Civilinė byla Nr. e2A-207-798/2022

                       Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29088-2017-6                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2;                     3.3.1.18.1  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 12 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,DISONA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DISONA“ dėl nepagrįstai sutaupytų lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „GIRANSA“, Vilniaus miesto savivaldybė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus parkai“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „DISONA“ 18 576,41 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. (išsikeldinimo iš patalpų) (toliau – ir ginčo laikotarpis) nemokėdama jokio mokesčio naudojosi ieškovei nuosavybės teise priklausiančiais 170,79 kv. m padidinto ploto kavinės pastatu ir 555,40 kv. m ploto stogine, esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo patalpos).

2.       Atsakovė UAB „DISONA“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė nepraturtėjo ieškovės sąskaita, nes ieškovė neįrodė aplinkybių, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė buvo perdavusi naudoti atsakovei ginčo patalpas ir atsakovė visą ginčo laikotarpį jomis naudojosi.

3.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės nepagrįstai sutaupytas lėšas (negautas pajamas) už ginčo patalpų naudojimą iki atsakovės iškeldinimo. Kasacinis teismas jau yra priteisęs ieškovei iš atsakovės nepagrįstai sutaupytas lėšas dėl atsakovės be teisinio pagrindo naudotų ankstesniu laikotarpiu ginčo patalpų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ iš atsakovės UAB „DISONA“ 18 576,41 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (18 576,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 628,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamam ginčui, todėl ieškovė pagrįstai ir teisėtai reiškia reikalavimą dėl nepagrįstai sutaupytų lėšų priteisimo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. (iki išsikeldinimo iš ginčo patalpų). 

6.       Teismas vertino, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog: a) bylose skiriasi laikotarpis, už kurį prašoma priteisti sutaupytas lėšas, kad nebuvo identifikuotas kavinės pastato padidintas plotas (170,79 kv. m); b) atsakovė ginčo patalpomis nesinaudojo; c) ieškovė neįrodė aplinkybių, kad ji perdavė atsakovei ginčo patalpas, ginčo laikotarpiu ieškovės turtas sumažėjo, o UAB „DISONA“ dėl to praturtėjo, tarp šių veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys, savaime nepaneigia ieškovės argumentų dėl nepagrįstai sutaupytų lėšų bei nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Priešingai, atsakovės nurodytos aplinkybės teisiniu požiūriu nėra reikšmingos nagrinėjamo ginčo kontekste ir nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 konstatuoto fakto, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. 

7.       Teismas, atsižvelgęs į prejudicinę aplinkybę, kad ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti nepagrįstai sutaupytas lėšas tik kitu laikotarpiu už naudojimąsi 170,79 kv. m padidintu kavinės pastato plotu ir 555,40 kv. m ploto stogine, padarė išvadą, kad neidentifikuota konkreti vieta (170,79 kv. m) savaime nepaneigia naudojimosi padidintu kavinės pastato plotu ir nepagrįsto lėšų (nemokėto nuomos mokesčio) sutaupymo fakto.

8.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ginčo laikotarpiu jai nebuvo perduotos ginčo patalpos. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas faktas, kad atsakovė naudojosi ginčo patalpomis ir byloje nenustatyta duomenų, jog ginčo laikotarpiu patalpos buvo grąžintos ieškovei. Byloje nustatyta, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. vykdomuosius raštus Nr. e2-12351-534/2016 dėl UAB „DISONA“ ir UAB „GIRANSA“ iškeldinimo iš UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių patalpų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), skolininkė prašė atidėti priverstinį iškeldinimą, nes ketino išsikelti savanoriškai, o antstolio 2017 m. rugpjūčio 22 d. akte Nr. 0116/17/00808 nurodyta, jog patalpos tuščios. Teismas vertino, kad nurodytos aplinkybės įrodo, jog ginčo patalpos iki jų atlaisvinimo (išsikėlimo) buvo atsakovės žinioje ir, vykdant teismo sprendimą, savanoriškai nebuvo grąžintos (perduotos).

9.       Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog ginčo patalpomis iki 2016 m. sausio 1 d. naudojosi atsakovė, būtent ji (UAB „DISONA“), teigianti, kad ginčo patalpos nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. nebuvo perduotos, turėjo įrodyti, jog ginčo patalpos buvo grąžintos ieškovei. Tačiau šių aplinkybių atsakovė neįrodė.

10.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti nepagrįstai sutaupytas lėšas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. yra pagrįstas ir teisėtas. Objektyvių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, jog atsakovė, vykdant teismo sprendimą, savanoriškai ginčo patalpas grąžino anksčiau, nei buvo surašytas 2017 m. rugpjūčio 22 d. aktas, byloje nenustatyta. Vien tik atsakovės atstovės subjektyvūs samprotavimai, jog teismo sprendimo pagrindu atsakovė buvo teisiškai, bet ne faktiškai priverstinai iškeldinta, taip pat nurodytos aplinkybės dėl žemės mokesčio mokėjimo savaime nepaneigia pirmiau nurodytų aplinkybių dėl savanoriško ginčo patalpų neperdavimo bei ginčo patalpų turėjimo savo žinioje. Be to, atsakovė atsiliepimo į ieškinį 63 punkte nurodė, kad UAB „DISONA“ teisėtai valdo ir naudoja visą pagrindinį pastatą – kavinę, stoginę, lauko kavinę ir inžinerinius statinius pagal subnuomos sutartį. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ji nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. nesinaudojo ginčo patalpomis (jų neturėjo savo žinioje).

11.       Teismas nepasisakė dėl aplinkybių, kad atsakovė ginčo patalpose realiai nevykdė veiklos. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad atsakovė, turėdama savo žinioje ginčo patalpas, jų savanoriškai neperdavė savininkei ir nemokėdama nuomos mokesčio nepagrįstai sutaupė mokėtiną nuomos mokesčio sumą, kurią ieškovė, vadovaudamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės. Tai, kad atsakovė ginčo patalpose veiklos nevykdė ir iš jos negavo pajamų, savaime nepaneigia ieškovės teisės reikalauti nepagrįstai sutaupytų lėšų (nesumokėto nuomos mokesčio) priteisimo, juolab kad patalpos ginčo laikotarpiu ieškovei savanoriškai neperduotos.

12.       Ieškovė, apskaičiuodama atsakovės nepagrįstai sutaupytas lėšas, rėmėsi subnuomos sutartyje šalių sulygta 1,30 Eur (4,50 Lt) už 1 kv. m nuomos kaina. Kadangi atsakovė be pagrindo naudojosi 726,19 kv. m ploto patalpomis (statiniais), todėl per mėnesį nepagrįstai praturtėjo 946,44 Eur suma (726,19 kv. m × 4,5 Lt = 3 267,85 Lt : 3,4528 Eur = 946,44 Eur). Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. (t. y. 19 mėn. ir 22 d.) nepagrįstai praturtėjo 18 676,41 Eur suma (17 982,36 Eur (946,44 Eur × 19 mėn.) + 694,05 Eur (946,44 Eur : 30 d. × 22 d.).

13.       Teismas, įvertinęs ieškovės apskaičiavimus bei atsižvelgęs į tai, kad iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ieškovės nurodytas nepagrįstai sutaupytų lėšų apskaičiavimas kasacinio teismo buvo pripažintas tinkamu, nusprendė, jog ieškovės pateikti nepagrįstai sutaupytų lėšų apskaičiavimai yra teisėti ir pagrįsti, o priešingų įrodymų (kitokių apskaičiavimų) nepateikta.

14.       Dėl kitų atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų teismas nepasisakė, nes dėl jų pasisakė kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 (nepagrįsti atsakovės UAB „DISONA“ argumentai, kad: a) ieškovė prisiėmė riziką dėl subnuomos sutarties 5 punkto įgyvendinimo bei dėl jos vykdymo galimai kilsiančių nuostolių; b) reikalavimai dėl naudojimosi svetimu daiktu atlyginimo spręstini vadovaujantis deliktų teisės normomis; c) dėl netinkamo prejudicinio fakto taikymo sąlygų aiškinimo, nes nuosavybės teisė į UAB „DISONA“ naujai sukurtas patalpas priklauso ieškovei; d) nors nuomos sutartyje nurodytas nuomojamų patalpų plotas yra 255,17 kv. m, tačiau faktiškai UAB „DISONA“ naudojasi 1 965,90 kv. m ploto patalpomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „DISONA“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 13 753,10 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio dalį dėl 13 753,10 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų priteisimo ir priteisti (paskirstyti) bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovė prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

15.1.                      Teismas pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, nes UAB „DISONA“ direktoriui R. K. nesuteikė galimybės pasisakyti ir išdėstyti svarbias, tik jam žinomas faktines aplinkybes apie ginčo patalpų naudojimą ar nenaudojimą ginčo laikotarpiu. R. K. aktyviai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose bei norėjo teisme pasisakyti. Atsakovės atstovė 2021 m. kovo 26 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo posėdį, numatytą 2021 m. kovo 26 d. 13.30 val., dėl atsakovės atstovo R. K. ligos (buvo pateiktas nedarbingumo pažymėjimas). Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino, bylos nagrinėjimą atidėjo 2021 m. balandžio 9 d. 9.30 val. Atsakovės atstovė 2021 m. balandžio 6 d. pateikė teismui prašymą dar kartą atidėti teismo posėdį, nes R. K. dėl sunkios ligos nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas, dėl komplikacijų jis neturėjo objektyvių galimybių dalyvauti paskirtame teismo posėdyje. Teisėjas 2021 m. balandžio 7 d. rezoliucija prašymo atidėti teismo posėdį netenkino, konstatavęs, kad bylos šalys yra atstovaujamos advokatų, todėl UAB „DISONA“ direktoriaus negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje nėra pakankamas pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, 2021 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pakartotinai prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant R. K. galimybę dalyvauti baigiamųjų kalbų metu, tačiau teismas šio prašymo irgi netenkino. Taigi teismas neišklausė atsakovės atstovo, žinančio ir galinčio paaiškinti reikšmingas faktines aplinkybes. Advokatė L. A. gavo iš R. K. pretenzijas dėl teismui pateiktų netikslių faktinių aplinkybių paaiškinimo. Dėl to atsakovės atstovė prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę pasisakyti UAB „DISONA“ atstovui R. K..

15.2.                      Teismas padarė teisės normų, kuriomis reglamentuojami prejudiciniai faktai, aiškinimo ir taikymo klaidas. Prejudicinių faktų taisyklei taikyti reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 konstatuotos faktinės aplinkybės nagrinėjimu atveju negali būti laikomos prejudicinėmis, nes ginčo patalpų naudojimosi laikotarpiai skirtingi, t. y. nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 pasisakė dėl ankstesnio laikotarpio (nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.). 

15.3.                      Ieškovė reikalavimus grindė išimtinai kasacinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 ir nepateikė įrodymų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu (nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d.) naudojosi ginčo patalpomis.

15.4.                      Skundžiame sprendime nepasisakyta dėl atsakovės pateiktų įrodymų ir paaiškinimų. Tai lėmė nepagrįstos sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 13 753,10 Eur, priėmimą. Pirma, nuo 2016 m. sausio 1 d. (nuo ieškovės statybinių medžiagų stoginėje sandėliavimo momento) atsakovė stogine nesinaudojo. Ieškovės ir atsakovės parengtame 2016 m. sausio 15 d. kavinės patalpų apžiūros akte nurodyta, kad patalpų apžiūros metu patalpose jokia veikla nebuvo vykdoma. P. K. (atsakovo atstovas) paaiškino, kad šaltuoju metų laikotarpiu restorano (kavinės) veikla patalpose nėra vykdoma, kavinė veikia tik vasarą, o žiemą patalpos nenaudojamos. Taip pat antstolio D. S. 2016 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog stoginė-lauko kavinė yra vasaros tipo uždengtas nuo kritulių kiemo statinys, suformuotas iš medinių konstrukcijų be išorinių sienų, stogo danga – skaidrus plastikas, grindų danga – betoninės trinkelės; kiemas šiuo metu akivaizdžiai nenaudojamas (veikla nevykdoma). Taigi, nurodyti dokumentai patvirtina aplinkybes, kad ginčo patalpos ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamos ir atsakovė kavinės veiklos nevykdė. Antra, atsakovė pateikė stoginės nuotraukas, iš kurių matyti, kad nuo 2016 m. rudens stogine naudojosi tik ieškovė, t. y. ieškovė stoginėje sandėliavo statybines medžiagas (medines lentas), kurios užėmė visą stoginės patalpų plotą. Šie įrodymai paneigia skundžiamame sprendime padarytą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog stoginės patalpos buvo grąžintos ieškovei. Be to, ieškovė stoginėje sandėliuojamų statybinių medžiagų saugumui užtikrinti papildomai įrengė metalinę tvorą, dėl to atsakovė neteko galimybės prieiti prie stoginės patalpų, taip pat atsakovei buvo apsunkintas patekimas į išnuomotos kavinės patalpas. Trečia, prasidėjus teisiniams ginčams nebuvo objektyvių galimybių tęsti vykdytą kavinės veiklą. Atsakovė pateikė duomenis apie priverstinį veiklos sustabdymą ir ši aplinkybė (UAB „DISONA“ nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sustabdė savo veiklą ir šį faktą išviešino) ieškovei yra žinoma. Tai patvirtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti 2016 m. ir 2017 m. finansinių ataskaitų rinkiniai. Dėl to stoginės patalpos buvo atlaisvintos ir jas pradėjo naudoti ieškovė (sandėliavo statybines medžiagas). 

16.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Vilniaus parkai“ prašo skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu argumentus:

16.1.                      Atsakovė keičia savo raštu nurodytus argumentus dėl ginčo patalpų naudojimo ir valdymo, nes atsiliepime į ieškinį nurodė, jog stogine naudojasi, o apeliaciniame skunde teigia priešingai – ginčo laikotarpiu stogine nesinaudojo. Stoginė buvo valdoma ir naudojama atsakovės visą laiką nuo jos atsiradimo momento. Atsakovė įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12351-534/2016 pagrindu turėjo išsikelti iš ginčo patalpų, vykdymo procese prašė atidėti iškeldinimo veiksmus, tačiau po daugelio pakartotinių raginimų buvo priverstinai iškeldinta 2017 m. rugpjūčio 22 d. Be to, iki šiol stoginėje laikomi UAB „DISONA“ priklausantys daiktai.

16.2.                      Nuomos mokestis už 255,17 kv. m kavinės plotą buvo įskaitomas atsakovei ir ieškovė nuomos mokesčio už šį kavinės plotą byloje nereikalauja. Atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio už 170,79 kv. m padidinto ploto kavinę ir 555,40 kv. m stoginės lauko kavinę. Skundžiamu sprendimu teisingai priteista 18 676,41 Eur nesumokėto mokesčio už iš viso 726,19 kv. m ploto patalpų nuomą.

16.3.                      Rungimosi principas nepažeistas, nes 2019 m. gruodžio 18 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Šiame posėdyje dalyvavo atsakovės direktorius R. K. ir pateikė savo paaiškinimus, pasisakė ir atsakovės atstovė. Atsakovės direktoriaus dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas turėjo teisę nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (dalyvavo advokatė). Atsakovės atstovė neišreiškė prašymo pripažinti UAB „DISONA“ direktoriaus dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, bet siekė atidėti teismo posėdį dėl direktoriaus ligos. Teismas turėjo teisę vertinti šią priežastį (ligą) individualiai.

17.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė prašė skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 13 753,10 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų, palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu motyvus:

17.1.                      Teismas, priešingai nei teigia atsakovė, nustatė, kad ginčo laikotarpiu ginčo patalpos (padidinto ploto kavinė ir stoginė) buvo atsakovės žinioje. Teismas rėmėsi vykdomosios bylos, kurioje buvo priverstinai vykdomas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-12351-534/2016 dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo patalpų, duomenimis: 2017 m. liepos mėn. atsakovė teikė prašymą atidėti priverstinį iškeldinimą ir šis prašymas antstolio buvo tenkintas. Tačiau išsikėlimo iš ginčo patalpų faktas fiksuotas tik 2017 m. rugpjūčio 22 d. Taigi, tiek nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., tiek ginčo laikotarpiu (2016 m. sausio 1 d.–2017 m. rugpjūčio 22 d.) ginčo patalpos (padidinto ploto kavinė ir stoginė) buvo atsakovės žinioje, nes UAB „DISONA“ jas atlaisvino (iškeldinta priverstinai) 2017 m. rugpjūčio 22 d.

17.2.                      Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su atsakovės samprotavimais dėl ginčo patalpų atlaisvinimo 2015 m. rugsėjo 1 d. (nuo kavinės veiklos nevykdymo) ir nuo 2016 m. pradžios ieškovė stoginėje laiko savo daiktus. Šie atsakovės teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nustatytoms byloje dėl iškeldinimo. Atsakovė teikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus, kad savanoriškai įvykdytų teismo sprendimą, t. y. atlaisvintų ginčo patalpas. Skundžiamame sprendime teisingai pažymėta, kad UAB „DISONA“ teisėtai valdo ir naudoja visą pagrindinį pastatą (kavinę, stoginę, lauko kavinę ir inžinerinius statinius), kadangi dėl tokio valdymo ir naudojimo sudaryta subnuomos sutartis.

17.3.                      Teisme nagrinėjama byla iškelta 2017 m. liepos mėn., tačiau pagal koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principus reikalaujama, kad civilinė taika tarp šalių būtų atkurta kuo greičiau. Bylos nagrinėjimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių itin užsitęsė, šalys turėjo galimybių ir pakankamai daug laiko pateikti visus įmanomus argumentus ir atsikirtimus dėl ginčo esmės. Teismas ne kartą tenkino atsakovės prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, priėmė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Galiausiai iš apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kokių konkrečių, teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių atsakovės vadovas neatskleidė savo advokatei ir siekia paaiškinti žodžiu.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

18.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas; savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

19.       Vilniaus miesto valdyba 1999 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 802V „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini)“ leido atsakovei UAB „DISONA“ išnuomoti 255,17 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (kavinę „duomenys neskelbtini)“) atviro konkurso tvarka, nustatant pradinę 9 Lt už 1 kv. m per mėnesį kainą.

20.       Buvo suorganizuotas konkursas dėl negyvenamųjų patalpų nuomos ir UAB „GIRANSA“ pasiūlymas (nuomos mokestis – 4,50 Lt su 18 proc. pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) už 1 kv. m per mėnesį nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos) pripažintas laimėtoju. Vilniaus miesto valdybos 1999 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. 802V pagrindu UAB „Vilniaus parkai“ ir UAB „GIRANSA“ 1999 m. gruodžio 27 d. sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos su investicija į remontą sutartį Nr. 99-12-27 (toliau – ir nuomos sutartis), pagal kurią UAB „Vilniaus parkai“ įsipareigojo nuomos teise perduoti UAB „GIRANSA“ 255,17 kv. m bendrojo ploto negyvenamuosius pastatus ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kavinei atstatyti bei įrengti, mokant nuomos mokestį – 1 148,27 Lt (4,50 Lt × 255,17 kv. m) per mėnesį už nuomojamas patalpas kartu su žemės mokesčiu nuo pastato pridavimo eksploatacijai dienos, iš jų 175,11 Lt PVM. Nuomos sutarties terminas iki 2098 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau kaip iki negyvenamųjų patalpų įtraukimo į privatizavimo programą.

21.       UAB „Vilniaus parkai“ (nuomotoja), UAB „GIRANSA“ (nuomininkė) ir UAB „DISONA“(subnuomininkė) 2000 m. balandžio 28 d. sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų subnuomos su investicija į remontą sutartį Nr. 00-04-28 (toliau – ir subnuomos sutartis), kurios 1 punkte susitarė, kad nuomotoja, vadovaudamasi Vilniaus miesto valdybos 1999 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 802, subnuomoja UAB „DISONA“ negyvenamus pastatus ir patalpas, kurių balansinė vertė 101 497 Lt (Vilniaus m. savivaldybės 1998 m. balandžio 16 d. sprendimas Nr. 715), (duomenys neskelbtini), patalpų inventorizacinis Nr. 13001, kavinei atstatyti ir įrengti, mokant nuomos mokestį, pradėjus patalpų eksploataciją, kuris sudaro po 1 148,27 Lt už mėn. su PVM, subnuomininkė įskaito pagal šią sutartį įmokėtas lėšas, išrašant PVM sąskaitą faktūrą už nuomą ir atliktų darbų vertei įskaitymo sumai.

22.       Taigi, nuomos sutartyje ir subnuomos sutartyje nurodytas (sub)nuomotų negyvenamųjų patalpų plotas sudarė 255,17 kv. m, o nuomos mokestis – po 4,50 Lt su PVM už 1 kv. m (4,50 Lt × 255,17 kv. m = 1 148,27 Lt iš viso nuomos mokesčio per 1 mėn.).

23.       2004 m. buvo atlikta (baigta) pastato rekonstrukcija. Po rekonstrukcijos (2004 m.) patalpų bendras plotas padidėjo. Ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklauso 2 462,36 kv. m bendro ploto nekilnojamasis turtas, kurį sudaro: a) 435,50 kv. m kavinė su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) 555,40 kv. m ploto stoginė-lauko kavinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) 53 kv. m ploto priegrinda, unikalus Nr. 4400-0202-7418; d) 922 kv. m kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir e) 506,00 kv. m pėsčiųjų takas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

24.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1909-866/2018 ieškovės UAB „DISONA“ ieškinio reikalavimas dėl nuosavybės teisių pripažinimo į nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini): 170,79 kv. m pastato-kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 425,96 kv. m bendro ploto; pastatą-stoginę-lauko kavinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 555,40 kv. m bendro ploto; kitus inžinerinius statinius –priegrindą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53 kv. m bendro ploto; kitus inžinerinius statinius –pėsčiųjų taką (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 506 kv. m bendro ploto; kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 922 kv. m bendro ploto, netenkintas. Likusi ieškinio dalis tenkinta – priteista ieškovei iš atsakovės UAB „Vilniaus parkai“ 255 000 Eur turto pagerinimo išlaidų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 19 023,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-433-236/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas, pakeista ir išdėstyta taip: „Priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus parkai“ ieškovei UAB „DISONA“ 215 809,42 Eur turto pagerinimo išlaidų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 10 098,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.“ Likusi sprendimo dalis palikta nepakeista. Iš ieškovės atsakovei priteista 443,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme; iš ieškovės valstybei priteista 2 888 Eur žyminio mokesčio. Grąžinta atsakovei UAB ,,Vilniaus parkai“ 2 849,50 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020 Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis palikta nepakeista; ieškovei UAB „DISONA“ iš atsakovės UAB „Vilniaus parkai“ priteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme; valstybei iš atsakovės priteista 14,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu. 

25.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑12351-534/2016 ieškinys tenkintas – iškeldintos atsakovės UAB „GIRANSA ir UAB „DISONA“ iš ieškovės UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų (patalpų ir statinių), esančių (duomenys neskelbtini): dalies pastato-kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais Nr. 1-13; 1-14; 1-15; 1-16; 1-18; 1-19; 1-20; 1-21; 1-22; 1-23; 1-24; 1-25; 1-26; 1-27; 1-28; 1-29; 1-30; 1-31; 555,40 kv. m pastato- stoginės-lauko kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 53,00 kv. m priegrindos, pažymėtos plane c12, c13, c14 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 922,00 kv. m kiemo aikštelės, pažymėtos plane a1, a2, a3, a4, c1, c3, c4, c6, c7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 506,00 kv. m pėsčiųjų tako, pažymėto plane c2, c5, c8, c11, c9, c10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-65-656/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą pakeitė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies – iškeldinti UAB „GIRANSA ir UAB „DISONA“ iš UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamų daiktų (patalpų ir statinių), (duomenys neskelbtini): dalies pastato-kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais Nr. 1-13; 1-14; 1-15; 1-16; 1-18; 1-19; 1-20; 1-21; 1-22; 1-23; 1-24; 1-25; 1-26; 1-27; 1-28; 1-29; 1-30; 1-31 ir 555,40 kv. m pastato-stoginės-lauko kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“. Likusią ieškinio dalį atmetė.

26.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. išdavė ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ 2017 m. balandžio 18 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-12351-534/2016 dėl iškeldinimo UAB „GIRANSA ir UAB „DISONA“ iš UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų (patalpų ir statinių), (duomenys neskelbtini): dalies pastato – kavinės su pirtimi ir gyvenamaisiais kambariais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)patalpų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų indeksais Nr. 1-13; 1-14; 1-15; 1-16; 1-18; 1-19; 1-20; 1-21; 1-22; 1-23; 1-24; 1-25; 1-26; 1-27; 1-28; 1-29; 1-30; 1-31 ir 555,40 kv. m pastato-stoginės-lauko kavinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

27.       Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑2583‑275/2016 ieškinys tenkintas iš dalies – priteista ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ iš atsakovės UAB „DISONA“ 267 548,34 Eur nuostolių ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2016 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų 4 375 Eur (2 875 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur atstovavimo išlaidų); priteista valstybei iš atsakovės UAB „DISONA“ 16,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kita ieškinio dalis dėl reikalavimų atsakovei UAB „GIRANSA“ atmesta. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-50-196/2017 Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas paliktas nepakeistas; priteista ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ iš atsakovės UAB „DISONA“ 983,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3 523-248/2020 Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas pakeisti – ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ iš atsakovės UAB „DISONA“ priteista suma sumažinta iki 115 064,34 Eur. Panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kita Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimo dalis palikta nepakeista. 

Dėl prašymo bylą nagrinėti teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka

28.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją).

29.       Teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo nagrinėti bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę pasisakyti UAB „DISONA“ atstovui R. K., nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, UAB „DISONA“ vadovas R. K. turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu (dalyvavo 2018 m. sausio 22 d., 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m spalio 29 d. teismo posėdžiuose) arba teikti teismui rašytinius paaiškinimus. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokias faktines aplinkybes bei teisinius argumentus atsakovės atstovas R. K. norėtų asmeniškai nurodyti žodinio proceso metu ir kodėl jų negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme arba apeliaciniame skunde ar savo rašytiniuose paaiškinimuose. Taip pat pažymėtina, kad UAB „DISONA“ atstovė (advokatė) yra pateikusi išsamų apeliacinį skundą, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės ir nurodyti jas grindžiantys įrodymai, o dėl UAB „DISONA“ argumentų yra išsamiai pasisakyta atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kitokių faktinių aplinkybių, negu buvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, nenurodyta, bet teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neįvertinto atsakovės argumentų ir įrodymų, susijusių su dalies ginčo patalpų faktiniu nenaudojimu ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Dėl teisės būti išklausytam, rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principų

30.       Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės UAB „DISONA“ vadovui R. K. pasisakyti (išdėstyti svarbias, tik jam žinomas faktines aplinkybes apie ginčo patalpų (ne)naudojimą ginčo laikotarpiu). Dėl to, pasak atsakovės, buvo pažeista UAB „DISONA“ proceso teisė būti išklausytai (CPK 42 straipsnio 1 dalis), rungimosi bei civilinio proceso šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai).

31.       Teisės į tinkamą procesą principo, įtvirtinto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turinį sudaro nuostatos, įpareigojančios, kad procese turi būti užtikrintas procesinis šalių lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis). Šalių lygiateisiškumo ir teismo proceso rungtyniškumo procesinių principų turinys atskleistinas remiantis EŽTT jurisprudencija, nes šiomis nacionalinėmis procesinėmis priemonėmis įgyvendintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kai sprendžiamas asmens ar asmenų civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas. EŽTT yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (Kress prieš Prancūziją, Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001‑VI). Taigi juo įtvirtinama ir šalių galimybė susipažinti ir pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ar paaiškinimų, turint tikslą paveikti jo sprendimą (Fretté prieš Prancūziją, Nr. 36515/97, § 47, ECHR 2002‑I).

32.       Nagrinėjamu atveju byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Iš LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2019 m. gruodžio 18 d. 9.30 val. 2019 m. gruodžio 18 d. informacinės pažymos duomenimis, šiame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo UAB „DISONA“ atstovai: vadovas R. K. ir advokatė L. A.; protokoline nutartimi nuspręsta iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti į teisminės bylos nagrinėjimo stadiją, šalims nustatytas terminas įrodymams pateikti. Vilniaus apygardos teismo 2019 m gruodžio 20 d. nutartimi byla sustabdyta ir atnaujinta teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi; paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje 2020 m. spalio 29 d. 15.30 val. Iš 2020 m. spalio 29 d. informacinės pažymos nustatyta, kad šiame teismo posėdyje dalyvavo UAB „DISONA“ atstovai: vadovas R. K. ir advokatė L. A.. 2021 m. kovo 17 d. 13.30 val. teismo posėdis perkeltas į 2021 m. kovo 26 d. 13.30 val. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 26 d. gavo UAB „DISONA“ prašymą atidėti teismo posėdį dėl atsakovės atstovo R. K. ligos. Šiame prašyme nurodyta, kad atsakovės direktorius R. K. tiesiogiai žino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjo 2021 m. kovo 26 d. rezoliucija UAB „DISONA“ prašymas tenkintas, teismo posėdis atidėtas 2021 m. balandžio 9 d. 9.30 val. Iš 2021 m. balandžio 9 d. informacinės pažymos nustatyta, kad šiame teismo posėdyje dalyvavo atsakovės UAB „DISONA“ atstovė advokatė L. A.; teismas protokoline nutartimi netenkino atsakovės atstovės prašymo bylos nagrinėjimą atidėti ir baigiamąją kalbą leisti pasakyti R. K.. 2021 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje byla išnagrinėta iš esmės ir sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2021 m. balandžio 29 d. 16.00 val. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. balandžio 14 d. gautas UAB „DISONA“ atstovės advokatės, atsižvelgusios į R. K. pateiktą 2021 m. balandžio 12 d. pranešimą, prašymas dėl vertinimo, kad atsakovė neprivalėjo ir neprivalo perduoti patalpų ieškovei, nes tokia pareiga nenumatyta nei teismo sprendime iškeldinti atsakovę iš dalies ginčo patalpų, nei subnuomos sutartyje. Skundžiamu sprendimu atsisakyta priimti atsakovės UAB „DISONA“ 2021 m. balandžio 14 d. prašymą ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį.

33.       Teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekia, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nevilkinant bylos proceso. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą įvertina teismas ir jas pripažinti svarbiomis teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Taip pat teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2009; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011). Taigi ieškovui ir atsakovui kyla įstatyme įtvirtinta pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį ir tinkamai vykdyti kitus teismo ar įstatyme numatytus nurodymus.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas suteikė UAB „DISONA“ vadovui R. K. protingas galimybes dalyvauti procese sąlygomis, nesukuriančiomis esminės nelygybės, palyginti su kita šalimi, bei rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principų nepažeidė. Nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „DISONA“ interesams atstovauja advokatė. Atsakovės direktoriaus R. K. dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Apie teismo posėdžius (ir apie 2021 m. balandžio 9 d. 9.30 val. teismo posėdį) atsakovės atstovams (vadovui ir advokatei) pranešta tinkamai. Pirmosios instancijos teismui 2021 m. balandžio 6 d. pateiktame prašyme nurodyta, kad R. K. liga tęsiasi ir yra grindžiama tik „Sodros“ „Informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus“, t. y. lentele, kurioje nurodyta, jog UAB „DISONA“ darbuotojui R. K. nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2021 m. balandžio 1–14 dienomis. Atsakovės atstovo liga nedetalizuota ir apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti paaiškinimai, iš kurių būtų galima spręsti, kad R. K. besitęsianti liga turėjo būti laikoma (pripažinta) svarbia priežastimi atsakovės atstovui neatvykti į teismo posėdį. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovės antrojo prašymo atidėti teismo posėdį. Inter alia (be kita ko), atsakovės atstovas R. K. galėjo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teikti teismui rašytinius paaiškinimus dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, atsikirtimus į atsakovės teiginius dėl atitinkamų aplinkybių, faktų ir pan., tačiau tokia procesine teise nesinaudojo.

Dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 13 753,10 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų

35.       Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 ieškovei iš atsakovės priteista 115 064,34 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų už nepagrįstą naudojimąsi ieškovei priklausančiu padidinto ploto kavinės pastatu bei stogine nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės nepagrįstai sutaupytų lėšų už nepagrįstą naudojimąsi ieškovei priklausančiu padidinto ploto kavinės pastatu bei stogine nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. (išsikeldinimo iš ginčo patalpų). Skundžiamu sprendimu ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ iš atsakovės UAB „DISONA“ priteista 18 576,41 Eur 2016 m. sausio 1 d.–2017 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpiu (726,19 kv. m ploto be pagrindo naudoti ginčo patalpos ir statiniai × 4,50 Lt = 3 267,85 Lt : 3,4528 = 946,44 Eur; per ginčo laikotarpį (19 mėn. ir 22 d.) – 946,44 Eur × 19 mėn. + 946,44 Eur : 30 d. × 22 d.). Atsakovė UAB „DISONA“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 13 753,10 Eur (555,40 kv. m stoginės ploto × 4,50 Lt = 2 499,30 Lt : 3,4528 Eur = 723,84 Eur (vieno mėn. nepagrįstai sutaupytų lėšų suma); 723,84 Eur × 19 mėn.) nepagrįstai sutaupytų lėšų. Apeliacinio skundo 7 dalyje nurodyta, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priteistų nepagrįstai sutaupytų lėšų už naudojimąsi kavinės padidinto ploto patalpomis (726,19 kv. m ploto ginčo patalpų ir statinių – 555,40 kv. m ploto stoginės = 170,79 kv. m padidinto ploto kavinės patalpų).

36.       Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 4 823,31 Eur (18 576,41 Eur teismo priteista suma – 13 753,10 Eur ginčijama suma) nepagrįsto praturtėjimo lėšų (už 170,79 kv. m padidinto ploto kavinės patalpų naudojimą be teisėto pagrindo), yra įsiteisėjusi. Pažymėtina, kad UAB „DISONA“ nepateikė teismui įrodymų, kad sumokėjo ieškovei UAB „Vilniaus parkai“ nekvestionuojamą 4 823,31 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų sumą (CPK 178 straipsnis).

37.       Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodyti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

38.        Šiuo atveju atsakovei, teigiančiai, kad ginčo laikotarpiu nenaudojo ir objektyviai negalėjo naudoti ieškovei priklausančių 555,40 kv. m pastato-stoginės-lauko kavinės patalpų, todėl neturi pareigos grąžinti 13 753,10 Eur nepagrįstai sutaupytų lėšų, kilo pareiga šias aplinkybes įrodyti.

39.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad atsakovė pakeitė savo poziciją. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsiliepimo į ieškinį 63 punkte atsakovė nurodė, kad UAB „DISONA“ teisėtai valdo ir naudoja visą pagrindinį pastatą-kavinę, stoginę-lauko kavinę ir inžinerinius statinius, kadangi dėl tokio valdymo ir naudojimo sudaryta subnuomos sutartis, kurios pagrindu egzistuoja ne tik UAB „DISONA“ teisė jį valdyti ir naudoti, bet ir nuosavybės teisė į ginčo patalpas nuo jų sukūrimo (registracijos) dienos (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-192-465/2019, dok. reg. Nr. 290088). 2021 m. gegužės 21 d. apeliaciniame skunde UAB „DISONA“ nurodo priešingai – ginčo laikotarpiu 555,40 kv. m ploto pastatu-stogine-lauko kavine nesinaudojo, nes nevykdė kavinės veiklos ir ieškovė stoginėje laikė savo daiktus, dėl to atsakovė objektyviai negalėjo naudotis stoginės patalpomis.

40.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus UAB „DISONA“ teiginius, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. atsakovė nesinaudojo 555,40 kv. m pastato-stoginės-lauko kavinės patalpomis, nes nuo nurodytos datos bendrovė kavinės veiklos nevykdo. Pirma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑523‑248/2020 ieškovei iš atsakovės priteistos sutaupytos lėšos už be teisinio pagrindo naudojimąsi 555,40 kv. m ploto stogine-lauko kavine nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. (t. y. po 2015 m. rugsėjo 1 d.). Antra, UAB „DISONA“ 2016–2017 metų finansinės atskaitomybės dokumentai parodo atsakovės turto ir įsipareigojimų santykį, veiklos nuostolingumą, tačiau neįrodo aplinkybių, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. (ginčo laikotarpio pradžios) atsakovė faktiškai nesinaudojo 555,40 kv. m pastato-stoginės-lauko kavinės patalpomis ir (arba) jas buvo perdavusi (grąžinusi) ieškovei. Trečia, UAB „DISONA“ nėra pateikusi paaiškinimų ir įrodymų, kad šalys nuo 2016 m. sausio 1 d. laisva valia buvo susitarusios dėl ginčo patalpų (555,40 kv. m) nenaudojimo dėl atsakovės kavinės veiklos nevykdymo, atitinkamai mokesčio už nenaudojamas patalpas nemokėjimo (CPK 178 straipsnis).

41.       Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad 555,40 kv. m pastato-stoginės-lauko kavinės patalpų nenaudojo nuo 2016 m. sausio 1 d. iki priverstinio iškeldinimo, nes nuo 2016 m. rudens ieškovė stoginėje-lauko kavinėje sandėliavo medines lentas (statybines medžiagas), kurių saugumui užtikrinti įrengė metalinę tvorą, dėl to buvo eliminuota atsakovės galimybė patekti į stoginės-kavinės patalpas bei apsukintas patekimas į kavinės patalpas. Pirma, nei atsakovės pateiktose nuotraukose, nei 2016 m. sausio 15 d. kavinės patalpų apžiūros akte, nei antstolio D. S. 2016 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodyta (konstatuota; užfiksuota), jog 555,40 kv. m pastato-stoginės-lauko kavinės patalpos grąžinamos, perduodamos ar paliekamos ieškovei kaip atsakovės nenaudojamos ar objektyviai negalimos naudoti. Pažymėtina ir tai, kad į civilinę bylą Nr. e2A-65-656/2017 (dėl iškeldinimo) buvo pateiktas antstolio D. S. 2016 m. gegužės 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 32-16-434 ir šiuo dokumentu UAB „DISONA“ neįrodinėjo aplinkybių, kad pastatu-stogine-lauko kavine faktiškai nesinaudoja (kavinės veiklos nevykdo ir (arba) ieškovė patalpose laiko savo daiktus), taigi, faktiškai yra išsikėlusi. 

42.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Prejudiciniai faktai, kaip ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią turintys sprendimai, negali būti ginčijami, peržiūrimi, nepriklausomai nuo to, ar keičiasi teismo sudėtis. Teismo sudėties tapatumas tuo atveju, kai pagrįstai remiamasi prejudicine ankstesnio teismo sprendimo galia, nesuponuoja pagrindo konstatuoti teismo (teisėjo) šališkumo, išankstinės nuomonės (nusistatymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).

43.       Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A‑65‑656/2017, kurios dalimi UAB „DISONA“ iškeldinta iš UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančių 555,40 kv. m pastato-stoginės-lauko kavinės patalpų, konstatuota nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė – UAB „DISONA“ ginčo patalpas (ir 555,40 kv. m pastato-stoginės-lauko kavinės patalpas) šiuo metu (t. y. 2017 m. balandžio 7 d.) valdo be jokio teisinio pagrindo ir už jas daug metų nemoka jokio mokesčio. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 yra konstatuota nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė – UAB „DISONA“ nuo 2004 m. atliktos pastato rekonstrukcijos iki iškeldinimo be jokio teisinio pagrindo ir nemokėdama (sub) nuomos mokesčių naudojosi UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausiančiais 1 965,90 kv. m ploto patalpomis ir statiniais.

44.       Taigi, teismo jau nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų, dėl tų pačių teisinių santykių ir to paties ginčo turto objekto, kad UAB „DISONA“ nuo 2004 m. iki 2017 m. balandžio 7 d. valdė 555,40 kv. m pastato-stoginės-lauko kavinės patalpas be jokio teisinio pagrindo ir už jas daug metų nemokėjo jokio mokesčio.

45.       Byloje nustatyta, kad atsakovės prašymu antstolis 2017 m. liepos 18 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0116/17/00806 buvo atidėjęs atsakovės priverstinio iškeldinimo veiksmus iš ieškovei priklausiančių ginčo patalpų (ir 555,40 kv. m ploto patalpų) iki 2017 m. liepos 24 d. Atsakovė geranoriškai neišsikraustė, todėl buvo iškraustyta priverstinai 2017 m. rugpjūčio 22 d. Antstolės I. B. 2019 m. lapkričio 8 d. patvarkyme Nr. S-19-11-49669 nurodyta, kad vykdomoji byla Nr. 0011/18/10100 užbaigta vykdyti visiškai įvykdžius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2‑12351-534/2016. Šiame patvarkyme padarytos žymos dėl UAB „GIRANSA ir UAB „DISONA“ iškeldinimo 2017 m. rugpjūčio 22 d. (žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12351-534/2016 2020 m. sausio 22 d. reg. dok. Nr. 17324).

46.       Apibendrinusi tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia atsakovės UAB „DISONA“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovės teiginys, jog ji nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. nesinaudojo ginčo patalpomis, yra paneigtas, nes ieškovei iš atsakovės jau yra teismo priteistos pagrįstai sutaupytos lėšos už be teisinio pagrindo naudojimąsi 555,40 kv. m ploto stogine-lauko kavine iki 2015 m. gruodžio mėn. Taip pat paneigtas UAB „DISONA“ teiginys, kad nuo 2004 m. be teisėto pagrindo naudotų 555,40 kv. m ploto stoginės-lauko kavinės patalpų nuo 2016 m. sausio 1 d. faktiškai nenaudojo, nes teismo procesiniame sprendime dėl iškeldinimo yra konstatuotas nepagrįstas ginčo patalpų naudojimo faktas 2017 m. balandžio 7 d. Taip pat byloje įrodyta, kad iki 2017 m. liepos 24 d. UAB „DISONA“ nebuvo geranoriškai išsikėlusi iš stoginės-lauko kavinės patalpų iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. (priverstinio iškeldinimo). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo oficialiai perdavusi (grąžinusi) 555,40 kv. m ploto stoginės-lauko kavinės patalpas savininkei UAB „Vilniaus parkai“ (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Taigi, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei nepagrįstai sutaupytas lėšas (13 753,10 Eur), kadangi UAB „Vilniaus parkai“ nuosavybės teise priklausančias 555,40 kv. m ploto pastato-stoginės-lauko kavinės patalpas UAB „DISONA“ nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. valdė be teisinio pagrindo ir nepagrįstai neatlygintinai.

47.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       UAB „DISONA“ apeliacinis skundas netenkintas, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo AB „Swedbank“ 2012 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 7, patvirtinantį 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimą. Iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės pabaigos UAB „Vilniaus parkai“ ir Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, susijusių su advokatų suteikta pagalba.

49.       Apeliacinis skundas netenkintas, todėl ieškovei iš bylą pralaimėjusios atsakovės priteisiama38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus parkai“ (juridinio asmens kodas 120185194) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DISONA“ (juridinio asmens kodas 123637950) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                       Danguolė Martinavičienė

                                                                               Antanas Rudzinskas

                                                                               Alma Urbanavičienė