Civilinė byla Nr. e2A-44-934/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00444-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vilijos Mikuckienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lenkijos įmonės „Tanie taxi Sp. z. o .o.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lenkijos įmonės „Tanie Taxi Sp. z. o. o.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hertransus“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – G. Š. (G. Š.), A. P. (A. P.), „Enssim SP. z. o. o.“ ir „Testa KFT“.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lenkijos įmonės „Tanie taxi Sp. z. o .o.“ (toliau – ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Hertransus“ (toliau – atsakovė) 250 150 Eur skolą, 12,50 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–4, 172–180).

2.       Paaiškino, kad „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“ (toliau – ir Enssim) sutarė, jog pirks, o atsakovė parduos „Mercedes Benz“ transporto priemones (tipas GLB, GLC, GLE). Šiuo pagrindu atsakovė pirkėjai Enssim 2023 m. sausio 13 d. išrašė išankstines PVM sąskaitas–faktūras. Nurodytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, Enssim 2023 m. sausio 13 d. mokėjimo pavedimais atsakovei už įgyjamas transporto priemones sumokėjo 133 010 Eur, „Testa KFT“ už įgyjamą transporto priemonę atsakovei sumokėjo 117 140 Eur, tačiau atsakovė savo prievolės perduoti transporto priemones pagal susitarimą nevykdė ir sutartų transporto priemonių Enssim bei „Testa KFT“ neperdavė.

3.       2023 m. vasario 2 d. „Testa KFT“ ir ieškovė sudarė cesijos (reikalavimo perleidimo) sutartį Nr. 0202/2023, kuria „Testa KFT“ perleido ieškovei reikalavimo teises į „Testa KFT“ skolininkę – atsakovę (Cesijos sutarties Nr. 1 1.1 papunktis). 2023 m. kovo 28 d. Enssim ir ieškovė sudarė cesijos (reikalavimo perleidimo) sutartį Nr. 2803/2023, kuria Enssim perleido ieškovei reikalavimo teises į Enssim skolininkę – atsakovę (cesijos sutarties Nr. 2 1.1 papunktis). Ieškovė pagal cesijos sutartį Nr. 1 perėmė 117 140 Eur reikalavimo teisę, o pagal cesijos sutartį Nr. 2 133 010 Eur reikalavimo teisę į atsakovę.

4.       Siekdama kilusį ginčą išspręsti taikiai, 2023 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl be pagrindo disponuojamų lėšų grąžinimo ieškovei, tačiau iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovė su ieškove tinkamai neatsiskaitė, pozicijos dėl pretenzijoje nurodyto reikalavimo nepateikė.

5.       Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino (1 t., b. l. 64–66). Atsakovė 2024 m. vasario 6 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (1 t., b. l. 82–98). Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi 2024 m. sausio 3 d. sprendimą už akių panaikino ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino (1 t., b. l. 185–188).

6.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – G. Š., A. P., Enssim ir „Testa KFT atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 3 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 21 426,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (9 t., b. l. 177–194). 

8.       Teismas padarė išvadą, kad įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė tiek sandorio sudarymo, tiek jo vykdymo metu dėl visų automobilių pirkimo aplinkybių ir sąlygų bendravo išimtinai tik su A. P. ir G. Š.. „Testa KFT“ ir Enssim siejo nenustatyti tarpusavio ryšiai su A. P. ir G. Š..

9.       Teismas nustatė, kad, nors ieškovė teigia, kad „Testa KFT“ ir Enssim sutarė, jog pirks, o atsakovė parduos „Mercedes Benz“ transporto priemones, tačiau byloje nėra pateikta šį faktą patvirtinančių įrodymų.

10.       2023 m. sausio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis, kurią sudarė atsakovė su G. Š. dėl paslaugų teikimo, patvirtina ne tik tai, kad būtent G. Š. veikė kaip automobilių pirkėjas, bet ir tai, kad jis buvo tiesioginis sutartinių santykių su atsakove dalyvis. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo tarpininkauti ieškant automobilių Vokietijoje, juos perkant, gabenant, registruojant pirkimą, registruojant pardavimą, eksporto dokumentus ir teikiant kitas mokamas paslaugas. Paslaugos gavėjas įsipareigojo pateikti paslaugų teikėjui bendruosius nurodymus dėl paslaugų teikimo ir sumokėti už paslaugas. 

11.       2023 m. sausio 14 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis paneigia ieškovės poziciją, jog faktiniai pirkėjai buvo „Testa KFT“ ar „Enssim Sp. z o. o.“, nes šie asmenys nei sudarė sutarties su atsakove, nei davė jai pavedimų, nei prisiėmė finansinių įsipareigojimų.

12.       Sąskaitose faktūrose esantys duomenys, be kita ko, įrodo, kad pirkėjas yra G. Š., o „Testa KFT“ bei „Enssim Sp. z o. o.“ nurodyti kaip mokėtojai, t. y. trečiosios šalys, vykdžiusios apmokėjimus, tačiau ne kaip pirkimo–pardavimo sandorio šalys. Po šių sąskaitų išrašymo tą pačią dieną (2023 m sausio 13 d.) buvo inicijuoti „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“ mokėjimai atsakovei.

13.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai tikėjo, jog sandoris galios atsakovei jį tinkamai įvykdžius pagal atstovų nurodymus, kas ir buvo faktiškai padaryta. „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“ veiksmai suteikė pagrindą atsakovei pagrįstai manyti, kad G. Š. ir A. P. yra glaudžiai susiję su „Testa KFT“ir „Enssim Sp. z. o. o.“, kad pastarosios žino visas pirkimo sandorio sudarymo aplinkybes ir joms pritaria.

14.       Teismas, palyginęs šalių pateiktas išankstines sąskaitas faktūras, nustatė, kad, nors ieškovės pateiktų sąskaitų bendra suma taip pat sudaro 250 150 Eur, tačiau nesutampa nei atskirų sąskaitų sumos, nei jų paskirstymas tarp „Testa KFT“ ir“ Enssim Sp. z. o. o.“. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus, „Enssim Sp. z. o. o.“ buvo išrašyta viena sąskaita už 78 740 Eur, o „Testa KFT“ – trys sąskaitos, kurių bendra suma – 171 410 Eur. Tačiau atsakovė yra išrašiusi vieną sąskaitą „Testa KFT“ už 117 140 Eur ir tris sąskaitas „Enssim Sp. z. o. o.“, kurių bendra suma – 133 010 Eur. Teismo įvertinimu, ne ieškovės, o atsakovės išrašytose sąskaitose nurodyta kitokia sumų proporciją tarp „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“ atitinka faktinius bendrovės atliktus mokėjimus atsakovei.

15.       Teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros yra nepatikimos dėl jų autentiškumo. Pirmiausia, ieškovės pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos sumos ženkliai nesutampa su faktiškai „Enssim Sp. z. o. o.“ ir „Testa KFT“ atliktais mokėjimais. Be to, minėtose ieškovės sąskaitose faktūrose yra ryškių formalių trūkumų – jose netiksliai arba iš viso nėra nurodytas asmuo, kuris išrašė sąskaitą, kas kelia pagrįstų abejonių dėl dokumentų tikrumo ir jų patikimumo. Tuo tarpu atsakovės pateiktose sąskaitose faktūrose aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodytos trys šalių kategorijos – pardavėjas, pirkėjas ir mokėtojas, o tai atitinka atsakovės nuosekliai nurodytas faktines sandorių sudarymo aplinkybes ir byloje pateiktus kitus įrodymus. Be to, „Enssim Sp. z. o. o.“ ir „Testa KFT“ mokėjimai tiksliai atitinka sumas, nurodytas atsakovės pateiktose sąskaitose faktūrose, o tai pagrindžia jų realumą.

16.       Teismas įvertino, kad atsakovei išrašius trišales išankstines sąskaitas faktūras ir perdavus jas A. P., veikiančiam kartu su G. Š., šie asmenys turėjo perduoti sąskaitas apmokėti „Enssim Sp. z. o. o.“ ir „Testa KFT“, o jas apmokėjus, pripažino, jog yra susipažinusios su trišalėmis sąskaitomis faktūromis ir teisiniuose santykiuose dalyvauja trys subjektai, o „Enssim Sp. z. o. o.“ bei „Testa KFT“ nėra pirkėjai, bet atlieka tik finansavimo (mokėjimo) funkciją.

17.       Teismas nustatė, kad atsakovė, gavusi apmokėjimą automobilių pirkimui ir sudariusi su G. Š. paslaugų teikimo sutartį, sutartį vykdė – dalyvaujant A. P. ir G. Š., ieškojo automobilių, atitinkančių jų nurodytus reikalavimus, susisiekė su atitinkamais šių transporto priemonių pardavėjais, atliko jiems mokėjimo pavedimus, t. y. juos įsigijo savo vardu bei vėliau pargabeno į Lietuvą. Automobiliai buvo įsigyti ir įregistruoti atsakovės vardu, atsakovei per G. Š. ir A. P. buvo perduoti 2023 m. vasario 7 d. „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z.o.o.“ vienašaliai pareiškimai, pasirašyti jų atstovų ir patvirtinti antspaudais. Šiuose pareiškimuose buvo prašoma įskaityti „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z o. o.“ pervestas pinigines lėšas kaip pervestas trečiajam asmeniui – G. Š.. Taip pat buvo sudaryti trišaliai susitarimai tarp „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z.o. o.“, G. Š. ir atsakovės, kuriuose „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z o. o.“ patvirtino, kad jų pervestos lėšos gali būti naudojamos G. Š. poreikiams ir jo naudai. Visos trys šalys šiuose dokumentuose patvirtino savo sutikimą su išdėstytomis sąlygomis. Be to, 2023 m. vasario 15 d.“Enssim Sp. z o. o.“ elektroniniu laišku papildomai patvirtino trišalio susitarimo turinį, žinojimą apie G. Š. bei netiesiogiai pripažino, jog būtent šis yra faktinis pirkėjas, kurio naudai turi būti užskaitytos lėšos ir perduoti automobiliai.

18.       Teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog A. P. ir G. Š. veikė su „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z o. o.“ žinia bei sutikimu, o šios bendrovės neketino tapti ginčo automobilių valdytojomis ar savininkėmis bei aiškiai nurodė, kad tikrasis naudos gavėjas ir pirkėjas yra G. Š.. Transporto priemonės perduotos G. Š.. Atsakovė visas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas G. Š., yra tinkamai deklaravusi. 

19.       Ieškovės argumentai dėl vienašalių pareiškimų ir trišalių susitarimų nepatikimumo atmestini kaip nepagrįsti, kadangi jie su atstovų parašais, antspaudais. Atsakovė neturėjo pagrindo jais abejoti ar laikyti juos suklastotais. Ieškovės pateikti „Enssim Sp. z. o. o.“ direktoriaus Ž. G. (Ž. G.) rašytiniai paaiškinimai vertintini kaip nepatiki, nes jie prieštarauja pačios jo atstovaujamos įmonės pateiktiems rašytiniams dokumentams, kurių autentiškumas iš esmės neginčijamas, be to, jis turi teisinį suinteresuotumą. Teismas nusprendė, kad vienašaliai pareiškimai ir trišaliai susitarimai, turintys visus reikalingus rekvizitus, nenuginčyti, todėl teismas jais vadovaujasi, kaip patvirtinančiais ginčo aplinkybes ir turinčiais teisinių pasekmių.

20.       Teismas padarė išvadą, kad „Enssim Sp. z o. o.“ ir „Testa KFT“ šiame sandoryje veikė tik kaip mokėtojai, pervedę pinigines lėšas atsakovei ne savo, o trečiojo asmens – G. Š. – naudai. Toks teisinis santykis atitinka mokėjimo trečiojo asmens naudai sampratą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio nuostatas. Todėl „Enssim Sp. z o. o.“ ir „Testa KFT nelaikytini nei ginčo automobilių pirkėjais, nei jų savininkais, nei turinčiais kokias nors reikalavimo teises, susijusias su šių transporto priemonių įsigijimu. „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z o. o.“ nebuvo realūs pirkėjai, o tik formaliai dalyvaujantys finansiniai tarpininkai, galimai kažkokiu būdu susiję su A. P., G. Š. ar ieškove.

21.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog gali perduoti transporto priemones G. Š., nes turimi įrodymai – tiek apmokėjimai, tiek dokumentai su atitinkamais parašais bei el. laiškai iš „Enssim Sp. z o. o.“ – leidžia daryti išvadą, kad tiek „Testa KFT“, tiek „Enssim Sp. z o. o.“ žinojo, kam bus perduodamos transporto priemonės, sutiko, kad jų sumokėtos lėšos būtų užskaitytos trečiajam asmeniui G. Š. ir dėl to nereiškė prieštaravimų. Atsakovė, atlikusi tarpininkavimo veiksmus ir užbaigusi šį sandorį, 2023 m. balandžio 3 d. išrašė tarpusavio įsipareigojimų su „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z o. o.“ balansus. Šie dokumentai pašto siuntomis buvo įteikti „Enssim Sp. z. o. o.“. Minėti juridiniai asmenys atsakovei pretenzijų nepateikė, nereikalavo pristatyti automobilių ir nereagavo į atsakovės siųstus balansus. Šie balanso dokumentai atitinka susitarimą, kad automobilių sąskaitas apmoka „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“, ir juose aiškiai nurodyta, jog įsipareigojimų vykdymas jau yra užbaigtas. Tai leidžia pagrįstai abejoti „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z o. o.“ ketinimu faktiškai įsigyti turtą.

22.       Teismas konstatavo, kad atsakovė tinkamai ir visiškai įvykdė jai tenkančias prievoles, kurios laikytinos pasibaigusiomis dėl tinkamo įvykdymo (CK 6.123 straipsnis).Atsakovė, gavusi iš „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“ piniginius pervedimus, įvykdė visus sutartus veiksmus – nupirko transporto priemones ir perdavė jas pirkėjui G. Š.. Už šią tarpininkavimo paslaugą atsakovė gavo sutartą atlygį. Jei ieškovė, perėmusi „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“ reikalavimų teises, nori susigrąžinti tai, ką sumokėjo, ji savo reikalavimą turi teisę reikšti G. Š..

23.       Teismas nusprendė, kad šioje byloje netaikytinas tariamo atstovavimo institutas, nes atsakovė, remdamasi turimais dokumentais, mokėjimais ir susirašinėjimu, vykdė aiškiai apibrėžtą tarpininkavimo funkciją, organizuodama transporto priemonių įsigijimą G. Š. naudai. Byloje nenustatyta ir neįrodyta, jog tarp G. Š. ir A. P. bei „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z o. o.“ būtų susiklostę atstovavimo teisiniai santykiai. Nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp atsakovės ir „Testa KFT“ ar „Enssim Sp. z o. o.“ būtų susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl argumentai, grindžiami tariamu atstovavimu, laikytini nepagrįstais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24.       Ieškovė Lenkijos įmonės „Tanie taxi Sp. z. o .o.“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (10 t., b. l. 1–17). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

24.1.                      Teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, ignoruodamas byloje nustatytą faktinių aplinkybių visetą, vadovaudamasis atsakovės pateiktais suklastotais dokumentais.

24.2.                      Tretieji asmenys „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. ?.“ sutarė, jog pirks, o atsakovė parduos „Mercedes Benz“ transporto priemones. Šiuo pagrindu atsakovė pirkėjai „Enssim Sp. z. o. o.“ išrašė išankstines PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu „Enssim Sp. z. o. o.“ atsakovei už įgyjamas transporto priemones sumokėjo 133 010 Eur, „Testa KFT“ atsakovei sumokėjo 117 140 Eur. Tačiau atsakovė neįvykdė savo prievolės perduoti transporto priemones.

24.3.                      Atsakovė nepateikė atsakymo į ieškovės 2023 m. rugpjūčio 18 d. pretenzijas ir ieškinį, nors minėtus dokumentus gavo kartu su įrodymais, patvirtinančiais ieškovės teises teikti reikalavimus dėl skolos. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kritiškai, nes pretenzijos ir ieškinio pateikimo metu atsakovės pateiktų susitarimų bei pareiškimų, sudarytų tarp trečiųjų asmenų „Enssim SP.z. o. o.“, „Testa KFT“, G. Š. ir A. P., neegzistavo, šie dokumentai buvo suklastoti po ieškovės ieškinio pateikimo teismui.

24.4.                      Teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių: ar tretieji asmenys „Enssim SP. z. o. o.“, „Testa KFT“, G. Š. ir A. P. sudarė atsakovo pateiktus sandorius ir pareiškimus dėl tarpininkavimo, gaunant pirkėjos lėšas, skirtus automobilių įsigijimui ir įsigytų automobilių perdavimo tretiems asmenims G. Š. ir A. P..

24.5.                      „Enssim SP. z. o. o.“, „Testa KFT“, G. Š. ir A. P. į bylą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti tik formaliai. Byloje nėra įrodymų, kad šie asmenys buvo tinkamai informuoti apie šios bylos procesą. Nėra gauti šių trečiųjų asmenų atsiliepimai į ieškovės ieškinį ir t.t. Tokia situacija šiurkščiai pažeidžia ieškovės, kaip nukentėjusios šalies, teises ir teisėtus interesus.

24.6.                      Teismas visiškai nepasisakė dėl Rusijos Federacijos įstatymų taikymo konkrečiame ginče. Teismas nenustatė, kokiomis sąlygomis buvo sudaryti trečiųjų asmenų susitarimai ir pareiškimai tarp „Enssim SP. z. o. o.“, „Testa KFT“, G. Š. ir A. P., taip pat tai, kaip buvo vykdomas tariamų atstovų G. Š. ir A. P. patikrinimas, ar toks patikrinimas apskritai egzistavo.

24.7.                      Byloje esantys įrodymai nesuteikė teismui pagrindo teigti, kad atsakovė negalėjo numatyti bei išvengti žalos atsiradimo ieškovei. Priešingai nei nurodyta apskųstame sprendime, konkrečioje byloje yra visi įrodymai, pagrindžiantis faktą, kad atsakovė neužtikrino jai patikėtų automobilių saugumo ir nebuvo pakankamai atidi, apdairi bei rūpestinga, kiek tai buvo būtina, vykdant sutartinius įsipareigojimus.

25.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (10 t., b. l. 23–48). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1.                      Ieškovė nepagrindė sprendimo nepagrįstumo iš esmės, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Apeliantė, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301, 306 ir 320 straipsniais, turėjo nurodyti argumentus, paneigiančius sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyti argumentai, kurie paneigtų apskųsto teismo sprendimo 61, 62, 63, 71, 77, 79 ir kituose punktuose nurodytus motyvus.

25.2.                      Apeliantė iš esmės atkartoja poziciją, kuri buvo nurodyta ieškinyje, tačiau nenurodo, koks susitarimas buvo, koks yra (buvo) jo turinys, kaip dėl jo buvo susitarta ir susiderėta, kas tokį susitarimą sudarė, kada ir kokiomis sąlygomis. Apeliantė nepateikė argumentų, kaip kitaip teismas sprendime privalėjo vertinti byloje esančius įrodymus ir kokios išvados privalėjo padaryti. 

25.3.                      Apeliantė tik deklaratyviai teigia apie teismo šališkumą, tačiau nenurodo konkrečių teismo šališkumo pavyzdžių, o iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau jo nepagrindžia.

25.4.                      Apeliantė deklaratyviai teigia, jog pareiškimai ir trišaliai susitarimai suklastoti, o tuo metu, kai ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu, t. y. pretenzija ir pirminiu ieškiniu, pareiškimai ir trišaliai susitarimai neegzistavo, jie buvo suklastoti po ieškinio pateikimo, teismas juos netinkamai įvertino, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, tačiau šių savo teiginių nepagrindė.

25.5.                      Apeliantės teiginiai dėl pareiškimų ir trišalių susitarimų suklastojimo yra neįrodyti. Teismas tinkamai ir laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylos medžiagą, išsamiai nagrinėjo ir tyrė ją, pagrįstai pareiškimus ir trišalius susitarimus vertino kaip patvirtinančius ginčo aplinkybes ir turinčius teisinių pasekmių. 

25.6.                      „Testa KFT“ir „Enssim Sp. z. o. o.“ apie pareiškimus ir trišalius susitarimus žinojo iki reikalavimo teisių ieškovei perleidimo ir šios bylos inicijavimo: 1) „Enssim Sp. z. o. o.“ atliko mokėjimus už transporto priemones pagal atsakovės išrašytas išankstines PVM sąskaitas–faktūras, kuriose atsakovė buvo nurodyta pardavėja, G. Š. – pirkėju, o minėti tretieji asmenys – mokėtojais, ir tokiu būdu patvirtino savo žinojimą apie tokį trišalį susitarimą; 2) atsižvelgiant į tai, kad būtent G. Š. buvo sutartinių santykių su atsakove šalis ir faktiškas paslaugų gavėjas bei automobilių pirkėjas, tai nuosekliai atitinka ir atsakovės pateiktų sąskaitų faktūrų turinį bei jose nurodytą bendrą pirkimų kainą; 3) tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl išankstinių sąskaitų faktūrų, nes ieškovė į bylą pateikė vienas – dvišales PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė kitas – trišales. Dėl šalių pateiktų PVM sąskaitų–faktūrų nepatikimumo teismas išsamiai pasisakė Sprendimo 64–70 punktuose. Atsakovės išrašytų išankstinių PVM sąskaitų turinys pagrindžia pareiškimų bei trišalių susitarimų tikrumą. 2023 m. vasario 15 d. „Enssim Sp. z. o. o.“ el. laišku buvo patvirtintas trišalio susitarimo turinys.

25.7.                      Priešingai nei nurodo apeliantė, tretieji asmenys į bylą buvo įtraukti pagrįstai ir apie bylą buvo informuoti tinkamai, o tai, kad jie nepasinaudojo teise dalyvauti procese, negali būti laikoma ieškovės teisių ir interesų pažeidimu. Tretieji asmenys neturi pareigos teikti procesinių dokumentų byloje ir kitais būdais aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjime, jie turi tik tokią teisę. Teismas informavimo pareigą vykdė tinkamai, dėjo pastangas ir ėmėsi įvairių priemonių tinkamai informuoti trečiuosius asmenis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nė karto nenurodė, kad procesas negali vykti dėl kokių nors tariamų teismo atliktų proceso teisės normų pažeidimų.

25.8.                      Apeliantė nurodo naujas ir neaiškias aplinkybes, kurios neturi būti nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Teigia, esą teismas turėjo pasisakyti dėl Rusijos Federacijos įstatymų taikymo konkrečiame ginče, tačiau bylos nagrinėjimo metu šis klausimas nebuvo keliamas, atsakovei nesuprantama, apie kokį ieškovės ir atsakovės sudarytą sandorį dėl krovinio pervežimo apeliantė užsimena, grįsdamas šį argumentą – tokių duomenų byloje nėra, atsakovės ir ieškovės niekada nesiejo sutartiniai santykiai; 2) apeliantė teigia, kad atsakovė atsakinga už žalos ieškovei atsiradimą, nes neužtikrino jai patikėtų transporto priemonių saugumo, tačiau neargumentavo bylos nagrinėjimo metu, jog transporto priemonės atsakovei buvo patikėtos ir ji turėjo jų atžvilgiu atitinkamas pareigas, kurias esą pažeidė ir dėl jo ieškovei buvo padaryta žala. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžių metu, ieškovė transporto priemonių esą tai patikėjimo ieškovei ir su tuo susijusių klausimų nekėlė, be to, tokie teiginiai neatitinka byloje objektyviai susiklosčiusios faktinės situacijos, patvirtinamos byloje esančių įrodymų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

26.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320  straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. 

28.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

29.       Atsakovė su atsiliepimu pateikė naują įrodymą: 2023 m. rugsėjo 11 d. atsakovės vadovo el. laišką ieškovei atstovaujantiems advokatams. Ieškovė nurodė, kad poreikis teikti naujus įrodymus kilo tik reaguojant į nepagrįstą apeliantės poziciją. Pateiktas naujas rašytinis įrodymas paneigia apeliantės teiginį, kad atsakovė nereagavo į 2023 m. rugpjūčio 18 d. ieškovės ikiteisminę pretenziją, ir patvirtina, kad atsakovė nurodė ieškovės advokatams kreiptis į atsakovės advokatą.

30.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31.       Kasacinis teismas išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

32.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį, bei įvertinusi atsakovės pateikto įrodymo turinį, jo sąsajumą su ginčo dalyku, nenustačiusi šalių akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, taip pat tai, kad poreikis teikti naują įrodymą kilo reaguojant į apeliantės poziciją, įrodymas patvirtina savo turiniu vieną konkrečią ir siaurą aplinkybę, dėl to tokios apimties įrodymo, žinomo ieškovei – priėmimas neturės neigiamos įtakos proceso operatyvumui ir koncentruotumui, nutaria priimti pateiktą naują įrodymą ir, esant poreikiui, jį vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

33.       Kauno apygardos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė trišalio sandorio teisiniai santykiai, kuriuose atsakovė veikė kaip tarpininkė, organizavusi transporto priemonių įsigijimą trečiajam asmeniui G. Š., o „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“ veikė kaip mokėtojos – jos finansavo sandorį, toks teisinis santykis atitinka mokėjimo trečiojo asmens naudai sampratą pagal CK 6.50 straipsnio nuostatas, taigi, „Enssim Sp. z o. o.“ ir „Testa KFT“ nelaikytinos nei ginčo automobilių pirkėjomis, nei jų savininkėmis, nei turinčiomis kokias nors reikalavimo teises, susijusias su šių transporto priemonių įsigijimu; ieškovė neįrodė, kad būtent „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“ ketino įgyti nuosavybės teisę į transporto priemones ir kad šis turtas turėjo būti perduotas jų nuosavybėn; atsakovė tinkamai ir visiškai įvykdė jai tenkančias prievoles, kurios laikytinos pasibaigusiomis dėl tinkamo įvykdymo.

34.       Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas: buvo neobjektyvus ir netgi šališkas, ignoruodamas byloje nustatytą faktinių aplinkybių visetą, vadovaudamasis atsakovės pateiktais suklastotais dokumentais; tretieji asmenys „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. ?.“ sutarė, jog pirks, o atsakovė parduos „Mercedes Benz“ transporto priemones, minėti tretieji asmenys už transporto priemones atsakovei sumokėjo, tačiau atsakovė savo prievolės perduoti transporto priemones pagal susitarimą nevykdė ir sutartų transporto priemonių „Enssim Sp. z. o. o.“ bei „Testa KFT“ neperdavė; atsakovės pateikti susitarimai bei pareiškimai, sudaryti tarp trečiųjų asmenų „Enssim SP.z. o. o.“, „Testa KFT“, G. Š. ir A. P. suklastoti po ieškovės ieškinio pateikimo teismui. Nepaisant ieškovės atstovų prašymų, teismas neapsirūpino tinkamu minėtų dokumentų įvertinimu ir priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą; „Enssim SP. z. o. o.“, „Testa KFT“, G. Š. ir A. P. į byla trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti tik formaliai, byloje nėra įrodymų, kad šie asmenys buvo tinkamai informuoti apie šios bylos procesą, nėra gauti šių trečiųjų asmenų atsiliepimai į ieškovės ieškinį, visa tai pažeidžia ieškovės teises.

35.       Taigi, byloje kilo ginčas dėl

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto ginčo teisinių santykių kvalifikavimo (ne)pagrįstumo ir įrodymų vertinimo (ne)tinkamumo

36.       Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. <...> teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018). 

37.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus ir šališkas, ignoruodamas byloje nustatytą faktinių aplinkybių visetą, vadovaudamasis atsakovės pateiktais suklastotais dokumentais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

38.       Pirma, apeliantės teiginiai, jog pareiškimai ir trišaliai susitarimai yra suklastoti bei teismas juos netinkamai įvertino, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti bent tikėtiną išvadą apie jų klastojimo požymius, taip pat iš esmės nenurodė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jų patikimumo. Vien ta aplinkybė, jog sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartis, ieškovė jų neturėjo, savaime nėra priežastis juos vertinti kaip suklastotus.

39.       Priešingai negu nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi vienašaliais pareiškimais ir trišaliais susitarimais (žr. Sprendimo 73–74 punktus). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei per A. P. buvo perduoti 2023 m. vasario 7 d. „Testa KFT“ (1 t., b. l. 113, 117) ir „Enssim Sp. z. o. o.“ (1 t., b. l. 112, 116) vienašaliai atskiri pareiškimai, pasirašyti jų atstovų ir patvirtinti antspaudais, kuriais prašoma įskaityti atitinkamai „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“ atsakovei pervestas lėšas kaip pervestas G. Š.. Taip pat buvo sudaryti bendri trišaliai atsiskaitymai už skolas tarp „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“, G. Š. ir UAB „Hertansus“, kuriuose „Testa KFT“ (1 t., b. l. 114, 118) ir „Enssim Sp. z. o. o.“ (1 t., b. l. 115, 119) patvirtino, kad jų pervestos lėšos gali būti naudojamos G. Š. poreikiams ir jo naudai ir visos trys šalys šiuose dokumentuose patvirtino sutikimą su išdėstytomis sąlygomis. Minėti trišaliai susitarimai buvo su „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z. o. o.“ antspaudais ir jų atstovų parašais. Be to, 2023 m. vasario 15 d. „Enssim Sp. z o. o.“ elektroniniu laišku papildomai prašė įskaityti „Enssim Sp. z. o. o.“ pervestas lėšas kaip lėšas pervestas G. Š. naudai (3 t., b. l. 131). 

40.       Aplinkybė, kad į bylą pateiktos vienašalių pareiškimų ir trišalių susitarimų kopijos, o ne originalai, taip pat savaime neįrodo jų nepatikimumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018, 34, 35 punktai). Kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).

41.       Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia vienašalių pareiškimų ir trišalių susitarimų sudarymą, turinį bei realumą, objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta. Pirma, atsakovė išrašė „Testa KFT“ bei „Enssim Sp. z. o. o.“ išankstines PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 99–102), nurodydama visas tris susitarimo šalis: pardavėją (atsakovę); pirkėją (G. Š.) ir mokėtoją (atitinkamai „Testa KFT“ ar „Enssim Sp. z. o. o.“), A. P. nurodymu. Antra, liudytojas D. B., atsakovės (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei A. P. nurodė sąskaitose pirkėju nurodyti G. Š. (2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 39 min. 32 sek. –3 val. 39 min. 59 sek.). Trečia, liudytoja O. V., atsakovės (duomenys neskelbtini), 2025 vasario 12 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo išrašomos sąskaitos, kuriose nurodomos trys šalys ir kad būtent A. P. tas sąskaitas pasiėmė (2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 18 min. 7sek. – 2 val. 20 min. 26 sek.). Ketvirta, aplinkybę, kad G. Š. buvo sutartinių santykių su atsakove šalis ir paslaugų gavėjas bei automobilių pirkėjas, patvirtina atsakovės pateiktų išankstinių PVM sąskaitų faktūrų (1 t., b. l. 99–102) turinys, jose nurodyta, kad pirkėjas – G. Š., o „Testa KFT“ bei „Enssim Sp. z. o. o.“ – mokėtojai. Be to, „Testa KFT“ (2 t., b. l. 22, 23) bei „Enssim Sp. z. o. o.“ (1 t., b. l. 9–14, 111) atliko mokėjimus atsakovei už transporto priemones būtent pagal atsakovės pateiktas aptartas išankstines PVM sąskaitas faktūras, kuriose kaip pirkėjas nurodytas G. Š., o „Testa KFT“ bei „Enssim Sp. z. o. o.“ kaip mokėtojai. Penkta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įvertinimu, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog „Testa KFT“ bei „Enssim Sp. z. o. o.“ sumokėjusi tiksliai sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, faktiškai patvirtino, kad jos buvo susipažinusios su trišalėmis sąskaitomis faktūromis bei atlikdamos mokėjimus pripažino, kad teisiniuose santykiuose dalyvauja trys subjektai, o „Enssim Sp. z. o. o.“ bei „Testa KFT“ nėra pirkėjai, bet atlieka tik finansavimo (mokėjimo) funkciją (žr. Sprendimo 71 punktą). Šešta, 2023 m. sausio 14 d. atsakovė ir G. Š. pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria, be kita ko, atsakovė įsipareigojo tarpininkauti G. Š. įsigyjant transporto priemones pagal jo nurodymus (1.2 papunktis) (1 t., b. l. 103–105, 106–108). Šis susitarimas, kurio apeliantė neginčija, taip pat papildomai patvirtina, kad G. Š. nagrinėjamu atveju veikė kaip pirkėjas. Septinta, liudytoja M. N., atsakovės (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2023 m. vasario 7 d. pareiškimai ir trišaliai susitarimai buvo gauti per A. P. (2025 m. birželio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 39 min. 05 sek. – 1 val. 39 min. 18 sek.). Be to, 2023 m. vasario 15 d. „Enssim Sp. z o. o.“ elektroniniu laišku papildomai prašė įskaityti „Enssim Sp. z. o. o.“ pervestas lėšas kaip lėšas pervestas G. Š. naudai (3 t., b. l. 131), o vienašaliai pareiškimai atsakovei dar papildomai buvo atsiųsti tiesiogiai iš „Enssim Sp. z o. o.“ el. pašto dėžutės (DOK-6914, 7 priedas). Aštunta, pareiškimai ir trišaliai susitarimai yra su bendrovių antspaudais, atstovų parašais (1 t., b. l. 112–115, 116–117).

42.       Ieškovės vadovo Ž. G. rašytiniai paaiškinimai nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertintini kitaip, negu ji buvo įvertinta šios nutarties 41 punkte. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovo paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021). Nagrinėjamu atveju rašytiniai paaiškinimai prieštarauja atstovaujamos bendrovės pateiktam 2023 m. vasario 15 d. elektroniniam laiškui, kuriuo buvo prašoma įskaityti „Enssim Sp. z. o. o.“ pervestas lėšas kaip lėšas, pervestas G. Š. naudai (3 t., b. l. 131) bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad „Enssim Sp. z. o. o.“ atliko mokėjimus (1 t., b. l. 9–14) atsakovei būtent pagal atsakovės išrašytas išankstines PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 100–102), kuriose, minėta, kaip pirkėjas nurodytas G. Š., o „Enssim Sp. z. o. o.“ kaip mokėtoja. Taigi, remdamasi vien ieškovo, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimais, teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis) bei nepaneigia vienašalių pareiškimų ir trišalių susitarimų patikimumo.

43.       Aplinkybė, kad nesutapo ieškovo į bylą pateiktų išankstinių sąskaitų faktūrų, išrašytų „Testa KFT“ ir Enssim Sp. z. o. o.“, ir atsakovės į bylą pateiktų išankstinių sąskaitų faktūrų, išrašytų „Testa KFT“ ir Enssim Sp. z. o. o.“, turinys, taip pat nepaneigia atsakovės pateiktų duomenų patikimumo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės pateiktos sąskaitos faktūros yra patikimi ir atsakovės nurodomą sandorio turinį atitinkantys dokumentai, tuo tarpu ieškovės pateikti dokumentai, dėl juose esančių neatitikimų bei formalumų trūkumo, nelaikytini patikimais įrodymais byloje (žr. Sprendimo 64–70 punktus). Teismas padarė tokią išvadą įvertinęs tai, kad ieškovės pateiktose išankstinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodytos sumos nesutampa su „Enssim Sp. z. o. o.“ ir „Testa KFT“ atliktais mokėjimais, jose netiksliai arba iš viso nėra nurodytas asmuo, kuris išrašė sąskaitą, o atsakovės pateiktose išankstinėse PVM sąskaitose faktūrose nurodytos šalys – pardavėjas, pirkėjas ir mokėtojas, o tai atitinka atsakovės nuosekliai nurodytas faktines sandorių sudarymo aplinkybes ir byloje pateiktus kitus rašytinius įrodymus, be to, „Enssim Sp. z. o. o.“ ir „Testa KFT“ mokėjimai atitinka sumas, nurodytas atsakovės pateiktose sąskaitose faktūrose. Apeliantės nepateikė objektyvių duomenų, argumentų, kurie sudarytų pagrindą aptariamą situaciją vertinti kitaip, negu ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo.

44.       Trečia, apeliantės argumentai, kad atsakovė nepateikė atsakymo į ieškovės 2023 m. rugpjūčio 18 d. pretenziją (1 t., b. l. 37–38), taip pat nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, viena vertus, nepaneigia šios nutarties 42 ir 43 punkte padarytų išvadų pagrįstumo dėl vienašalių pareiškimų ir trišalių susitarimų patikimumo, kita vertus, atsakovės pateiktas 2023 m. rugsėjo 11 d. el. laiškas ieškovės advokatams, įrodo, kad, priešingai negu nurodė apeliantė, atsakovė atsakė į ieškovės 2023 m. rugpjūčio 18 d. pretenziją, nurodydama ieškovei kreiptis į atsakovės advokatą (10 t., b. l. 49), o atsiliepimo nepateikimą lėmė tai, kad atsakovė realiai nežinojo apie iškeltą civilinę bylą, nes procesiniai dokumentai buvo įteikti taikant jų įteikimo teisinę fikciją (1 t., b. l. 82–98, 185–189) (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

45.       Ketvirta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir neobjektyvumo, kurį apeliantė sieja su netinkamu įrodymų įvertinimu. Viena vertus, teisėjų kolegija atmetė apeliantės argumentus dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, kita vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasis nuoseklios pozicijos, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024, 61 punktas). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo. 

46.       Taigi, apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, kurių nepaneigia apeliantės argumentai. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje nustatytų aplinkybių visetą, vadovavosi atsakovės pateiktais suklastotais dokumentais, netinkamai juos įvertino, bei pirmosios instancijos teisme nurodytos pozicijos pakartojimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo.

Dėl trečiųjų asmenys įtraukimo į bylą (ne)pagrįstumo ir informavimo apie bylą (ne)tinkamumo

47.       Apeliantė nurodė, kad „Enssim SP. z. o. o.“, „Testa KFT“, G. Š. ir A. P. į byla trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti tik formaliai, byloje nėra įrodymų, kad šie asmenys buvo tinkamai informuoti apie šios bylos procesą, nėra gauti šių trečiųjų asmenų atsiliepimai į ieškovės ieškinį, visa tai pažeidžia ieškovės teises. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

48.       Pirma, pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

49.       Nagrinėjamu atveju byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su automobilių įsigijimu, vertinama, kokie teisiniai santykiai siejo A. P., G. Š., „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z o. o.“, atsakovę ir „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z o. o.“, taip pat atsakovei atiliktų mokėjimų paskirtis, „Testa KFT“ ir „Enssim Sp. z o. o.“ reikalavimo teisių perleidimas. Pastarųjų klausimų nagrinėjimas susijęs su A. P., G. Š., „Enssim SP. z. o. o.“ ir „Testa KFT“ teisėmis ir pareigomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė minėtų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimą.

50.       Antra, byloje esančiais duomenimis nustatyta: A. P. pranešimas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo įteikinėjamas adresu (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 56)); A. P. ir G. Š. pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo įteikinėjami per Ukrainos teisingumo ministeriją (4 t., b. l. 41–48, 58–66, 68–75, 90–96; 4 t., b. l. 49–55, 76–82, 84–89, 97–102); Ukrainos teisingumo ministerijai prašymą įteikti teisminius dokumentus A. P. 2025 m. liepos 9 d. grąžino teismui (5 t., b. l. 1); pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką A. P. ir G. Š. buvo išsiųsti pakartotinai (5 t., b. l. 87–88, 90–104; 6 t., b. l. 1–50); ieškovui pateikus į bylą duomenis, kad A. P. ir G. Š. yra išvykę iš Ukrainos (DOK–29128), pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiame posėdyje bylos nagrinėti negali ir, įvertinęs šalių nuomones, nutarė tretiesiems asmenims procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu; išnaudojus visas galimybes įteikti procesinius dokumentus, 2025 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas nutarė bylą nagrinėti tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

51.       Taigi, priešingai negu nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas ėmėsi CPK numatytų priemonių tinkamai informuoti trečiuosius asmenis, įskaitant į procesinių dokumentų įteikimą viešojo paskelbimo būdu. Todėl, remiantis apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo apskųstą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

52.       CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018).

53.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo naujus argumentus: 1) teismas ignoravo pervežimo sandoriu nustatytas ginčų nagrinėjimo sąlygas, visiškai nepasisakydamas dėl Rusijos Federacijos įstatymų taikymo konkrečiame ginče; 2) byloje esantys įrodymai nesuteikė teismui teisės teigti, kad atsakovė negalėjo numatyti bei išvengti žalos atsiradimo ieškovei, atsakovė neužtikrino jai patikėtų automobilių saugumo ir nebuvo pakankamai atidi, apdairi bei rūpestinga, kiek tai buvo būtina, vykdant savo sutartinius įsipareigojimus.

54.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos apeliantės nurodytos aplinkybės ir dėl jų teismas neturėjo galimybės pasisakyti, jų įvertinti, todėl jomis negali būti remiamasi apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantės nurodytų naujų aplinkybių, argumentų. Kita vertus, apeliantė nepagrindė, kaip nurodytos aplinkybės galėtų lemti kitokį bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Dėl bylos procesinės baigties

55.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar panaikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

57.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

58.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

59.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

60.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

61.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

62.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos, o atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

63.       Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 6 445,91 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą (DOK–415). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė 2026 m. sausio 26 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo advokatui už suteiktą teisinę pagalbą pagal 2026 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0049/26LT (DOK–415). 

64.       Pažymėtina, kad atsakovė nenurodė konkrečiai patirtų išlaidų už kiekvieno minėto procesinio veiksmo atlikimą, t. y. už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, teismui pateikė sąskaitą–faktūrą, kurioje nurodyta bendra patirtų išlaidų suma.

65.       Nagrinėjamu atveju atsakovė sumokėjo už teisines paslaugas I ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2025 m. III ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 427,60 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 155,88 Eur (2 2427,60 Eur × 1,3). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (6 445,91 Eur) viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus (žr. šios nutarties 60 punktą), atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, mažintinos, priteisiant ieškovei 3 155,88 Eur.

66.       Atsižvelgiant į prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas procesinį pobūdį, jo turinį, advokato darbo laiko sąnaudas, į tai, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisiama maksimali rekomenduojama suma, taip pat pirmosios instancijos teisme priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, teisėjų kolegija nutaria papildomai nepriteisti išlaidų už atskiro procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės „Tanie Taxi Sp. z. o. o.“, NIP 5272829287, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hertransus“, juridinio asmens kodas 18530064, 3 155,88 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                Vilija Mikuckienė

                                                                        Žilvinas Terebeiza