Administracinė byla Nr. I1-350-279/2021

                 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02222-2020-6

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.;

                                                                                  51.4.; 55.1.3

                                                                                  (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

                S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 11 d.

          Panevėžys

           Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,

           teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.

            Teismas

n u s t a t ė :

Šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Šalys prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN) 1250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-12, 32-43, 83-85) nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo užtikrintas jo sveikatos saugumas ir jo sveikatai grėsė pavojus, nes karantino metu (dėl COVID-19 infekcijos) Marijampolės PN vykdė nuteistųjų viešąjį maitinimą, nebuvo kontroliuojamas 2 metrų atstumas ir 15 minučių kontaktas tarp nuteistųjų (nuteistieji eilėje prie maisto stovėjo vienas prie kito, nuteistieji čiaudėjo, kosėjo, buvo be kaukių), nebuvo dezinfekuojama nuteistųjų valgyklos salė, nuteistiesiems nebuvo išduodamos vienkartinės pirštinės, dezinfekcinis skystis rankoms. Šios aplinkybės pareiškėjui sukėlė baimės jausmą ir stresą dėl pavojaus jo sveikatai.

        Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 48-52) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Marijampolės PN griežtai laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais), taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. 98 ,,Dėl darbo organizavimo Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigoje ekstremaliosios situacijos dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės tvarkos aprašas“ nurodytų reikalavimų. Nurodė, kad Marijampolės PN užtikrino, kad nuteistiesiems visa informacija apie koronaviruso plitimą būtų paaiškinta, nuteistųjų gyvenamosios patalpos būtų vėdinamos, grindys plaunamos, reguliariai dezinfekuojamos (skysčiu purškiamos bendro naudojimo bei gyvenamos patalpos), muilo atsargos papildomos, visiems nuteistiesiems buvo išduotos apsauginės veido kaukės. Nurodė, kad viruso plitimas įstaigoje galimas tik tokiu atveju jeigu įstaigos darbuotojai nesilaikytų griežtų reikalavimų įeidami į uždarą erdvę, kurioje yra nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas. Prieš įeinant į pataisos namus (zoną) griežtai laikomasi šių reikalavimų: patikrinama visų darbuotojų kūno temperatūra, dezinfekuojamos rankos, dėvimos apsauginės kaukės, sistemingai atliekami testai nuo COVID-19. Atkreipė dėmėsį, kad pareiškėjui koronavirusas nebuvo nustatytas. Dėl reikalavimo užtikrinti atskirą maitinimą, kad nuteistieji nestovėtų bendroje eilėje Marijampolės PN pažymėjo, kad to teisės aktai nenumato, kadangi ne visos įstaigos erdvės yra kamerų tipo patalpos, kur nuteistiesiems maistą dalina valgyklos darbuotojai. Nurodė, kad pareiškėjas bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose, todėl pareiškėjui maistas išdalinamas įstaigos valgykloje pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą maitinimo grafiką. Pareiškėjo teiginiai, kad stovint eilėje prie maisto kiti nuteistieji čiaudi ir kosto yra paties pareiškėjo samprotavimai.

        Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš to, kad Marijampolės PN nesilaikė karantino reikalavimų, neaprūpino jo apsaugos priemonėmis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad Marijampolės PN karantinas paskelbtas nuo 2020 m. vasario 28 d. iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo. Byloje nustatyta, kad Marijampolės PN griežtai laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nurodytų reikalavimų:

-draudžiamas asmenų lankymasis (išskyrus susitikimus su gynėjais);

-nevyksta masiniai renginiai, uždraustas sportas stadione;

-maksimaliai apribotas asmenų, laikomų įkalinimo įstaigoje ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, judėjimas;

-sustabdytos asmenų, laikomų įkalinimo įstaigose, trumpalaikės išvykos į namus;

-nevyksta ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai.

Nustatyta, kad Marijampolės PN darbuotojai informuoti apie saugumo ir prevensines priemones, aprūpinti kaukėmis, dezinfekciniu skysčiu, papildytos muilo atsargos. Kratų metu naudojamos pirštinės. Įeinantiems darbuotojams tikrinama temperatūra, dezinfekuojamos rankos. Nustatyta, kad nuteistiesiems rekomenduojama dažnai plauti rankas su muilu, vėdinti patalpas, du kartus per dieną plauti grindis, išduotos papildomos valymo priemonės. 2020 m. balandžio 7 d. ir 22 d. visiems nuteistiesiems išduotos veido kaukės. Reguliariai dezinfekuojamu skysčiu purškiamos bendro naudojimo bei gyvenamos patalpos (b. l. 21, 48-49).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad siekiant prevenciškai apriboti koronaviruso galimybę plisti įstaigoje, Marijampolės PN darbuotojai dėvi apsaugos priemones (apsaugines veido kaukes, pirštines), atvykus į įstaigą matuojama jų kūno temperatūra, maksimaliai sumažintas tiesioginių kontaktų skaičius, dezinfekuojamos bendro naudojimo ir gyvenamosios patalpos, didelis dėmesys skiriamas higienos palaikymui. Veido apsaugos kaukes dėvi ne tik kontaktą su išore turintieji darbuotojai, bet jos buvo išduotos ir patiems nuteistiesiems. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susirgęs koronavirusu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo aiškinimas, kad Marijampolės PN nebuvo neužtikrintas jo sveikatos saugumas ir jo sveikatai grėsę pavojus, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes yra subjektyvus ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN nesilaikė karantino reikalavimų, nes vykdė viešąjį maitinimą, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarime Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ 3.2.6 punktas, kuriuo karantino metu Lietuvos Respublikoje buvo uždrausta viešojo maitinimo įstaigų veikla, netaikomas pataisos įstaigose veikiančioms valgykloms, nes šios valgyklos teismo vertinimu nėra viešojo maitinimo įstaigos, jos skirtos aptarnauti tik pataisos įstaigoje laikomus asmenis (nuteistuosius), kiti asmenys šios valgyklos paslaugomis nesinaudoja.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad nuteistieji stovėdami eilėje prie maisto nesilaikė 2 metrų atstumo ir 15 minučių kontakto, teismas pažymi, kad pagal byloje esančius duomenimis nustatyta, kad Marijampolės PN informavo nuteistuosius, kad jiems reikia laikytis saugumo reikalavimų, pabrėžiama ir tai, kad šių reikalavimų tinkamas įgyvendinimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų, jų atsakingumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN neužtikrino, kad nuteistieji stovėdami eilėje prie maisto nesilaikė 2 metrų atstumo ir 15 minučių kontakto, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad nuteistieji stovėdami eilėje prie maisto čiaudėjo, kostėjo, atmetamas kaip nepagrįstas, nes kaip teisingai nurodė atsakovės atstovas atsliepime (b. l. 49), tokie pareiškėjo teiginiai yra paties samprotavimai, tokie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Marijampolės PN neaprūpino jo apsaugos priemonėmis (nebuvo išduodamos vienkartinės pirštinės, dezinfekcinis skystis rankoms), teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl šių apsaugos priemonių išdavimo būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją. Pažymėtina, kad byloje esančiais duomenimus nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduotos vienkartinės kaukės, įstaigoje nuolat buvo pildomos muilo atsargos rankų higienai palaikyti, nuolat buvo dezinfekuojamos Marijampolės PN patalpos Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN neaprūpino jo apsaugos priemonėmis, atmetamas kaip nepagrįstas.   

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo G. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                Nijolė Čekanauskienė