Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-662-2780-11].doc
Bylos nr.: A-662-2780-11
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2780/2011

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02169-2010-4

                                          Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

 

 

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,              

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tadui Zarembai,

atsakovo atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Z. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos sustabdymo akto ir savavališkos statybos aktų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėja N. Z. skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. birželio 11 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-00-100611-00007 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas) bei 2010 m. birželio 11 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-100611-00023 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas).

Paaiškino, kad Savavališkos statybos akte yra nurodoma, jog pareiškėja (statytoja) savavališkai vykdo statybos darbus, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi sustabdžius 2008 m. rugsėjo 24 d. statybos leidimo Nr. AS1-492 galiojimą. Teigė, kad minėtą teismo nutartį gavo tik 2010 m. birželio 16 d. Pažymėjo, kad teismas šią nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gavimą bei jo svarstymą neinformavęs pareiškėjos. Todėl jai iki 2010 m. birželio 16 d. nebuvo žinoma apie tai, kad sustabdytas statybos leidimo galiojimas ir statybos darbai negali būti vykdomi. Nurodė, kad atsakovas neinformavo pareiškėjos apie tai, jog ketina apžiūrėti statybas bei surašyti Savavališkos statybos aktą. Teigė, kad šio akto surašymo metu jis nebuvo pareiškėjai įteiktas, taip pat iki skundžiamų dokumentų surašymo pareiškėja nebuvo informuota apie tai, kad yra priimta teismo nutartis, sustabdžiusi statybos leidimo galiojimą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas Savavališkos statybos akte užfiksavo tik 2010 m. birželio 11 d. buvusią statinio būklę, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kokie statybos darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 22 d. (kita diena po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo) iki 2010 m. birželio 11 d., nors būtent šiuo laikotarpiu atlikti darbai, atsakovo manymu, buvo atlikti savavališkai. Nurodė statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 9.1 punktą, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartyje, kuri ir buvo pagrindas surašyti ginčijamus aktus, nėra nurodyta nutarties įvykdymo tvarka ir būdas. Darė išvadą, kad atsakovas viršijo savo įgaliojimus.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 27-29) prašė skundo dalį dėl Statybos sustabdymo akto atmesti, o skundo dalį dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, kurioje taip pat buvo sprendžiamas savavališkos statybos akto teisėtumo klausimas, yra konstatavęs, kad ginčijant šį aktą byloje kyla ginčas dėl paties savavališkos statybos fakto, o ne dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjos interesus ar teises). Nutartyje pažymėta, kad tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia, jie nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, išvardintą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009, A525- 511/2010. Atsakovo manymu, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, administracinė byla pagal pareiškėjos skundą Inspekcijai dalyje dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Pažymėjo, kad pareiškėja žinojo, jog yra ginčijamas statybos leidimo, pagal kurį vykdomi statybos darbai, teisėtumas. Teigė, kad pareiškėja Inspekcijai yra pateikusi 2010 m. balandžio 9 d. pareiškimą, adresuotą Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuriame aiškiai nurodyta, kad N. Z. tapo žinoma apie ketinimą kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, užkertant galimybę bet kokių rekonstrukcijos darbų vykdymui. Pabrėžė, kad pareiškėja, būdama proceso dalyve, turi teisę, o taip pat ir pareigą domėtis proceso eiga, ypač kai kyla klausimas dėl jos vykdomų statybos darbų teisėtumo, bei nepiktnaudžiauti savo teisėmis, kurios ginčijamos prašant teismo panaikinti statybos leidimą. Paaiškino, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai po teismo nutarties, sustabdančius statybos leidimo galiojimą, priėmimo ne kartą tikrino pareiškėjos vykdomas statybas fiksuodami papildomai atliekamus darbus po reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja net ir oficialiai susipažinusi su teismo nutartimi jos nevykdė, toliau ignoravo teisėtus pareigūnų reikalavimus, savavališkai tęsė gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus. Nurodė Reglamento 9.1 papunktį ir darė išvadą, kad pareiškėja, vykdydama statybos darbus negaliojant statybos leidimui, juos vykdė savavališkai.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas bylos dalį dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukė, remdamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, kadangi šis aktas pareiškėjai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, taip pat nenustato jokių įpareigojimų.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1871/2010, kuria sustabdytas Trakų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugsėjo 24 d. išduoto statybos leidimo Nr. AS1-492 galiojimas, įsiteisėjo 2010 m. gegužės 21 d. Nustatė, kad pareiškėja apie nutarties turinį sužinojo 2010 m. birželio 16 d. Darė išvadą, kad N. Z. teismo nutartį privalėjo vykdyti. Pažymėjo, kad atsakovas objektyviai, vykdydamas teismo nutartį, surašė statybos sustabdymo aktą. Aplinkybė, jog pareiškėja iki 2010 m. birželio 16 d. nežinojo apie teismo nutarties buvimą, teismo nuomone, įtakos skundžiamo akto teisėtumui neturi. Atkreipė dėmesį, kad ir po 2010 m. birželio 16 d. pastato dalies rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi. Palygino 2010 m. birželio 11 d. ir 2010 m. liepos 9 d. fotofiksacijos duomenis ir darė išvadą, kad 2010 m. birželio 11 d. duomenimis yra pastatytas naujas statinio dalies karkasas, paruoštas pagrindas stogo dangai, nėra pastato sienų. 2010 m. liepos 19 d. duomenimis – jau metaline skarda uždengtas stogas, suformuotos statinio sienos, statinys apšiltintas.

 

III.

 

Pareiškėja N. Z. apeliaciniu skundu (b. l. 118-121) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Statybos sustabdymo aktą ir Savavališkos statybos aktą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1657/2010 ir daro išvadą, kad teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl Savavališkos statybos akto teisėtumo. Teigia, kad teismas nevertino, ar skundžiami aktai atitinka teisės normų reikalavimus. Mano, kad neišsprendus Savavališkos statybos akto teisėtumo klausimo, naikintina teismo sprendimo dalis dėl Statybos sustabdymo akto panaikinimo. Atkreipia dėmesį, kad teismas Statybos sustabdymo akto teisėtumą grindė nebegaliojančiu Reglamentu, taip pat dokumentais, priimtais po skundžiamų administracinių aktų surašymo. Nurodo, kad teismas nevertino pareiškėjos argumentų, jog Statybos sustabdymo aktas buvo surašytas pažeidžiant teisės normų reikalavimus. Aplinkybė, kad teismo nutartimi yra sustabdytas statybos leidimo galiojimas, pareiškėjos nuomone, nėra pagrindas konstatuoti, kad statybos leidimas neteko galios, ar kad yra normatyviniai statybos techninių dokumentų pažeidimai. Nurodo Reglamento 14-15, 29-30 punktus, pažymi, kad skundžiamų aktų surašymo metu nedalyvavo. Atkreipia dėmesį, kad jie pasirašyti tik vieno liudytojo. Akcentuoja, kad nei Savavališkos statybos akte, nei Statybos sustabdymo akte atsakovas nenurodė, kokias teisės normas pareiškėja pažeidė. Mano, kad dėl to Savavališkos statybos aktas neatitinka Reglamento reikalavimų bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1657/2010, 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1123/2010.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 126-127) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-511/2010 ir daro išvadą, kad administracinė byla dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukta pagrįstai. Atkreipia dėmesį, kad pagal aplinkos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. D1-245 1.1 punktą Reglamento nuostatos įsigaliojo 2010 m. liepos 1 d., t. y. po ginčijamų aktų priėmimo. Dėl to apeliantės motyvus, grindžiamus akto priėmimo metu dar negaliojusiomis nuostatomis, laiko nepagrįstais. Nurodo Reglamento (redakcija, galiojusi statybos sustabdymo akto priėmimo metu) 9.1, 9.4.5 punktus ir pažymi, kad teismui priėmus nutartį sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą, statybos leidimas laikinai negaliojo, todėl buvo pagrįstai pripažinta, kad pareiškėja, vykdydama statybos darbus negaliojant statybos leidimui, juos vykdė savavališkai. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neneigė, jog ir po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria sustabdytas statybos leidimo galiojimas, priėmimo, toliau buvo vykdomi statybos darbai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-06-11 savavališkos statybos akto Nr. SSA–OO–10061–00023, kuriame nustatyta, kad savavališkai vykdo statybos darbus (vykdo gyvenamojo namo dalies rekonstravimo un. Nr. (duomenys neskelbtini) Trakų m., Trakų raj. sav., žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbus teismui sustabdžius 2008-09-24 statybos leidimo Nr. AS1-492 galiojimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-21 nutartis)), ir 2010-06-11 statybos sustabdymo akto Nr. SSU–OO–100611–00007, kuriuo pareikalauta tuojau pat sustabdyti bet kokius gyvenamojo namo dalies rekonstravimo un. Nr. (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų raj. sav., žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti, teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Dėl 2010-06-11 savavališkos statybos akto Nr. SSA–OO–10061–00023 panaikinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuota, kad individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Šioje definicijoje įtvirtinti kai kurie požymiai, apibūdinantys individualius administracinius aktus, o būtent: tai vienkartinio pobūdžio aktas (1), tai yra administracinės teisės normų taikymo aktas (2) ir išreikšta subjektinė sudėtis – būdingas konkretus subjektas arba individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupė. Reikia pastebėti, kad administracinės teisės doktrinoje individualius administracinius aktus charakterizuojančių požymių skiriama ir daugiau. Be anksčiau minėtų, teigiama, kad individualus administracinis aktas sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, jis priimamas specifinėje srityje (viešojo administravimo), privalomas vykdyti ir t. t.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI–501 redakcija) 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymo Nr. D1–243 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, galiojusio savavališkos statybos akto surašymo metu, 16.1 punkte įtvirtinta, jog pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą tą pačią dieną nufotografuoja savavališką Statybą, dviem egzemplioriais surašo savavališkos Statybos aktą, kuriame įrašomi duomenys, nurodyti Reglamento 2 priede. Pagal to paties įsakymo 16.3 punktą, pareigūnas, nustatęs savavališkos statybos faktą ir surašęs savavališkos statybos aktą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia Inspekcijos viršininkui ar pareigūnui, o pagal 20 punktą – Inspekcija (viršininkas ar Pareigūnas) išnagrinėja savavališkos Statybos aktą ir atsižvelgdamas į aplinkybes priima vieną iš šiame punkte aptartų sprendimų < ... >.

Iš pateikto teisinio reglamentavimo seka, kad savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia tam tikras juridines pasekmes. Žodžio „aktas“ vartojimas tam tikro dokumento pavadinime dar nereiškia jo priskyrimą administracinių teisės aktų, nagrinėjamu atveju individualių, grupei. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas nepasižymi ir kai kuriais individualius administracinius aktus apibūdinančiais požymiais: nėra teisės taikymo aktas, nesukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti kokias nors juridines pasekmes. Atliekamų patikrinimų metu viešojo administravimo subjektai surašo daug įvairių aktų, protokolų ir kitų dokumentų, kurie atspindi (patvirtina) tam tikro pažeidimo faktą. Tik tuo atveju, jeigu tokiame dokumente būtų formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), toks dokumentas būtų privalomas vykdyti asmeniui, kuriam jis adresuotas bei galėtų būti ginčijamas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ar teismine tvarka. 

Minėtas dokumentas (aktas) negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi asmenims, kurių atžvilgiu jis surašytas, nesukelia jokių juridinių pasekmių, nėra susijęs su jų teisėmis (neliečia jų teisių) ar įstatymo saugomais interesais. Panašios pozicijos nagrinėjamo ginčo aspektu formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra konstatavęs, jog ginčas kyla ne dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjos interesus ar teises), o dėl fakto, taip pat neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.). Reikšminga tai, ar toks aktas liečia besikreipusio teisminės gynybos teises (interesus (LVAT 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–483/2010, LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–511/2010 ir kt.)).

Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šis aktas pareiškėjai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jai nenustato jokių įpareigojimų, todėl bylos dalis dėl 2010-06-11 savavališkos statybos akto Nr. SSA–OO–10061–00023 panaikinimo nutrauktina remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Apeliaciniame skunde N. Z. nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1657/2010 ir 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822–1123/2010. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovautis minėtomis nutartimis ir nukrypti nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos vieningos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nėra jokio pagrindo.   

 

Dėl 2010-06-11 statybos sustabdymo akto Nr. SSU–OO–100611–00007 panaikinimo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje (2006 m. spalio 17 d. įstatymo Nr. X–857 redakcija) pateikta savavališkos statinio statybos sąvoka. Savavališka statinio statyba apibrėžiama kaip statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju - turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Reglamento 7 punkte nustatyta, kad sąvoka "Savavališka statinio statyba" pateikta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje. Savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje): neturint galiojančio statybos leidimo (7.1 punktas); nesudėtingo statinio atveju - neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, o kai supaprastintas statinio projektas neprivalomas, - žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančio dokumento ir/ar pažeidžiant normatyvinių statybos techninių dokumentų ar kitų teisės aktų reikalavimus (7.2 punktas); teismui pripažinus statybos leidimą neteisėtu - įsiteisėjus teismo sprendimui (7.3 punktas); turint galiojantį statybos leidimą ar supaprastintą statinio projektą su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais nesudėtingo statinio atveju, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto ar supaprastinto statinio projekto (toliau - Projektas) sprendinius (7.4 punktas): statant statinį ar jo dalį ne Projekte nurodytoje sklypo vietoje (7.4.1 punktas); statant kitos paskirties, negu nurodyta Projekte, statinį ar jo dalį (7.4.2 punktas); užstatant didesnį sklypo plotą, negu nurodyta Projekte (7.4.3 punktas); statant aukštesnį, negu nurodyta Projekte, statinį ar jo dalį (7.4.4 punktas); nesilaikant saugomos teritorijos apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų (7.4.5 punktas); nesilaikant kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų (7.4.6 punktas); nesilaikant paveldosaugos reikalavimų (7.4.7 punktas).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtinta definicinė norma, apibrėžianti savavališką statinio statybą. Būtent šiame apibrėžime formuluojami požymiai, kurie charakterizuoja tam tikrą administracinį teisinį reiškinį, t. y. savavališką statinio statybą. Nagrinėjamu atveju aktuali minėtos normos dalis, kurioje aptarti savavališkos statinio statybos atvejai yra sąlygojami statybos leidimo: statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo (1); statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios) (2) ir kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu (3). Tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos, N. Z. Trakų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugsėjo 24 d. išduoto statybos leidimo Nr. AS1–492 galiojimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo sustabdytas iki bus priimtas sprendimas byloje, t. y. taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tai reiškia, jog statybos leidimas pareiškėjai buvo išduotas, tačiau teismas tik laikinai sustabdė jo galiojimą. Ši aplinkybė, t. y. reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, ko pasėkoje sustabdytas statybos leidimo galiojimas, ir jos nevykdymas, nelaikytinas savavališka statinio statyba Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies ir Reglamento 7 punkto prasmėmis. Situacija, kai išduotas statybos leidimas suinteresuoto asmens yra ginčijamas teismine tvarka ir taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, savaime nereiškia, jog toliau vykdomi statybos darbai (nepaisoma reikalavimo užtikrinimo priemonės) neturint galiojančio statybos leidimo. Taigi teisminio ginčo metu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, ko rezultate sustabdytas statybos leidimo galiojimas, nesudaro juridinio pagrindo konstatuoti savavališkos statybos faktą, t. y. laikino statybos leidimo galiojimo sustabdymo metu toliau vykdomus statybos darbus laikyti savavališka statinio statyba. Kita vertus, pradėta savavališko statinio statybos procedūra dėl vykstančio teisminio ginčo negalėtų būti užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės yra administracinio proceso institutas, kurio vykdymo užtikrinimas taip pat garantuojamas procesinėmis teisės normomis (ABTĮ 71 straipsnio 5 ir 6 dalys). Todėl įsiterpti į šių priemonių vykdymo užtikrinimą viešojo administravimo subjektai negali. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas netinkamai atliko statybos valstybinės priežiūros funkcijas, nes neįvertino visų administraciniam ginčui reikšmingų aplinkybių.

Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai netinkamai vertino susidariusią faktinę situaciją ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį sprendimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl statybos sustabdymo akto panaikinimo, keistinas, panaikinant atsakovo 2010-06-11 statybos sustabdymo aktą Nr. SSU–OO–100611–000072010-06-23. 

              Pareiškėja prašo priteisti jos naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. N. Z. turėtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos N. Z. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria pareiškėjos N. Z. skundas dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010-06-11 statybos sustabdymo akto Nr. SSU–OO–100611–00007 panaikinimo atmestas, panaikinti. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai

         

Audrius Bakaveckas

 

 

          Laimė Baltrūnaitė

 

 

            Irmantas Jarukaitis