Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-504-327/2017
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01210-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)

Kauno apygardos teismas
N u t a r T I s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarimo E. A. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
- E. A. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, 2017 m. kovo 27 d. 10 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) (PC „(duomenys neskelbtini)“), leido dirbti nelegaliai R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., virtuvės pagalbine darbuotoja, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su ja nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus, tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
- Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutarimu E. A. pripažino padariusį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 1000 eurų baudą. Teismas sprendė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovas E. A., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojai R. P. prieš jos darbo pradžią įmonėje būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su ja darbo sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos valstybinio socialinio draudimo pradžią, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Leido jai įmonės naudai atlikti faktines darbo funkcijas, nepasirašius darbo sutarties, ką ši ir darė.
- Apeliaciniame skunde E. A. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, įvykis negali būti traktuojamas kaip nelegalus darbas, nes nebuvo nustatyta darbo atlikto darbdavio naudai, nebuvo paklusimo nustatytai darbo organizavimo tvarkai požymių – R. P. įmonės patalpose praleido tiek laiko, kiek ji norėjo, o ne nustatytas darbo valandas, darė taip pat ką ji pageidavo, o ne ką būtų privalėjęs daryti darbuotoja. Tą dieną R. P. nebuvo įsipareigojusi dirbti darbą ir paklusti įmonėje nustatytai tvarkai, o įmonė dar nebuvo įsipareigojusi suteikti jai darbą ir mokėti sulygtą darbo užmokestį, tai įrodo ir R. P. prašymas pamatyti darbo pobūdį ir išbandyti savo galimybes neatlygintinai. Skunde pažymėta, jog 2017 m. kovo 28 d. R. P. nedirbo, ji pradėjo dirbti nuo 2017 m. kovo 29 d. Skunde teigiama, kad patikrinimo metu nebuvo nustatyta nelegalaus darbo įrodymų, o požymiai, kurie galėtų būti įtartini, yra paaiškinti, teismas rėmėsi Darbo inspekcijos pareigūno prielaidomis.
- Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
- E. A. apeliacinis skundas atmetamas.
- Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamasis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
- Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir ginčijama E. A. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. A. padarius administracinį nusižengimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, remdamasis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kuriomis abejoti aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo.
- Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde savo kaltę neigia, tačiau ji įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teisingai įvertino pirmos instancijos teismas. R. P. 2017 m. kovo 28 d. paaiškinime (b. l. 10) nurodė, kad yra atvykusi antrą dieną, vakar (t. y. 2017 m. kovo 27 d.) dirbo virtuvėje: smulkino produktus, prižiūrėjo tvarką darbo vietoje, t. y. nurodė, kad dirbo konkretų darbą. Dirbo iki 18 val., dėl darbo sąlygų tarėsi su G., taigi skundo argumentai, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, nustatydami pažeidimo laiką, rėmėsi prielaidomis, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje taip pat yra R. P. nuotrauka (b. l. 8), iš kurios matyti, kad ji su specialiais darbo drabužiais – kepuraite su įmonės atributika bei prijuoste. Ant prijuostės matyti maisto likučių dėmės, kas patvirtina R. P. paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog ji smulkino maisto produktus. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, iš byloje nustatytų aplinkybių teismui pakanka duomenų daryti išvadą, kad buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų ir pareigų, kurias darbuotoja realiai vykdė nepasirašiusi darbo sutarties, nors tai yra jos akivaizdžios sąlygos. Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai.
- Skunde remiamasi R. P. prašymu pamatyti darbo pobūdį ir išbandyti savo galimybes neatlygintinai, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, joks teisės norminis aktas nenumato galimybės leisti faktiškai atlikti veiksmus, turinčius darbo funkcijų požymių, nesudarius jokios sutarties, šio prašymo atsiradimo byloje aplinkybės taip pat kelia abejonių, kadangi 2017 m. kovo 28 d. šis dokumentas darbo patikrinimą atliekančiam darbo inspektoriui nebuvo pateiktas, pati R. P. nurodė, kad dėl darbo sąlygų tarėsi su G. Bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
- Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl E. A. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, tad pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Viktoras Preikšas