Baudžiamoji byla Nr. 1S-267-485/2021

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02159-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19

(S)

Kauno apygardos teismas

NuT A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S, N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 91-30 taikyti nuteistajam S. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       S. N. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.

2.       Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 21 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. vasario 25 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 8 mėnesiai 26 dienos.

3.       Komisijos 2021 m. kovo 1 d. nutarimu priimtas sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta patvirtinti.

4.       Nuteistasis S. N. skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota, logiškai nenuosekli, grindžiama tarpusavyje prieštaringais argumentais. Teismas, nutartyje išskyręs teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kurie patvirtina, kad nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, papildomai nurodė ir neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kurias toliau tekste pats ginčijo, vienu atveju teigdamas, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui, o kitu atveju nurodydamas, kad tai nėra absoliutus pagrindas probacijai taikyti.

4.2.                      Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai buvo vertintas nusikaltimas, už kurio įvykdymą jis buvo nuteistas, tokiu būdu baudžiant jį už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Teismas, priimdamas nuosprendį, paskyrė jam tokią bausmę, kurios dalį atlikus, yra galimas lygtinis paleidimas. Todėl šio instituto netaikymas turi būti pagrįstas, aiškus ir nekeliantis abejonių, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu nebuvo pakankama, nesiejant to su jo įvykdyta nusikalstama veika ar kitomis aplinkybėmis, egzistavusiomis iki bausmės atlikimo, kurios gali būti atskaitos tašku pažangai vertinti, bet ne pokyčio indikatoriumi. Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, teismas pakankamai neįvertino.

4.3.                      Be to, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į nuteistajam likusią atlikti bausmės dalį. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje yra numatytas minimalus laisvės atėmimo bausmės laikotarpis lygtiniam paleidimui taikyti. Jį nustatant, buvo atsižvelgta į paskirtos bausmės sunkumą. Nuteistojo atveju, šis laikotarpis jau yra praėjęs, jis yra atlikęs 87 procentus bausmės laiko. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 56 balų iki 14 balų, kas sudaro apie 75 procentų teigiamą pokytį. Komisija nutarime įvertino jam galimas taikyti resocializacijos priemones pataisos įstaigoje, kurios per beveik 12 metų visos jau buvo pritaikytos, ir pagrįstai priėmė sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kaip pažangesnę resocializacijos priemonę.

4.4.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo palaikomi šeiminiai ryšiai yra apsauginis veiksnys nuo jo tolesnio nusikalstamumo. Tiek į šeimos, tiek į nuteistojo vaiko interesus skundžiamoje nutartyje nebuvo atsižvelgta. Teismas lygtinio paleidimo klausimą vertino atsižvelgdamas į bausmės, kaip atpildo, koncepciją, neįvertindamas jos asmens korekcijos paskirties. Komisija, priėmusi nutarimą, vertino ne tik dokumentus, tačiau turėjo galimybę ilgą laiką stebėti nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, todėl teismo argumentai netvirtinant sprendimo taikyti lygtinį paleidimą turi būti itin svarūs, o ne formalūs. Teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino aplinkybių visumos, itin didelės nuteistojo pažangos pataisos proceso metu, likusios bausmės laiko įtakos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, taip pat to, kad pataisos įstaiga praktiškai nebeturi resocializacijos programų, kuriose nuteistasis nebūtų dalyvavęs, jo šeiminių aplinkybių.

5.       Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

6.       Nuteistojo skundas atmetamas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8.       Kaip pagrįstai akcentuojama nuteistojo skunde, jis yra atlikęs didesnę už minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai į šią aplinkybę atsižvelgė spręsdamas, ar šiuo atveju nuteistasis atitinka formaliuosius kriterijus lygtiniam paleidimui taikyti. Be to, nuteistasis yra pateikęs prašymą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo, tačiau, kaip pagrįstai pažymima teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti, kadangi būtina įvertinti ir materialiuosius kriterijus, be kita ko, pakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas materialiųjų kriterijų taikymą įvertino tinkamai. Tai yra, apibūdindamas bendrąją taisyklę šiems kriterijams konstatuoti, teismas juos susiejo su išimtinai teigiama nuteistųjų charakteristika. Tuo tarpu apibūdindamas konkretaus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, teismas iš esmės nurodė, kad jis negali būti vertinamas kaip išimtinai teigiamas, o nuteistojo naudai bylojančios aplinkybės negali būti suabsoliutinamos, neatsižvelgiant į kriterijus, kurie nesąlygoja pakankamos jo pažangos.

9.       Pritariant tiek nuteistojo skunde, tiek ir skundžiamoje nutartyje nurodytiems teiginiams, konstatuotina, kad S. N. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje vykdo darbinę veiklą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo ne vieną kartą paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Vis tik, kaip jau minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti visų nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu apibūdinančių aplinkybių visumą.

10.       Šiuo atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis, bausmę atlikdamas nuo 2009 metų, iš esmės iki 2019 metų buvo sistemingai baudžiamas drausmine tvarka, tai yra jis buvo 14 kartų svarstytas drausminėje komisijoje, dešimt atvejų jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, be kita ko, už šiurkščius pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų pažeidimus, tokius kaip alkoholio vartojimas pataisos įstaigoje, kas neabejotinai vertintina kritiškai atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikalstamos veikos padarymą, kuomet jo teisei priešingam elgesiui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio. Nors socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam kriminogeniniai veiksniai neišskiriami ir atkreipiamas dėmesys į nuteistojo siekį aktyviai dalyvauti elgesio pataisos programose, susijusiose su alkoholio vartojimo rizika bei prevencija, tačiau įvertinant jam skirtų nuobaudų bei paskatinimų santykį, akivaizdu, jog didžiąją dalį laiko, kurį nuteistasis praleido pataisos įstaigoje, jo elgesys nebuvo kreipiamas išimtinai teigiama linkme ir, nepaisant jo lankytų socialinės reabilitacijos programų, pozityvaus užimtumo priemonių, jo pažanga dar negali būti vertinama kaip pakankama manyti, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11.       Priešingo manymo nepatvirtina ir nuteistojo nurodomos šeiminės aplinkybės. Neabejotina, kad tamprus socialinių ryšių palaikymas gali būti vertinamas kaip apsaugą nuo tolesnio nusikalstamumo didinantis faktorius, o terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje sukelia neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų ne tik pačiam nuteistajam, tačiau ir jo šeimos nariams, tačiau vis tik ši aplinkybė negali būti prioritetu sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nustačius nepakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Šiuo atveju pažymėtina, kad nuteistasis dar iki bausmės atlikimo palaikė socialinius ryšius su savo dabartine sutuoktine, taip pat kitais šeimos nariais, tačiau tai nebuvo lemiamu faktoriumi, sulaikančiu jį nuo teisei priešingo elgesio.

12.       Pirmosios instancijos teismas neabejotinai pagrįstai įvertino ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir vertinama kaip žema, tačiau ją vis dar sudaro 6 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis, be kita ko, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi, kuria nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo buvo atmestas, matyti, jog dar pastarojo vertinimo metu nuteistojo mąstymas bei elgesys nebuvo kreipiamas išimtinai teigiama linkme. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad 2020 m. sausio 31 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis yra kartais linkęs provokuoti kitus asmenis. Būdamas žmonių grupėje, linkęs dominuoti. Pastaruoju metu nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau būna atvejų, kad susikoncentruoja tik ties teigiamomis pasekmėmis, sėkmės tikimybe. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes neįvertina ankstesnio patyrimo, pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas, nes apsvarsto ne visas savo elgesio pasekmes. Tam tikrose situacijose greitai praranda savitvardą, stokoja empatijos jausmo. Nuo aptariamo vertinimo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tepakito (sumažėjo) 2 balais. Įvertinus vis dar nuteistajam nustatomų dinaminių svertinių taškų kiekį, jo turėtas drausmines nuobaudas, kurios, nors ir šiuo metu negalioja, tačiau apibūdina nuteistojo elgesį viso pataisos proceso metu, dar negalima vienareikšmiškai spręsti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

13.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pataisos įstaigoje yra gauta vykdomųjų dokumentų dėl 52 138,31 Eur išieškojimo iš nuteistojo, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis iki šiol tėra atlyginęs 1 258,47 Eur. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog jo pastangos nėra pakankamos siekiant atlygtini nusikaltimu padarytą žalą. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis kreipėsi į nuosprendį priėmusį teismą, kad šis nurodytų nukentėjusiosios anketinius duomenis žalai atlyginti, tačiau nesant galimybės teismui pateikti minėtų duomenų, nuteistasis iš esmės nedėjo jokių pastangų ieškodamas alternatyvių ieškinio dengimo būdų, juolab, kad minėtą sumą sudaro ne tik nukentėjusiajai atlygintina neturtinė žala, tačiau ir kiti finansiniai įsipareigojimai.

14.       BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat, priešingai nei teigiama skunde, turi būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistąjį charakterizuojančius bei jo elgesį pataisos įstaigoje apibūdinančius aspektus įvertino netinkamai, pažeisdamas lygtinio paleidimo instituto taikymą reglamentuojančias nuostatas. Skunde dėstomi teiginiai savaime nepatvirtina, kad nuteistasis, nors šiuo metu ir nepažeidžia nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų būdamas pataisos įstaigoje, jam nustatytų pareigų laikysis ir probacijos metu nestruktūruotoje aplinkoje. Tokio manymo šiuo atveju nepatvirtina ir nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais, kurie, kaip minėta, nors tam tikrais aspektais ir vertintini kaip apsauginis veiksnys nuo tolesnio nusikalstamumo, tačiau šiuo atveju, kaip jau aptarta, socialinė aplinka nėra pakankamas faktorius, eliminuojantis nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir, juolab, nepatvirtina jo akivaizdžios pažangos pataisos proceso metu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad iki šiol S. N. dar nėra visiškai įsisąmoninęs savo veiksmų ir jų įtakos visuomenėje priimtoms normoms bei įstatymų reikalavimams ryšio. Tai atsispindi ir aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje, kurioje detalizuojama, jog nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, buvo sistemingai baudžiamas drausmine tvarka.

15.       Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Neabejotinai, pastarasis veiksnys yra priskiriamas prie statinių, kurie negali kisti viso bausmės atlikimo metu, tačiau, vertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, į jį būtina atsižvelgti sprendžiant dėl nuteistojo pažangos pataisos proceso metu pakankamumo. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, priešingai nei tvirtinama skunde, nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis, jam buvęs būdingas smurtinių veiksmų modelis ir pavojingumas (įvykdytas labai sunkus nusikaltimas) sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą atsižvelgiama ir vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką aprobuota OASys metodika ir tai, priešingai nei teigiama skunde, draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principo nepažeidžia.

16.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai bei pagrįstai įvertino visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Priešingai nei teigiama skunde, šiuo atveju vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistajam likusią atlikti bausmės dalį, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, skunde akcentuoja teigiamai jį apibūdinančias aplinkybes, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinama nuteistąjį bei jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių duomenų visuma. Esminės nuteistojo pažangos nuo paskutiniojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymo nestebima, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo S. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutartį.

       Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                Jūratė Jakubonienė

              Algirdas Remeika

              Gytis Večerskas