaip šalimi, ką patvirtina byloje surinkti įrodymai apie ieškovės elgesį pareigas pradėjus eiti nuolatiniam direktoriui, vengimą bendradarbiauti su juo ir teikti vadovui reikalingą informaciją.

Pripažintina, kad atsakovė tinkamai įvertino ieškovės veiksmus dėl jos darbo sutarties 2019-07-29 pakeitimo, kaip darbo drausmės pažeidimą. Ieškovė neįrodė, kad toks jos darbo sutarties pakeitimas buvo būtinas ir turėjo būti skubiai atliktas jos vadovavimo įstaigai laikotarpiu, trukusiu dešimt dienų pavaduojant atostogaujančią laikinai pareigas ėjusią direktorę I. K.

Be to, atlikusi ieškovės veiklos patikrinimą, NKC sudaryta komisija nustatė ne tik nurodytą pažeidimą dėl darbo laiko normos pakeitimo, bet ir tai, kad ieškovė, laikinai vykdydama direktoriaus funkcijas, priėmė strateginius sprendimus, susijusius su NKC veiklos vykdymu, nors tokios teisės neturėjo. Šie pažeidimai įvardinti ir ieškovės atleidimo įsakyme. Ieškovės pažeidimai pasireiškė tuo, kad: 1) 2018 m. liepos 13 d. ieškovė priėmė įsakymą Nr. B-247 „Dėl VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktoriaus 2007 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. B-426 „Dėl VšĮ Nacionalinio kraujo centro darbo grupių/komisijų darbo reglamento patvirtinimo“ pripažinimo netekusio galios“. Šiuo sprendimu buvo panaikintas reikalavimas privalomai protokoluoti darbo grupių/komisijų posėdžius. Laikytina pagrįstu ir NKC svarbiu atsakovės argumentu, kad tai turi neigiamos įtakos NKC viduje priimamų sprendimų ir svarstomų klausimų atsekamumui bei išliekamumui; 2) 2019 m. liepos 26 d. ieškovė priėmė įsakymą Nr. B-232 „Dėl VšĮ Nacionalinio kraujo centro įstatuose numatytų pareigybių, kurioms turi būti organizuojami viešieji konkursai, konkursų organizavimo nuostatų patvirtinimo“, kuriuo nustatė nepagrįstą, NKC interesų ir galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančią konkursų komisijų sudarymo tvarką; ieškovė, pasirašydama nuostatus, jais suteikė sau sprendžiamąja galią, priimant įstaigos vadovaujantį personalą; vertintina, kad ieškovė priėmė strateginį sprendimą, galėjusį turėti įtaką visos įstaigos veiklai.  3) 2019 m. lapkričio 19 d. priėmė įsakymą Nr. B-359 „Dėl darbo grupės, atsakingos už strateginių pokyčių koordinavimą bei strateginių ir išorės aplinkos rizikų vertinimo, sudarymo“, kuriuo sudarė nuolat veikiančią darbo grupę, atsakingą už strateginių pokyčių koordinavimą bei strateginių ir išorės aplinkos rizikų vertinimą, integruojant visus NKC privalomai taikomus kokybės standartus (šios darbo grupės pirmininke pasiskyrė pati save) (el.b.apyrašo b.l.24, t.I).

Pačios ieškovės vertinimu, jos priimti įsakymai nebuvo strateginio pobūdžio NKC veikloje, o buvo įprasti darbai, sprendimai, kurie jos einamų direktoriaus pareigų metu buvo išspręsti eilės tvarka, projektai parengti kitų įstaigos specialistų. Pažymėjo, kad visi įstaigos lokaliniai aktai turėjo būti peržiūrėti įgyvendinant dar 2018-06-05 vidaus audito ataskaitoje numatytas priemones ir rekomendacijas, todėl pastaraisiais metais buvo keičiami, atnaujinami dauguma lokalinių teisės aktų. Tai buvo nuolatinis procesas, vykstantis ne jos asmenine iniciatyva.

Teismas, pagal byloje ištirtus visus įrodymus, vertina, kad ieškovė viršijo savo įgaliojimus, priimdama atleidimo iš pareigų įsakyme nurodytus  lokalinius aktus. Akivaizdu, jog ieškovės priimti sprendimai turėjo įtakos atsakovės veiklos organizavimui, vadovaujančio, sprendžiamojo personalo pasirinkimui, kontrolei, galių jiems suteikimui.

Įsakymuose, kuriais ieškovė buvo paskirta laikinai vykdyti įstaigos vadovo funkcijas, nebuvo atskirai individualizuotos ieškovės kompetencijos ribos, tačiau įprasta, kas matyti iš ieškovės pareigų aprašymo, kad darbuotojas, pavaduojantis direktorių (ypač tik jo atostogų, trumpalaikio nedarbingumo ar komandiruočių metu), atlieka ir vykdo tik su kasdienine įstaigos veikla susijusias funkcijas ir negali spręsti svarbių strateginių, plėtros klausimų, kaip ir negali nuspręsti save skirti į atitinkamas kontroliuojančias pareigas. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovės priimtų įsakymų temų klausimais būtų vykę pasitarimai prieš tai (prieš I. K. atostogas), ar kad atitinkami sprendimai būtinai ir neatidėliotinai turėjo būti priimti tuo trumpu periodu, kol E. V. ėjo NKC direktoriaus pareigas, ar kad priimami sprendimai buvo suderinti su naujai paskirtu vadovu prieš jo trumpalaikį nebuvimą darbe.

2019 m. lapkričio 13 d. VVKT pateiktoje NKC geros gamybos praktikos patikrinimo pažymos išvadose nurodyta, kad NKC nebevykdant kraujo vaistinių preparatų sertifikavimo veiklos, E. V. turi būti išbraukta iš gamybos licencijos atitinkamo priedo, kaip kvalifikuotas asmuo, atsakingas už gamybą (el.b.apyrašo t.I, b.l.2-9, pažymos 15 psl.). Kaip matyti iš spaudo, pažyma gauta NKC 2019 m. lapkričio 19 d. Pažymos gavimo dieną NKC direktoriaus funkcijas laikinai vykdė ieškovė (sveikatos apsaugos ministro 2019-11-13 įsakymas Nr. KK-359). Ieškovė buvo vienintelis asmuo, turintis prieigą prie VAPRIS sistemos ir ji, kaip laikinai ėjusi direktoriaus funkcijas, susipažino su VVKT atlikto patikrinimo išvada. Įstaiga apie pasikeitusias licencijos sąlygas kitais būdais nebuvo informuota. Ieškovė neįrodė, kad apie pasikeitusias licencijos sąlygas ir jos pačios, kaip kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą, išbraukimą iš licencijos ji informavo įstaigos vadovą.

Atsakovė, atlikusi ieškovės veiklos patikrinimą, konstatvo, kad ieškovė nepateikė informacijos įstaigos direktoriui apie VVKT atliktą įstaigos gamybos licencijos pakeitimą, neinicijavo įstaigos struktūrinių pakeitimų ir perteklinės pareigybės panaikinimo, tyčia padarant turtinės žalos darbdaviui.

DK 58 str. 3 d. 5 p. įtvirtintas šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejis - tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos.

Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų įrodymų konstatavimui, kad ieškovė tyčiniais veiksmais padarė konkrečią materialinę žalą darbdaviui. Pripažintina, kad ieškovės veiksmai sukėlė reputacinę žalą atsakovei kaip viešajai įstaigai, tačiau teigti, kad dėl ieškovės neveikimo ar neteisėto veikimo įstaiga patyrė realius nuostolius, nėra pagrindo. Bandymas padaryti materialinės žalos buvo, tačiau darbdavys, ėmęsis tirti ieškovės veiklą, ir ją atleidęs iš pareigų už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, tam užkirto kelią.

Pažymėtina, kad įstaigos licencijos pasikeitimas iš jos išbraukiant ieškovę, kaip kvalifikuotą asmenį, atsakingą už gamybą, yra susijęs tiesiogiai su ieškovės teisine padėtimi – darbo sutarties pakeitimu, naikinant vienas iš jos eitų pareigybių ir atitinkamai sumažinant darbo užmokestį. Taigi, ieškovė buvo suinteresuota neteikti turimos informacijos direktoriui ir neinicijuoti darbo organizavimo pakeitimų.

Ieškovė, būdama NKC direktoriaus pavaduotoja medicinai, t. y. užimdama vadovaujančias pareigas įstaigoje, be kitų jai nustatytų pareigų, atsako ir už racionalų įstaigos lėšų naudojimą. Žinodama apie įstaigai išduotos licencijos pasikeitimus, nepateikė reikiamos informacijos direktoriui apie naikintiną kvalifikuoto asmens, atsakingo už gamybą pareigybę.

Ieškovės teiginiai, kad licencijos duomenys yra skelbiami viešai ir atsakovės direktorius ar kiti specialistai galėjo juos patikrinti, teismo atmetami kaip nepagrįsti. Visiškai negali būti pateisinama įstaigos veikloje situacija, kai trumpam laikinai paskyrus pavaduotoją eiti direktoriaus pareigas, būtent tos dienos įstaigoje gauta informacija vadovui nesuteikiama. Iš esmės, tai taip pat reiškia ieškovės veikimą tyčia savanaudiškais tikslais, kad jos pareigybės nebūtų keičiamos ir pati ieškovė spręstų dėl to, naikintina ar ne jos viena iš pareigybių.

 Vertinant visa, kas išdėstyta ir surinkta bylos medžiagoje, darytina išvada, kad atsakovė turėjo pagrindą ieškovės veiksmus neteikiant įstaigos direktoriui aktualios ir esminės informacijos vertinti kaip darbo drausmės pažeidimą.

Vadovaujantis LR DK 58 str. 6 d., sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

Pagal šią įstatymo nuostatą yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti. Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą (2016 m. kovo 4 d. LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016).

Atsakovės direktorius 2020 m. vasario 20 d. sudarė komisiją ieškovės veiklai tirti. Patikrinimas baigtas ir veiklos patikrinimo aktas NKC direktoriui pateiktas 2020 m. gegužės 4 d., taigi veiklos tyrimas užtruko kiek daugiau nei du mėnesius.

Pagal komisijos surašytą veiklos patikrinimo aktą, taip pat remiantis liudytoja apklaustos komisijos pirmininkės A. K. parodymais, teismas vertina, kad ieškovės veiklos tyrimas vyko protingą terminą. Komisija tyrė ieškovės veiklą už dvejus darbo metus, siekdama išsiaiškinti sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes kreipėsi į VVKT bei E. B. nėra įrodymų, kad darbdavys tyrimą būtų vilkinęs, ar kitaip kenkęs darbuotojai. Įvertintina ir tai, kad tyrimo metu ieškovė nebuvo nušalinta nuo pareigų, jai visą laiką buvo mokamas darbo užmokestis. Taigi, drausminės atsakomybės taikymo procedūrose ieškovės teisės pažeistos nebuvo.

Ieškovė atleista iš darbo dėl darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo išaiškintas darbdaviui atlikus išsamų tyrimą dėl jos veiklos.

Teismas, vertindamas ieškovės ir jos atstovo argumentus dėl darbdavio nepagrįstai pradėto ieškovės veiklos tyrimo, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė buvo ilgametė ir svarios patirties turinti atsakovės darbuotoja, kuria buvo pasitikima, byloje nėra jokių duomenų ir abejonių, kad darbdavys, atstovaujamas naujo direktoriaus, dėl kokių nors subjektyvių priežasčių galėjo imtis priemonių dėl ieškovės diskriminavimo sukuriant pagrindą jos atleidimui. Vertinant visą bylos medžiagą ir darbdavio argumentus, taip pat ieškovės paaiškinimus, kuriais ji iš esmės nepaneigė darbdavio nustatytų faktų tiriant pažeidimus, teismas neturi pagrindo išvadoms apie kokį nors darbdavio priešišką nusistatymą prieš ieškovę.

DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo sunkumą ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Teismo vertinimu, ieškovė pažeidė atsakovės darbo tvarką ir drausmę, viršijo savo kompetenciją, privačius interesus iškėlė aukščiau įstaigos, juos supainiojo, priiminėdama išimtinai sau naudingus sprendimus ir savo veiksmais suteikė pagrindą darbdaviui ja nepasitikėti, ką patvirtina faktas dėl inicijuoto ieškovės veiklos tyrimo ir jo metu nustatyti pažeidimai. Atitinkamai, tokios darbuotojos, užimančios atsakingas vadovaujančias pareigas viešojoje įstaigoje, elgesys negali būti toleruojamas. Ieškovas, padarydamas darbo pareigų pažeidimą, sukėlė neigiamų pasekmių bendrovei, ką ir patvirtina vykstantis ikiteisminis tyrimas.

Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, rašytinių ieškovės pranešimų direktoriui, pasiaiškinimų, ieškovė visiškai nepripažino savo veiksmų neteisėtumo, priimtų sprendimų ydingumo.

Teismas pripažįsta, kad atsakovė tinkamai vertino ieškovės veiksmus dėl jos atlikto savo pačios darbo sutarties pakeitimo darbuotojo ir darbdavio viename asmenyje, nuostatų patvirtinimo, direktoriaus neinformavimo apie licencijos pasikeitimus, kaip darbo drausmės pažeidimus. Šie pažeidimai padaryti aukštas pareigas įstaigoje ėjusio asmens, pasitikėjimas kuriuo yra itin svarbus įstaigos vadovui. Pripažintina, kad ieškovės padaryti pažeidimai laikytini šiurkščiais, kadangi visi ieškovės pažeidimai padaryti siekiant materialinės arba nematerialinės (turėti didesnę įtaką visiems darbuotojams) naudos sau.

Darytina išvada, jog atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą šiuo konkrečiu atveju buvo proporcinga ieškovės padarytiems pažeidimams priemonė. Ji taikyta įvertinus pažeidimų padarymo aplinkybes, jų sunkumą ir padarinius, darbuotojos kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Ieškovės ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas, teismui konstatavus, kad darbdavys turėjo teisę ir faktinį bei teisinį pagrindą atleisti ieškovę dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ir atleidimo procedūroje darbdavys Darbo kodekso normų nepažeidė.

 Dėl priešieškinio reikalavimų

Byloje

Kaip numato Lietuvos respublikos darbo kodekso 151 straipsnis, kiekviena darbo sutartis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai darbo sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Atsakovė teigia, jog ieškovės veiksmai buvo tyčiniai, nes ji pati sau sąmoningai nusistatė pasyvų budėjimą namuose (nespręsdama klausimo dėl ne viso darbo laiko pagrindinėse pareigose nustatymo ir esamų darbo laiko normų papildomose pareigose sumažinimo), tačiau už šį laiką gaudama visą darbo užmokestį, o ne 20 procentų atlyginimo per savaitę, kaip nustato Darbo kodeksas.

Atsakovės pateikė skaičiavimus dėl ieškovės pa(si)keisto darbo laiko keturiose pareigybėse, nurodo, jog kaip pavaduotoja medicinai ieškovė Nacionaliniame kraujo centre dirbo 28,75 val., ir 11,25 val. per savaitę tekdavo darbui mobiliojo ryšio priemonėmis. Dirbant tokiu būdu nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. balandžio mėnesio darbuotojai priskaičiuota 5 724,12 Eur; kaip kvalifikuoto asmens, atsakingo už plazmą pareigose – ieškovė Nacionaliniame kraujo centre dirbo 2,5 val., ir 2 val. per savaitę – darbui mobiliojo ryšio priemonėmis. Ieškovei priskaičiuota 906,59 Eur. Kaip farmacinės veiklos vadovė, atsakinga už platinimą, ieškovė dirbo 2,5 val., ir 2 val. per savaitę tekdavo darbui mobiliojo ryšio priemonėmis, ieškovei už minėta laiką priskaičiuota 906,59 Eur. Kaip kvalifikuotam asmeniui, atsakingam už gamybą ieškovei skirta NKC darbo laiko 2,5 val., o 2 val. per savaitę pasiekiamumui mobiliojo ryšio priemonėmis, priskaičiuota ieškovei 370,62 Eur darbo užmokesčio. Iš viso darbuotojai buvo priskaičiuota darbo užmokesčio: 7 907,92 eur (neatskaičius mokesčių), tačiau už visus šiuos laikotarpius, darbuotojai pasyviai budint namie priklausė tik 1 581,58 EUR, t.y. 20 proc. nurodytos sumos. Todėl darbuotoja privalo atlyginti Nacionaliniam kraujo centrui šio nepagrįstai patirtas išlaidas darbuotojos darbo užmokesčiui, iš viso 6 326,34 Eur.

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais ir pateiktais skaičiavimais, vertindamas, jog atsakovė nepagrįstai ieškovės pakeistą lankstų darbo grafiką prilygina pasyviam budėjimui.

Darbo kodekso 118 straipsnio 4 dalis numato, jog darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokama ne mažesnė kaip dvidešimt procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijantį šešiasdešimt valandų per savaitę. Asmuo negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip vienuolika valandų iš eilės.

Ieškovės gi pakeistoje darbo sutartyje nustatyta, kad darbo laiko norma nustatoma pagal lankstų darbo grafiką. Nefiksuotos darbo dienos valandos dirbamos darbuotojo pasirinkimu prieš arba po fiksuotų darbo dienos valandų, užtikrinant pasiekiamumą mobiliomis ryšio priemonėmis (el.b.apyrašo t.I, b.l.96).

Visų pirma, kaip numatyta DK 118 str. 4 d., pasyvusis budėjimas nelaikomas darbo laiku, o apmokama pasyviojo budėjimo atveju už faktiškai atliktus veiksmus kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką.

Atsakovės byloje surinkti, pateikti ieškovės siųsti elektroniniai laiškai, jų skaičius visiškai neįrodo ieškovės faktinio darbo po fiksuotų darbo valandų. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė tik tokius veiksmus, susijusius su savo darbo funkcijomis, ir atliko. Kaip žinia, ji dirbo keturiose pareigybėse, todėl teigti, kad nefiksuotomis darbo valandomis, galimai nebūdama fiziškai NKC patalpose, ji neatliko savo darbo funkcijų ir jai neturėjo būti mokama už darbą, nėra jokio pagrindo.

Kaip nustatyta iš ieškovės atsiskaitymo lapelių, darbdavys jai skirdavo priedus, o už 2019 metų pabaigoje ieškovei buvo išmokėta ir premija. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų naudodamasi lanksčiu darbo grafiku dirbusi akivaizdžiai mažiau ir padariusi atsakovei žalos.

Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Civiliniame procese kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 str.).

Teismas, įrodymus vertindamas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu (CPK 185 str.) pripažįsta, jog atsakovė neįrodė ieškovės kaltės ir įstaigai padarytos žalos, kitų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl priešieškinis dėl žalos atlyginimo atmetamas.

Teismas pažymi, kad kiti ieškovės, jos atstovo, atsakovės atstovės išdėstyti teiginiai ir argumentai neturi teisinės reikšmės ginčo ir priimto teismo sprendimo išvadoms bei esmei, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo atlyginti jos patirtas 1 452 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą byloje ir 120 Eur, patirtų už dokumentų vertimą (el.b. apyrašo psl. 11-13, 96-98, t.II).

Atsakovė prašo atlyginti jos patirtas 5 269,97 Eur išlaidas už advokatų teisinę pagalbą byloje (el.b.apyrašo psl. 6-9 100-103, t.II).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismui atmetus ieškovės ieškinį, ir atmetus atsakovės priešieškinį, šalių bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, jų nepaskirstant.

Byla yra elektroninė, todėl byloje nesusidarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259-260, 263-265, 268-270, 279, 307, 410 straipsniais, teismas

N U S P R E N D Ž I A:

E. V. ieškinį atmesti.

Viešosios įstaigos „Nacionalinis kraujo centras“ priešieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. DGKS-242 darbo byloje Nr. APS-131-15018 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Gitana Butrimaitė