Baudžiamoji byla Nr. 2K-464/2014

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00054-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.6.1;

1.2.14.6.2;

1.2.29.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. L. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus ir nuteistosios E. Č. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu G. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį 2600 Lt (20 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus jas apimant, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

E. Č. nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 1820 Lt (14 MGL) dydžio bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Priteista iš G. L. 40 010 Lt, iš E. Č. 2147 Lt UAB „Top Sport“ turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu nuteistosios E. Č. apeliacinis skundas atmestas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendis pakeistas: nuteistajai G. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta 6500 Lt (50 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė 2600 Lt (20 MGL) bauda apėmimo būdu subendrinta su pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausme 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6500 Lt (50 MGL) dydžio bauda.

Pašalintos iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybės, kad G. L. 2010 metų gruodžio 14–16 dienomis pasisavino svetimą 697, 235 bei 562,80 Lt turtą ir bendras pasisavintos sumos dydis sumažintas iki 38 515,20 Lt.

Pašalintos iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybės, kad G. L. 2010 metų gruodžio 14–16 dienomis suklastojo tikrą dokumentą – UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratoriaus vidaus darbo tvarkos taisyklių priede Nr. 4 numatytą lošimo automatų salono apskaitos žurnalą – iškeistų pinigų, lošimo automatų papildymo ir pinigų likučio monetomis ir banknotais apskaitos lapą.

Sumažintas iš G. L. UAB „Top Sport“ priteistos turtinės žalos dydis iki 38 515,20 Lt.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

G. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir suklastojo tikrą dokumentą, t. y. dirbdama UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratore, pagal 2009 m. vasario 23 d. patvirtintų UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratoriaus pareiginių nuostatų 5.5 punktą būdama įgaliota apskaityti lėšas, kontroliuoti ir dokumentuoti materialinius išteklius bei vykdyti jų apsaugą, 2009 m. gegužės 25 d. pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu būdama visiškai materialiai atsakinga už UAB „Top Sport“ priklausančių materialinių vertybių saugumą, tyčia neteisėtai pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, nesilaikydama UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratoriaus vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.3.2 punkto reikalavimų darbo pradžioje ir pabaigoje suskaičiuoti ir pažymėti apskaitos žurnale grynųjų pinigų likutį, 2009 m. lapkričio 1 d.–2010 m. gruodžio 7 d. laikotarpiu UAB „Top Sport“ lošimo automatų salone, esančiame Klaipėdoje, Vingio g. 6, disponuodama lošimo automatų salono seife buvusiu ir apskaitos žurnale (iškeistų pinigų, lošimo automatų papildymo ir pinigų likučio monetomis ir banknotais apskaitos lape) fiksuotu grynųjų pinigų likučiu darbo dienos pradžioje, darbo dienos pabaigoje į seifą perduodama ir apskaitos žurnale fiksuodama ne visą grynųjų pinigų sumą, pasisavino jai patikėtą didelės vertės – 38 515,20 Lt – UAB „Top Sport“ turtą; siekdama nuslėpti UAB „Top Sport“ lėšų pasisavinimą, t. y. įrašydama žinomai melagingus duomenis apie dienos pabaigoje disponuojamus lošimo automatų salono seife buvusius grynųjų pinigų likučius, nurodant mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu ta, kuri likdavo grynuosius pinigus panaudojus per visą dieną, G. L. suklastojo tikrą dokumentą – UAB „Top Sport“ direktoriaus 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. LAS-T-09-02-23 patvirtintų UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratoriaus vidaus darbo tvarkos taisyklių priede Nr. 4 numatytą lošimo automatų salono apskaitos žurnalą – iškeistų pinigų, lošimo automatų papildymo ir pinigų likučio monetomis ir banknotais apskaitos lapą.

E. Č. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, t. y. dirbdama UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratore, einamų pareigų ir 2003 m. gruodžio 2 d. pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus apskaityti pinigus, kontroliuoti ir dokumentuoti materialinius išteklius bei vykdyti jų apsaugą, būdama visiškai materialiai atsakinga už UAB „Top Sport“ priklausančių materialinių vertybių saugumą, tyčia neteisėtai pasinaudodama jai suteiktas įgalinimais, 2010 m. kovo 13 d.–gruodžio 21 d. laikotarpiu UAB „Top Sport“ lošimo automatų salone, esančiame Klaipėdoje, Vingio g. 6, disponuodama lošimo automatų salono seife buvusiu ir apskaitos žurnale (iškeistų pinigų, lošimo automatų papildymo ir pinigų likučio monetomis ir banknotais apskaitos lape) fiksuotu grynųjų pinigų likučiu darbo dienos pradžioje, darbo dienos pabaigoje į seifą perduodama ir lošimų automatų salono apskaitos žurnale fiksuodama ne visą grynųjų pinigų sumą, pasisavino jai patikėtą UAB „Top Sport“ turtą – 2147 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistosios G. L. gynėjas advokatas E. J. Šorius prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos nustatyti tikrąsias bylos faktines aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas ją vykdė tik iš dalies. Teismai, pripažinę nepatikimus bylos duomenis įrodymais, neįvertinę kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, padarė klaidingą išvadą, kad G. L. pasisavino trūkstamas UAB „Top Sport“ lėšas. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas tik todėl, kad G. L. nesugebėjo teismui paaiškinti trūkumų susidarymo priežasties. Nuteistoji nurodo, kad pasisavinti pinigus galėjo bet kuris bendrovės darbuotojas, nes joje nebuvo vedama buhalterinė apskaita, tačiau teismas to nevertino, kaip ir aplinkybių, kad raktus nuo seifo, kuriame buvo laikomi pinigai, turėjo ne tik salono administratorės G. L., E. Č., R. P., bet ir vadybininkai J. E. ir K. S.. G. L., dirbdama UAB „Top Sport“, mokėsi Klaipėdos universitete Pedagogikos fakultete dieniame skyriuje (nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. liepos 8 d.), kur paskaitos vykdavo nuo pirmadienio iki penktadienio dienos metu ir tuo metu ją pavaduodavo bei salone esančiais pinigais disponuodavo vadybininkai J. E. ir K. S.. Pastarieji ir buvo tiesiogiai atsakingi už salono darbą ir tinkamą materialinių vertybių apsaugą. Šias aplinkybes G. L. nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jas patvirtino liudytojai J. E., K. S. ir E. Č..

Gynėjo manymu, teismas, apkaltindamas G. L. nesugebėjimu paaiškinti trūkumų susidarymo priežastį, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes tai turėjo nustatyti ne nuteistoji, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Kasatoriui nesuprantami G. L. darbdavio veiksmai: jei darbdavys būtų vertinęs kiekvieną dieną gaunamus lapus su pinigų sumomis, būtų nesunkiai supratęs, kad lapai pildomi netinkamai, nes, patikrinus bet kurios dienos pinigų judėjimą, akivaizdžiai matyti, jog pinigų likutis darbo dienos pabaigoje ir kitos darbo dienos pradžioje skiriasi. Jei G. L. būtu grobsčiusi bendrovės pinigus, tikrai nebūtų naudojusi tokio primityvaus būdo, tai patvirtina jos aiškinimą, kad į lapus ji rašė tas pinigų sumas, kurias rasdavo salone. Gynėjui neaišku, kodėl bendrovės buhalterinė tarnyba pusantrų metų nesidomėjo apskaitos lapuose esančiais nesutapimais. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai atmetė gynėjo prašymą skirti buhalterinę ekspertizę, nes ji turėtų didelės reikšmės nustatant lėšų trūkumo susidarymo priežastį ir padėtų įvertinti kaltinimų G. L. pagrįstumą bei teisėtumą.

Kasatorius nurodo, kad G. L. kaltę teismas grindė prieštaringais teiginiais: nuosprendyje nurodoma, jog pinigų trūkumai patikrinimo metu nustatyti tik R. L. ir E. Č. darbo metu, tačiau kartu pripažįstama, kad 5000 Lt trūkumas buvo nustatytas ir pas administratorę I. P.. Teismas neįvertino, kad ikiteisminis tyrimas prieš I. P. buvo nutrauktas, nenustačius BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, nors situacija buvo analogiška. Be to, teismas nepagrindė ir tikėtino pinigų pasisavinimo mechanizmo. Taigi G. L. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista vadovaujantis tik prielaidomis, t. y. pažeidžiant BPK 301 straipsnio reikalavimus. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė liudytojų D. G., G. T., J. E., K. S. parodymais, tačiau nepatikrino jų patikimumo. Turėjo būti įvertinta, kad bendrovės direktorius D. G. tinkamai neorganizavo bendrovėje buhalterinės apskaitos, finansininkė G. T. netvarkė buhalterinės apskaitos, o vadybininkai J. E. ir K. S. tiesiogiai nekontroliavo salono darbo. Taip buvo pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įpareigojanti teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pirmosios instancijos teismo neobjektyvų bylos įrodymų vertinimą patvirtina G. L. nepagrįstas nuteisimas už 2010 m. gruodžio 13–15 d. laikotarpį, kurio metu ji nedirbo (ją pavadavo E. Č.); šią klaidą ištaisė apeliacinės instancijos teismas.

Gynėjas teigia, kad G. L. negalėjo būti nuteista ir pagal BK 300 straipsnio l dalį už tikro dokumento – apskaitos žurnalo – suklastojimą. Apskaitos žurnalo, kaip tikro dokumento, byloje nėra, yra tik pačių vadybininkų subraižyti balto popieriaus lapai, kuriuose nenurodytos įrašus padariusių asmenų pavardės ir nėra jokių parašų. Teismas šiuos lapus pavadindamas tikru dokumentu – apskaitos žurnalu – niekaip neargumentavo. Kasatoriaus įsitikinimu, žurnalas turėtų būti suprantamas kaip vientisas, sunumeruotais lapais dokumentas su atsakingų darbuotojų pavardėmis ir parašais. Be to, teismas neįrodė, kad G. L. būtų turėjusi tyčią klaidinti savo darbdavį, įrašydama duomenis į jiems pateikiamus lapus ir taip siekusi nuslėpti kažkieno nusikalstamą veiką.

Teismai tinkamai neįvertino ir to, kad tarp G. L. ir UAB „Top Sport“ buvo susiklostę civiliniai ir darbo teisiniai santykiai. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir  Lietuvos Respublikos K. T. jurisprudenciją baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, kuri taikoma tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Tačiau nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai nukrypo nuo praktikos, savo sprendimuose nepasisakė apie baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimą, nepateikė argumentų, kodėl materialinių vertybių trūkumo susidarymo priežastys ir padariniai negali būti nustatomi civilinės teisės priemonėmis.

Kasaciniu skundu nuteistoji E. Č. prašo panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas šią pareigą įvykdė tik iš dalies. Pirmosios instancijos teismas sutiko su kaltinime pateiktomis veikos aprašymo aplinkybėmis, su tokiu E. Č. atliktų veiksmų teisiniu įvertinimu iš dalies sutiko ir apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje pateikęs iš esmės tokius pačius neišsamius ir neobjektyvius argumentus, kaip ir pirmosios instancijos teismas. Nuteistosios teigimu, byloje yra daug abejonių ir nepaneigtų aplinkybių, patvirtinančių jos, kaip administratorės, nekaltumą. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ji pasisavino UAB „Top Sport“ trūkstamas lėšas ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nes nepašalino byloje esančių abejonių. Nuteistosios įsitikinimu, teismas, pažeisdamas BPK 301 straipsnio reikalavimus, kaltinimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį grindė prielaidomis, t. y. vadovavosi principu, jeigu pinigų trūksta, tai juos pavogė asmuo, kuris nebuvo supažindintas su darbo tvarkos, apskaitos vedimo taisyklėmis. Be to, buvo pažeistos BPK nuostatos, kai teismas pripažino įrodymais bylos duomenis, nepatikrinęs jų patikimumo, ir, darydamas išvadas dėl kasatorės kaltės, nevertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos. Apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas liudytojų D. G., G. T., J. E., K. S. parodymais, neįvertinus, kad D. G. yra UAB „Top Sport“ direktorius, pagal įstatymą privalėjęs tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, G. T. – finansininkė, privalėjusi tvarkyti UAB „Top Sport“ buhalterinę apskaitą, o J. E. ir K. S. – UAB „Top Sport“ vadybininkai, privalėję tiesiogiai kontroliuoti salonų darbą. Šie asmenys, siekdami nuslėpti savo netinkamus veiksmus (tikėtina, ir vagystes), galėjo duoti klaidingus parodymus.

Kasatorė pažymi, kad bendrovėje netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą buvo sudarytos sąlygos pasisavinti pinigus bet kuriam darbuotojui. Teismas nevertino, kad raktus nuo seifo, kuriame buvo laikomi pinigai, turėjo ne tik salono administratorės E. Č., G. L. ir R. P., bet ir vadybininkai J. E. ir K. S., kurie buvo tiesiogiai atsakingi už salono darbą ir tinkamą materialinių vertybių apsaugą. K. S. ir J. E. tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kartu nurodydami ir tai, kad jie pavaduodavo administratores, kai šioms reikėdavo išvykti į paskaitas. Pasak nuteistosios, jeigu darbdavys būtų patikrinęs kiekvieną dieną gaunamus lapus, būtų pastebėjęs, kad jie pildomi netinkamai ir kad pinigų likutis darbo pabaigoje ir kitos dienos darbo pradžioje skiriasi, tačiau bendrovės buhalterinė tarnyba tuo iš karto nesidomėjo. Kasatorė tvirtina, kad apie pinigų neatitikimą kartą buvo pranešusi J. E.. Abiejų instancijų teismai atmetė prašymus skirti buhalterinę ekspertizę, nors ji turėtų didelės reikšmės nustatant lėšų trūkumo susidarymo priežastį bei kaltinimų kasatorei nepagrįstumą ir neteisėtumą.

              Kasatorė nurodo, kad teismas, paneigdamas jos teiginius, jog pinigų trūkumas galėjo atsirasti dėl jos klaidų atliekant pinigines operacijas, neįvertino, kad bendrovėje buvo neefektyvus ir neteisingas lošimo automatų skaitiklių veikimo mechanizmas, kad niekas nemokė pildyti lošimo automatų apskaitos lapų. Nuteistoji įsitikinusi, kad, nesant vieningos lošimo automatų salono veiklos duomenų pildymo sistemos ir darbuotojų apmokymo su ja dirbti, didesnė galimybė darbuotojams suklysti, užmiršti užfiksuoti tikslų pinigų srauto judėjimą. Teismas neanalizavo lošimo automatų skaitiklių duomenų, neįvertino, kad pinigus galėjo pagrobti ir kiti asmenys, žinoję seifo kodą ir galėję reguliuoti pinigų srautus niekam nematant specialiai taip, kad įtarimai kristų ant paprastų darbuotojų. Teismas, nepagrįstai atmesdamas E. Č. paaiškinimus dėl pinigų trūkumo susidarymo, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes ne ji turi nurodyti trūkumų susidarymo priežastį, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai.

Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismai pripažino, jog buvo nustatytas 5000 Lt trūkumas ir pas buvusią administratorę L. P., tačiau visai nevertino, kad esant analogiškai situacijai prieš ją ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Taigi, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas įrodymus įvertinti pagal savo vidini įsitikinimą, pagristą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Taip pat teismai tinkamai neįvertino ir to, kad tarp E. Č. ir UAB „Top Sport“ buvo susiklostę civiliniai ir darbo teisiniai santykiai. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir Lietuvos Respublikos K. T. jurisprudenciją baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Kasatorės manymu, abiejų instancijų teismai nukrypo nuo šios praktikos, nes iš civilinių teisinių santykių kylantys ginčai turi būti sprendžiami pagal civilinės teisės normas. Teismai savo sprendimuose nepasisakė dėl baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistosios G. L. gynėjo ir nuteistosios E. Č. kasacinius skundus atmesti.

Prokuroras nurodo, kad abiejų instancijų teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir esminių BPK pažeidimų nepadarė. Teismų nuosprendžiuose detaliai aprašyti nuteistųjų veiksmai ir argumentuota, kodėl jie atitinka visus joms inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius. Nepagrįsti kasatorių argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, taip pat teiginiai, kad tarp jų ir UAB „Top Sport“ susiklostę santykiai turėtų būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai. Įstatymų leidėjas svetimo turto pasisavinimą priskiria prie nusikalstamų veikų.

Teismai pagrįstai pripažino nuteistąsias G. L. ir E. Č. kaltomis pasisavinus jų žinioje buvusį UAB „Top Sport“ turtą, o G. L. dar ir suklastojus dokumentą. Būdamos lošimų automatų salono administratorėmis, jos disponavo įmonės pinigais (perskaičiuodavo salono seife buvusius pinigų likučius, papildydavo lošimo automatus monetomis ir banknotais) ir buvo už juos materialiai atsakingos. Tai partvirtinta nuteistųjų, liudytojų parodymai, byloje esančios darbo, visiškos materialinės atsakomybės sutartys, pareiginės instrukcijos, vidaus darbo taisyklės, specialisto išvada, kiti bylos įrodymai. Šių įrodymų visumos pagrindu buvo paneigti nuteistųjų teiginiai, kad pinigų trūkumas jų darbo dienomis susidarė dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, lošimų automatų skaitiklių sutrikimų. Specialisto išvada nustatyta, kad trūkumai jų darbo metu susidarydavo sistemingai, tęsėsi ilgą laiką, kad kitų administratorių ar vadybininkų darbo metu pinigų trūkumai nesusidarydavo, nebuvo nustatyti trūkumai ir ankstesnių inventorizacijų metu. Apklausti kaip liudytojai įmonės direktorius D. G. ir buhalterė G. T. parodė, kad buvo naudojami tik nauji, patikrinti ir periodiškai privalomai tikrinami lošimo aparatai, kurių skaitiklių gedimų nebuvo nustatyta.

Prokuroras nurodo, kad G. L. pagrįstai nuteista ir už tikro dokumento suklastojimą, t. y. už UAB „Top Sport“ direktoriaus įsakymu patvirtintų UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratoriaus vidaus darbo tvarkos taisyklių priede Nr. 4 numatyto lošimo automatų salono apskaitos žurnalo – iškeistų pinigų, lošimo automatų papildymo ir pinigų likučio monetomis ir banknotais apskaitos lapo – suklastojimą, jame įrašant žinomai melagingus duomenis apie dienos pabaigoje disponuojamus lošimo automatų salono seife buvusius grynųjų pinigų likučius. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas yra dokumentas, o juo laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Jo pagrindinė funkcija yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą.

UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratoriaus vidaus darbo taisyklių priede Nr. 4 yra nustatyta pinigų apskaitos forma – iškeistų pinigų, lošimo automatų papildymo ir pinigų likučio monetomis ir banknotais apskaitos lapas. Iš tyrimui pateiktų salono administratorių ranka pildytų apskaitos lapų matyti, kad lošimo automatų salone buvo pildomi būtent vidaus darbo taisyklių priede Nr. 4 nustatytos formos apskaitos lapai. Šiuose lapuose buvo fiksuojami pagrindiniai pinigų apskaitos lošimo automatų salone elementai (data, žmonių skaičius, iškeistų banknotų į monetas skaičius, suma, kuria papildytas lošimo automatas, likutis monetomis, likutis banknotais). Iš liudytojų ir nuteistųjų parodymų matyti, kad nurodytuose lapuose esantys duomenys buvo naudojami įmonės buhalterinėje apskaitoje, perduodami įmonės stebėtojui Kaune. Teismai pagrįstai nustatė, jog G. L. suprato, kad jos ir kitų administratorių pildomuose apskaitos lapuose fiksuojami juridinę reikšmę turintys faktai ir kad pateikia neteisingus duomenis, kurie toliau bus naudojami buhalterinėje apskaitoje. Esant tokioms aplinkybėms, G. L. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tikro dokumento suklastojimo.

Nuteistosios G. L. gynėjo advokato E. J. Šoriaus ir nuteistosios E. Č. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bylos įrodymai iš naujo nevertinami, naujos faktinės bylos aplinkybės nenustatinėjamos, skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias bylos aplinkybes. Nuteistosios G. L. gynėjo ir nuteistosios E. Č. paduotų kasacinių skundų teiginiai, kuriais prašoma atsižvelgti į atskirus bylos duomenis ir jų pagrindu daryti kitokias išvadas negu padarė abiejų instancijų teismai, kitaip vertinti bylos įrodymus, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinių skundų teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo

Teisėjų kolegija dėl abiejų kasacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamas G. L. nuteisimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, E. Č. – pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pasisako bendrai, nes jie yra iš esmės analogiški.

Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad G. L. ir E. Č. joms inkriminuotų veikų nepadarė, teismo išvados padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, apkaltinamasis nuosprendis grįstas prielaidomis, priimtas tik todėl, kad šios nesugebėjo teismui paaiškinti trūkumų susidarymo lošimo automatų salone priežasties. Šie kasacinių skundų argumentai nepagrįsti.

Priešingai negu teigiama kasaciniuose skunduose, teismai savo išvadas dėl G. L. ir E. Č. kaltės padarius joms inkriminuotas veikas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį grindė teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustos nuteistosios, liudytojai D. G., G. T., J. E., R. P., A. M., K. S., I. P., išklausyti išvadą pateikusios specialistės V. Lapienienės paaiškinimai, ištirti įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti bylos teisingam išsprendimui reikalingi dokumentai: G. B. (L.) ir E. Č. darbo sutartys su UAB „Top Sport“, šios bendrovės direktoriaus įsakymas, lošimo automatų salono administratoriaus pareiginiai nuostatai, lažybų tarpininko kasininko pareiginė instrukcija, darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais registracijos žurnalas, lošimo automatų salono administratoriaus vidaus darbo tvarkos taisyklės, lažybų tarpininkų darbo organizavimo taisyklės, darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas, inventorizacijos aktai, visiškos materialinės atsakomybės ir individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Šių įrodymų pagrindu teismai nustatė, kad G. L. ir E. Č., dirbdamos UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratorėmis, disponuodamos lošimo automatų salono seife buvusiu ir apskaitos žurnale (iškeistų pinigų, lošimo automatų papildymo ir pinigų likučio monetomis ir banknotais apskaitos lape) fiksuotu grynųjų pinigų likučiu darbo dienos pradžioje, darbo dienos pabaigoje į seifą perduodamos ir apskaitos žurnale fiksuodamos ne visą grynųjų pinigų sumą, tęstiniais veiksmais (G. L. 2009 m. lapkričio 1 d.–2010 m. gruodžio 7 d., o E. Č. 2010 m. kovo 13 d.–gruodžio 21 d. laikotarpiu), veikdamos tiesiogine tyčia, pasisavino joms patikėtą svetimą – UAB „Top Sport“ turtą. Tokiomis aplinkybėmis G. L. pasisavino šiai bendrovei priklausantį didelės vertės 38 515,20 Lt turtą, E. Č. – 2147 Lt. Būdamos lošimo automatų salono administratorėmis, jos disponavo įmonės pinigais (perskaičiuodavo salono seife buvusius pinigų likučius, papildydavo lošimo automatus monetomis ir banknotais) ir buvo už juos materialiai atsakingos.

Remdamiesi išsamia ir visapusiška bylos duomenų analize teismai argumentuotai paneigė G. L. ir E. Č. teiginius, kad lėšų trūkumas jų darbo metu „Top Sport salone galėjo susidaryti dėl netinkamai bendrovėje tvarkomos buhalterinės apskaitos, jas (nuteistąsias) pavaduojančių darbuotojų neteisėtų veiksmų ar netinkamo lošimo automatų skaitiklių rodmenų.

Tai, kad trūkumai lošimo automatų salone atsirado ne dėl UAB „Top Sport“ neteisingai tvarkomos buhalterinės apskaitos ir ne dėl kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų, patvirtina šios bendrovės buhalteriniai dokumentai ir specialisto išvada. Nustatyta, kad sistemingai trūkumai susidarydavo tik nuteistųjų darbo metu (G. L. vos ne kiekvieną jos darbo dieną ir tai tęsėsi daugiau kaip metus, E. Č. – po keletą kartų per mėnesį ir tai tęsėsi ilgiau kaip devynis mėnesius). G. L. trūkumus pirmoji pastebėjo ir bendrovės administracijai pranešė jos bendradarbė R. P., patikrinusi G. L. darytus keturių darbo dienų įrašus. Atlikus bendrovės inventorizaciją ir dokumentų patikrinimą, tai pasitvirtino, kartu buvo nustatyti ir E. Č. darbo metu atsiradę trūkumai. Kitiems šio lošimo automatų salono darbuotojams (R. P., J. E. ir K. S.) pinigų trūkumai nebuvo nustatyti. Metinių inventorizacijų metu trūkumų nebuvo nustatyta nei prieš nuteistosioms pradedant dirbti, nei vėliau po jų atleidimo iš darbo (išskyrus atvejį, kai pinigų grobimu buvo įtarta I. P.). Tai, kad pinigų trūkumas nuteistųjų darbo dienomis susidarydavo ne atsitiktinai, patvirtina bendrovės buhalterės G. T. parodymai ir specialistės V. Lapienienės paaiškinimai teisme, iš kurių matyti, jog buhalterinių dokumentų tyrimo metu kai kuriomis nuteistųjų darbo dienomis nustatytas akivaizdus pinigų perteklius, kuris buvo fiksuojamas kaip atitinkamos darbo dienos perteklius. Abiejų instancijų teismai teisingai sprendė, kad taip buvo daroma siekiant nuslėpti didelės sumos trūkumą. Atsižvelgdami į šią aplinkybę, taip pat į ilgalaikį ir sistemingą trūkumų susidarymo pobūdį, jų maskavimą identišku būdu klastojant pinigų apskaitą, trūkumų nebuvimą kitų darbuotojų darbo metu, teismai padarė pagrįstą išvadą dėl G. L. ir E. Č. kaltės pasisavinus joms patikėtą svetimą turtą. Beje, šiame kontekste buvo įvertinta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistosios nenurodė, jog dirbdamos būtų pasigedusios tam tikrų pinigų sumų ar pastebėjusios pinigų sumų neatitikimą dokumentuose nurodytoms pinigų sumoms ir dėl to būtų reiškusios pretenzijas J. E., K. S., R. P. ar kitiems jas pavadavusiems darbuotojams.

Pasisakant dėl nuteistųjų teiginių, kad viena iš trūkumų susidarymo priežasčių galėjo būti neteisingi lošimo automatų skaitiklių rodmenys, svarbu pažymėti, jog buvo nustatytas ne lošimo aparatuose buvusių pinigų trūkumas, bet pinigų, laikomų salono seife, trūkumas. Taigi lošimo salone susidaręs grynųjų pinigų trūkumas niekaip nesusijęs su lošimo automatais, kurie, pagal bylos duomenis, buvo eksploatuojami tik nauji ir periodiškai metrologiškai patikrinti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas nuteistosioms (G. L. BK 183 straipsnio 2 dalis, E. Č. – BK 183 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai.

Kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė netaikytina, nes tarp nuteistųjų ir UAB „Top Sport“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Pagal nustatytas aplinkybes nuteistosios padarė pavojingas nusikalstamas veikas, uždraustas baudžiamojo įstatymo. Veikos atitinka Baudžiamajame kodekse numatytas nusikaltimų sudėtis, todėl G. L. ir E. Č. pagrįstai pripažintos kaltomis ir nuteistos kriminalinėmis bausmėmis.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistosios G. L. gynėjas, ginčydamas G. L. nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai nurodo, kad lošimo automatų salono administratorių pildomi lapai nėra dokumentai (apskaitos žurnalas), nes jie nesunumeruoti, juose nėra atsakingų darbuotojų pavardžių ir parašų.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į iš esmės analogišką apeliacinio skundo argumentą, konstatavo, kad G. L. pagrįstai nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes ji suklastojo tikrą dokumentą – UAB „Top Sport“ direktoriaus 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. LAS-T-09-02-23 patvirtintų UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratoriaus vidaus darbo tvarkos taisyklių priede Nr. 4  numatyto lošimo automatų salono apskaitos žurnalo iškeistų pinigų, lošimo automatų papildymo ir pinigų likučio monetomis ir banknotais apskaitos lapą, nes kaltinime nurodytu laikotarpiu jame įrašydavo žinomai melagingus duomenis apie darbo dienos pabaigoje disponuojamus lošimo automatų salono seife buvusius grynųjų pinigų likučius, t. y. įrašydavo mažesnę grynųjų pinigų sumą, negu ta, kuri likdavo grynuosius panaudojus per visą dieną. Tokia teismo išvada teisinga ir, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai argumentuota.

Kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas. Dokumentu pripažįstamas kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-19/2014). Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys.

Byloje nustatyta, kad lošimo automatų salone administratorės pildė ne savo nuožiūra parengtus apskaitos lapus, bet UAB „Top Sport“ direktoriaus 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. LAS-T-09-02-23 patvirtintų UAB „Top Sport“ lošimo automatų salono administratoriaus vidaus darbo tvarkos taisyklių priede Nr. 4 nustatytos pinigų apskaitos formos iškeistų pinigų, lošimo automatų papildymo ir pinigų likučio monetomis ir banknotais apskaitos lapus. Būtent tokie lapai buvo pildomi lošimo automatų salone, juose fiksuojant pagrindinę  pinigų apskaitai būtiną informaciją (datą, lankytojų skaičių, iškeistų banknotų į monetas skaičių, sumą, kuria papildytas lošimo automatas, likutį monetomis, likutį banknotais). Šie duomenys buvo perduodami Kaune esančiam bendrovės stebėtojui, segami į lošimo automatų salono apskaitos žurnalą, numeruojami ir naudojami bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Todėl padaryta teisinga išvada, kad lošimo automatų salono apskaitos žurnalas – iškeistų pinigų, lošimo automatų papildymo ir pinigų likučio monetomis ir banknotais apskaitos lapas – yra tikras dokumentas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją.

Teismai, nustatę, kad G. L., siekdama nuslėpti pinigų trūkumą, pinigų apskaitos lape įrašydavo žinomai melagingus duomenis apie dienos pabaigoje disponuojamus lošimo automatų salono seife buvusius grynųjų pinigų likučius, t. y. mažesnę pinigų sumą negu ta, kuri likdavo grynuosius panaudojus per visą dieną, įvertinę tokius jos veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant bei siekiamą rezultatą, pagrįstai sprendė, kad ji veikė tiesiogine tyčia. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad G. L., įrašydama mažesnes pinigų sumas negu likdavo dienos pabaigoje, suprato, jog pateikia neteisingus duomenis, kurie vėliau bus panaudojami bendrovės buhalterinėje apskaitoje, ir norėjo taip veikti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal nustatytas aplinkybes G. L. baudžiamasis įstatymas – BK 300 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, šis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis su padarytais pakeitimais paliktini galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios G. L. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus ir nuteistosios E. Č. kasacinius skundus.

Teisėjai                                                                                                                              Dalia Bajerčiūtė

                                                                                                                                            Aldona Rakauskienė

Vladislovas Ranonis