
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir neskirta bauda civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Visagino tiekimas ir gamyba“ ieškinį atsakovams Švenčionių rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Kašgarija“ dėl rangos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė: pripažinti, kad UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ 2010 m. balandžio 2 d. Rangos sutarties Nr. 1sd-5-(3.24)/J-72 nesudarė bei pripažinti niekine ir negaliojančia 2010 m. balandžio 2 d. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Kašgarija“ sudarytą rangos sutartį.
Ieškovas ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0073/15/01210 pagal 2015 m. balandžio 30 d. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo sprendimą byloje Nr. 75-NKA/14. Prašymą ieškovas grindė tuo, kad minėtu sprendimu arbitražo teismas priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ ir UAB „Kašgarija“ 322 208,59 EUR negrąžintų lėšų, 62 247,88 EUR delspinigių ir 5 proc. procesinių metinių palūkanų atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos naudai. Sprendimas priverstinai vykdomas, tačiau šioje civilinėje byloje priėmus ieškovui palankų sprendimą, arbitražo sprendimas dalyje netektų galios. Išieškoma suma yra labai didelė, kas, jį įvykdžius, sąlygotų ieškovo nemokumą ir bankrotą, o palankus teismo sprendimas nebetektų teisinės reikšmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl baudos paskyrimo ieškovui atmetė. Teismas spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą preliminariai vertino pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Teismas, susipažinęs su ieškovo ieškiniu bei atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atsiliepimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ atskirtuoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:
- Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, tai yra, įrodymus. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, to pakanka konstatuoti, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. O Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė CPK nuostatų bei teismų suformuluotos jų taikymo praktikos, todėl nepagrįstai nusprendė, kad preliminariai vertinant ieškinys yra nepagrįstas.
- Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas jau ištyrė byloje esančius įrodymus ir juos įvertino. Išvados dėl bylos esmės gali būti padarytos tik išsprendus bylą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
- Nepagrįstai nusprendęs, kad ieškinys preliminariai vertinant nėra pagrįstas, Vilniaus apygardos teismas net nevertino, ar yra antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
- Ieškovas nėra pagrindęs savo ieškinio reikalavimų. Ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
- Ši civilinė byla yra nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės.
- Ieškovo pateikti argumentai, kad teismas priimdamas nutartį pažeidė suformuotą teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei neturėdamas tam teisės perdėtai gilinosi į ieškinyje nurodytas aplinkybes, yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir pareikšti sąmoningai klaidingai interpretuojant teismų praktiką.
- Ieškovas pareiškė nepagrįstą ir nemotyvuotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskirąjį skundą su akivaizdžiu tikslu išvengti ar atidėti įsiteisėjusio Arbitražo sprendimo vykdymą. Taip piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, Lietuvos apeliacinis teismas turėtų iš naujo įvertinti, ar yra pagrindas Ieškovui skirti CPK 92 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą.
Jau paskyrus atskirąjį skundą teismo posėdyje atsakovas pateikė raštą, informuodamas, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi bylą pagal ieškovo UAB „Visagino tiekimas ir statyba“, nutraukė. Pasibaigus skundo padavimo terminui, keisti (papildyti)apeliacinį skindą yra draudžiama (CPK 338, 323 str.), tačiau atsakovo pateiktas dokumentas yra informacinio pobūdžio, todėl priimamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, šioje CPK normoje iš esmės nustatytos dvi būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, t. y. ieškinio preliminarus pagrįstumas bei grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalo įvertinti ar ieškovo pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tai reiškia, kad teismas tikrina ieškovo pareikštų reikalavimų galimą pagrįstumą. Vien tik įrodymų pateikimas ir argumentų išdėstymas nereiškia preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Vilniaus apygardos teismas įvertino ieškovo pateiktus reikalavimus, atsižvelgė į kitas teismų priimtas nutartis ir nutarė, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Vertindamas ieškovo prašymą šiuo aspektu apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 20 d. nutartyje konstatavo, jog ginčo šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančia jungtinės veiklos sutartį. Tokios aplinkybės yra pakankamos preliminariai, nesprendžiant bylos iš esmės, nutarti dėl ieškinio nepagrįstumo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi šią bylą nutraukė. Ši aplinkybė, nors nutartis dar nėra įsiteisėjusi, taip pat patvirtina teismo preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo teisingumą.
Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė ir tuo, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo sprendimas yra priverstinai vykdomas ir jo įvykdymas sąlygotų ieškovo nemokumą bei bankrotą, o palankus teismo sprendimas šioje byloje nebetektų teisinės reikšmės. Argumentas nepagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Kaip jau buvo minėta, ieškovas kreipėsi su reikalavimu pripažinti niekine ir negaliojančia rangos sutartį. Jeigu ieškovo reikalavimas būtų patenkinamas priimant savaime besirealizuojantį sprendimą t. y. sutartis būtų pripažinta niekine bei negaliojančia, vykdymo procesas šioje byloje nebūtų pradėtas. Taigi, nėra pagrindo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant užtikrinti ieškovo pareikštą reikalavimą, kuris, priėmus ieškovui palankų sprendimą, nebūtų priverstinai vykdomas. Pabrėžtina, kad teismas negali nuspręsti dėl teismo sprendimo vykdymo klausimų kitose bylose, kurios nėra neatskiriamai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Taip pat paminėtina, kad nepagrįstas apelianto teiginys, jog be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai ieškovui palankaus sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymas pasunkėtų dėl ieškovo nemokumo ar bankroto, nes tokia ieškovo materialioji būklė sprendimo vykdymo neįtakotų.
Remiantis visais išdėstytais argumentais, konstatuojama, kad teismas nenustatė CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d nutartį nėra pagrindo.
Prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, nustatęs prieš tai minėtus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra skiriama tik išskirtiniais atvejais, kuomet dalyvaujančio byloje asmens veiksmuose piktnaudžiavimas yra aiškiai ir neabejotinai matomas. Šiuo atveju teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisė paduoti atskirtąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, yra numatyta CPK 334 straipsnyje. Taigi, ieškovas pasinaudojo savo procesine teise paduoti atskirąjį skundą dėl jo manymu pažeistų teisių gynimo ir todėl nėra pakankamo pagrindo vertinti jo veiksmus kaip piktnaudžiavimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi CPK 95 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.
Teisėjas Egidijus Žironas