Administracinė byla Nr. I-9946-257/2019

  Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02348-2019-5 

                        Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1;

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 29 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. R.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas K. R. posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 d. lapkričio 12 d. Už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutarties dalies, kuria jo skundo dalis dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais nesudarymo už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. atsisakyta priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nustatyta tvarka ir terminais jis neskundė. Pareiškėjas nurodė, kad kitoje paminėtoje byloje jo skundas tenkintas iš dalies. Pareiškėjas, palaikydamas savo skundą ir jame išdėstytus argumentus, posėdžio metu papildomai nurodė, kad šioje administracinėje byloje su pateiktu Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimu nesutinka, kadangi įstaigos administracija nepateikė LSP - 2 ir TLK - 2 patalpų sanitarinio mazgo fotonuotraukų, kuriose buvo laikomas ne tik baisiomis sąlygomis, bet ir sanitarinis mazgas buvo baisus, kuriame nebuvo galima elementariai atlikti gamtinių reikalų, nes sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos neatitvertas jokia pertvara. Nurodė, kad kameroje Nr. 58 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 58 dienas, kameroje Nr. 6 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 19 dienų, kameroje Nr. 93 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 15 dienų, kameroje Nr. 5 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 26 dienas, kameroje Nr. 96 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 2 dienas, kameroje Nr. 95 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 5 dienas, kameroje Nr. 96 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 77 dienas, kameroje Nr. 94 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 81 dieną, kameroje Nr. 41 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 19 dienų, kameroje Nr. 63 sanitarinis mazgas atitvertas užuolaida, joje praleido 8 dienas. Iš viso jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje išbuvo 315 dienų. Tuo metu jam nebuvo suteiktas privatumas, naudojantis sanitariniais mazgais. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota LVAT praktika tokio pobūdžio bylose prašo jo skundą tenkinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 6264 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes tualetą skiriantis audeklas/užuolaida negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų, kadangi užuolaida plevėsuoja nuo skersvėjo atidarius langus, nuo žmonių vaikščiojimo.

Skunde (b. l. 1-10) pareiškėjas nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o įrengta užuolaida neatlieka savo tiesioginių funkcijų, nes plevėsuoja, nedengia duryse esančios stebėjimo akutės, per kurią pareigūnai (ės) stebi suimtuosius, yra matomas kameroje esančių asmenų. Dėl to jis patyrė garbės, orumo pažeidimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo dėl privatumo pažeidimo, naudojantis sanitariniu mazgu iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus priteisti 6264 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie posėdį informuotas tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 46).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 35–38) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-10-17 pažymos Nr. 60/09-36706 dėl K. R., pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai nuo 2017-08-03 iki 2018-08-08 buvo laikomas kamerose Nr. 6, 65, 94, 19, 90, 95, 96, 63, 93, 91, 13, 41, 5, 59, 14.

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas: san. mazgo pertvaros tik 1,5 m aukščio, o įėjimai atskirti plevėsuojančia užuolaida, kuri nedengia kameros duryse esančios stebėjimo akutės, todėl pareigūnai gali jį stebėti.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgai Šiaulių tardymo izoliatoriuje atitverti iš visų keturių pusių.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl nei vėjas, nei kameroje esančių asmenų judėjimas nedaro įtakos užuolaidos galimam judėjimui, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą.

Nurodo, kad sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m).

Pažymi ir tai, kad naujausioje LVAT praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai san. mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis arba užuolaida, pareiškėjo privatumas nepažeidžiamas (LVAT 2018-03-21 nutartis adm. byloje Nr. A-1851-502/2018). Atkreipia dėmesį, kad pagal EŽTT praktiką san. mazgo atitvėrimas užuolaida nėra tinkamas, tačiau netinkamas atitvėrimas užuolaida yra tuomet, kai užuolaida atitveriamas ne tik įėjimas, bet visas san. mazgas. Šiuo atveju san. mazgai Šiaulių tardymo izoliatoriuje iš 3 pusių atskirti pertvaromis, o užuolaida gali būti panaudota tik įėjimo atskyrimui.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalis san. mazgų įėjimų yra ne toje pusėje, kuri matoma per kameros duryse esančias stebėjimo akutes, todėl pareigūnai per akutę san. mazgo visiškai nemato.

Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu,  nėra.

Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). 

Pareiškėjo K. R. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 d. lapkričio 12 d. Skunde (b. l. 10) pareiškėjas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėse bylose Nr. I-6219-289/2018 ir I-4400-289/2019 dėl kalinimo sąlygų klausimas dėl sanitarinių mazgų nebuvo nagrinėtas. Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2019 m. spalio 8 d. nutartimi (b. l. 12-13) pareiškėjo skundą dalyje dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais nesudarymo už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (pagal LITEKO sistemą administracinė byla Nr. I-4400-289/2019). Kaip posėdžio metu nurodė pareiškėjas, paminėtoje byloje jo skundas tenkintas iš dalies, todėl šioje byloje Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutarties dalies dėl atsisakymo priimti skundo dalį nustatyta tvarka ir terminais jis neskundė. Atsižvelgiant į tai, ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. liepos 8 d.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-10-17 pažyma Nr. 60/09-36706 „Dėl K. R.“ (b. l. 19-26), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo nuo 2017-08-03 iki 2018-07-08 (309 dienas).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio sienele, o įrengta užuolaida neatlieka savo tiesioginių funkcijų, nes plevėsuoja, nedengia duryse esančios stebėjimo akutės, per kurią pareigūnai (ės) stebi suimtuosius, yra matomas kameroje esančių asmenų.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kuri yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl nei vėjas, nei kameroje esančių asmenų judėjimas nedaro įtakos užuolaidos galimam judėjimui, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 28-29) matyti, kad kamerose Nr. 65, 94, 19, 95, 96, 93, 91 sanitariniai mazgai atitverti OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 2,13 m, kamerose Nr. 6, 90, 63, 13, 41 sanitarinio mazgo atitvarinės konstrukcijos yra mūrinės, kurių aukštis nuo 2,29 m iki 2,37, o kameroje Nr. 5 sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija yra plastikinė d., kurios aukštis 1,92, t. y. ženkliai aukštesnės negu 1,5 m. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiškose administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2111-415/2017). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neatskyrimas iki lubų nuo likusios kameros ir neįrengus durų) turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Kadangi pareiškėjas nurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, atsakovui tenka pareiga paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų dėl tinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo, o iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 30-34) matyti, kad kamerose Nr. 19, 91, 13 įėjimai į sanitarinius mazgus yra su durimis, todėl teismas laiko, kad šiose kamerose pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniais mazgais, buvo užtikrintas. Pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais likusiose kamerose, kur įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, nors ir ne medžiagine, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, teismas laiko pareiškėjo teiginius dėl privatumo pažeidimo, naudojantis sanitariniu mazgu, pagrįstais, t. y. teismas konstatuoja, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikytina pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui. Iš kamerų Nr. 94, 96, 65, 63 fotonuotraukų (b. l. 31, 33, 34) matyti, kad polietileno plėvelių, dengiančių įėjimus į sanitarinius mazgus, dalys yra užsirietusios ar pakilusios nuo atitvarinių konstrukcijų ir atidengia dalį sanitarinio mazgo, o kamerose Nr. 96 ir 65 (b. l. 32-33) užuolaidos yra itin trumpos. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog 287 dienas pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje aukščiau nurodytose kamerose buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą.  

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019 m. spalio 11 d. pažymos Nr. 61/04-2549 (b. l. 27) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais laikotarpiu nuo 2017-08-03 iki 2018-07-08 dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 27). 

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

 Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad nustatytas pareiškėjo privatumo pažeidimas 287 dienas naudojantis sanitariniu mazgu. Tuo pačiu pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po šiai bylai  aktualaus laikotarpio, bylai aktualiu laikotarpiu būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje su skundais dėl neužtikrinamo privatumo nesikreipė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, nutartis administracinėje byloje Nr. A-1737-438/2018, nutartis administracinėje byloje Nr. A-2688-575/2018 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 400 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 6264 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nevertina pareiškėjo posėdžio metu išsakytos nuomonės, jog nesutinka su pateiktu Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepimu, kadangi įstaigos administracija nepateikė LSP - 2 ir TLK - 2 patalpų sanitarinio mazgo fotonuotraukų, nes pareiškėjas savo skunde (b. l. 1-10) apie LSP-2 ir TLK- 2 nieko nenurodė, todėl ir Šiaulių tardymo izoliatorius dėl to nieko nepasisakė.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo K. R. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui K. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 400 Eur (keturi šimtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                         Laisvutė Kartanaitė