Civilinė byla Nr. e2A-576-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01195-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ligamis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligamis“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei dėl mažos vertės viešojo pirkimo nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ligamis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2019 m. liepos 28 d. atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – Ligoninė) sprendimą nutraukti viešojo pirkimo „Mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos“ (toliau – Pirkimas) procedūras ir įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimą bei sudaryti viešąją paslaugų teikimo sutartį su ieškove kaip Pirkimo laimėtoja, o naujo viešojo pirkimo procedūras stabdyti bei nutraukti.
2. Ieškovė nurodė, kad buvo pateikusi pasiūlymą atsakovės organizuotame mažos vertės Pirkime, tačiau atsakovė 2019 m. liepos 28 d. priėmė ginčijamą sprendimą nutraukti Pirkimą dėl atsiradusių nenumatytų aplinkybių, t. y. dėl to, kad perkančioji organizacija nebuvo numačiusi situacijos, jog visi tiekėjai pasiūlys paslaugas teikti neatlygintinai, be to, pirkimo sutarties sąlygose bei sutarties projekte nebuvo numatyta galimybė vykdyti mokėjimus perkančiajai organizacijai (ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą su minusine paslaugų kaina). Nutraukdama Pirkimą, atsakovė taip pat nurodė, kad pasiūlymas su minusine kaina apskritai turi būti laikomas alternatyviu ir atmetamas. Ieškovės teigimu, atsakovės nurodytos aplinkybės nėra ir negali būti laikomos nenumatytomis bei negali būti pagrindu nutraukti Pirkimą, nes atsakovė buvo ir vis dar yra sudariusi paslaugų sutartį su UAB „Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“, kurios vertė nuo 2019 m. gegužės mėn. iki pat dabar yra 0,00 Eur, be to, ne tik atsakovės vykdomuose mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugų viešuosiuose pirkimuose, bet ir kitų perkančiųjų organizacijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose paslaugų teikimo modelis, kuomet už paslaugų suteikimą siūloma 0,00 Eur, yra ne naujiena. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) nedraudžia siūlyti nulinės kainos, todėl tam tikrais atvejais, kuomet pirkimo objekto ypatumai sąlygoja objektyvią ir pagrįstą galimybę tiekėjams pateikti nulines arba minusines kainas, tokie pasiūlymai turėtų būti vertinami kaip pagrįsti bei nepažeidžiantys viešųjų pirkimų principų. Šiuo atveju atsakovė nenagrinėjo ieškovės pasiūlymo kaip alternatyvaus ir nepriėmė sprendimo jį atmesti, todėl tai nėra ir negali būti laikoma pagrindu nutraukti pirkimą, esant nenumatytoms aplinkybėms. Ieškovės pateiktas pasiūlymas su minusine kaina būtų padėjęs atsakovei maksimaliai racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, nes lėšos, skirtos šiam Pirkimui, net nebūtų panaudotos, o paslaugos būtų suteiktos laiku, kokybiškai ir tinkamai.
3. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, jog net ir nutraukus Pirkimą, atsakovės suinteresuotumas pirkimo objektu išliko, nes nutraukusi Pirkimą atsakovė iškart išsiuntė kvietimą tiekėjams dalyvauti neskelbiamoje apklausoje dėl tų pačių paslaugų pirkimo. Nors atsakovė teigia, kad neatlygintinis tokių paslaugų teikimas yra negalimas, tačiau naujame pirkime pati nurodė paslaugų pasiūlymo kainą – 0,00 Eur. Tokiu būdu atsakovė pati paneigė savo argumentus, jog tiekėjai negali varžytis dėl nulinės kainos, nes tai neva pažeidžia viešųjų pirkimų principus. Toks atsakovės elgesys yra nesuderinamas su skaidrumo, lygiateisiškumo, sąžiningos ir laisvos tiekėjų konkurencijos principais. Ieškovė taip pat paaiškino, kad ginčyti antrojo pirkimo sąlygų neturėjo galimybės dėl laiko stokos, nes kvietimą pateikti pasiūlymą gavo 2019 m. liepos 28 d. (sekmadienį) vakare, o naujo pasiūlymo pateikimo terminas buvo 2019 m. liepos 31 d. 13 val.
4. Atsakovė Ligoninė su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė paaiškino, jog susidūrusi su neįprasta ir VPĮ nereglamentuota situacija (gavo
5 pasiūlymus – 4 su nuline ir 1 (ieškovės) pasiūlymą su minusine kaina), kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą klausdama, ar paaiškėjus duomenims, kad tiekėjai gauna didelę ekonominę naudą iš sutarties vykdymo, ženkliai viršijančią tarptautinio pirkimo vertės ribą, būtina mažos vertės pirkimą nutraukti ir vykdyti tarptautinį pirkimą. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovas nurodė, kad situacija, kai už mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos teikimą tiekėjas teikia neigiamas kainas (sumoka perkančiajai organizacijai), apskritai yra ydinga, siūlė surengti diskusiją ne tik tarp atsakovės ir Viešųjų pirkimų tarnybos, bet ir kitų atsakingų institucijų. Diskusijos dalyviai vieningos išvados ir (ar) siūlymų dėl vykdomo Pirkimo nepriėmė, tačiau buvo prieita vieningos nuomonės šiais aspektais: 1) vykdant mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugų viešąjį pirkimą itin sudėtinga nustatyti kitus objektyvius pasiūlymų vertinimo kriterijus nei kaina; 2) neigiamo įkainio taikymas apskritai yra ydingas; 3) vadovautis viešojo pirkimo konkurso rezultatais, kurio metu tiekėjai pateikė 0,00 Eur paslaugos teikimo įkainius, taip pat yra ydinga, nes viešojo pirkimo konkurso sąlygos leidžia tiekėjams varžytis tik dėl to, kuris pirmas pateiks pasiūlymą, t. y. tokios sąlygos turi būti laikomos neteisėtomis. Išnagrinėjusi visas vykdyto Pirkimo metu naujai atsiradusias reikšmingas nenumatytas aplinkybes, Ligoninė priėmė sprendimą Pirkimą nutraukti. Šių aplinkybių visumos iki Pirkimo paskelbimo atsakovė nenumatė, nes iki šiol šių paslaugų pirkimuose tiekėjai siūlė paslaugas teikti atlygintinai. Pirkimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad buvo sulaukta nulinių, minusinių pasiūlymų, o dėl to, kad naujai išaiškėjusi padėtis rinkoje lėmė, jog atsakovės parengtos konkurso sąlygos sudarė prielaidas tiekėjams pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis tokiomis aplinkybėmis vyksta tik dėl pasiūlymų pateikimo momento, kas iš esmės yra ydinga. Alternatyviu galimas laikyti ieškovės pasiūlymas nebuvo atmestas ir tai nebuvo Pirkimo nutraukimo pagrindas. Nutraukus Pirkimą, ieškovės pasiūlymas nebuvo baigtas vertinti. Atsakovė Pirkimo sąlygose bei Pirkimo sutarties projekte nebuvo numačiusi galimybės vykdyti mokėjimus perkančiajai organizacijai, be to, atsakovė yra viešoji įstaiga, jos gaunamos pajamos yra griežtai reglamentuotos ir apskaitomos teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Atsakovė taip pat nurodė, kad, siekdama įgyvendinti lygiateisiškumo principą, vykdydama naują viešąjį pirkimą dėl to paties pirkimo objekto neskelbiamos apklausos būdu, priėmė sprendimą kviesti visus teikėjus, kurie pateikė pasiūlymus skelbtame Pirkime ir kurie atitinka nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, nes nebuvo įmanoma nustatyti objektyvių pasiūlymų vertinimo kriterijų, kuriais remiantis galėtų būti nustatytas mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos teikėjas. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ieškovė nepateikė pretenzijos dėl naujojo pirkimo, taigi ji nesilaikė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūros ir jos ieškinys dėl neskelbiamos apklausos būdu vykdomo viešojo pirkimo turi būti atmestas.
6. VPT išvadoje nurodė, kad situacija, kuomet pirkimo laimėtojas nustatomas tik pagal pasiūlymų pateikimo momentą, yra ydinga ir lemianti, kad tiekėjai pirkime konkuruoja ne savo pasiūlymais, o tik pasiūlymų pateikimo momentu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Ligoninę stabdyti bei nutraukti naujo viešojo pirkimo procedūras nutraukė, nes ieškovė nepasinaudojo VPĮ numatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, o kitą UAB „Ligamis“ ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas sprendė, kad atsakovės sprendimo nutraukti Pirkimą pagrindu nurodytų aplinkybių (visi tiekėjai siūlo teikti paslaugas už nulines kainas (neatlygintinai) arba už neigiamą (minusinę) kainą) Ligoninė negalėjo numatyti, nes viešojo pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyta galimybė tiekėjams teikti, o perkančiajai organizacijai įsigyti paslaugas neatlygintinai ar gaunant už tai priemoką. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė minėtas aplinkybes galėjo nustatyti atlikusi rinkos tyrimą ir patikrindama centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) duomenis, kuriuose nurodytos nulinės kainos paslaugų teikimo sutartys. Nors tokios sutartys yra skelbiamos viešai, tačiau jos nėra tapačios ieškovės vykdyto viešojo pirkimo objektui, nes ieškovė siekė įsigyti iš karto teikiamas kelias paslaugas, jų grupę (palaikų paėmimą, pervežimą, saugojimą), o ieškovės nurodytos nulinės kainos sutartys buvo sudarytos tik dėl pavienių tokių paslaugų suteikimo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovė viešąjį pirkimą pradėjo vykdyti 2019 m. kovo 29 d. ir tuo metu neatlygintinų sutarčių ji nebuvo sudariusi, taigi atsakovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog tiekėjai nesiūlys teikti paslaugas nulinėmis arba neigiamomis kainomis.
9. Pirmosios instancijos teismas nepritarė ieškovės pozicijai, kad, nutraukus Pirkimą ir paskelbus naują pirkimą dėl to paties pirkimo objekto, ieškovės interesai buvo pažeisti. Ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu ji sprendė, jog atsakovė, nenutraukdama viešojo pirkimo, būtų sudariusi viešojo pirkimo sutartį su ieškove. Nutraukus Pirkimą, ieškovės pasiūlymas nebuvo baigtas vertinti, todėl viešojo pirkimo procedūros atnaujinimas nereikštų ieškovės besąlyginės galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Be to, viešojo pirkimo sutarties projekte nenustatyta galimybė, jog pagal šią sutartį tiekėjas atliktų mokėjimus perkančiajai organizacijai, todėl tokia sutartis negalėtų būti pasirašyta ir vykdoma.
10. Teismas pažymėjo, kad neatlygintinai paslaugas teikti pasiūlę tiekėjai nekonkuruoja ekonominiu naudingumu, kuris atsakovės buvo nustatomas pagal pasirinktą kainos kriterijų, todėl sutiko su atsakovės argumentais, jog vienodos kainos pateikimas neužtikrina viešojo pirkimo konkurso dalyvių varžymosi konkurencijos prasme. Tiekėjams pasiūlius neatlygintiną paslaugų teikimą, tiekėjų konkurencija kainos prasme nevyksta. Tai laikytina ydinga situacija, ką patvirtina ir VPT išvada. Teismas konstatavo, kad atsakovės nustatytos viešojo pirkimo sąlygos sudarė prielaidas tiekėjams pateikti vienodas kainas, t. y., kai perkančioji organizacija neturi mokėti už suteikiamas paslaugas. Perkančioji organizacija neturi galimybės keisti savo pačios parengtų ir paskelbtų viešojo pirkimo dokumentų ir privalo laikytis viešųjų pirkimų teisės normų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis kasacinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 ir 2017 m. vasario 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 pateiktais išaiškinimais, teismas padarė išvadą, kad atsakovė, nustačiusi, jog jos viešai paskelbti viešojo pirkimo dokumentai sudaro prielaidą tiekėjams teikti pasiūlymus dėl neatlygintino paslaugų teikimo ir tokiu būdu atsirado aplinkybės, kurių ji negalėjo numatyti, o viešai paskelbtų ydingų viešojo pirkimo dokumentų keisti nėra galimybės, tinkamai įgyvendino VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvią nuostatą bei pagrįstai ir teisėtai nutraukė viešojo pirkimo konkursą, kuris neatitiko skaidrumo principo (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė UAB „Ligamis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
2019 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Jokių nenumatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti Pirkimą, šiuo atveju nėra. Pirmosios instancijos teismo išvados nesuderinamos su kasacinio teismo praktika, nes tiek nulinių, tiek neigiamų (minusinių) kainų pateikimas viešuosiuose pirkimuose yra ne tik leistinas ir teisėtas, bet ir yra pagrindas konstatuoti, kad konkurencija tarp tiekėjų tikrai vyko ir ji buvo sąžininga. Nulinių arba minusinių kainų pateikimas viešuosiuose pirkimuose pats savaime negali būti laikytinas nenumatyta aplinkybe ir būti traktuojamas kaip pagrindas nutraukti viešąjį pirkimą, nes tai nesuderinama nei su racionaliu lėšų naudojimu, nei su teisiniu reglamentavimu, nei su laisva rinka ar tiekėjų konkurencija. Pagal teismų praktiką tam, kad vienodų kainų pateikimas būtų pripažintas kaip ribojantis konkurenciją, turi būti nustatytos pirkimo sąlygos, sudarančios prielaidas tokioms kainoms atsirasti. Be to, atlikus CVP IS viešai prieinamos informacijos apie viešojo pirkimo sutartis analizę matyti, kad ne viena perkančioji organizacija yra arba buvo sudariusi neatlygintinas mirusiųjų paslaugų transportavimo (pervežimo) bei laikino laikymo (saugojimo) paslaugų sutartis, įskaitant ir pačią atsakovę.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į faktines bylos aplinkybes, pirkimo objekto specifiką, jo kompleksiškumą, neanalizavo pirkimo sąlygų turinio ir sprendimą grindė netinkama kasacinio teismo praktika, kurios faktinės aplinkybės ne tik neatitinka šios bylos nagrinėjimo aplinkybių, bet yra visiškai priešingos. Teismo sprendime bei VPT išvadoje nurodytoje Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013 ginčas kilo dėl to, kad pati perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė fiksuotą tiesioginių maisto gaminimo išlaidų dydį, nepateikė patikimo ir įtikinamo tokių reikalavimų nustatymo pagrindimo, todėl ši priemonė kasacinio teismo vertinimu buvo pripažinta neproporcinga, varžančia tiekėjų konkuravimą ir neatitinkančia racionalaus pirkimo lėšų naudojimo. Būtent šios aplinkybės sudarė pagrindą pirkimo dokumentuose nurodytą sąlygą dėl nurodytų fiksuotų maisto produktų įsigijimo ir tiesioginių išlaidų maisto gaminimui kainų pripažinti neteisėta bei panaikinti. Be to, kasacinis teismas šioje byloje konstatavo, kad tiekėjų pasiūlymuose nurodytos vienodos kainos savaime nereiškia jų tarpusavio konkurencijos dalyvaujant viešajame pirkime apribojimo. Toks apribojimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai pati perkančioji organizacija savo nustatytomis pirkimo sąlygomis sudaro prielaidas tiekėjams pateikti vienodas pasiūlymų kainas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ne pirkimo sąlygos pačios savaime, o būtent pirkimo objekto ypatumai, jų teikimo specifika ir kompleksiškumas, taip pat situacija rinkoje ir nemaža dalyvių konkurencija leido visiems tiekėjams pateikti nulinius arba minusinius kainos pasiūlymus.
11.3. Tai, kad Pirkime pasiūlymus pateikė 5 tiekėjai, kurie pasiūlė nulines ar minusines kainas, be to, du dalyviai teikė pretenzijas dėl Pirkimo nutraukimo, patvirtina, jog tiekėjų konkurencija egzistavo. Nulinių ar minusinių kainų pateikimas tik užtikrina racionalų lėšų panaudojimą nesuvaržytos konkurencijos sąlygomis kaip to reikalaujama pagal teismo nurodytą kasacinio teismo praktiką, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų racionalaus lėšų panaudojimo bei nesuvaržytos tiekėjų konkurencijos aspektu.
11.4. Ieškovė yra visas laidojimo paslaugas teikianti įmonė, todėl pajamas gauna ne tik iš mirusiųjų laikino laikymo (saugojimo) paslaugų, bet ir iš kitų laidojimo paslaugų, kurias užsako mirusiųjų šeimos nariai ar kiti atstovai. Atsakovė perka tik mažą dalį sudedamųjų laidojimo paslaugų, t. y. tik mirusiųjų transportavimo bei laikino laikymo (saugojimo) nuo 1 paros iki 4 parų paslaugas, o kitas paslaugas, kurios neatsiejamai susiję su būtent šiuo pirkimo objektu, įsigyja fiziniai asmenys, t. y. transportuojamų mirusiųjų asmenų artimieji ar giminaičiai, kadangi be tų paslaugų jie negali išsiversti ar patys negali pasirūpinti. Keturi gauti tiekėjų pasiūlymai su nulinėmis kainomis bei ieškovės pateiktas pasiūlymas su minusine kaina tik parodo, kad tiek kiti rinkos dalyviai, tiek ir pati ieškovė gali teikti tokias paslaugas, neimdami atlygio iš atsakovės ar kitos perkančiosios organizacijos, kuri taip pat vykdo tokių ar panašių paslaugų viešuosius pirkimus. Ieškovė, teikdama neįprastai mažos kainos pagrindimą atsakovei, įsivertino visus kaštus, nurodė visas išlaidas bei pagrindė galimybę teikti tokias paslaugas neatlygintinai. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų. Taigi tiekėjai tam tikrų paslaugų pirkimuose, priklausomai nuo perkamo objekto specifikos, kompleksiškumo ir kitų kainodaros skaičiavimo ypatumų, gali visiškai pagrįstai pasiūlyti nulines arba netgi minusines kainas perkančiosioms organizacijoms. Lietuvos teismų praktikoje yra nagrinėtų bylų, kuomet buvo siūloma neigiama (minusinė) paslaugų kaina ir tokia kaina teismo buvo pripažinta kaip tinkama bei neprieštaraujanti teisiniam reglamentavimui ir netraktuojama kaip nenumatytos aplinkybės.
11.5. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi byloje Nr. e3K-3-2-248/2017, kurioje šalys nesutarė, ar perkančioji organizacija turėjo teisę nustatyti tokias konkurso nuostatas, pagal kurias, pirma, tiekėjai varžosi, kas atsakovei pasiūlys mažiausią tik aptarnavimo paslaugų kainą, t. y. nevertinamos kitos viešojo pirkimo sutarties kainos sudėtinės dalys, antra, konkurso dalyviai turėjo teisę perkančiajai organizacijai pateikti nulinės kainos pasiūlymus, kur vertinamas tik aptarnavimo paslaugų įkainis, sudarantis mažiausią dalį visame paslaugų kontekste. Byloje pirkimo objektas buvo ne laidojimo paslaugos, o kelionių organizavimo paslaugos, kurios absoliučiai skiriasi savo paslaugų teikimo specifika, apimtimi bei sąlygomis. Be to, nurodytoje byloje konkurso sąlygos buvo pripažintos neteisėtomis, nes perkančioji organizacija, nors ir nenurodė konkrečių fiksuotų įkainių pirkimo dokumentuose, bet techninės specifikacijos nuostatų visuma ir pasiūlymo formoje keliami reikalavimai siūlyti tik aptarnavimo įkainį, sudarė sąlygas teikėjams nekonkuruoti dėl realių lėktuvo bilietų, viešbučių ir kitų kainų. Ši kasacinio teismo nutartis tik dar kartą pakartojo ir patvirtino kasacinio teismo poziciją, kad: 1) vienodos tiekėjų kainos pačios savaime nereiškia tiekėjų tarpusavio konkurencijos apribojimo dalyvaujant viešajame pirkime; 2) tokį apribojimą galima konstatuoti tik tada, kai pati perkančioji organizacija pirkimo sąlygomis sudaro prielaidas tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento; 3) toks apribojimas turi būti konstatuotas kiekvieno pirkimo atveju individualiai, t. y. įvertinus pirkimo sąlygų visumą, pirkimo objektą ir visas faktines aplinkybes.
11.6. Šiuo atveju Pirkimo sąlygose yra tiesiog įvardinta, kokios paslaugos jai yra būtinos, daugiau jokių kitų sąlygų nėra nustatyta, todėl tokios Pirkimo sąlygos negali būti traktuojamos kaip prielaida arba ydinga praktika vienodoms kainoms pateikti, ypač kai tai nėra draudžiama viešuosiuose pirkimuose, t. y. VPĮ 55 straipsnio 8 dalyje yra sureglamentuota tokia situacija, kuomet tiekėjai pateikia vienodas kainas. Be to, nei VPĮ, nei kiti teisės aktai nedraudžia tiekėjams siūlyti nulinių ar minusinių kainų.
11.7. Ieškovė negavo atsakovės sprendimo, kad ji nepagrindė neįprastai mažos kainos, ar sprendimo, kad jos pasiūlymas netinkamas ir yra atmetamas, priešingai – gavo atsakovės prašymą pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą iki 2019 m. spalio 31 d. Šiuo atveju ieškovės pasiūlyta minusinė kaina buvo geriausia iš visų tiekėjų pasiūlytų kainų, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad būtent su ja bus sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Tai, kad viešojo pirkimo sutarties projekte nebuvo nustatyta galimybė, jog pagal šią sutartį tiekėjas atliktų mokėjimus perkančiajai organizacijai, nereiškia, jog sutartis su ieškove negalėtų būti pasirašyta ir vykdoma ir dėl to Pirkimas turi būti nutrauktas. Viešojo pirkimo sutarties keitimas šiuo atveju nebūtų laikytinas esminiu, kadangi neatitiktų nė vienos iš sąlygų, numatytų VPĮ 89 straipsnio 4 dalyje.
11.8. Buvo pažeisti teisinio tikrumo ir lygybės įstatymui principai, nes analogiškoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. priėmė priešingą sprendimą (civilinės bylos Nr. e2-4469-340/2018), t. y. sprendė, jog neatlygintinis mirusių pacientų palaikų pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimas yra galimas, teisėtas, pagrįstas ir nepažeidžiantis VPĮ 57 straipsnio nuostatų bei pirkimui skirtų lėšų racionalaus panaudojimo principo.
12. Atsakovė Ligoninė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nutraukus pirmąjį pirkimą, nebuvo surasta pasiūlymų vertinimo kriterijų šiam perkamam pirkimo objektui, kurių pagrindu, laikantis viešųjų pirkimų principų, galima būtų atrinkti laimėtoją vykdant skelbiamą pirkimo procedūrą, todėl, siekiant įsigyti paslaugas vieninteliu sąžiningu būdu, atlikti 5 atskiri pirkimai neskelbiamos apklausos būdu. Šiuo atveju pirkimo objektą nuspręsta padalinti į dalis ir pasiūlyti pirkimo sutartis sudaryti visiems pirmajame pirkime dalyvavusiems tiekėjams. Pirkimo objektas pirmajame pirkime buvo paslaugų teikimas 36 mėn. laikotarpiu. Vykdant neskelbiamas apklausas nuspręsta šį terminą padalinti į penkis atskirus laikotarpius ir dėl kiekvieno laikotarpio vykdyti atskirą pirkimą, kviečiant tiekėjus eilės tvarka pagal tiekėjo pasiūlymo pateikimo datą ir laiką pirmajame pirkime. Visi pirkimai buvo pabaigti, t. y. sudarytos viešųjų pirkimų sutartys, tarp kurių ir sutartis su ieškove. Taigi apeliacinio skundo objektas yra nebeaktualus.
12.2. Ieškovė reikalauja nesivadovauti nei viešųjų pirkimų principais, nei pirkimo sąlygomis, bet pripažinti jo pasiūlymą laimėjusiu tik todėl, kad ji pasiūlė minusinę kainą, kuri yra mažesnė už visų kitų tiekėjų pateiktas nulines kainas. Toks reikalavimas nepagrįstas jokiais logiškais argumentais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
15. Apeliantė Lietuvos apeliaciniam teismui skundžia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio
18 d. sprendimą. Kaip minėta, nurodytu sprendimu bylos dalis dėl reikalavimo nutraukti naujo atsakovės vykdomo pirkimo procedūras buvo nutraukta, o kita ieškinio dalis (dėl reikalavimų panaikinti Ligoninės sprendimą nutraukti Pirkimą ir įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimo procedūras ir sudaryti sutartį su ieškove) buvo atmesta. Nors ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jos ieškinį visa apimtimi, tačiau apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalies, kuria dalis bylos buvo nutraukta, nepagrįstumo. Būtent apelianto suformuluoti apeliacinio skundo argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme ribas ir sudaro prielaidas kitai ginčo šaliai tinkamai atsikirsti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria dalis bylos nutraukta, pagrįstumo, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos dalyką šiuo atveju sudaro tik Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai panaikinti Ligoninės sprendimą nutraukti Pirkimą ir įpareigoti atsakovę tęsti Pirkimo procedūras bei sudaryti sutartį su ieškove, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl Pirkimo nutraukimo
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ligoninė skundžiamą sprendimą nutraukti mažos vertės Pirkimą motyvavo naujai paaiškėjusiomis nenumatytomis aplinkybėmis. Nenumatytomis aplinkybėmis atsakovė laikė tai, kad visi 5 pasiūlymus pateikę tiekėjai siūlė paslaugas teikti neatlygintinai, o vienas iš jų siūlė netgi primokėti. Ligoninės nuomone, nenutraukus Pirkimo esant tokiai situacijai, būtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai.
17. Vadovaujantis VPĮ 25 straipsnio 2 dalimi atliekant mažos vertės pirkimus, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31, 34 straipsnių, 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 patvirtinto Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10 punktą perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pirkimo procedūras nutraukti privaloma, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Pažymėtina, kad analogiški pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindai įtvirtinti ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje.
18. Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo nurodyta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso ir Leitschutz, C-27/98). Tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-32/2013).
19. VPĮ neatskleidžia viešojo pirkimo nutraukimo dėl nenumatytų aplinkybių taikymo kriterijų, taigi nenumatytos aplinkybės, kaip pagrindas viešajam pirkimui nutraukti, vertinamos teismo konkrečioje byloje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės – vienodų (nulinių / minusinių) kainų tiekėjų pasiūlymuose pateikimas – nelaikytinos nenumatytomis aplinkybėmis Aprašo 10 punkto prasme. Visų pirma, dėl tokių tiekėjų pasiūlymų pateikimo pirkimas netapo nebegalimas, be to, neišnyko ir pirkimo poreikis, ką, be kita ko, patvirtina aplinkybė, kad atsakovė, nutraukusi Pirkimą, nedelsdama tam pačiam pirkimo objektui organizavo naują pirkimą iš esmės analogiškomis sąlygomis.
21. Sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės bei pirmosios instancijos nurodomose kasacinio teismo nutartyse nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą nutraukti Pirkimą. Pažymėtina, kad tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2013, tiek pagal 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-248/2017 tiekėjų varžymasis tik pagal pasiūlymo pateikimo momentą, visiems tiekėjams pateikus vienodos kainos pasiūlymus, pripažintinas netinkamu, pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus, tik tokiu atveju, jei vienodos kainos siūlomos dėl perkančiosios organizacijos suformuluotų pirkimo sąlygų (pavyzdžiui pirkimo sąlygose aiškiai arba netiesiogiai nustatomas visiškas ar dalinis pasiūlymų kainų fiksavimas). Tiekėjų pasiūlymuose nurodytos vienodos kainos savaime nereiškia konkurencijos dalyvaujant viešajame pirkime apribojimo. Tokį apribojimą galima konstatuoti tada, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygomis sudaro prielaidas tiekėjams nustatyti vienodą pasiūlymo kainą ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju anksčiau aptarta situacija nenustatyta. Vienodos kainos pasiūlymų pateikimą šiuo atveju lėmė ne netinkama pirkimo sąlygų formuluotė, bet perkamų paslaugų apimtis, pobūdis bei padėtis rinkoje. Pati atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog naujai išaiškėjusi padėtis rinkoje lėmė, kad jos parengtos konkurso sąlygos sudarė prielaidas teikėjams pateikti vienodas kainas; rinkos situacija yra tiek pasikeitusi, kad rinkos dalyviai gali paslaugas teikti neatlygintinai. Pažymėtina, kad jokių tiekėjų konkurenciją varžančių, racionalaus lėšų panaudojimo principo neatitinkančių Pirkimo sąlygų šiuo atveju nenustatyta. Atsakovė Pirkimo sąlygose nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatė jokio tiekėjų pasiūlymų kainų fiksavimo.
23. Pagal Pirkimo sąlygų 13.1 punktą perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą. Ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu laikomas mažiausios kainos pasiūlymas. Situacija, kai tiekėjai pasiūlo vienodas kainas yra reglamentuota VPĮ
55 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad, tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai. Taigi vienodos kainos pasiūlymų pateikimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad pirkimo sąlygos yra neteisėtos, pažeidžiančios VPĮ
17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad perkančioji organizacija parengė netinkamas pirkimo sąlygas, netinkamų pirkimo sąlygų suformulavimas pagal kasacinio teismo praktiką negalėtų būti laikomas nenumatyta aplinkybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Pirkimo sąlygas rengia ir pagal jas Pirkimo procedūras planuoja pati perkančioji organizacija, todėl Pirkimo sąlygų netinkamas parengimas negali būti laikomas netikėtu perkančiajai organizacijai, atsiradusiu kaip aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti VPĮ 7 straipsnio prasme (galiojančios redakcijos VPĮ – 26-27 straipsnių prasme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).
24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nulinių ir minusinių kainų pasiūlymai viešuosiuose pirkimuose yra galimi ir patys savaime negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti – tik tokia kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010 yra pasisakęs, jog viešuosiuose pirkimuose iš esmės galima ir minusinė siūloma pirkimo kaina. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-456/2014). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešųjų pirkimų sutartys yra atlygintinos sutartys, nepriklausomai nuo to, kokia forma atlyginama tiekėjams už jų suteiktas prekes, paslaugas ar darbus. Toks atlyginimas gali būti ne tik mokėjimas pinigine išraiška. Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas gali pasireikšti ir tiekėjo galimybe gauti pajamų iš trečiųjų asmenų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Ordine degli Architetti delle Province di Milano, C-399/98, 2007 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Jean Auroux, C-220/05).
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pirkimas nutrauktas pagrįstai. Šiuo atveju nenustatytos Aprašo 10 punkte nurodytos aplinkybės, suteikiančios perkančiajai organizacijai teisę arba pareigą nutraukti pirkimo procedūras. Taigi 2019 m. liepos 28 d. Ligoninės sprendimas nutraukti viešojo pirkimo „Mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos“ procedūras pripažįstamas neteisėtu ir yra naikintinas.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Konstatavus, kad Pirkimas nutrauktas nepagrįstai, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio
18 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras, naikintina ir dėl šios ginčo dalies priimtinas naujas sprendimas – minėtas ieškovės ieškinio reikalavimas tenkinamas ir atsakovės 2019 m. liepos 28 d. sprendimas nutraukti viešojo pirkimo „Mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos“ procedūras panaikinamas.
27. Šiame kontekste kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad teismai, išsprendę perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus ir pripažinę ieškovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumą, ne visada turėtų juos tenkinti iš esmės, nes taip būtų veikiama už pačią perkančiąją organizaciją, kompetentingą ir atsakingą už konkretų pirkimą, susiaurinama jos galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jos poreikių ir galimybių; dėl šių priežasčių kasacinio teismo spręsta dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų šalis grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kad būtų pakartotinai bei teisėtai atliktos pirkimo procedūros; atsižvelgiant į tai, teismai, nustatę VPĮ pažeidimą, turėtų sudaryti prielaidas, kad tam tikrus tiekėjų reikalavimus (pvz., iš naujo įvertinti pasiūlymą) de facto (faktiškai) tenkintų pačios perkančiosios organizacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-360-248/2018). Taigi, nors Ligoninės sprendimas nutraukti Pirkimą naikinamas, tačiau sutiktina su atsakove, kad, nutraukus Pirkimą, pasiūlymų vertinimas nebuvo pabaigtas, todėl net ir pripažinus sprendimą nutraukti Pirkimą neteisėtu, tai nereiškia, kad ieškovės pasiūlymas iš karto tampa laimėjusiu. Būtent perkančioji organizacija, o ne teismas, yra atsakinga už tiekėjų pasiūlymų vertinimą, pasiūlymų eilės sudarymą, laimėtojo nustatymą ir pirkimo sutarties su juo sudarymą, todėl atsakovei nebaigus pasiūlymų vertinimo procedūros, teismui nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę sudaryti paslaugų teikimo sutartį su ieškove kaip Pirkimo laimėtoja. Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios ieškinio dalies paliekamas nepakeistas.
28. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jei išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui, tais atvejais, kai perkančioji organizacija pagal teismo sprendimą, kuriuo jos sprendimai buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, grįžta į prieš pažeidimą buvusią padėtį, perkančioji organizacija turėtų atnaujinti pirkimo procedūras, atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus, be kita ko, įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir tik po to priimti atitinkamus teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-32/2013).
29. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti Ligoninę stabdyti bei nutraukti naujo viešojo pirkimo procedūras, lieka nepakeista, nes, kaip nurodyta šios nutarties 15 punkte, nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nepatenka į apeliacijos ribas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinys tampa patenkintas iš dalies, t. y. iš trijų ieškovės keliamų reikalavimų yra tenkinamas vienas. Tai reiškia, kad ieškovė turi teisę į 1/3 bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
32. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 1 677 Eur, t. y. 225 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui ir 1 452 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš kurių 484 Eur už dubliko ir 968 Eur už ieškinio parengimą. Ieškovės išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti, neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2 ir 8.3 punktus apskaičiuotų maksimalių už tokio pobūdžio teisines paslaugas galimų priteisti sumų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinas 559 Eur (1 677 Eur / 3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
33. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro
951 Eur, iš kurių 225 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui ir 726 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovės išlaidos, patirtos advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą apmokėti, neviršija pagal Rekomendacijų 7 ir 8.10 punktus apskaičiuotos maksimalios už tokio pobūdžio teisines paslaugas galimos priteisti sumos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas buvo teikiamas iš esmės tik dėl 2 ieškinio reikalavimų (šios nutarties 15 punktas), vienas iš kurių buvo tenkintas, darytina išvada, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo patenkintas 50 procentų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 475,50 Eur (951 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
34. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti viešojo pirkimo „Mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos“ procedūras, panaikinti ir dėl šios ginčo dalies priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti ir panaikinti viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. liepos 28 d. sprendimą nutraukti viešojo pirkimo „Mirusiųjų transportavimo ir laikino laikymo (saugojimo) paslaugos“ procedūras.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (juridinio asmens kodas 124243848) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligamis“ (juridinio asmens kodas 181684849) naudai 559 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (juridinio asmens kodas 124243848) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ligamis“ (juridinio asmens kodas 181684849) naudai 475,50 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Artūras Driukas
Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė