Civilinė byla Nr. e2A-593-577/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09730-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.11; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „V. R. Laivininkystė“ dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Admi“.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „V. R. Laivininkystė“ 429,86 Eur skolos, 37,14 Eur palūkanų ir šešių procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. (iki sutarties sudarymo) suvartotą šilumos energiją negyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad šalys individualią šilumos pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2017 m. spalio 25 d., tačiau po šios sutarties sudarymo namo bendrojo naudojimo objektų administratorė UAB „Admi“ pateikė ieškovei duomenis apie šilumos suvartojimą atsakovės patalpų šildymui už 2017 m. spalio mėnesį (8818 kWh“). Ieškovė pateikė atsakovei 429,86 Eur sumos 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurios apmokėjimo terminas suėjo 2017 m. lapkričio 30 d.
2. 2019 m. gegužės d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo patenkintas. Išnagrinėjęs atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi teismas panaikino 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą.
3. Atsakovė UAB „V. R. Laivininkystė“ prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pagal 2017 m. spalio 25 d. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties 18 punktą, 2017 m. spalio 1 d. atsakovė nėra skolinga šilumos tiekėjui. Pažymėjo, kad ji ieškovės nurodomu laikotarpiu šilumos energijos negavo, nes 2017 m. gegužės-spalio mėnesiais patalpose nebuvo radiatorių, vandens tiekimo prietaisų, galinčių teikti šilumą, juolab kad nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. spalio 5 d. Vilniaus mieste buvo atjungtas šildymas (nešildymo sezonas). Be to, ieškovės nurodomo šilumos kiekio, t. y. 7 718 kW, neįmanoma suvartoti per vieną mėnesį. Atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ankstesnis šių patalpų savininkas visiškai atsiskaitė su ieškove. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Admi“ nepateikė duomenų apie suvartotą šilumos kiekį nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. lapkričio mėn.
4. Trečiasis asmuo savo procesinės pozicijos neišreiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „V. R. Laivininkystė“ iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat valstybei iš ieškovės - 14,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė aiškiai apibrėžė prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpį – nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgdamas į ieškinio faktinį pagrindą, teismas ieškinio reikalavimus nagrinėjo neperžengdamas šių bylos nagrinėjimo ribų, todėl netyrė aplinkybių, ar ieškovo nurodomas šilumos kiekis galėjo būti suvartotas kitokiu laikotarpiu.
7. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai ir pateikiami iki 2019 m. kovo mėnesio suvartoti šilumos energijos kiekiai patvirtina, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu neįmanoma suvartoti tokio didelio energijos kiekio. Iš dalies sutikdamas su ieškovės argumentais, jog 7 718 kW energijos kiekį faktiškai užfiksavo šilumos skaitiklis (kurio gedimų ar netinkamumo nenustatyta), teismas pažymėjo, kad tai nepaneigia ieškovės pareigos įrodyti, kokiu laikotarpiu skaitiklis tokius rodmenis užfiksavo. Pabrėžė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog skaitiklio rodmenys nuo 0 kW iki 7718 kW pakito būtent nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., t. y. kad iki 2017 m. kovo 29 d. šis rodmuo buvo 0 W. A. dėmesį ir į tai, kad iš UAB „ADMI“ 2016 m. lapkričio 11 d. pažymos matyti, jog ankstesnis patalpų savininkas už komunalinius patarnavimus ir eksploatacines išlaidas visiškai atsiskaitė iki 2016 m. rugsėjo 30 d., tačiau į bylą taip ir nepateikta tikslių šilumos skaitiklio duomenų, nuo kurių atsakovei tektų pareiga atsiskaityti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog skola susidarė būtent ieškovės nurodomu laikotarpiu; be to, atsakovė įrodė, kad šį laikotarpį tokio šilumos kiekio neįmanoma suvartoti, ir ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį visiškai: priteisti iš atsakovės 429,86 Eur skolos, 37,14 Eur palūkanų, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateiktos UAB „Admi“ 2016 m. lapkričio 11 d. pažymos duomenimis (toliau Pažyma Nr. 1), neatsižvelgė į tos pačios įmonės ieškovės pateiktą pažymą (toliau - Pažyma Nr. 2), nesilaikė proceso šalių interesų pusiausvyros. UAB „Admi“ nėra ir negali būti žinoma apie Vartotojų įsiskolinimus šilumos tiekėjui.
8.2. Pažymoje Nr. 2 atsispindėjo ir pradinis atsakovei priklausančio šilumos skaitiklio rodmuo „0“, ir galutinis – „7 718“, o nurodytas šioje pažymoje laikotarpis sutampa su laikotarpiu (2017 m. kovo 30 d.) nuo kurio ieškovė pradėjo savo šilumos energijos tiekimo funkcijas Vilniaus mieste. Ieškovė negalėjo nurodyti ilgesnį laikotarpį nei nuo 2017 m. kovo 30 d., nes neturi prieigos prie UAB Vilniaus energijos duomenų bazės.
8.3. Ieškovė 2019 m. spalio 31 d. atliko mokesčių perskaičiavimą, tai yra buvusiam savininkui anuliavo mokesčius nuo 2017 m. kovo 30 d., o atsakovei pateikė apmokėti 2019 m. spalio 31 d. Sąskaitą su šiais mokesčiais ir faktinį šilumos suvartojimą už „7 718 kWh“.
8.4. Pažymos Nr. 2 egzistavimas, apeliantės manymu, gali reikšti, kad UAB „Admi“ netinkamai vykdė savo pareigą laiku deklaruoti Šilumos vartotojams priklausančių Skaitiklių parodymus, dėl ko neįmanoma nustatyti faktinis suvartojimas įvyko „iki“ ar „po“ 2016 m. lapkričio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties su senesniu savininku pasirašymo. Pažymi, kad faktinio šilumos suvartojimo laikotarpis nėra svarbus, nes nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei priėmimo-perdavimo akte šilumos suvartojimas užfiksuotas nebuvo, todėl šis faktas prieš seną savininką negali būti panaudotas ir jis negali būti traktuojamas kaip faktinis vartotojas, jei suvartojimas aptiktas 2017-10 mėnesį. Be to, apeliantės teigimu, nepateikti įrodymai, kad šilumos skaitiklis nėra tinkamas naudojimui. Tai negali asakovės atleisti nuo pareigos atsiskaityti, nes suvartotas ir neapskaičiuotas patalpoje/bute kiekis per bendrą Namo skaitiklį išdalijamas kaip bendrai suvartotas visiems namo vartotojams.
8.5. Apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad būtent ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Pažymi, jog Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnis, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.9 punkte vartotojams nustatyta pareiga raštu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys, susiję su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais. Ieškovė nepajėgi periodiškai tikrinti informaciją viešuose registruose apie vartotojų butus ir jiems priklausančius šilumos skaitiklius.
8.7. Buvo surinkta pakankamai duomenų jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nepriklausomai nuo laikotarpio buvo užfiksuotas suvartojimas 7 718 kWh, dėl ko, skirstant šilumą ir skaičiuojant mokesčius pastato vartotojams 2017-10 mėnesį buvo atliktas perskaičiavimas.
9. Atsakovė atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė nenurodė apeliacinio skundo pagrindo.
9.2. Apeliantei taikomi teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl pateikiami teismui dokumentai dėl skolos priteisimo turi būti pagrįsti rašytiniais įrodymais ir nekelti abejonių dėl skolos susidarymo. Apeliantė nors ir nurodė, kad skola už suvartotą šilumos energiją susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., tačiau šio fakto nepagrindė. Priešingai, patvirtino, kad nustatyti, kada įvyko faktinis 7 718 kWh suvartojimas nėra galimybės; ieškovė nesiaiškino, ar įsiskolinimas galėjo būti susidaręs iki 2017 m. kovo 30 d., ar ši suma nebuvo sumokėta ankstesnių savininkų. Apeliantės nurodytu laikotarpiu Vilniaus mieste nebuvo tiekiamas šildymas; atsakovė šilumos energijos negavo, duomenų apie suvartotą šilumos energiją, sąskaitų ieškovė neteikė.
9.3. Ieškovė Šilumos tiekimo sutartyje konstatavo, kad 2017 m. spalio 1 d. atsakovė nėra skolinga Šilumos tiekėjui. 2019 m. kovo 18 d. ieškovės atstovo atsakymas patvirtina, kad atsakovė įsiskolinimų iki 2017 m. spalio mėnesio (ginčo laikotarpiu) neturėjo.
9.4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodyto didelio kiekio šilumos ieškovės nurodomu nešildymo laikotarpiu suvartoti neįmanoma.
9.5. 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra 17VST Nr. 37016 už 2017 m. spalio mėnesį patvirtina, kad UAB Cavalis turėjo 222,19 Eur skolinių įsipareigojimų ieškovei mėnesio pradžioje, pabaigoje - 196,70 Eur, tačiau ieškovė nepateikė dokumentų, iš ko susidarė minėtas įsiskolinimas, kuriuo laikotarpiu, ar šio įsiskolinimo sumokėjimas įskaičiuotas į 429,86 eurų sumą. 2017 m. spalio 23 d. UAB „Cavalis“ elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad jokių sąskaitų po 2016 m. iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nėra gavusi.
9.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šilumos skaitiklis buvo sugedęs ir klaidingai fiksavo suvartojimą iki 7718 kWh per 2017m. spalio mėnesį.
9.8. Atsakovei jokia forma nesudarius sutarties su ieškove dėl šilumos energijos pirkimo - pardavimo, atsakovei, nekilo pareiga mokėti už patalpoms neva tiektą šilumos energiją laikotarpiu, kuomet jose buvo vykdomi vidinės apdailos darbai, nebuvo įrengti radiatoriai, nebuvo tiekiama šilumos energija, pačiame Vilniaus mieste nebuvo pajungtas centrinis šildymas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos atsakovės UAB „V.R.Laivininkystė“ nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), kurių bendrasis plotas 125,61 kv. m.; statybos pradžios metai – 2007; statybos pabaigos metai – 2016. Nuo 2017 m. gegužės 25 d. registre įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į 1/2 dalį nurodytų patalpų (sudarius 2017 m. gegužės 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį). Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ su atsakove UAB „V.R.Laivininkystė“ 2017 m. spalio 25 d. sudarė šilumos pirkimo-pardavimo sutartį (dėl šilumos tiekimo minėtoms patalpoms). Sutarties 18 punkte nurodyta, jog „šilumos vartotojas pripažįsta, kad 2017 m. spalio 1 d. yra skolingas šilumos tiekėjui 0 Eur už suteiktas paslaugas ir 0 Eur delspinigių“. 2017 m. spalio 31 d. ieškovė išrašė atsakovei 429,86 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą už patalpų šildymą 2017 m. spalio mėnesį. Atsakovei šios sumos nesumokėjus, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. bei palūkanų priteisimo. Ieškovė nurodė, kad namo bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Admi“ po Sutarties pasirašymo pateikė ieškovei duomenis apie šilumos suvartojimą atsakovės Patalpų šildymui už 2017/10 mėn. -„7 718 kWh“. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog skola susidarė būtent ieškovės nurodomu laikotarpiu, be to, atsakovė įrodė, kad šiuo laikotarpiu tokio šilumos kiekio neįmanoma suvartoti. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
12. Apeliantė kelia įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo byloje klausimą. Remdamasi Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.9 punktu, nesutinka su teismo argumentu, kad tokio pobūdžio bylose pirmiausiai būtent ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą. Taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi UAB „Admi“ 2016 m. lapkričio 11 d. pažymos duomenimis ir neatsižvelgė į tos pačios įmonės ieškovės pateiktą pažymą, t. y. nesilaikė proceso šalių interesų pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
13. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ne specialiuose ieškovės paminėtuose teisės aktuose, o būtent civilinio paroceso kodekse. Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013, 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-916/2019). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės - tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
14. Nagrinėjamu atveju, kaip ir akcentuota skundžiamame sprendime, ieškovė ieškinyje nurodė, kad skola už šilumos energiją susidarė laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Teismas aiškiai pabrėžė, jog netiria aplinkybių, ar ieškovo nurodomas šilumos kiekis galėjo būti suvartotas kitokiu laikotarpiu. Apeliantės nurodytame UAB „Admi“ pateiktame rašte (ieškinio priedas Nr. 9), duomenys apie šilumos suvartojimo pakitimą (nuo 0 iki 7718 kWh) užfiksuoti ne aukščiau minėtu laikotarpiu, o spalio mėnesį. Kada atliktas fiksavimas, jų periodiškumas nenurodytas; duomenys, ar ieškovė reikalavo pateikti ataskaitas apie šilumos suvartojimą atsakovės patalpose, nepateikti.
15. Taigi, apeliantės minima pažyma nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog skaitiklio rodmenys nuo 0 iki 7718 kWh pakito būtent nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.; kad iki 2017 m. kovo 29 d. šis rodmuo buvo būtent 0 kWh.
16. Ieškovės teiginiai, kad ji negalėjo nurodyti ilgesnio laikotarpio nei nuo 2017 m. kovo 30 d., nes neturi prieigos prie UAB „Vilniaus energijos“ duomenų bazės ir ją sudarančių istorinių duomenų ir dokumentų apie jos kaip šilumos tiekėjos veiklos laikotarpį vykdytą šilumos kiekio skirstymą ir mokesčių skaičiavimą, leidžia pritarti atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad ieškovė nesiaiškino aplinkybių apie šilumos energijos vartojimo galimybę iki 2017 m. kovo 30 d. Byloje nėra duomenų, kada skaitikliai įrengti ir kokie rodmenys buvo jų įrengimo metu. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas suteikia galimybę prašyti išreikalauti duomenis, kurių proceso dalyvis pats gauti negali (CPK 199 straipsnis, 135 straipsnio 2 dalis).
17. Atsakovė nesutiko, kad pareiga mokėti atsirado būtent atsakovei. Nesutikimą grindė argumentais, kad įsigytos patalpos buvo be vidinės apdailos; patalpose nebuvo radiatorių, vandens tiekimo prietaisų; siekdama patvirtinti aplinkybes, kad remonto metu tik 2017 m. liepos 3 d. buvo atlikti šildymo sistemos hidrauliniai bandymai, pateikė UAB „Admi“ Defektinį aktą. Teiginius, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu negalėjo suvartoti tokio kiekio šilumos energijos įrodinėjo ir tuo, kad Vilniaus mieste nebuvo tiekiamas šildymas (nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. spalio 5 d.), taip pat pačios ieškovės pateiktais duomenimis apie vėlesnį suvartojamos šilumos kiekį. Pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos atsakovės teiginius įrodytais. Ieškovė apeliaciniame skunde jokių argumentų iš esmės nepasisakė.
18. Apeliacinio skundo argumentai dėl šilumos vartotojų pareigų pateikti duomenis apie savininkų pasikeitimus ir kt., nėra susiję su ginčijamo sprendimo išvadomis, ir juolab nekeičia civiliniame procese nustatytų įrodinėjimo taisyklių. Samprotavimai dėl ieškovės pateiktos UAB „Admi“ pažymos (kad ji gali reikšti, jog UAB „Admi“ netinkamai vykdė savo pareigą laiku deklaruoti Šilumos vartotojams priklausančių skaitiklių parodymus; jog šilumos skaitiklis galėjo būti sugedęs), nelaikytini tinkamu įrodinėjimo pareigos įgyvendinimu ir nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Jadvyga Mardosevič