Civilinė byla Nr. 2A-1865-390/2015
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03994-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 2.5.10.5.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 23d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (pirmininkaujantis), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės „Doncera“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-119-297/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „State Port Group“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Doncera“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „State Port Group“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės IĮ „Doncera“ 14 738,66 Lt (4 268,61 Eur) skolą, 2 000 Lt (579,24 Eur) delspinigių, 7,23 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–2). 2013-02-05 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis Nr. 256 (toliau - Tarpininkavimo sutartis), pagal kurią atsakovei buvo sudaryta galimybė įsigyti kurą iš Kuwait Petroleum (toliau – KP), prijungiant atsakovę prie degalinių sistemos International Diesel Service (toliau – IDS). Tarpininkavimo sutarties 2.4., 2.6. - 2.8. punktai numatė, kad atsakovė už įsigytą kurą turėjo mokėti ieškovei pagal jos pateiktus mokestinius reikalavimus. Atsakovė sutarties pagrindu įsigijo kuro už 14 738,66 Lt sumą, tai patvirtina mokestinis reikalavimas Nr. DE00328678, tačiau už jį neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl 14 738,66 Lt (4 268,61 Eur) įsiskolinimo priteisimo. Tarpininkavimo sutarties 4.3 p. numatyta, kad atsakovė turi mokėti iki 0,5 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tuo pagrindu ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 0,5 proc. dydžio delspinigius už 28 pavėluotas atsiskaityti dienas, tai sudaro 2 000 Lt (579,24 Eur). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 7,23 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Tarpininkavimo sutarties sąlygų nepažeidė, kuro neįgijo ir neturi pagrindo už jį sumokėti. Pagal šalių sudarytos Tarpininkavimo sutarties 2.6. punktą atsakovė apmokėdavo ieškovei bendrovės Kuweit Petroleum (KP) pateiktas sąskaitas už pirktą kurą, tačiau pagal 2014-08-15 sąskaitą Nr. 330767307 atsakovė kuro neįgijo, savo IDS kortelės tuo tikslu nenaudojo, todėl neturi pareigos apmokėti ieškovės mokestinio reikalavimo Nr. DE00328678. Kuras buvo užpiltas 2014-08-08 ir 2014-08-09 IDS degalinėje Helsinhborg mieste Švedijoje. Tuo metu atsakovės darbuotojai, transporto priemonės ir atsakovės turima IDS kortelė buvo Lietuvoje, o ne Švedijoje. Minėtu laikotarpiu atsakovės įmonėje dirbo tik įmonės savininkas ir buhalterė, vairuotojų nebuvo. Taip pat nebuvo jokių transporto priemonių reisų ir užsakymų užsienyje, tai patvirtina išrašai iš darbo sutarčių registracijos žurnalo, taip pat atsakovės 2014-08-09 pareiškimas Kėdainių rajono policijos komisariatui dėl kuro vagystės iš atsakovės vilkiko Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio įmonės kieme vagystės naktį iš 2014-08-08 į 2014-08-09. Kita atsakovės transporto priemonė nurodytu laiku taip pat buvo įmonės kieme. Atsakovės įmonės savininkas 2014-08-08 ir 2014-08-09 buvo Kėdainiuose, todėl taip pat negalėjo pasinaudoti IDS kortele bei įsigyti kuro Švedijoje. Atsakovei apie kuro įgijimą jo vardu pasakė ieškovė telefonu 2014-08-11. Tuojau po to atsakovė apie neteisėtą kuro įgijimą pranešė Kėdainių rajono policijos komisariatui, tuo pagrindu policijoje renkama medžiaga. Ginčijamas kuras buvo neteisėtai įgytas atsakovės vardu pagal suklastotą IDS kortelę. IDS kortelių tinkamą kokybę, įskaitant apsaugą nuo suklastojimo, turi užtikrinti ieškovė ir Kuweit Petroleum (KP).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovės UAB „State Port Group“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „State Port Group“ iš atsakovės IĮ „Doncera“ 4 268,61 Eur skolos, 579,24 Eur delspinigių, iš viso 4 847,85 Eur, 7,23 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 435,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš atsakovės IĮ „Doncera“ 8,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2013-02-05 šalys sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. 256, pagal kurią atsakovei buvo sudaryta galimybė įsigyti kurą iš Kuwait Petroleum (Deutschland) GmbH (toliau – KP), prijungiant atsakovę prie degalinių sistemos International Diesel Service (IDS) (b. l. 8–11). IDS dyzelinio kuro užpylimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota atsakovės transporto priemonei Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kortelė galiojo iki 2015 m. sausio mėn. Atsakovė neturėjo pretenzijų ieškovei dėl šios IDS kortelės kokybės. Pagal Tarpininkavimo sutarties 2.4., 2.6.–2.8. p. atsakovė privalėjo mokėti ieškovei už įsigytą kurą pagal ieškovės pateikiamus mokestinius reikalavimus. Ieškovės teigimu, atsakovė 2014 m. rugpjūčio 8-9 dienomis įsigijo naftos produktų už 14 738,66 Lt, kas atitinka 4 268,61 Eur, todėl 2014-08-15 atsakovei pateikė mokestinį reikalavimą Nr. DE00328678 apmokėti šią sumą iki 2014-08-25 (b. l. 16), tačiau iki šiol atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Ieškovė su KP yra atsiskaičiusi visiškai (b. l. 63). Transporto priemonę vilkiką Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir IDS kortele naudojosi pas atsakovę dirbę trys vairuotojai - P. P., V. Č. ir G. B., kurie buvo atleisti iš darbo, paskutinis atleistas G. B. 2014-05-29. Atsakovė, atleidusi vairuotoją G. B., neįvykdė Reglamento 4 p. reikalavimų ir išduotos IDS kuro kortelės KP negrąžino. Atsakovė teigė, kad vykdyti Reglamento 4 p. reikalavimus neįmanoma, nes vairuotojų atleidimo ir priėmimo klausimai išsprendžiami per dieną, tuo tarpu IDS kortelės pakeitimas užtrunka savaitę – pusantros. Tačiau atsakovė pasirašė Tarpininkavimo sutartį, nereikšdama pretenzijų dėl šios sutarties sąlygų, t. y. su sutarties sąlygomis sutiko. Be to, pati atsakovė teigė, kad po vairuotojo G. B. atleidimo, tai yra po 2014-05-29, stabdė įmonės veiklą ir daugiau vairuotojų į darbą nebuvo priimta, tokiu būdu atsakovei pasilikti IDS kuro kortelę nebuvo jokio būtinumo. Teismas sprendė, kad atsakovė, supratusi, kad IDS kuro kortele galimai neteisėtai pasinaudota, privalėjo nedelsiant apie tai informuoti policiją, tačiau atsakovė dėl IDS kortelės ar jos duomenų neteisėto panaudojimo į policiją kreipėsi ir pareiškimą parašė tik 2014-10-06 (b. l. 41). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad 2014-08-11 buvo nuvykusi į Kėdainių rajono PK ir policijos pareigūnas parašė laisvos formos raštą, kad IDS kortelė yra pas įmonės savininką. Atsakovė pateikė tik 2014-08-09 atsakovės protokolą-pareiškimą Kėdainių rajono PK dėl kuro vagystės iš vilkiko Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 40). Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl neteisėto IDS kuro kortelės ar jos duomenų panaudojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Priešingai, byloje pateiktas 2014-10-16 Kėdainių rajono PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės pranešimą dėl 2014 m. rugpjūčio 8-9 d. Švedijoje užpilto kuro jo vardu (b. l. 38). Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovei išduota IDS kuro kortele ar jos duomenimis būtų neteisėtai pasinaudoję kiti asmenys, atsakovė neįrodė aplinkybių, kurių pagrindu ji prašė ieškinį atmesti. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos visos sąlygos, kurios yra būtinos asmens patraukimui civilinėn atsakomybėn už prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal 2014-08-15 mokestinį reikalavimą Nr. DE00328678 iki jame nurodytos datos – 2014-08-25 ir liko skolinga ieškovei 14 738,66 Lt, kas atitinka 4 268,61 Eur, todėl ieškovės reikalavimą dėl 4 268,61 Eur skolos priteisimo teismas tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovė IĮ „Doncera“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba panaikinus sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b. l. 90–94).
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sekančių argumentų:
Teismas, tenkindamas ieškinį, nustatė ne tik neatsiskaitymo aplinkybę, bet ir konstatavo visas sąlygas, kurios būtinos civilinei atsakomybei kilti, tuo pagrindu tenkino ieškinį, t. y. nustatė aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje ir įrodinėjamos proceso metu, tuo pačiu be pagrindo išeidamas už ieškinio ribų, iš esmės pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies reikalavimus, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ginčijamas sprendimas neatitinka jam keliamų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų.
Teismas neteisingai aiškino ir taikė Reglamento nuostatas. Ieškovės sudaryta sutartis bei jos vykdymą liečiantis Reglamentas nenumato atsakovės atsakomybės tais atvejais, kai IDS kuro kortelė pavogta, pamesta arba ja būtą piktnaudžiaujama.
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra pakankamų įrodymų apie įvykdytą nusikalstamą veiką, kuria buvo užsienyje įsipiltas kuras IDS kuro kortele, kurios numeris sutampa su atsakovės turimos kortelės numeriu. Kuras pagal 2014-08-15 sąskaitą Nr. DE00328678 buvo užpiltas degalinėse 2014 m. rugpjūčio 8 ir 9 dienomis IDS degalinėje Helsinhborg mieste Švedijoje, o visi atsakovės darbuotojai, transporto priemonės ir IDS kortelė buvo Lietuvoje, o ne Švedijoje. Minėtu laikotarpiu įmonėje dirbo tik įmonės savininkas ir buhalterė, vairuotojų nebuvo, nebuvo jokių transporto priemonių reisų ir tam užsakymų užsienyje. Šioms aplinkybėms įrodyti atsakovė pateikė išrašus iš darbo sutarčių registracijos žurnalo, atsakovės 2014-08-09 pareiškimo Kėdainių rajono policijos komisariatui dėl kuro vagystės kopiją, nes 2014-08-08–2014-08-09 naktį iš atsakovės vilkiko Scania valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio įmonės kieme, buvo pavogtas kuras, kitas automobilis nurodytu laiku taip pat buvo įmonės kieme, krovininiams reisams jis nebuvo naudojamas. Apie kuro įgijimą atsakovės vardu telefonu pranešė ieškovė 2014-08-11, kuriai buvo paaiškinta, kad atsakovė kuro neįgijo. Apie neteisėtą kuro įgijimą kartu buvo pranešta Kėdainių rajono PK, prašant pradėti ikiteisminį tyrimų, buvo pateikta apžiūrai turima IDS kortelė, nurodytos vietoje esančios transporto priemonės. Teismui atsakovė nurodė, kad jos pranešimo pagrindu renkama Kėdainių rajono PK medžiaga Nr. 20-66-AP-1415. Kėdainių rajono PK tyrėjo 2014-10-16 ir Kauno apylinkės prokuratūros 2015-01-27 nutarimais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėti nutarimai Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-23 nutartimi byloje ITS-130, patenkinus atsakovės skundą, panaikinti, Kėdainių rajono PK įpareigotas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės pareiškimą. Turimomis žiniomis minėta nutartis įsiteisėjusi, šią aplinkybę atsakovė nurodė 2015-03-22 prašyme teismui dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo iki Kėdainių rajono PK bus ištirta baudžiamoji byla, tiriama pagal atsakovės pareiškimą dėl neteisėto kuro įgijimo atsakovės vardu, IDS kortelės suklastojimo ir suklastotos panaudojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnį. Prie prašymo buvo pridėta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-02-23 nutarties kopija byloje ITS-130. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą, nepagrįstai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir kaltę, t. y. nesant kaltės, priėjo neteisėtos ir nepagrįstos išvados apie atsakovės kaltę už trečiųjų asmenų nusikalstamus veiksmus. Neįrodytas ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kada, kur, kodėl ir kaip buvo suklastota IDS kuro kortelė, nustatinėtina tik ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovė šalių sudarytos sutarties nepažeidė, kuro neįgijo ir neturi už neteisėtai ir nusikalstamai jos vardu įgytą kurą mokėti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „State Port Group“ prašo atsakovės IĮ „Doncera“ apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas įvertino visas byloje esančias aplinkybes, tame tarpe ir atsakovės nurodytas, jog ji neturi mokėti už kurą, nes jo nepylė dėl kortelės vagystės. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Reglamentas nenumato atsakomybės tais atvejais, kai IDS kortelė yra pavogta, pamesta arba ja būtų piktnaudžiaujama. Reglamento 4-5 p. numato, jog IDS kortelės vagystės, pametimo ar piktnaudžiavimo atvejais klientas, t. y. atsakovė prisiima pilną atsakomybę, tuo pačiu nuima bet kokią atsakomybę nuo KP ir UAB „State Port Group“. Atsakovė nesupranta pačios bylos esmės, nes byla yra ne dėl kortelės vagystės ir atsakingų asmenų suradimo, o dėl įsiskolinimo už kurą pagal konkrečią sutartį. Būtent tarpininkavimo sutartyje atsakovė sutiko ir patvirtino ją pasirašydama (dėl ko ginčo byloje nėra) tarpininkavimo sutartyje ir jos prieduose numatytomis sąlygomis. Sutinkamai su tarpininkavimo sutarties 3 p. nuostatomis ieškovė už atsakovę atsiskaitydavo su KP (KP Deutschland GmbH, kas suteikdavo atsakovei teisę naudotis kreditu įsigyjant kurą), o atsakovė sumokėdavo ieškovei pagal mokestinį reikalavimą (Tarpininkavimo sutarties 3.2. p.). Sutinkamai su Tarpininkavimo sutarties 4.5. p. nuostata, atsakovė bet kokias pretenzijas dėl šios Tarpininkavimo sutarties vykdymo turėjo ieškovei pateikti per 10 dienų raštu. Taip pat pasirašydama šią Tarpininkavimo sutartį, atsakovė patvirtino ir savo sutikimą laikytis Reglamento nuostatų. Reglamento 4-5 p. numatyta kliento pilna atsakomybė už jam perduotų kuro kortelių - IDS kortelių saugojimą bei PIN kodo saugojimą ir atsakomybė už šių įsipareigojimų nevykdymą. Būtent atsakovė prisiima visą riziką, jeigu kortelė būtų pavogta, pamesta arba ja kitaip būtų piktnaudžiaujama. Todėl, kai kuras buvo užpiltas 2014 m. rugpjūčio 8-9 dienomis, atsakovė turėjo nedelsiant teikti pretenzijas, jeigu manė, kad sutartis nebuvo tinkamai vykdoma iš ieškovės pusės, ko ji nepadarė. Atsakovė pažeidė Tarpininkavimo sutartį - Reglamentą, nes iškart, sužinojusi kuro užpylimo faktą, atsakovė turėjo kreiptis į policiją (Reglamento 4 p.). Tačiau į policiją atsakovė kreipėsi tik 2014-10-06, t. y. beveik po dviejų mėnesių ir Lietuvoje, kas negali būti laikoma, kad atsakovė į policiją kreipėsi nedelsiant. Atsakovė, net ir pasitvirtinus jos nurodytoms aplinkybėms, netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir pažeidė Sutartį. Be to, kreipusis į policiją po tiek laiko, akivaizdu, kad tikimybė, esant pagrįstiems atsakovės teiginiams dėl kortelės vagystės ar suklastojimo, surasti atsakingus asmenis yra itin maža, ir tai sąlygojo pačios atsakovės veiksmai. Be to, net ir esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms dėl kortelės vagystės ar suklastojimo (nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad kortelė yra pas ją), vien šios aplinkybės nepakanka, kad kitas asmuo galėtų užsipilti kuro be atsakovės žinios, nes tam, kad užpilti kuro su atsakovės kortele, be kortelės dar yra reikalingas ir PIN kodas, kurį žino atsakovė. Būtent atsakovei tenka įrodinėjimo našta, kad kuro ji neįgijo bei, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kurą nusikalstamai įgijo kiti asmenys bei visus šiuos duomenis pateikti į bylą, ko atsakovė nepadarė, nes byloje nėra duomenų apie vykstantį ikiteisminį tyrimą. Tačiau net ir esant ikiteisminiam tyrimui dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tyrimo, tai savaime nepaneigia atsakovės atsakomybės prieš ieškovę, nes atsakovės atsakomybė kyla iš sutarties, o ne iš delikto, kaip bando įtikinti atsakovė. Net ir paaiškėjus aplinkybėms dėl kuro įsigijimo nusikalstamu būdu, atsakovė tokiu atveju turės teisę reikalavimus reikšti kaltiesiems asmenims, bet ne ieškovei. Esant atsakovės sutartinei atsakomybei, ji turi sumokėti už įsigytą kurą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantė apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau savo prašymo nemotyvuoja. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tokio nemotyvuoto pareikšto apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, kadangi apeliantė nenurodo argumentų, kad žodinis bylos nagrinėjimas nagrinėjant skundą yra būtinas. Nagrinėjamu atveju, faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys davė paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą peržengė byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, neteisingai aiškino šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties priedą Reglamentą bei padarė nepagrįstą išvadą apie į nusikalstamos veiko nebuvimą. Teisėjų kolegija tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.
CPK 265 straipsnio 2 dalis reikalauja iš bylą priėmusio teismo priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų ir nustato bendrojo pobūdžio draudimą peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Taigi, pagal bendrąją taisyklę teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, t.y. pareikšti nuomonės dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė. Teismų praktikoje pareikštų reikalavimų ribų peržengimas gali būti laikytinas ir atvejis, kai teismas patenkina ( atmeta) ieškinį kitu, nei nurodė byloje dalyvaujantys asmenys, faktiniu pagrindu. Tačiau, pabrėžtina, kad kartais tam tikrų klausimų, nenurodytų ieškinio ar priešieškinio pareiškime, išsprendimas nelaikytinas byloje pareikštų reikalavimų ribų peržengimu. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio, kad ieškovė prašydama priteisti iš atsakovės skolą aiškiai nurodė pareikšto ieškinio pagrindą – šalių sudarytą tarpininkavimo sutartį su priedais ir šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės skolą nustatęs faktines bylos aplinkybes dėl šalių sudarytos tarpininkavimo sutarties ir atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas bylą nagrinėjo ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų ribose ar sprendė klausimus susijusius su faktiniu ieškinio pagrindu, todėl apeliantės argumentacija aptartu klausimu yra nepagrįsta.
Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2013m. vasario 5d. sudarė Tarpininkavimo sutartį Nr. 256, kurios pagrindu, atsakovei buvo sudaryta galimybė įsigyti kurą iš Kuwait Petroleum ( Deutschland) GmbH, prijungiant atsakovę prie degalinių sistemos International Diesel Service. Pagal Tarpininkavimo sutarties 2.4., 2.6-2.8 punktų sąlygas atsakovė privalėjo mokėti ieškovei už įsigytą kurą pagal ieškovės pateiktus mokestinius reikalavimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė panaudojo IDS dyzelinio kuro užpylimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą atsakovo transporto priemonei Scania, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014m. rugpjūčio 8-9 dienomis Švedijoje, įsigijo naftos produktų už 14 738,66 Lt arba 4 268,61 Eurų, todėl ieškovė pateikė mokestinį reikalavimą Nr. DE00328678 dėl nurodytos sumos apmokėjimo. Atsakovė atsikirsdama teigia, kad pagal tokį mokestinį reikalavimą degalų neįsigijo, yra visiškai atsiskaičiusi su ieškove bei, kad panaudojus IDS kortelę galėjo kuro užsipilti buvęs įmonės darbuotojas ar kitas pašalinis asmuo ir dėl tokių nusikalstamų veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apylinkės teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių prisiimtus įsipareigojimus tarpininkavimo sutartimi bei priedu prie sutarties Reglamentu darė išvadą, kad atsakovė nevykdo prisiimtų šalių sudarytos sutarties sąlygų ir jai atsiranda pareiga sumokėti skolą bei ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Apylinkės teismas atsakovės pateiktą atsiliepime į ieškinį motyvaciją bei teismo posėdžio metu išdėstytus paaiškinimus dėl ieškinio nepagrįstumo įvertino ir juos pagrįstai atmetė. Savo išvadas teismas pakankamai motyvo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija nesutikti su apylinkės teismo sprendime išdėstyta argumentacija neturi teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo motyvu, kad atsakovė nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų ir, kad ji neturi pareigos mokėti už neteisėtai bei nusikalstamai jos vardu įgytą kurą. Pažymėtina, kad ieškovę ir atsakovė sieja tik sutartiniais santykiai. Atsakovei sutarties nevykdant jai civilinė atsakomybė atsiranda iš sutarties. Ta aplinkybė, kad kurą įgijo tretieji asmenys, kad ir nusikalstamu būdu, nėra reikšminga ir lemianti sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą. Teismas savos sprendime pagrįstai akcentavo, kad paaiškėjus aplinkybėms dėl kuro įsigijimo neteisėtu ar nusikalstamu būdu, atsakovė turės galimybę prisiteisti jai padarytą žalą iš kaltų asmenų, tačiau kaip teisingai nurodo ieškovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, kad tokia aplinkybė savaime neatleidžia atsakovės nuo sutartinės civilinės atsakomybės.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs visumoje byloje pateiktus įrodymus, įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Tai įvertinus, teisėjų kolegija, dėl kitų apeliantės apeliaciniame skunde dėstomų argumentų nepasisako, nes pareiga pagrįsti priimtą procesinį teismo sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).
Esant išdėstytam, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliantės apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme, už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės I Į „Doncera“ priteisti 300 Eurų bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovei UAB „State Port Group“.
Kolegijos teisėjai Raimondas Buzelis
Virginija Gudynienė
Algimantas Kukalis