Administracinė byla Nr. A-323-624/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00223-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas P. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 3–6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 3 548,78 Lt turtinės žalos atlyginimą ir turėtas bylinėjimosi teisme išlaidas.
Skunde nurodė, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK) Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilalės r. PK) viešosios policijos Prevencijos poskyrio tyrėja 2013 m. rugpjūčio 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 93P-2888711-13 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 177 straipsnio 1 dalį ir 1771 straipsnio 1 dalį. Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko Z. G. 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 93N-2890008-13 buvo pripažintas kaltu padaręs ATPK 177 straipsnio 1 dalyje ir 1771 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir subendrinus paskirta 1 250,00 Lt administracinė bauda. Nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos nepripažino padaręs policijos pareigūnų nurodomų administracinių nusižengimų, todėl apskundė Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK Viešosios policijos skyriaus viršininko Z. G. 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Šilalės rajono apylinkės teismui, o šio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 11-13-220/2013 – Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-13-107/2014 Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, kuria pakeistas Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas, buvo panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu naudojosi teisine advokato ir teisines paslaugas teikiančio asmens pagal verslo liudijimą pagalba. Viso proceso metu dėl atsakovo – viešojo administravimo subjektų darbuotojų (policijos pareigūnų) neteisėtų veiksmų – be pagrindo, pažeidžiant ATPK 7, 248 straipsniuose, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus imperatyvius reikalavimus, nesant veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, paskiriant administracinę nuobaudą, pareiškėjas patyrė 3 540,00 Lt dydžio atstovavimo išlaidas, 5,23 Lt išlaidas už bylos dokumentų kopijų darymą ir 3,55 Lt dokumentų siuntimo išlaidas, t. y. 3 548,78 Lt turtinės žalos.
Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-17-2012) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje A444-357/2013), suformuota praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi. Dėl Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininko neteisėto akto pareiškėjas buvo priverstas skųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK nustatyta instancine sistema. Viso proceso metu pareiškėjas patyrė 3 548,78 Lt išlaidų. Šias išlaidas laiko tiesioginiais nuostoliais. Pažymėjo, kad remiantis ATPK 275 straipsnio 1 dalimi, teisines atstovavimo paslaugas administracinio teisės pažeidimo byloje gali teikti ne tik advokatas, todėl pareiškėjo pagal verslo liudijimą teikiančiam asmeniui sumokėtos sumos už konsultavimą bei procesinių dokumentų (skundų) parengimą taipogi yra pripažintinos pagrįstomis.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities VPK, atsiliepimu (b. l. 18–21) prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 20 d. Šilalės rajono apylinkės teismas nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-13-220/2013 P. G. pripažino kaltu padariusį teisės pažeidimus numatytus ATPK 1772 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 dalyje ir nubaudė 500 Lt bauda. Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-13-220/2013 nenustatė policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, o nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes nustatė, kad pareiškėjas P. G. padarė teisės pažeidimus bei nustatė, jog pažeidėjo kaltė įrodyta. 2013 m. sausio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas administracinėje byloje Nr. ATP-13-107/2014 panaikino 2013 m. lapkričio 20 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartį, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustačius pareiškėjo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodė, kad pareiškėjas pripažintas kaltu ir nubaustas 2013 m. lapkričio 20 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi, todėl atsakovu turėtų būti Teisingumo ministerija. Nesutiko su pareiškėjo policijos pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtų, nes byla buvo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Priimant sprendimą norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti, pats administracinio pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pažymėjo, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio. Pareiškėjo nurodytuose Tauragės apskrities VPK policijos pareigūnų veiksmuose atliekant kratą pagal 2013 m. gegužės 14 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartį, 2013 m. gegužės 27 d. surašant kratos protokolą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo neteisėtumo elementų CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Šiuo atveju nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, nes policijos pareigūnas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, tinkamai vykdė savo pareigas ir laikėsi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio modelio: vadovaudamiesi 2013 m. gegužės 14 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi atliko kratą P. G. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, nustatė ATPK reikalavimų pažeidimus dėl galimo laikymo ir prekybos namine degtine bei pagal turimus įgaliojimus, duomenis ir įrodymus policijos pareigūnai pagrįstai, laikantis teisės aktuose nustatytų normų, surašė kratos protokolą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nenustačius neteisėtų policijos pareigūno veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pažymėjo ir tai, kad Tauragės apskrities VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo nustatinėjamas atliekant specialią tarnybinio patikrinimo procedūrą, pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo konstatuotas ir teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Policijos pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais būtų pagrindas tik nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu pradėta remiantis visiškai nepagrįstais duomenimis (t. y. esant akivaizdžiai klaidingiems duomenims), kurie buvo nurodyti 2013 m. gegužės 27 d. kratos protokole bei administracinio teisės pažeidimo protokole. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad ne kiekvienu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, kai vėliau byla nutraukiama nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, laikytinas neteisėtais pareigūnų veiksmais, turėtų būti vertinamos visos tokiam faktui konstatuoti reikšmingos aplinkybės – tai ir pagrįstų įtarimų, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, buvimas, tikslų, kurių siekė pareigūnas, teisėtumas, taip pat ir tokių veiksmų galimi subjektyvūs motyvai (2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-2056/2012). Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole buvo faktinių ir teisinių prielaidų, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo P. G. skundą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui P. G.. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.271 straipsniu. Nustatė, kad Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pareiškėjui P. G. pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį, 1772 straipsnio 1 dalį skirta 1 250 Lt bauda. Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirta bauda sumažinta iki 500 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis panaikinta ir administracinė byla nutraukta nesant P. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 177 straipsnio 1 dalyje, 1772 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Nurodė, jog vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010, A492-2056/2012), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog pareiškėjo atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą, nebuvo laikytasi ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, dėl ko buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda. Nubaudimo neteisėtumas konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimu.
Pareiškėjo patirta žala siejama su išlaidomis advokatui ir išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, t. y. 3 540 Lt asmenims teikusiems teisinę pagalbą ir 8,78 Lt pašto išlaidos. Teismas atsižvelgė į CK 6.247 straipsnio nuostatą. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pareiškėjo nurodyti nuostoliai, susiję su išlaidomis advokatui, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Daryta išvada, jog aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų nuostolių.
Teismas laikė, kad pareiškėjui atsiradę nuostoliai dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn turi būti atlygintini, atsižvelgus į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) numatytus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 7, 2, 8.2, 8.9, 8.18 punktus. Nustatė, kad 2013 m. spalio 30 d. tarp advokatės A. Ž. ir pareiškėjo pasirašyta atstovavimo sutartis, kuria advokatas įsipareigojo parengti pareiškėjui skundą, teikti teisines paslaugas. Teismas pažymėjo, kad 8,78 Lt išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nepagrįstos įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos neatitinka Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Taip pat konsultacija nelaikytina savarankišku veiksmu ir yra traktuojama kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011) arba laikytina vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte, t. y. laikytina procesinio dokumento rengimo sudedamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-428/2011 ir kt.)
Nagrinėjant, ar pagrįsta turtinė žala – 1 500 Lt advokato atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų suma, teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-13-220/2013 teismo posėdis 2013 m. spalio 31 d. truko 5 minutes. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų 9 punktą. Teismo posėdžio laikas, kuris užtruko 5 minutes, neapvalintinas iki 1 valandos. 2013 m. lapkričio 15 d. teismo posėdis truko 1 valandą ir 55 minutes, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, laikas suapvalintas iki 2 valandų. Vertinant šias aplinkybes 1 500 Lt suma sumažinta iki 300 Lt (1000x0,15x2), t. y. maksimalios sumos už vieną atstovavimo valandą teisme (Rekomendacijų 8.18 p.). Todėl nurodyta 3 548,78 Lt turtinė žala mažinta iki 2 300 Lt.
Pažymėjo, jog bylinėjimąsi Šilalės rajono apylinkės teisme lėmė neteisėtas pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas turtinę žalą prašė atlyginti remdamasis CK 6.271 straipsniu. Jo patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo skundas iš dalies tenkintas ir priteista 2300 Lt turtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teismas atsižvelgė į ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalių bei 45 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos prašymas dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu teismui nepateiktas, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas šioje stadijoje nenagrinėtas.
III.
Atsakovas Tauragės apskrities VPK pateikė apeliacinį skundą (b. l. 57–61), prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų įvertinti, išnagrinėti visi pateikti įrodymai ir pareiškėjo skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos bei pateiktų dokumentų, netinkamai aiškinant, taikant ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Nesutinka su policijos pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtų, nes byla buvo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Šiuo atveju priimant sprendimą norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti, pats administracinio pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjo nurodytuose Tauragės apskrities VPK policijos pareigūnų veiksmuose atliekant kratą pagal 2013 m. gegužės 14 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartį, 2013 m. gegužės 27 d. surašant kratos protokolą, administracinio teisės pažeidimo protokolą, nėra neteisėtumo elementų CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų, nes policijos pareigūnas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, tinkamai vykdė savo pareigas ir laikėsi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio modelio. Nenustačius neteisėtų policijos pareigūno veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 178 straipsnio nuostata, pagal kurią pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, tenka šaliai, pareiškusiai tokius reikalavimus. Todėl pareiškėjas teigdamas, kad žalą patyrė dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų vykdymo, turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, nurodyti teisės aktų nuostatas, kurios jo manymu buvo pažeistos. Vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad yra priimtas teismo nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, negali būti tinkamas ir pakankamas įrodymas, konstatuoti neteisėtus policijos pareigūno veiksmus.
Teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą neanalizuodamas, neįvertindamas, ar policijos pareigūnas, rinkdamas įrodymus, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, laikėsi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio modelio, taip pat nevertino priminių faktinių duomenų tuo aspektu, ar buvo teisinės prielaidos šios administracinės teisenos pradėjimui, teismas rėmėsi ne byloje surinktų įrodymų visuma, o atskirais įrodymais, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus. Teismas, nevertindamas visų bylos aplinkybių, priėmė neteisėtą, klaidingą sprendimą.
Pažymi, kad Tauragės apskrities VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo nustatinėjamas atliekant specialią tarnybinio patikrinimo procedūrą, pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo konstatuotas ir teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Tvirtina, jog nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole buvo faktinių ir teisinių prielaidų, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Teigia, jog teismo paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (A492-2056/2012, A822-207/2010, A662-491/2010 ir kt.) teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, kai vėliau byla nutraukiama nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, laikytinas neteisėtais pareigūnų veiksmais, turėtų būti vertinamos visos tokiam faktui konstatuoti reikšmingos aplinkybės. Taip pat teismo minėtos nutartys yra priimtos kitomis bylos aplinkybėmis, todėl šiuo atveju jos netaikytinos.
Pareiškėjas P. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 80–83) prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovo 600 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.
Remiasi ABTĮ 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi. Neteisėtas pareiškėjo nubaudimas buvo konstatuotas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-13-107/2014 tarp tų pačių proceso šalių, todėl pareiškėjui nereikėjo papildomai įrodinėti, o pirmosios instancijos teismui vertinti atsakovo darbuotojo – Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko – veiksmų neteisėtumo.
Pažymi, jog pareiškėjui turtinė žala buvo padaryta ir pirmosios instancijos teismas ją priteisė ne dėl teisėtai ar neteisėtai, pagrįstai ar nepagrįstai atliktų procesinių veiksmų, proporcingai ar neproporcingai suvaržytų jo teisų ir laisvių ikiteisminio tyrimo metu, o konkrečiai dėl nepagrįsto ir neteisėto pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį ir 1771 straipsnio 1 dalį.
Teigia, jog atsakovo minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra priimtos kitomis bylos aplinkybėmis, todėl pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo atveju yra netaikytinos.
Nurodo, jog remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, spręsti dėl viešojo administravimo subjektų padarytos žalos atlyginimo klausimus turi teisę tik teismas. Teismų nesaisto jokie atlikti ar neatlikti valdžios institucijos viduje tarnybiniai patikrinimai ar kitos panašaus pobūdžio procedūros, todėl atsakovo argumentai, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko veiksmų neteisėtumas visų pirma turi būti konstatuotas tarnybinio patikrinimo procedūros metu yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kildinamos iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, priimant nutarimą skirti baudą administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo. Pareiškėjas P. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 3 548,78 Lt turtinei žalai, kurią sudaro 40 Lt – už teisines konsultacijas, 2 000 Lt – už skundų apylinkės ir apygardos teismams surašymą, 1 500 Lt – už atstovavimą teisme, 5,23 Lt – už bylos dokumentų kopijų darymą, 3,55 Lt – už dokumentų siuntimą, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Byloje nustatyta, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu pareiškėjui P. G. pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį, 1772 straipsnio 1 dalį skirta 1 250 Lt bauda (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-13-220/2013, b. l. 35–36). Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi paskirta bauda sumažinta iki 500 Lt (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-13-220/2013, b. l. 103–105). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis panaikinta ir administracinė byla nutraukta nesant P. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 177 straipsnio 1 dalyje, 1772 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.) (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-13-220/2013, b. l. 118–123).
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo nurodyti nuostoliai, susiję su išlaidomis advokatui, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas, ir laikydamas, kad pareiškėjui atsiradę nuostoliai turi būti atlygintini, atsižvelgus į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, konstatavo, jog prašoma priteisti turtinė žala iš dalies laikytina pagrįsta, todėl priteista iš atsakovo 2 300 Lt (bylinėjimosi išlaidos, turėtos sumokant 1 000 Lt už skundo ir 1 000 Lt už apeliacinio skundo surašymą bei 300 Lt už advokato atstovavimą teisme) turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Pažymėtina, kad nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 2 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į procesinio sprendimo kategoriją, sprendimo motyvus, laikytina, kad žodžio „neturtinės“ vietoje „turtinės“ įrašymas yra korektūros klaida. Atsakovas Tauragės apskrities VPK, prašydamas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su tokiu policijos pareigūnų veiksmų vertinimu, t. y. pripažinimu neteisėtais, nes byla buvo nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal 6.271 straipsnį (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant viešosios teisės subjekto neteisėtus veiksmus, bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškinama siaurai, t. y. ar toks subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš pareiškėjo skundo matyti, kad Tauragės apskrities VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtu ir nepagrįstu patraukimu administracinėn atsakomybėn, t. y. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu skirti pareiškėjui pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį ir 1772 straipsnio 1 dalį 1 250 Lt baudą, kadangi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad sprendžiant, ar gali būti konstatuoti neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į patį faktą, kad buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau taip pat turi būti įvertintos faktinės aplinkybės, ir nustatyta, ar konkrečiu atveju atitinkami pareigūnai laikėsi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).
Šiuo aspektu atsižvelgtina į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutarime, nustatęs, jog tirpalas „Medicinskij antiseptyčieskij rastvor“ pirktas Sovetsko miesto vaistinėje, šiam vaistiniam tirpalui įsigyti Rusijos Federacijos Sovetsko miesto vaistinėse receptas nereikalingas, P. G. tirpalas buvo reikalingas individualioms reikmėms pagal tiesioginę šio tirpalo paskirtį – išoriniam kūno trynimui, vaistų buteliukai buvo originalioje pakuotėje, uždaryti originaliais kamščiais, nupirktas leistinas kiekis – 5 buteliukai, nėra duomenų, kad P. G. turėjo tyčią laikyti ir panaudoti minėtą tirpalą draudžiamiems tikslams, konstatavo, jog P. G. veiksmus vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1772 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat konstatavo, kad nesant objektyvių įrodymų, kad P. G. apie surasto 20 gramų naminės degtinės likutį žinojo ir tyčia jį laikė, nėra pagrindo tvirtinti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 177 straipsnio 1 dalyje. Klaipėdos apygardos teismas taip pat pažymėjo, jog nors ATPK 1772 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime jokia teisės norma, kurią P. G. pažeidė, nenurodyta. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė dėl to, kad Tauragės apskrities VPK pareigūnų nustatytos ir Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarime konstatuotos aplinkybės nebuvo pakankamos tam, kad būtų galima tvirtinti, jog P. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1772 straipsnio 1 dalyje ir 177 straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, jog byloje nebuvo nustatyta, kad policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas. Taip pat atsakovas nepagrįstai tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog teismas atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes ir atitinkamai priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas nenurodė jokių papildomų reikšmingų aplinkybių, neįvertintų pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra pagrindas konstatuoti, kad valstybės pareigūnai, priimdami Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, nesilaikė ATPK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai: pažymėtina, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas ydingas jau vien tuo, kad jame nurodant ATPK 1772 straipsnio 1 dalies pažeidimą, nebuvo įvardinta, kokia konkreti blanketinė teisės norma buvo pažeista – taigi, Klaipėdos apygardos teismas įvardijo konkretų nutarimo neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinkti įrodymai buvo prieštaringi ir nepatvirtinantys pareiškėjo galimai padarytų teisės pažeidimų, todėl nepagrįstai, t. y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas administracine nuobauda. Neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu). Įvertinusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, pripažinusiu valstybės institucijos pareigūnų neteisėtus veiksmus nustatytais. Tokios aplinkybės tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kadangi dėl nuobaudos panaikinimo turėjo bylinėtis teisme, kas lėmė išlaidas teisinei pagalbai.
Pareiškėjas prašė atlyginti turtinę žalą remdamasis CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme.
CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį sumažinti žalos atlyginimą. Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos pagal Teisingumo ministro rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, šioje byloje taikytinas Rekomendacijų 10 punktas, kuris numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose.
Pareiškėjas, pagrįsdamas savo patirtas teisinių paslaugų išlaidas administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui pateikė 2013 m. spalio 21 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitą Nr. 22 (b. l. 7), 2013 m. spalio 30 d. atstovavimo sutartį (b. l. 8) ir pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 657649 (b. l. 9). Pažymėtina, kad prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvite nurodytos išlaidos: teisinė konsultacija; skundo suruošimas apylinkės teismui; skundo suruošimas apygardos teismui. Konsultacija ir skundo paruošimas šiuo atveju traktuotinos kaip viena paslauga – skundo paruošimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju aktualioje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-13-220/2013 atskirasis skundas Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas 2013 m. spalio 1 d., o apeliacinis skundas – 2013 m. gruodžio 10 d., bei į tai, kad prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas, kuriame nurodyta 1 000 Lt suma už skundo paruošimą apygardos teismui, buvo išrašytas 2013 m. spalio 21 d., darytina išvada, kad šiame kvite turima omenyje atskirojo skundo apygardos teismui paruošimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, išlaidas šioje dalyje nepagrįstai laikė patirtas už apeliacinio skundo paruošimą. Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą, maksimali suma už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 500 Lt (1 000 Lt x 0,5).
Taip pat pažymėtina, kad Rekomendacijų 2 punktas numato, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju skundo ir atskirojo skundo apimtis nebuvo didelė, jų parengimui nebuvo reikalingos itin specialios žinios, laikytina, jog yra pagrindas priteistinas išlaidas sumažinti iki 700 Lt už skundo ir 400 Lt už atskirojo skundo paruošimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atstovė advokatė A. Ž. dalyvavo viename teismo posėdyje Šilalės apylinkės teisme, kuris truko 1 val. 55 min. (b. l. 42) ir į Rekomendacijų 8.18 punktą, pagal kurį maksimali suma už vieną atstovavimo valandą teisme yra 150 Lt (1 000 Lt x 0,15), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 300 Lt už advokato atstovavimą teisme. Kadangi byloje įrodymų, patvirtinančių išlaidas už bylos dokumentų kopijų darymą ir dokumentų siuntimą, nebuvo pateikta, šios išlaidos pagrįstai nebuvo priteistos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija mažina priteistiną sumą iki 1 400 Lt (700 + 400 + 300).
Pažymėtina, kad šie nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jam priteistinų 1 400 Lt nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas P. G. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašė priteisti iš atsakovo 600 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje administracinėje byloje iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjui, proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, priteistina dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 68,01 Eur (234,84 Lt (600 Lt x 39,14 proc. / 100 proc.)).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti. Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 405,47 Eur (1 400 Lt) turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui P. G..
Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui P. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 68,01 Eur (234,84 Lt) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė