Civilinė byla Nr. eB2-1398-803/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NT paslaugos“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, kurioje suinteresuoti asmenys (kreditorės) – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskyrė UAB „Lideres“ bankroto administratore. Ši teismo nutartis 2021 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjo. Teismas 2021 m. gruodžio 20 d. patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir nemokumo administratorės ginčijamus reikalavimus išskyrė į atskiras bylas.
2. Pareiškėja UAB „NT paslaugos“ prašo patvirtinti 4 638 454,71 Eur reikalavimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Nurodo, kad pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skola pareiškėjai sudaro 1 057 207,01 Eur (165 321,76 Eur skola, 165 321,76 Eur palūkanų, 227 545,92 Eur delspinigių), pagal 2018 m. spalio 19 d. sutartį – 2 984 236,10 Eur (698 228,47 Eur palūkanų, 574 517,93 Eur delspinigių). Pagal vekselius antstolis vykdo išieškojimus pareiškėjai iš skolininkės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“: vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/01752 išieškoma 294 433,20 Eur suma, vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/0153 išieškoma 146 648,11 Eur suma, vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/01010 išieškoma 155 929,71 Eur suma.
3. Pareiškėja pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį yra sumokėjusi varžytynių dalyvio įmokų už daugiau nei 700 000 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad šių suteiktų įmokų pagrindu ne tik BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet ir jos kreditoriai gavo finansinę naudą. Atsižvelgiant į tai, kad įmokos buvo neabejotinai atliktos, dalis įmokų teko tretiesiems asmenims, darytina išvada, jog sutartis yra galiojanti, sutarties šalys ją vykdė. Todėl sutartis neprieštarauja viešai tvarkai ar gerai moralei.
4. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nesutinka su pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ reikalavimu, prašo pripažinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „NT paslaugos“ 2019 m. sausio 2 d. sudarytą sutartį niekine, taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes ir netvirtinti UAB „NT paslaugos“ 4 638 454,71 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo.
5. Nurodo, kad įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016 yra patvirtinta, kad pareiškėjos vadovė, D. V., veikė organizuotoje grupėje su S. R., ir buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, o bylos dalis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2025-1122/2021, kurioje be kitų kaltinamųjų, kaltinimai pareikšti S. R., D. V., BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Šios aplinkybės patvirtinta, kad pareiškėja ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra susiję įmonės, todėl pareiškėjos kreditorinis reikalavimas privalo būti įvertintas itin atidžiai.
6. Pareiškėja nėra pateikusi paskutinių metų finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1 dalį per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos kreditoriai turi pateikti ne tik savo reikalavimus, bet ir jų pagrindimo dokumentus. Dėl to pareiškėjos po 2021 m. spalio 6 d. pateikti dokumentai neturėtų būti priimami ir vertinami, nes nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti per įstatymo nustatytą terminą. Nemokumo administratorė pareiškėjos reikalavimą laikė nepaduotu ir apie tai informavo kreditorius 2021 m. spalio 26 d. el. laišku. Tik vėliau gavusi papildomus dokumentus, šį reikalavimą priėmė ir neginčydama pateikė teismui tvirtinti.
7. Pareiškėja atsiliepimu į VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodžiusi, kad jos kreditorinio reikalavimo suma – 478 567,40 Eur. Tokia pat suma buvo nurodyta ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teismui pateiktame kreditorių sąraše ir 2021 m. gegužės 17 d. susitarime dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo. Jau vien ši aplinkybė sudaro prielaidas abejoti pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumu. Pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pareiškėja įsipareigojo dalyvauti varžytynėse, gavusi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą, tačiau pareiškėja nepateikė jokių prašymų dėl dalyvavimo varžytynėse, jokių dokumentų, patvirtinančių apie sutartos kainos siūlymą varžytynėse. Todėl reikalavimo dalis pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį yra nepagrįsta ir neturėtų būti tvirtinama.
8. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį šalys siekė sumažinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuostolius dėl varžytynėse parduodamo turto už ženkliai žemesnę nei rinkos kainą. Pagal CPK 644 straipsnio 1 punktą skolininkas privalo netrukdyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Pareiškėja ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi pažeidė šią pareigą. Ši sutartis buvo sudaryta, siekiant vienintelio neteisėto tikslo – trukdyti teisėtiems antstolių veiksmams, tuo pačiu trukdant kreditoriams patenkinti savo reikalavimus vykdymo procese. Dėl tokio tikslo sudarytas sandoris laikytinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu.
9. Pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėja teigia, kad pagal šią sutartį buvo mokamos sumos ir 2020 m. gruodžio 31 d., ir po šios datos. Pagal pateiktus dokumentus pareiškėja 2021 m. už BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo 13 645,85 Eur ir išmokėjo grynais pinigais 64 000,00 Eur. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad 2021 m. išmokėtos sumos buvo paskola, kurią bankrutuojanti įmonė būtų įsipareigojusi grąžinti. Administratorė nepatikrino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl nėra žinoma, ar iš tiesų paskolos sumos buvo gaunamos, ar jos nebuvo grąžintos. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra pripažinta, kad D. V. klastojo dokumentus, todėl vien tik pareiškėjos vadovės parengtais dokumentais neturėtų būti remiamasi. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjai iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo išieškota 1 240 304,87 Eur. Dėl to šia suma turėtų būti mažinamas pareiškėjos reikalavimas.
10. Kreditorė UAB „EDS INVEST“ nesutinka su pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ reikalavimu ir prašo jo netvirtinti. Nurodo, kad pareiškėja yra artimais ryšiais su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ susijęs asmuo, iki bankroto bylos iškėlimo bendrais suderintais veiksmais veikusi prieš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorius, vilkino išieškojimą iš įvairaus įkeisto turto bei yra bausta už piktnaudžiavimą procesu. Pareiškėją formaliai valdo D. V., kuri Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1A-1/2014 buvo nuteista kartu su S. R., kaip pastarojo vadovautos organizuotos grupės narė, vykdytoja.
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17591-599/2020 pripažinta, kad pareiškėja, UAB „Idea in“, UAB „Primestus“ laimėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto varžytynes, nors net neketino pirkti turto, o tik siekė vilkinti vykdymo procesą. pareiškėja Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1310-967/2020 nubausta 1 000 Eur bauda, įvertinus, kad ji suteiktomis teisėmis skųsti antstolio veiksmus ir prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones naudojosi ne pagal jų paskirtį, tokiam procesiniam elgesiui objektyviai neatitinkant sąžiningo elgesio standartų, sąlygojus nepateisinamą teismų laiko eikvojimą ir vykdymo veiksmų vilkinimą. Pareiškėjos ir jos vadovės neteisėti veiksmai vykdymo procese buvo konstatuoti ir kitose civilinėse bylose (Nr. e2YT-17375-545/2021, Nr. e2S-2292-854/2021, Nr. e2YT-18723-925/2021, Nr. e2YT-19067-925/2021, Nr. e2YT-8817-819/2021, Nr. e2S-2569-794/2021, Nr. e2S-2293-653/2021).
12. Vieši duomenys patvirtina, kad pareiškėja negalėjo pagrįstai įgyti tokio dydžio kreditorinių reikalavimų. Pareiškėjos įstatinį kapitalą sudaro 2 500 Eur, jos veikla – BMW automobilių nuoma. Paskutinę finansinę atskaitomybę Juridinių asmenų registrui pareiškėja pateikė tik už 2019 m. Pareiškėja nuo 2021 m. kovo 12 d. turi 1 030 Eur skolą UAB „Legal Balance“, nekilnojamojo turto neturi, jos metines pardavimo pajamas 2019 m. sudarė 221 048 Eur, o veiklos pelną – 4 100 Eur. Pagal Creditinfo pateikiamą vertinimą pareiškėja turi didžiausią bankroto bylos iškėlimo reitingą, atsakove ar trečiuoju asmeniu dalyvauja įvairiose civilinėse bylose, turi nuolatinių skolų valstybinio socialinio draudimo biudžetui.
13. Nemokumo administratorė atsiliepimu su pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ reikalavimu sutinka ir prašo 4 638 454,71 Eur dydžio reikalavimą tvirtinti. Nurodo, kad vien VMI keliamomis abejonėmis dėl pareiškėjos nesąžiningumo negali būti paneigiamas realiai egzistuojantis skolos faktas, kurį pagrindžia nenuginčyti pirminiai dokumentai, sudarytos sutartys, t. y. 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties kopija, 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutarties kopija, pareiškėjos mokėjimų tretiesiems asmenims atlikimo faktą pagrindžiančios bankinių pavedimų nurodymų kopijos ir pareiškėjos prašymų atlikti šiuos pavedimus kopijos, pareiškėjos atliktų mokėjimų BUAB “Nekilnojamojo turto valdymas” grynaisiais pinigais faktą pagrindžiantys kasos pajamų orderio kvitų kopijos, pareiškėjos mokėjimus BUAB “Nekilnojamojo turto valdymas” pagrindžiančios bankinių mokėjimų nurodymų kopijos.
14. Pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pareiškėja sumokėjo daugiau nei 700 000 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad tiek bankrutuojanti įmonė, tiek jos kreditoriai gavo aiškią finansinę naudą, nes varžytynių metu sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis buvo nukreiptas kreditorių finansiniams reikalavimams dengti. Toks rezultatas paneigia teiginius, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartis prieštarauja viešosios tvarkos ir geros moralės normoms (CK 1.81 straipsnis). Administratorė atliko itin išsamią pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų peržiūrą ir, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja pateikė visus administratorės prašomus dokumentus, pripažįsta, kad paskola pagal sutartį neabejotinai buvo suteikta.
Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas iš dalies
15. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).
16. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
Dėl 1 057 207,01 Eur reikalavimo teisės pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pagrįstumo
18. Pareiškėja 1 057 207,01 Eur reikalavimo dalį grindžia 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartimi, pagal kurią dalyvaudama 25-iose varžytynėse sumokėjo iš viso 664 340,00 Eur, todėl bankrutuojanti įmonė pagal sutartį turi grąžinti pareiškėjai nurodytą sumą, taip pat sumokėti 165 321,76 Eur palūkanų ir 227 545,92 Eur delspinigių. Kreditorė VMI prašo šią sutartį pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu pagal CK 1.81 straipsnį, nes jis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, ir netvirtinti šios kreditorinio reikalavimo dalies.
19. Pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pareiškėja ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, siekdamos sumažinti bankrutuojančiai įmonei patiriamus nuostolius dėl varžytynėse parduodamo jos nekilnojamojo turto už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą, susitarė, kad pareiškėja, gavusį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą ir informaciją apie paskelbtas varžytynes, kuriose yra parduodamas bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas, įsipareigojo sumokėti varžytynių dalyvio mokestį ir dalyvauti varžytynėse, siekiant nupirkti varžytynėse parduodamą turtą už ne aukštesnę nei šalių suderintą kainą (sutarties 2.1 punktas). Pareiškėjai laimėjus varžytynes, bankrutuojanti įmonė įsipareigojo surasti investuotoją, kuris ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėtų už pareiškėją pinigų sumą, kuri yra lygi skirtumui tarp kainos, už kurią buvo parduodamas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio, arba padengtų išieškotojui visą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolą (sutarties 2.2 punktas).
20. Pagal sutarties 2.3 punktą, tais atvejais, kai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ investuotojas sumoka už pareiškėją pinigų sumą, kuri yra lygi skirtumui tarp kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio, pareiškėja pasirašo turto pardavimo iš varžytynių aktą ir viešame registre įregistruoja nuosavybės teisę į varžytynėse įsigytą turtą savo vardu. Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nuosavybės teisių į varžytynėse įsigyto turto įregistravimo pareiškėja įsipareigoja pirkimo-pardavimo sutartimi perleisti varžytynėse įsigytą turtą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ investuotojui arba kitam bankrutuojančios įmonės nurodytam pirkėjui. Pardavimo kaina pagal pirkimo-pardavimo sutartį turi būti tokia, kad už parduotą turtą pareiškėja gautų pinigų sumą, kad būtų padengtas pareiškėjos įsiskolinimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ investuotojui, pareiškėja atgautų varžytynių dalyvio mokestį, o taip pat gautų 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo varžytynių dalyvio mokesčio už laikotarpį nuo varžytynių dalyvio sumokėjimo dienos iki varžytynių dalyvio mokesčio sugrąžinimo dienos.
21. Pagal sutarties 2.4 punktą, tais atvejais, kai varžytynes laimi kitas dalyvis arba UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neranda investuotojo, varžytynės yra paskelbiamos neįvykusiomis, nes pareiškėja nesumoka skirtumo tarp kainos, už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio arba varžytynės yra paskelbiamos neįvykusiomis kitais pagrindais arba varžytynės yra atšaukiamos, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigoja ne vėliau kaip per 40 d. nuo varžytynių datos kompensuoti pareiškėjai varžytynių dalyvio mokestį bei 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo varžytynių dalyvio mokesčio už laikotarpį nuo varžytynių dalyvio mokesčio sumokėjimo iki varžytynių dalyvio mokesčio sugrąžinimo dienos.
22. Pagal sutarties 3.1 punktą šalys susitarė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2.4 punkte nustatytais atvejais vėluojant grąžinti pareiškėjai varžytynių dalyvio mokestį, už kiekvieną uždelstą dieną yra skaičiuojami delspinigiai – 0,2 proc. nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
23. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Remiantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-611/2021, 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
24. Pažymėtina, kad pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Tai reiškia, kad niekinį sandorį ir jo teisines pasekmes teismas konstatuoja nepriklausomai nuo to, ar šalys ir tretieji asmenys pareiškė reikalavimą pripažinti sandorį niekiniu, dėl to negaliojančiu. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoris yra niekinis ir negalioja tada, kai jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Dėl to teismas pareiškėjos pateiktos sutarties sąlygas vertina, atsižvelgdamas į tai, ar jos atitinka viešajai tvarkai bei gerai moralei, taip pat ir į tai, ar jos atitinka imperatyvias įstatymo normas.
25. Pareiškėjos ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. rugsėjo 5 d. sutarties preambulė yra nukreipta į tikslą neleistinai paveikti vykdymo proceso normų taikymo tvarką (CPK 583 straipsnio 1 dalis), todėl tai sudaro pagrindą pripažinti sandorį prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normos (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
26. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
27. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju Sutarties 2.1 papunktis prieštarauja CPK 644 straipsnio 7 punktui, nes šalys, iš kurių viena yra skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, sutarė siūlyti varžytynėse UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „NT paslaugos“ iš anksto suderintą kainą, taip antstoliui trukdant tinkamai atlikti vykdymo procese numatytas pareigas – imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
30. Be to, Sutarties 2.1 papunktyje susitarta veikti ne pagal CPK 700 straipsnio reikalavimus, nes skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ per tarpininkę UAB „NT paslaugos“ netiesiogiai pati siekė dalyvauti varžytynėse. Toks sutarties šalies UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ veikimas neatitinka imperatyvios įstatymo normos, kurioje numatyta, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis).
31. Pareiškėja ir nemokumo administratorė teigia, kad šios sutarties vykdymo metu bendra sumokėta 664 340 Eur varžytynių dalyvio mokesčio suma buvo paskirstyta kreditoriams, tai yra jie gavo naudą, todėl toks sutarties rezultatas paneigia VMI teiginius, kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
32. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis teismų nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2YT-17591-599/2020 (e2S-1137-560/2020), e2YT-14082-905/2020 (e2S-1310-967/2020 ir Nr. e2YT-18723-925/2021 (e2S-2292-854/2021) buvo konstatuota, kad dėl to, kad nebuvo sumokėta visa už iš varžytynių parduodamo nekilnojamojo turto kaina, varžytynės Nr. 185910, 185964, 185968, 185971, 206482, 206483, 206486, 206488, 206489, 206493, 206494, 206495, 206497, 206499, 206500, 206501 ir 206502, kuriose dalyvavo ir dalyvio mokestį sumokėjo pareiškėja, buvo pripažintos neįvykusiomis (CPK 717 straipsnio 3 punktas).
33. Tokiu atveju pagal CPK 721 straipsnio 3 dalį yra skelbiamos pakartotinės varžytynės, kurios vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis. Taigi pareiškėjos veiksmais, aptartais sutartyje, buvo užkertamas kelias nustatyti tikrąją parduodamo turto rinkos kainą, taip pat buvo vilkinamas visas turto realizavimo ir skolos išieškojimo procesas, tuo pačiu darant žalą išieškotojams, nes varžytynių dalyvio mokestis galėjo padengti tik itin mažą jų reikalavimų dalį.
34. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Nagrinėjamoje byloje pagal 2018 m. rugsėjo 5 d. sutartį pareiškėja neperdavė jokio turto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet mokėjo varžytynių dalyvio mokestį, kuris buvo paskirstytas išieškotojams, tai yra sąžiningiems tretiesiems asmenims. Pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens.
35. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Dėl to pareiškėjos 1 057 207,01 Eur finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.
Dėl 2 984 236,01 Eur reikalavimo teisės pagal paskolos sutartį pagrįstumo
36. Pareiškėja teigia, kad pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra jai skolinga 2 984 236,01 Eur (698 228,47 Eur palūkanų, 574 517,93 Eur delspinigių).
37. Pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį pareiškėja įsipareigojo suteikti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ne mažesnę, nei 1 000 000 Eur paskolą, o bankrutuojanti įmonė įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir sumokėti 12 proc. palūkanų.
38. Pagal sutarties 2 punktą šalys susitarė, kad paskolos davėja perduoda paskolos gavėjui dalimis pagal atskirus paskolos gavėjo prašymus. Paskolos suma yra perduodama grynais paskolos gavėjos atstovui, sumokama pavedimu į paskolos gavėjos sąskaitą arba atliekant mokėjimus paskolos gavėjo kreditoriams pagal paskolos gavėjo prievoles. Pagal sutarties 6 punktą, jei paskolos gavėjas vėluoja grąžinti paskolą nustatytu terminu, tai jis privalo mokėti delspinigius – už kiekvieną pradelstą dieną po 0,2 proc. nuo negrąžintos paskolos sumos.
39. Pareiškėja nurodė, kad faktiškai už bankrutuojančią įmonę sumokėjo 1 720 489,61 Eur (2 984 236,01 Eur - 698 228,47 Eur palūkanų - 574 517,93 Eur delspinigių). Pareiškėja pateikė tris lenteles su nurodytais mokėjimais UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir apskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais.
40. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė ir pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskoliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ne tik paskolos sutarties sudarymo metu, bet ir po jos sudarymo perduodant (skolinant) sutartyje nurodytą pinigų sumą. Paskoliniai teisiniai santykiai tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo gali būti susidarę anksčiau žodinės sutarties pagrindu ir įforminti vėliau sudarant rašytinę sutartį. Paskoliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ir tarp verslu užsiimančių asmenų tarpusavio atsiskaitymus įforminant paskolos sutartimis. Todėl, kilus ginčui dėl paskolos teisinių santykių, kiekvienu atveju būtina išaiškinti paskolinių teisinių santykių kilmę ir realumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-219/2018).
41. Teismų praktika, aiškinant paskolos sutartį reglamentuojančias teisės normas ir paskolos santykių įrodinėjimą, yra išplėtota ir nuosekli. Paprastai paskolos sutartyje turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau kartu kasacinio teismo yra pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015).
42. Kasacinis teismas, be kita ko, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai, pagrindžiantys sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų visumos duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).
43. Aptariamoje paskolos sutartyje šalys tiksliai neapibrėžė paskolos sumos, tačiau nustatė, kad bus perduota ne mažesnė, nei 1 000 000 Eur suma, kuri turės būti grąžinta iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu pareiškėja pagal šią sutartį reikalauja grąžinti 1 720 489,61 Eur paskolintos sumos, tai yra didesnę sumą, nei numatyta pačioje sutartyje. Taip pat pareiškėjos pateiktose lentelėse nurodyti mokėjimai buvo atliekami ir po 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. balandžio 16 d., už šiuos mokėjimus taip pat skaičiuojant palūkanas ir delspinigius. Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų, kad aptariamos paskolos sutarties sąlygos būtų pakeistos ar ji būtų pratęsta.
44. Pagal vieną iš pareiškėjos pateiktų lentelių pareiškėja nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. sumokėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 78 100 Eur, už kuriuos apskaičiuotos palūkanos sudaro 26 218,50 Eur, o delspinigiai – 11 358,46 Eur, iš viso – 115 676,96 Eur. Pareiškėja pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyti atlikti mokėjimai nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. Šis išrašas patvirtina, kad pareiškėja atliko lentelėje nurodytus mokėjimus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tai yra sutampa mokėjimų datos bei jų sumos. Tačiau mokėjimo paskirtyje yra nurodyta, kad šios sumos yra mokamos „pagal sutartį“. Taigi nėra nurodyta, pagal kokią sutartį yra atliekami šie mokėjimai.
45. Išraše taip pat užfiksuota, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. rugsėjo 17 d. į šią sąskaitą, tai yra pareiškėjai, pervedė 1 000 Eur ir 300 Eur, nurodydama, kad mokama už paslaugas, 2018 m. spalio 15 d. – pervedė 1 500 Eur (už paslaugas), 2018 m. spalio 16 d. – 1 000 Eur (už paslaugas), 2018 m. spalio 18 d. – 700 Eur (už paslaugas), 2018 m. lapkričio 12 d. – 1 500 Eur (avansas už paslaugas), 2018 m. lapkričio 16 d. – 1 500 Eur (avansas už paslaugas). Iš viso bankrutuojanti įmonė nurodytu laikotarpiu pervedė pareiškėjai 7 500 Eur. Šios aplinkybės atskleidžia, kad pareiškėją ir bankrutuojančią įmonę siejo ir daugiau sutartinių teisinių santykių, kurių pareiškėja teismui neatskleidė. Todėl pripažintina, kad pareiškėja neįrodė, jog 78 100 Eur bankrutuojančiai įmonei pervedė pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį.
46. Kitoje lentelėje pareiškėja nurodė, kad už bankrutuojančią įmonę grynais pinigais nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2021 m. liepos 12 d. sumokėjo 1 131 440 Eur, už kuriuos apskaičiavo 565 927 Eur palūkanų ir 389 398,40 Eur delspinigių, iš viso – 2 086 765,40 Eur. Nurodytų mokėjimų faktinį atlikimą pareiškėja grindžia kasos pajamų orderių kvitais. Pateikti kasos pajamų orderių kvitai patvirtina, kad pareiškėja bankrutuojančiai įmonei mokėjo grynais pinigais, nurodydama, kad moka „pagal sutartį“. Pateikti kvitai atitinka antroje lentelėje nurodytas sumas, kvitų numerius ir iš dalies jų datas. Tačiau kvituose nurodyti žodžiai „pagal sutartį“ šiuo atveju taip pat nepatvirtina, kad buvo mokama būtent pagal 2018 m. spalio 19 d. paskolos sutartį, nes patys mokėjimai buvo atliekami ir po 2020 m. gruodžio 31 d., tai yra po to, kai visa paskolos suma turėjo būti grąžinta. Be to, bendra atliktų mokėjimų suma yra didesnė, negu paskolos sutartyje nurodyta suma.
47. Pagal CK 6.871 straipsnio 6 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, kaip ji teigia, bankrutuojančiai įmonei mokėjo grynais pinigais, tačiau byloje nėra įrodymų apie realų pinigų perdavimą, o kasos pajamų orderių kvitai neatitinka CK 6.871 straipsnio 6 dalies reikalavimo, pareiškėjo prašymas patvirtinti 2 086 765,40 Eur finansinį reikalavimą atmetamas (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
48. Pareiškėja taip pat pateikė lentelę, kurioje nurodė, kad už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo tretiesiems asmenims nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. iš viso 510 949,61 Eur, už kuriuos apskaičiavo papildomai 97 082,97 Eur palūkanų ir 173 761,07 Eur delspinigių, iš viso – 781 793,65 Eur. Pareiškėja pateikė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovo pareiškėjai pateiktus prašymus, kuriuose nurodyta pareiškėjai pervesti konkrečias apibrėžtas sumas konkretiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Šie prašymai atitinka aptariamoje pareiškėjos lentelėje nurodytiems asmenims pervestas sumas. Pareiškėja taip pat pateikė sąskaitos išrašus, kuriuose atsispindi lentelėje nurodytomis datomis konkretiems asmenims pervestos pinigų sumos. Pervedimuose nurodyta, kad mokama už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
49. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos pateikti duomenys dėl 510 949,61 Eur atliktų mokėjimų už UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš esmės atitinka paskolos sutarties 2 punkto sąlygą, nes mokėjimai buvo atliekami pagal pateiktus paskolos gavėjus prašymus, atliktų mokėjimų duomenys atskleidžia, kam buvo mokama, kokios sumos buvo mokamas, taip pat, kad buvo mokama už paskolos gavėją. Pareiškėjos apskaičiuoti 173 761,07 Eur delspinigiai atitinka sutartyje numatytą 0,2 proc. dydžio delspinigius, apskaičiuotus pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (180 dienų) reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) pareikšti. Tačiau teismas mažina pareiškėjos apskaičiuotus delspinigius ir palūkanas suma, kuri buvo apskaičiuota už mokėjimus, atliktus po 2020 m. gruodžio 30 d., nes paskolos sutartis šiuo metu jau buvo pasibaigusi, o duomenų, kokiu pagrindu už vėliau sumokėtas sumas pareiškėja reikalauja palūkanų ir delspinigių, nepateikė.
50. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos 776 842,90 Eur (510 949,61 Eur + 96 201,90 Eur (97 082,97 Eur – 881,07 Eur) palūkanų + 169 691,39 Eur (173 761,07 Eur – 4 069,68 Eur) delspinigių) reikalavimo dalis yra tvirtintina.
Dėl 597 011,02 Eur reikalavimo pagal vekselius ir notaro vykdomuosius įrašus pagrįstumo
51. Pareiškėja 597 011,02 Eur reikalavimo dalį grindžia antstolio A. B. vykdomais išieškojimais pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytus vekselius ir notaro atliktus vykdomuosius įrašus vykdomosiose bylose Nr. 0042/20/01752, Nr. 0042/20/01010 ir Nr. 0042/20/01543.
52. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje Nr. eB2-708-803/2022 antstolis A. B. pateikė tris patvarkymus, kuriais užbaigė nurodytas vykdomąsias bylas ir persiuntė vykdomuosius dokumentus (vekselius ir notaro vykdomuosius įrašus) bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
53. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. lapkričio 16 d. paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2020 m. gruodžio 15 d. sumokėti pareiškėjai 295 000 Eur. Notaras 2020 m. gruodžio 22 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 296 485,02 Eur išieškojimo, vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Pagal antstolio 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/01752 neišieškota suma sudaro 294 433,20 Eur.
54. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. liepos 31 d. paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2020 m. rugsėjo 7 d. sumokėti pareiškėjai 193 850 Eur. Notaras 2020 m. rugsėjo 11 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 194 826,97 Eur išieškojimo, vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Pagal antstolio 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/01010 neišieškota suma sudaro 155 929,71 Eur.
55. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2020 m. rugpjūčio 7 d. paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2020 m. rugsėjo 14 d. sumokėti pareiškėjai 145 500 Eur. Notaras 2020 m. rugsėjo 23 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 146 237,12 Eur išieškojimo, vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Pagal antstolio 2021 m. rugsėjo 13 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0042/20/01543 neišieškota suma sudaro 146 648,11 Eur.
56. Aptarti antstolio teismui perduoti dokumentai patvirtina, kad bendra pagal vekselius ir notaro vykdomuosius įrašus iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškėjai neišieškota suma yra 597 011,02 Eur.
57. Pagal CK 1.105 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalį vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Pagal CPK 587 straipsnio 8 dalį notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai.
58. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnį vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka. Nagrinėjamoje byloje nei kreditorė VMI, nei UAB „EDS INVEST“ nepareiškė reikalavimo dėl antstolio pateiktų vekselių ir pagal juos išduotų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, taip pat nenurodė jokių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos reikalavimo dalis pagal šiuos vekselius galėtų būti pripažinta nepagrįsta..
59. Konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavimo dalis dėl 597 011,02 Eur, išieškotinų pagal vekselius ir notaro vykdomuosius įrašus, yra pagrįsta, todėl tvirtintina.
60. Apibendrinant aptartas aplinkybes ir įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas ir patvirtintinas bendras 1 373 853,92 Eur (597 011,02 Eur + 776 842,90 Eur) dydžio finansinis reikalavimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos UAB „NT paslaugos“ prašymą tenkinti iš dalies.
Patvirtinti kreditorės UAB „NT paslaugos“ 1 373 853,92 Eur antros eilės kreditorinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Rūta Petkuvienė