Administracinė byla Nr. eI-859-968/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11164-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas,
dalyvaujant pareiškėjo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atstovei K. A.,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovui M. K.,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei S. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Teismas 2017-12-05 nutartimi (elektroninės bylos Nr. eI-859-968/2018 (toliau – e. byla) 2 t., b. l. 154–155) priėmė pareiškėjo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo (toliau – pareiškėjas, Draudimo bendrovė) patikslintą skundą (e. bylos 2 t., b. l. 133–136), kuriuo prašoma iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija), priteisti 2 089,88 Eur turtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad Draudimo bendrovė ir UADBB „Greco JLT Lietuva“ (toliau – Draudėjas) 2015-12-22 sudarė savanoriškojo draudimo sutartį Nr. 270 0155670 (toliau – Draudimo sutartis), kurios pagrindu apdraudė automobilį Subaru Legacy, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis). Automobilis buvo apgadintas, kai ant jo 2016-01-28 nukrito medžio šaka. Įvykio metu Automobilis stovėjo L. Sapiegos g. 15. Dėl įvykio metu patirtų Automobilio apgadinimų Draudimo bendrovė jo valdytojui išmokėjo 2 089,88 Eur draudimo išmoką ir kreipėsi į Savivaldybę, kuri atsakinga už kilusią žalą, tačiau pastaroji geranoriškai žalos neatlygino. Savivaldybė šiuo atveju privalo atlyginti žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Savivaldybės pareiga organizuoti jos teritorijoje esančių želdynų apsaugą ir stebėseną nustatyta teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Savivaldybė, vykdydama teisės aktais jai pavestas želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos, jų būklės stebėsenos funkcijas, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad įvykio vietos teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad žala sukelta turtui, t. y. apgadintas Automobilis. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad nulūžusi medžio šaka, kuri apgadino Automobilį, buvo apdžiūvusi ir neabejotinai kėlė grėsmę ne tik greta stovinčioms transporto priemonėms, bet ir praeivių saugumui. Nors Savivaldybė turėjo pareigą prižiūrėti savo teritorijoje augančius medžius, o grėsmės atveju juos nukirsti, ji šios pareigos nevykdė. Todėl nei Automobilio savininkas, nei Draudimo bendrovė neturi prisiimti atsakomybės, dėl Savivaldybės neteisėtais veiksmais netinkamai organizuojant želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, sukeltos žalos. Savivaldybė netinkamai vykdė Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi nustatytą pareigą rūpinti tinkama jos teritorijoje esančių želdynų būkle, todėl laiku nepašalino pavojų keliančių medžio šakų.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
3. Atsakovės atstovė Administracija atsiliepime (e. bylos 3 t., b. l. 1–7) su pareiškėjos skundu nesutinka ir pašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:
3.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Savivaldybė nevykdė pareigos inventorizuoti želdinius Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-08 įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių (toliau – Apskaitos taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu yra atliekamas kas dešimt metų, o kitų imperatyvių terminų nėra sustatyta. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ta aplinkybė, kad įvykio metu 2016-01-28 Savivaldybė nebuvo atlikusi būtent L. Sapiegos gatvėje esančio medžio inventorizacijos, liudija Savivaldybei numatytos pareigos nevykdymą. Įvykio vietoje (L. Sapiegos g. 15, Vilniuje) medis, kurio šaka ir nulūžo, yra priskiriamas saugotiniems, vadovaujantis Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3 punkto 7 papunkčiu. Nuo 2008 metų (nuo tada, kai įsigaliojo Želdynų įstatymas ir susiję poįstatyminiai aktai) iki 2016-01-28 Savivaldybė nėra gavusi nei vieno gyventojo skundo, prašymo ar kitokio kreipimosi dėl L. Sapiegos g. 15, Vilniuje, sklype esančių želdinių prastos būklės, galimo pavojaus, keliamų nepatogumų ar kitų aplinkybių, dėl kurių, įvertinus medžio būklę, būtų galima išduoti leidimą tokį medį pašalinti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakyme Nr. D1-87, kuriuo patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas.
3.2. Pareiškėjas nenurodo, kur buvo tiksli medžio augimo vieta, nepateikia jokio plano, kuriame būtų pažymėtas tariamai žalą lėmęs medis, taip pat nėra jokios policijos medžiagos dėl įvykio ir įvykio vietos. Už pareiškėjui kilusią žalą solidariai atsakingi yra Nacionalinė teismų administracija (toliau – NTA) ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), nes būtent šie subjektai įvykio metu buvo žemės sklypo, kuriame augo tariamą žalą sukėlęs medis, valdytojai panaudos teisiniais pagrindais ir, būdami faktiniais žemės sklypo naudotojais, turėjo pareigą rūpintis žemės sklype esančiais želdiniais.
3.3. Administracija nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžio apskaičiavimu ir pagrindimu, pagal pareiškėjo pateiktas UAB „JMA centras“ PVM sąskaitas-faktūras. Žala Automobiliu galėjo atsirasti ir po lūžusios žalos užkritimo ant Automobilio. Nors apie įvykį buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu, tačiau policijos pareigūnai nebuvo atvykę į įvykio vietą, atsakovės atstovai nebuvo kviesti dalyvauti vertinant automobiliui padarytą realią žalą, Automobilis po įvykio nebuvo apžiūrėtas ekspertų.
3.4. Administracija vykdė visas jai teisės aktų numatytas pareigas, susijusias su želdinių priežiūra, todėl jos veiksmai nėra ir negali būti laikomi neteisėtais, negalimas ir priežastinio ryšio tarp Savivaldybės neveikimo ir pareiškėjo atsiradusių nuostolių konstatavimas. Atsakovei civilinė atsakomybė turėtų būti netaikoma, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio nuostatomis, nes žala kilo dėl nenugalimos jėgos, t. y. dėl 2016-01-28 buvusio stipraus vėjo (vėjo greitis siekė 20 m/s), kuris pagal Boforto skalę yra laikomas audra, kuomet lūžta medžių šakos. Bet kuriuo atveju, buvęs stiprus vėjas pripažintinas sąlyga, kuriai esant atsakovė iš dalies atleistina nuo civilinės atsakomybės, žalos atlyginimą sumažinant vienu trečdaliu. Atsakovė prašo teismo įvertinti ir nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą bei vadovautis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, nes Automobilio statymas šalia medžių esant dideliam vėjui vertintinas kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime (e. bylos 2 t., b. l. 158–159) prašo sprendžiant dėl skundo pagrįstumo atsižvelgti į Tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-09-18 raštu Nr. 49PD-665-(14.49.6) pateiktą atsiliepimą (e. bylos 2 t., b. l. 70–74). Nurodo, kad šioje byloje jai nėra pareikšta jokių reikalavimų, pateikė paaiškinimus ir informaciją, susijusią su 10 780 kv. m ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu L. Sapiegos 13 Vilniuje (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, viena jo dalis perduota neatlygintinai naudotis Kultūros paveldo departamentui, kita – NTA. Kadangi Žemės sklypui Administracijos direktorius 2004-12-31 įsakymu Nr. 30-2143 nustatė gamtosaugos apribojimus dėl jame esančių medžių saugojimo ir priežiūros, Savivaldybė ir turėtų pateikti paaiškinimus, kokie konkretūs įpareigojimai kyla iš nustatyto apribojimo saugoti bei prižiūrėti želdinius. Ginčo medis 2016-01-28 įvykio metu augo L. Sapiegos gatvės ribose, o ne Žemės sklype. Tarnybai pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, jos veiklą reglamentuojančių nuostatų įtvirtintą teisinį reguliavimą ir kitus teisės aktus nesuteiktos funkcijos ar įgaliojimai prižiūrėti teritorijoje augančių medžių. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, gali veikti tik neperžengdama turimos kompetencijos ribų.
Teismo posėdyje Tarnybos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
5. Ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Savivaldybės neteisėtų veiksmų, susijusių su netinkama želdinių priežiūra, atlyginimo.
6. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:
6.1. Draudimo bendrovė 2015-12-22 su UADBB „Greco JLT Lietuva“ sudarė Draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-01-01 apdraudė Automobilį, t. y. suteikė draudimą rinkos verte (e. bylos 2 t., b. l. 146–147, 1 t., b. l. 108–115). Draudimo bendrovėje 2016-01-28 užregistruotas Draudėjo pranešimas apie įvykį, kuriame nurodyta, kad 2016-01-28 Automobilis stovėjo šalia gatvės, priešais L. Sapiegos g. 15, Vilniuje, namą, ant stovėjusios transporto priemonės nukrito medžio šakos, sudaužė Automobilio priekinį stiklą, subraižė kapotą, stogą. Įvykis užregistruotas Vilniaus pirmame policijos komisariate, apie jį pranešta 112 telefonu[1].
6.2. Pareiškėjo Transporto žalų skyriaus vadovas V. B. 2016-03-08 patvirtino Išmokos potvarkį Nr. 16/270-0226 (e. bylos 2 t., b. l. 138), kuriuo dėl draudiminio įvykio, įvykusio 2016-01-28 naudos gavėjui UAB „JMA centras“ nutarė išmokėti 2 089,88 Eur išmoką, minėta draudimo išmoka sumokėta 2016-03-08 (e. bylos 2 t., b. l. 140).
6.3. Teismo posėdyje, vykusiame Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-06-28 civilinėje byloje Nr. e2-17518-1012/2017, Draudimo bendrovės iniciatyva liudytoju apklaustas G. B., kuris įvykio metu valdė Automobilį. Apklausos metu liudytojas parodė, kad vakare reikėjo važiuoti į susitikimą, apie 4–5 val. po pietų prie parko L. Sapiegos g. šalia rado stipriai apgadintą Automobilį, šalia augo 3 medžiai. Kadangi reikėjo važiuoti, o Automobiliu naudotis neįmanoma, pasiėmė kitą transporto priemonę. Buvo labai vėjuota diena, dėl įvykio paskambino policijai, tačiau policija atsisakė važiuoti į įvykio vietą, paskambino Draudimo bendrovei, kurios atstovas nurodė užfiksuoti įvykį ir Automobilį. Transporto priemonė buvo labai stipriai apgadinta, ypač stogas. Grįžęs po susitikimo jau sutemus dar kartą padarė nuotraukas. Po atlikto remonto vėliau pastebėjo, kad ne viskas sutaisyta. Patikslino, kad šalia įvykio vietos augo 3 medžiai šalia vienas kito, netoli įėjimo į Sapiegų parką, dabar ten įsikūręs Tech parkas, priešais Sapiegų rūmus. Į pareiškėjo atstovės klausimą, ar prisimena, kas tvarkė audros padarinius, nurodė, kad atėjus prie Automobilio gulėjo stambūs medienos gabalai, tokio dydžio šakų žmogus negalėtų pakelti, tačiau kitą rytą aplinka aptvarkyta, šakos aprinktos. Maždaug po 1–2 savaitės įvykio teritorijoje įmonė genėjo šakas, pastebėjo, kad buvo pjaustomos ir tų medžių šakos, nuo kurių nukrito ir apgadinusi Automobilį šaka. Vėliau, jau prasidėjus vasarai, kai kurie medžiai buvo anuliuoti. Liudytojas prisimena, kad užkritusi buvo pakankamai stora šaka, nepakeliama. Nurodė, kad su Automobiliu nebuvo patekęs į jokį eismo įvykį tą dieną. Atvažiavo į darbą pakankamai anksti ryte, laikotarpiu nuo 6.15 val. iki 7.00 val., paliko Automobilį, pirmoj dienos pusėj automobilio neprireikė. Rytas nebuvo vėjuotas, nesitikėjo, kad kils toks stiprus vėjas. Tiksliai prisimena, kad 18.00 val. buvo suplanuotas susitikimas, į kurį ketino važiuoti Automobiliu. Į atsakovės atstovo klausimą, kada atvyko į įvykio vietą ir ar pastebėjo, matė grėsmę keliančių medžių, liudytojas nurodė, kad atvyko į darbą laikotarpiu nuo 6.15 val. iki 7.00 val., pavojų keliančių medžių nematė, nes įprastai tokie dalykai nesimato, kol medis nelūžęs, Savivaldybė turi tikrinti medžių būklę, o ne praeiviai. Liudytojas parodė, kad, tikėtina, Draudimo bendrovės atstovai nebuvo įvykio vietoje, pats liudytojas yra draudimo brokeris, be to, įvykio aplinkybės aiškios, užfiksuotos. Į teismo klausimą, kokiomis aplinkybėmis ryte atsidūrė įvykio vietoje, liudytojas nurodė, kad jo darbovietės, t. y. UADDB „Greco JLT Lietuva“, biuras įsikūręs L. Sapiegos g. 4-43. Automobilį statė gatvėj, ten, kur buvo laisvos vietos, maždaug 100 m atstumu nuo biuro. Nurodė, kad po audros ir kitų kaimynų automobiliai buvo apgadinti. Po įvykio medžiai buvo pjaustomi 1–2 savaites, juos darbininkai genėjo, rimčiau dirbo vasarą, pjovė medžius, tarp jų nupjovė įvykį sukėlusį medį ir sutvarkė kelmus. Teismui parodė, kad byloje esančios nuotraukos yra jo, t. y. G. B., kurias ir siuntė draudikui. Automobilį į servisą gabeno su technine pagalba, nes tokios būklės Automobilio negalima vairuoti, dužęs priekinis stiklas. Dėl transporto priemonės sugadinimo prisiminė, kad buvo pažeistas dešinės pusės stogas virš keleivio durelių, sudaužytas bagažinės tvirtinimo ant stogo įrenginys, kapotas, priekinės durelės ir stiklas. Automobilis servise suremontuotas griežtai pagal suderintą sąmatą, kurią tikrina Draudimo bendrovė, lygina su padaryta žala transporto priemonei. Savarankiškų prirašymų (t. y. papildomų remonto darbų) sąmatoje negali būti, nes pats valdytojas į Automobilio taisymo procesą nesikiša, jame net nedalyvavo. Į teismo klausimą, ar visi įvykio padariniai buvo pašalinti, ar gerai suremontuotas automobilis, nurodė, kad viskas vyko prieš metus mažiausiai, todėl detalių smulkiai nepamena. Iš esmės nusiskundimų servisui nebuvo. Iš darbdavio jokių priekaištų dėl apgadinto automobilio negalėjo gauti, nes pats įmonės vadovas. Pastebėjo, kad Automobilį remontavęs servisas visgi ne viską sutaisė, bet iš karto po įvykio nepastebėjo defektų ant stogo linkio kairėj pusėj ir užpakalinių durelių padarytų šakų įlenkimų. Kai pamatė Automobilį iš karto po įvykio, buvo krūva medienos, atplaišų, žievių, todėl nebuvo įmanoma smulkesnių apgadinimų pastebėti. Apgadintą automobilį matė kolegos, kaimynai įvykio dieną, galėtų rasti ir nurodyti mačiusius asmenis, jei teismas spręstų, kad tai būtina. Į teismo klausimą, ar liudytojas atkreipė dėmesį į orų prognozę, jeigu buvo vėjuota, ar galėjo tikėtis medžių šakų lūžio, nurodė, kad ryte, kai atvažiavo į įvykio teritoriją, vėjuota nebuvo, stiprūs gūsiai prasidėjo vidurdienį. Teoriškai gal ir buvo galima numatyti, kad gali lūžti medžių šakos, bet teoriškai ir uragano galima tikėtis. Šioje gatvės vietoje buvo galima statyti automobilį prie šaligatvio, gatvėje eismas vienpusis, šaligatvio plotis apie 4–5 plytelės, liudytojo teigimu maždaug 2 metrai. Medžiai augo ne šalia šaligatvio, o dar apie 1 metrą nuo jo, šalia parko tvoros. Bendras atstumas nuo Automobilio iki medžių galėjo būti apie 3 metrus (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 0:50:00 iki 1:05:12).
7. Pareiškėjas prašo iš Savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteisti 2 089,88 Eur turtinę žalą ir procesines palūkanas. Žala, jo nuomone, padaryta Savivaldybei netinkamai prižiūrint jos teritorijoje augančius medžius. Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, su Draudimo bendrovės reikalavimu nesutinka, nurodo tinkamai vykdžiusi įstatymais ir juos įgyvendinančiais poįstatyminiais aktais priskirtas funkcijas, susijusias su želdinių priežiūra bei inventorizacija, ginčija patirtos žalos apskaičiavimą, realumą, nurodo, kad įvykio vieta nebuvo aktualiu metu apžiūrėta policijos pareigūnų, Administracijos atstovų, todėl neįmanoma objektyviai nustatyti Automobilio apgadinimo mąsto. Be to, ginčo medžiai augo Žemės sklype, kurį panaudos teisiniu pagrindu faktiškai valdė kiti subjektai – NTA ir Kultūros paveldo departamentas.
8. Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu pagal CK 6.1015 straipsnį, priteisimo. Minėto straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją) 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011).
9. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017).
10. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas aktualios redakcijos Aplinkos apsaugos įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme, Želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintose Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse (toliau – Taisyklės):
10.1. Aplinkos apsaugos įstatymo (įvykio metu galiojusi akto redakcija) 6 straipsnyje nustatyta, kad valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos (1 dalis); aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos (2 dalis); kiekviena iš šių institucijų atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą (3 dalis). Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.
10.2. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos, viena iš tokių funkcijų – savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (26 punktas).
10.3. Želdynų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-10-01 iki 2017-11-01), kuriame nustatytas Želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valdymas savivaldybės lygmeniu, 10 straipsnyje išvardintos savivaldybės funkcijos šioje srityje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2 punktas); vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas); sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas); išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.
10.4. Taisyklių 1 punkte nustatyta, kad medžių ir krūmų priežiūra apima medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis, be kita ko, privalo vadovautis ir savivaldybės (2 punktas). Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad anksti pavasarį atliekamas sanitarinis ir formuojamasis lajų genėjimas, pašalinant sausas, džiūstančias, pažeistas, nušalusias, nulaužtas šakas ar jų dalis, o atskirais atvejais dėl ligų, kenkėjų, oro taršos ar kitų priežasčių nusilpusius medžius. Medžių priežiūros darbai taip pat apima darbus, kai šalinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiūti stiebai ir šakos; tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, pašalinami (43–44 punktai).
11. Sistemiškai aiškinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Savivaldybė atsakinga už reguliarų jos teritorijoje augančių medžių būklės tikrinimą bei priežiūrą, nepriklausomai nuo žemės, kurioje šie medžiai auga, nuosavybės formos ar valdymo teisinio pagrindo. LVAT, aiškindamas šiam ginčui aktualių teisės aktų nuostatas panašaus pobūdžio bylose nurodęs, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė (žr., pvz., LVAT 2017-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma (žr., pvz., LVAT 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, 2015-04-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015). Atsižvelgiant į tai, Administracijos argumentai, kad už ginčo medžių priežiūrą nagrinėjamu atveju buvo atsakingi faktiniai Žemės sklypo valdytojai, atmestini kaip nepagrįsti.
12. Nagrinėjamu atveju Savivaldybė, būdama atsakinga už jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad L. Sapiegos gatvėje prie Sapiegų parko prieigų (priešais namą, esantį adresu L. Sapiegos g. 15, Vilnius) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Byloje nėra duomenų, kad iki 2016-01-28 buvo inventorizuoti medžiai įvykio teritorijoje bei įvertinta šių medžių būklė. Administracijos atstovas teismo posėdyje, vykusiame 2017-06-28, negalėjo nurodyti tikslesnių aplinkybių dėl medžių inventorizavimo ir su jų būklės vertinimu, priežiūra susijusiais darbais vykdymo visame Antakalnio mikrorajone. Apie vykdytą želdinių inventorizaciją ginčo teritorijoje Administracija duomenų nepateikė teismui kartu su atsiliepimu. Šiame kontekste paminėtina, kad Savivaldybės į bylą pateikti 2016-05-18 ir 2016-06-27 leidimai saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (e. bylos 1 t., b. l. 96, 98) išduoti vėliau, nei 2016-01-28, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Fakto, kad želdinių inventorizacija buvo atlikta L. Sapiegos gatvėje niekaip nepatvirtina į bylą pateikti įrodymai, susiję su inventorizacijos atlikimu Žvėryno seniūnijoje (žr. e. bylos 3 t., b. l. 9–18) Vadinasi, Savivaldybė netinkamai vykdė jai įstatymu priskirtas funkcijas, susijusias su želdinių būklės vertinimu ir savalaike priežiūra. Savivaldybė nesiėmė pakankamų priemonių tam, kad išvengtų žalos dėl medžio lūžimo, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus anksčiau minėtus teisės aktus privalėjo veikti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad žalos kilimą, medžiui užvirtus ant automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai. Taigi Savivaldybė nesiėmė pakankamų priemonių tam, kad išvengtų žalos dėl 2016-01-28 įvykusio medžio lūžimo, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus anksčiau minėtus teisės aktus privalėjo veikti.
13. Administracija teigia, kad apie 2016-01-28 įvykį nebuvo pranešta policijai, policijos pareigūnai nedalyvavo užfiksuojant įvykio detales. Iš Administracijos pateiktų argumentų galima suprasti, kad abejojama paties įvykio, jo aplinkybių realumu, patirtos žalos atsiradimu ir jos dydžio pagrįstumu. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
14. Byloje esantys įrodymai, t. y įvykio nuotraukos (žr., e. bylos 1 t., b. l. 10, 13, 15, 21; 2 t., b. l. 57, 60, 62, 139, 141–143), pranešimas Draudimo bendrovei apie įvykį, liudytojo G. B. parodymai, juos vertinant visų surinktų įrodymų kontekste, patvirtina, kad Automobilis 2016-01-28 stovėjo L. Sapiegos gatvėje, Vilniuje, o stipraus vėjo metu nulūžus ir ant jo užkritus masyviai šakai, buvo stipriai apgadintas. Palyginus liudytojo G. B. apibūdintą Automobilio sugadinimą, kuris, teismo vertinimu, buvo pakankamai nuoseklus ir išsamus, su Automobilio remontą po įvykio atlikusios UAB „JMA centras“ remonto sąmata ir PVM sąskaita-faktūra (e. bylos 2 t., b. l. 145, 149–151), konstatuotina, kad remontas Automobiliui buvo atliktas būtent dėl to, kad jį apgadino užkritusios nulūžę medžių šakos. Teismas neturi pagrindo abejoti nei įvykio realumu, nei tai, kaip buvo apgadintas automobilis. Taip pat rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad pareiškėjas apmokėjo 2 089,88 Eur dėl draudiminio įvykio sugadinto Automobilio remonto išlaidas (e. bylos 2 t., b. l. 140), kas laikytina patirta žala.
15. Byloje nustatyta, kad Draudimo bendrovės patirtų nuostolių dydis – 2 089,88 Eur patvirtintas UAB „JMA centras“ remonto sąmata ir PVM sąskaita-faktūra (e. bylos 2 t., b. l. 145, 149–151). Nors Administracija nesutinka su pareiškėjos nurodytu patirtų nuostolių dydžiu, tačiau nepateikia jokių įrodymų dėl kitokio žalos dydžio apskaičiavimo. Aplinkybė, kad Administracijos atstovai nedalyvavo Automobilio apžiūroje bei vertinant jam padarytą žalą savaime nepaneigia byloje pateiktuose dokumentuose užfiksuoto žalos dydžio. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pateikta pakankamai įrodymų (įskaitant G. B. fotonuotraukas po įvykio) apie Automobiliui padarytos žalos pobūdį ir mastą, o Automobiliui atlikti remonto darbai atitinka jam padarytus pažeidimus.
16. Kritiškai vertintini Savivaldybės argumentai, kad įvykio faktas ir aplinkybės privalėjo būti nustatytos privalomai dalyvaujant policijos pareigūnams. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo dėl draudiminio įvykio, t. y. 2016-01-28 padarytos žalos Automobiliui, tarp pareiškėjo ir Draudėjo, nekilo, įvykio metu buvo apgadintas stovintis Automobilis, duomenų, kad nuketėjo žmonės, nebuvo, todėl, teismo vertinimu, policijos pareigūnų dalyvavimas užfiksuojant įvykio detales nebuvo nei privalomas, nei tikslingas.
17. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėto Savivaldybės neveikimo ir Automobiliui padarytos žalos, užkritus medžio šakai, yra priežastinis ryšys. Savivaldybė teigia, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017-03-30 pažyma Nr. (8.42-10)-B8-688 (e. bylos 3 t., b. l. 34) patvirtina, kad 2016-01-28 nuo 14 val. iki 17 val. didžiausias vėjo greitis siekė 16 m/s, tos pačios paros 20 val. vėjas stiprėjo ir siekė 18 m/s, 23 val. – 20 m/s. Taigi, paros metu, kai galimai ant Automobilio užkrito medžio šaka (16–17 val. liudytojo teigimu jau buvo užkritusi), vėjas nesiekė 20 m/s, o buvo 16 m/s, kas nelaikytina audra. Boforto skalės duomenimis, esant tokio stiprumo vėjui medžiai linguoja, tačiau nėra verčiami, raunami. Iš byloje pateiktos medžiagos (e. bylos 2 t., b. l. 141) matyti, jog aplink augę medžiai išvirtę nebuvo, kas rodo, jog vėjas esant šios bylos faktinėms aplinkybėms negali būti vertinamas kaip nenugalima jėga. Papildomai pažymėtina, jog vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-08 nutartį civilinėje byloje L. Š. v. UAB ,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003, 2010-10-04 nutartį civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010). Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga per se (lot. k. savaime), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-26 nutartį civilinėje byloje B. Š. v. E. I., bylos Nr. 3K-3-381/2012). Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna stiprūs, gūsingi, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Savivaldybė, vykdydama jai teisės aktais numatytas pareigas dėl senų medžių būklės įvertinimo ir, jei reikia, jų pašalinimo, turėtų įvertinti ir šias aplinkybes. Pažymėtina, jog įrodyti nenugalimos jėgos aplinkybes pareiga tenka būtent atsakovei, tačiau ji to nepadarė.
18. Atsakovė prašo teismo įvertinti ir nukentėjusiojo asmens didelį neatsargumą bei vadovautis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, nes Automobilio statymas šalia medžių esant dideliam vėjui vertintinas kaip didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti. Teismas visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinęs, be kita ko, tai, kad Automobilis buvo pastatytas leistinoje vietoje, tai, kad, kaip teigia liudytojas, ryte, kai jis Automobilį pastatė, vėjas nebuvo itin didelis, daro išvadą, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti Automobilį vairavusio asmens didelį neatsargumą.
19. Nors nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti nenugalimos jėgos buvimą ta prasme, kad ši sąlyga negali būti laikoma pagrindine atsiradusių pasekmių priežastimi, tačiau šiuo atveju Vilniuje 2016-01-28 buvusios oro sąlygos (beveik audra) gali būti pripažintos sąlyga, kuriai esant Savivaldybė iš dalies gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės, kaip tai numatyta CK 6.253 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo nurodyta žalos atlyginimo suma, susijusi su Automobilio įvertinimu, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 4 dalies 2 punkto sąlygas. Žalos atlyginimas mažintinas vienu trečdaliu, todėl pareiškėjai priteistina 1 393,25 Eur (2 089,88 Eur/3*2) suma. Pažymėtina, jog analogiškai oro sąlygų įtaką Savivaldybės atsakomybei CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme savo praktikoje vertina ir LVAT (žr. 2012-11-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2758/2012). Teismui, įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo nuo šios LVAT praktikos nukrypti.
20. Atsižvelgiant į išdėstytą, Draudimo bendrovei iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteistinas 1 393,25 Eur turtinės žalos atlyginimas, taip pat tenkintinas Draudimo bendrovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjo ieškinys priimtas, t. y. nagrinėjama byla teisme iškelta, 2017-03-15, todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2017-03-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (žr. LVAT 2015-12-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-920-438/2015).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo (kodas 302677744) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 1 393,25 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt tris eurus ir dvidešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017-03-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Rytis Krasauskas