Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-247-290/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00190-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. ir jo advokato E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       G. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų) bauda už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. liepos 26 d., nepilnamečiai U. T. ir V. S., o nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., nepilnamečiai M. M. ir J. T., nesudarius su jais darbo sutarčių bei nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą, nelegaliai dirbo laiptų šlifavimo darbus. Už darbą jiems buvo pažadėtas 1050 Eur darbo užmokestis. Darbuotojai buvo aprūpinti darbo įrankiais. Darbas vyko darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. B. neužtikrino, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų legaliai, nors turėjo prievolę tai padaryti. Tuo G. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. kovo 19 d. nutarime konstatavo, kad G. B. privalėjo taip organizuoti ir kontroliuoti jo bendrovėje dirbančių darbuotojų ar jo naudai dirbančių asmenų darbą, kad visi asmenys dirbtų nepažeidžiant įstatymų nustatytos įdarbinimo tvarkos, tačiau to nepadarė ir neužtikrino, jog U. T., V. S., M. M. ir J. T. dirbtų legaliai, su jais sudarius darbo sutartis ir pranešus prieš vieną darbo dieną iki jų numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią. Teismas nusprendė, kad tokiais veiksmais G. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, kad jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

3.       Apeliaciniu skundu G. B. ir jo advokatas E. R. prašo panaikinti šį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. B. atžvilgiu nutraukti.

3.1.                       Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamas direktoriaus G. B., vysto nekilnojamojo turto projektą ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė komercinių patalpų nuomos sutartį. Šia sutartimi šalys be kita ko susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai perduodama naudotis bendrojo naudojimo patalpomis - laiptine, kurią nuomininkas turės įsirengti savo lėšomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas yra G. B., kuris tuo pat metu dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininko pareigose. 2019 m. liepos mėnesį jis, turėdamas tikslą UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojimui perduotus laiptus įrengti betoninius (industrinio stiliaus), su pažįstamo asmens rekomenduotu A. T. susitarė dėl laiptų šlifavimo pavyzdžio atlikimo. A. T. darbams atlikti atsivesdavo tai vienus, tai kitus pagalbininkus - jauno amžiaus, kaip vėliau paaiškėjo nepilnamečius, asmenis, kuriuos dažnai dirbti palikdavo vienus. Po kelių darbo dienų paaiškėjo, kad dirbusiems asmenims reikiamo laiptų apdirbimo rezultato dėl įgūdžių stokos pasiekti nepavyks, todėl darbai buvo nutraukti. Nepaisant to, dirbusieji reikalavo, kad už nebaigtus ir nekokybiškai atliktus darbus būtų apmokėta, o nepavykus susitarti dėl atlygio dydžio tarp G. B. ir A. T. bei jo atsivestų asmenų U. T., V. S., M. M. ir J. T. kilo ginčas.

3.2.                      Apeliantas, nesutikdamas su priimtu nutarimu, nurodo, kad teismas šioje byloje turėjo nustatyti faktą, kad tariamai nelegaliai dirbę asmenys pradėjo dirbti realiai. Visgi, šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad nelegalaus darbo faktas realiu laiku ir vietoje būtų užfiksuotas įgaliotų valstybės pareigūnų, o tyrimas dėl nelegalaus darbo pradėtas pačių tariamai nelegaliai dirbusių asmenų iniciatyva. Skunde taip pat pažymima, kad pastate, kuriame tariamai dirbo nepilnamečiai, tuo metu vyko statybos darbai, dirbo iki 100 asmenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius kartu su projekto vadovu M. I. bei rangovais kas savaitę ar dvi dalyvaudavo gamybiniuose susirinkimuose, kurių metu apžiūrėdavo statybvietę, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, kad kas nors statybvietėje būtu matęs esą dvi savaites pilną darbo dieną dirbančius nepilnamečius ar dažnai čia besilankiusį ir darbuose padėjusį A. T.. Atitinkamai ir visi nepilnamečiai, taip pat ir A. T. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nėra matę, jo parodymų davimo metu neatpažino, teismo posėdžių salėje atpažino tik G. B.. Taigi, teismas nenustatė, kokiu būdu jis galėjo objektyviai žinoti apie tariamai daromą pažeidimą, bei kokius konkrečiai veiksmus turėjo padaryti, bet nepadarė, kad būtų užkirstas kelias šiam pažeidimui.

3.3.                      Skunde teigiama, kad šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tariamai statybvietėje dirbę asmenys, jei ir buvo sudarę kokį nors susitarimą, jis nebuvo sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotais atstovais, ir, kad šie tariamai dirbę asmenys akivaizdžiai nebuvo G. B. vadovaujamos įmonės pavaldume. Tuo tarpu G. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, turėjo labai konkrečius, siaurus įgaliojimus veikti įmonės vardu bendraujant su perkamų butų savininkais ir nuomojamų patalpų atstovais. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, ne tik negalėjo spręsti dėl naujų asmenų įdarbinimo, bet ir organizuoti kokius nors statybos darbus.

3.4.                      Skunde taip pat teigiama, kad teismas apskritai nenustatė, kurioje pastato laiptinėje buvo dirbta, nors ši aplinkybė yra viena iš esminių vertinant, kieno naudai buvo atliekami darbai. Liudytojų A. T., U. T., V. S., J. T. ir M. M. teigimu darbai buvo vykdomi kairėje namo pusėje esančioje laiptinėje ir, kad iš šios laiptinės yra galimybė patekti ant stogo, tačiau byloje esančiame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad iš kairėje pusėje esančios namo laiptinės 4 aukšto nėra galimybės patekti ant stogo, o dešinėje pusėje esančioje laiptinėje (į kurią įėjimas yra iš (duomenys neskelbtini)), užlipus į 4 aukštą, yra įrengtas išėjimas ant namo stogo. Kad buvo dirbame dešinėje namo laiptinėje patvirtino ir G. B..

3.5.                      Anot apelianto, pirmos instancijos teismas pažeidė tiek pareigą nustatyti inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių visetą, tiek įrodymų vertinimo taisykles, kadangi neįvertino vieno iš esminiu darbo santykiu požymiu - darbo atlikimo darbdavio naudai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiptų šlifavimo darbai nebuvo reikalingi. Skunde nurodoma, kad visose namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėse yra išklota plytelių danga, išskyrus namo dešinėje pusėje esančioje laiptinėje (į kurią įėjimas yra iš (duomenys neskelbtini)) tarp 3 ir 4 aukštų yra betono danga. Darbų vadovas M. I. jokių asmenų, be plyteles klojusių darbininkų, nematė. Tuo labiau, kad apklaustas M. I. nurodė, kad prieš plytelių klijavimą betoninių laiptų pakopų apdirbinėti nereikia. Kad buvo tartasi tik dėl vienoje laiptinėje esančių laiptų šlifavimo teigė ir byloje liudytoju apklaustas A. T. bei kiti galimai darbus atlikę nepilnamečiai. Dar daugiau, pažymėtina, kad teismas teigdamas, kad M. I. „nurodė, jog jo žiniomis statybos grindų betonavime buvo atliktos nekokybiškai ir teko juos tvarkyti", klaidingai cituoja ir interpretuoja, t. y. sau naudinga linkme iškraipo projekto vadovo M. I. paaiškinimą, kuriame jis iš tikro nurodo, kad „mano žiniomis statytos grindys betonavime 4 aukšte atliktos nekokybiškai ir teko juos tvarkyti". Skunde pažymėta, kad būtent iš 3-io į 4-ą aukštą vedė laiptinė, kuri buvo priskirta nuomininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kurioje ir šiandien yra likę betoniniai (industrinio stiliaus) laiptai. Taigi, projekto vadovas niekada neteigė, kad laiptai buvo įrengti nekokybiškai ir, kad juos teko tvarkyti. Tokiu būdu, byloje surinkti įrodymai ne tik paneigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalingi laiptų šlifavimo darbai, bet ir patvirtina, kad šie darbai buvo reikalingi kitos įmonės interesams. Remiantis šiomis aplinkybėmis, G. B. objektyviai negalėjo žinoti apie galimai vykdomus darbo santykių pažeidimus ir atitinkamai juos sukontroliuoti, todėl jis negalėjo būti už tai baudžiamas. Kartu pažymėtina, kad ir tariamai nelegaliai dirbę asmenys, kreipdamiesi į darbo ginčų komisiją, reikalavimus reiškė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.6.                      Nors skundžiamame nutarime teismas išreiškė abejonę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, tačiau, apeliantų teigimu, jokių oficialių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla būtų buvusi sustabdyta, ar kitaip apribota, priešingai nei teigia teismas, nėra. Posėdžio metu G. B. paaiškino, kad teigdamas, kad veikla yra sustabdyta, jis turėjo omenyje tai, kad įmonė nevykdo jokios veiklos, iš kurios gautų pajamas esamuoju laiku (pajamas planavo gauti pradėjus nuomoti ,,open space“ biurus). Greičiausiai būtent dėl šių aplinkybių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pajamų neturėjo, įmonė negalėjo oficialiai samdyti darbuotojų ir jiems mokėti atlyginimo, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir U. T., V. S., J. T. ir M. M. galimai susiklostė nelegalaus darbo santykiai, o vėliau ir konfliktas dėl neapmokėjimo.

3.7.                      Skunde taip pat teigiama, kad liudytojų parodymų prieštaravimai leidžia daryti išvadas, kad jų parodymai yra nepatikimi, atsižvelgiant į artimus liudytojų ryšius ir suinteresuotumą visus finansinius reikalavimus nukreipti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikėtina iš anksto paruošti ir tarpusavyje suderinti, todėl bylos nagrinėjimo metu ir priimant skundžiamą nutarimą turėjo būti vertinami itin kritiškai.

3.8.                      Apibendrindamas skundo argumentus, G. B. nurodo, kad jis administracinėn atsakomybėn patrauktas yra nepagrįstai, nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi nėra įrodytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių visetas. Jis taip pat nesutinka ir su jam paskirtos baudos dydžiu.

4.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. ir jo atstovo advokato E. R. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6.       Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas G. B. nesutinka, kad yra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, tačiau šiems teiginiams aukštesnės instancijos teismas nepritaria.

7.       Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs G. B. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl G. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

9.       Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. 

10.       Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai išaiškino, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį G. B. buvo surašytas dėl to, kad su darbuotojais U. T., V. S., M. M. ir J. T. nebuvo sudaryta darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Nesutikti su tokia nusižengimo sudėtimi nėra pagrindo.

11.       Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliama versija dėl jo nekaltumo yra ta, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytų asmenų įdarbinti neketino, jų paslaugos G. B. valdomai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo reikalingos, dėl darbų buvo tariamasi ne su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, o su G. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, ir šie darbai buvo atliekami šios įmonės interesams. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai yra paneigti surinkta bylos medžiaga. Liudytojas A. T., apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodė, kad jo sūnus ieškojo darbo, todėl iš statybininkų, dirbusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ statomame objekte, sužinojo, kad statybvietėje reikalingi įvairūs darbuotojai ir gavo G. B. telefono numerį. Priešingai nei teigiama skunde, liudytojas nurodė, kad jis G. B. iškarto pasakė, jog jis dirbti negalės, o dirbs jo sūnus, kuris dar pasikvietė savo bičiulį. Susitikimo metu buvo aptartos darbo detalės, buvo kalbėta, kad bus sudaryta darbo sutartis A. T. arba jo sūnaus vardu. Buvo sutarta, kad bus mokama 10 eurų už laiptą, konkrečios valandos nebuvo sutartos, tačiau buvo sutarta, kad G. B. duos darbo instrumentus. Liudytojas U. T. taip pat patvirtino, kad tėtis jam pasiūlė darbą. Nuvykus į darbo vietą, bendravo su G. B., jis davė nurodymus, ką reikia atlikti. Jiems dirbant su draugu V. S., susitikdavo su G. B., kuris darbus apžiūrėdavo, sakydavo, kad viskas gerai. Padirbus kelias dienas, darbus perdavė M. M. ir J. T., iš kurių vėliau sužinojo, kad jiems reikėjo ne tik šlifuoti laiptus, bet ir juos išlyginti. Jie prašė sumokėti pinigus, tačiau G. B. atsisakė tai daryti. U. T. nurodė, kad jie tarėsi su G. B. dėl to, jog ateis dirbti jų draugai, jis leido draugams užbaigti darbus. Analogiškus parodymus davė ir V. S., J. T. ir M. M..

12.       Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad statybos objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui G. B.. Pirminiame paaiškinime G. B. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra (duomenys neskelbtini), rekonstruoto pastato užsakovas. Pastato laiptų statybos darbus atliko V. S., jis atliko visų laiptų darbus. Laiptus išliejo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o V. S. atliko plytelių klijavimo darbus. Su V. S. yra pasirašęs sutartį. Mažesnę laiptinę klijavo E. T. (1 t., b. l. 40). Projektų vadovas M. I. pirminiame paaiškinime taip pat nurodė, kad objekte statybos darbai vyko nuo 2019 m. gegužės iki rugpjūčio mėnesio. 2019 m. rugpjūtį statybos darbus vykdė vos keli darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašydavo sutartis ir jam perduodavo kontroliuoti įmonės darbus. Jam žinoma, kad statybos grindų betonavime 4 aukšte buvo atliktas nekokybiškai ir teko juos tvarkyti (1 t., b. l. 38).

13.       Atmetant apeliacinio skundo argumentus, kad bylos duomenis nepatvirtina, jog nelegaliai dirbę asmenys pradėjo realiai dirbti, pažymėtina, kad apie darbo pradžią liudija U. T., V. S., M. M., J. T., taip pat, A. T., L. K. paaiškinimai, iš dalies paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko G. B. paaiškinimai, foto nuotraukos, vaizdo įrašai, kuriame matoma, kaip asmenys atlieka laiptų šlifavimo darbus. Priešingai nei teigiama skunde, liudytojų, tame tarpe ir nelegaliai dirbusių asmenų U. T., V. S., M. M., J. T. parodymai yra nuoseklūs viso proceso metu, neprieštaringi, papildantys vieni kitus, neprieštarauja kietiems liudytojų parodymams. Tuo labiau, kad liudytojų parodymai atitinka ir byloje esančių vaizdo įrašų medžiagą. Liudytojų pateiktame vaizdo įraše matoma, jog nepilnamečiai šlifuoja nedidelę laiptinę, kuri yra nestandartinio išplanavimo, laiptų maršo viduryje yra nedidelė aikštelė. Šis vaizdo įrašas sutampa ir su Valstybinės darbo inspekcijos pateiktais vaizdo įrašais, kuriuose matoma, kad filmuojamas namas yra keturių aukštų, kairiau filmuojama laiptinė yra nedidelė aikštelė. Esant šiems įrodymams, aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad byloje yra pilnai įrodyta, jog keturi asmenys atliko laiptų šlifavimo darbus, adresu: (duomenys neskelbtini).

14.       Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepilnamečiai asmenys darbus atliko ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau šie su šiais teiginiais sutikti taip pat nėra pagrindo. Kaip teisingai nurodyta skundžiame nutarime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 metų nevykdo veiklos, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. įmonė darbuotojų neturėjo. Pats G. B., pateikdamas Valstybinei darbo ginčų komisijai paaiškinimą dėl galimai nelegalaus darbo atvejo, nurodė, kad įmonės veikla sustabdyta 2015 m. ir nėra vykdoma (1 t., b. l. 100). Tuo labiau, kad mokesčių mokėtojų registro duomenimis įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima drabužių mažmenine prekyba specializuotose parduotuvėse (1 t., b. l. 156). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį komercinių patalpų išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminėje apklausoje nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. B.. Ir tik apklausus visus liudytojus, G. B. pateikė 2019 m. balandžio 30 d. nuomos sutartį, kuria išnuomojo patalpas su daline apdaila, o nuomininkas įsipareigojo įsirengti patalpas savo lėšomis pagal su nuomotoju suderintas sprendinius (1 t., b. l. 179-192). Techninėse specifikacijose nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja įrengti ir patalpų grindis, tačiau, kaip jau minėta, G. B. pirminiame paaiškinime nurodė, kad šiuos darbus atliko jo įmonės samdytas darbuotojas – G. T. (1 t., b. l. 40). Esant šioms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismo nuomone G. B. teiginiai, jog darbuotojai darbus atliko įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vertinami kritiškai, kaip siekis nepagrįstai administracinę atsakomybė perkelti nuo 2015 metų veiklos nevykdančiai įmonei.

15.       Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Nors nelegaliai dirbę asmenys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. neįvardino kaip asmens, su kuriuo tarėsi dėl įdarbinimo, tačiau būtent jis, kaip įmonės vadovas,  turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, niekam kitam šių funkcijų atlikti nėra pavedęs, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad įmonėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą.

16.       Skunde apeliantas ir jo atstovas taip pat nesutinka ir su skirtos baudos dydžiu, kurią jis laiko neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Apylinkės teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo pobūdį, nelegaliai dirbusių nepilnamečių asmenų skaičių, į tai, kad G. B. buvo baustas administracine tvarka, o jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą baudą, kurios dydį nustatė mažesnį nei vidurkis. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Apygardos teismas, vertindamas G. B. paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nelegaliai dirbo nepilnamečiai, kurie patys kreipėsi į Darbo inspekciją dėl nelegalaus darbo, nes su jais nebuvo atsikaityta; nors šis pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, tačiau kaltę G. B. neigė ir kryptingai siekė išvengti atsakomybės; G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi, šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų skirti mažesnę baudą, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis - nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

n u t a r ė :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir G. B. bei jo advokato E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismo nutar

Teisėjas