Baudžiamoji byla Nr. 2K-721/2007
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.12.2.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Prano Kuconio,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
nuteistajai V. M.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. M. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio (1000 Lt) bauda. Iš V. M. nukentėjusiojo P. B. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei S. B. priteista 1500 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1400 Lt jos advokato turėtoms išlaidoms atlyginti.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendis pakeistas: iš V. M. S. B. priteista 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistosios V. M. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. M. nuteista už tai, kad 2004 m. gegužės 1 d., apie 13.00 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį „Mazda 626“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 53, 172, 219.1 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. V. M., nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo didesniu kaip 20 km/h greičiu ir partrenkė mažametį pėstįjį P. B., gimusį 2001 m. sausio 1 d., kuriam lūžo dešinės kojos blauzdikaulis.
Nuteistoji V. M. kasaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 4 d. nutartį ir sumažinti nukentėjusiojo P. B. įstatyminei atstovei, civilinei ieškovei S. B. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti iki 3000 Lt. Kasatorė nurodo, jog teismas pažeidė BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, 386 straipsnio 2 dalies, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas, nevykdė kasacinės instancijos teismo nurodymų bei nutarties išvadų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nepagrindė išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę ir nustatyti, ar P. B. dešinės kojos blauzdikaulio sutrupėjimas, užfiksuotas AB „Ortopedijos technika“ dokumentuose, buvo 2004 m. gegužės 1 d. autoįvykio pasekmė. Teismas, nustatydamas itin didelį, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus neatitinkantį neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į sunkią materialinę padėtį, nepilnai įvertino žalos padarymo aplinkybes. Kasatorė akcentuoja, kad nukentėjusiojo įstatyminė atstovė pati neužtikrino savo mažamečio sūnaus priežiūros, o nukentėjusiojo P. B. nesaugūs veiksmai automobilių judėjimo zonoje sukėlė grėsmę eismo saugumui ir buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, kaip tai nurodyta autotechninės ekspertizės akte.
Nuteistosios V. M. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo konstatuota, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Todėl kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, netikrina neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teisingumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.
Nuteistosios V. M. kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažeidė BPK 113 straipsnyje, 115 straipsnio 1 dalyje, 386 straipsnio 2 dalyje, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 6.282 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus yra nepagrįsti. Kasaciniame skunde šių įstatymų normų pažeidimai argumentuojami tuo, kad teismas nevykdė kasacinės instancijos teismo nurodymų, nepagrįstai atmetė prašymą paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, neatsižvelgė į sunkią nuteistosios materialinę padėtį, nepilnai įvertino žalos padarymo aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 20 d. nutartyje, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 3 d. nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo P. B. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei S. B. ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neištaisė ir bylos nepatikrino tiek, kiek to prašoma jos apeliaciniame skunde, t. y. pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nuosprendyje kriterijai, reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui, išanalizuoti neišsamiai ir nutartyje nurodė kai kurias neanalizuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas išanalizavo kasacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes ir konstatavo, kad iš V. M. priteistinos neturtinės žalos atlyginimas didintinas. Apeliacinės instancijos teismas įvertino įvykio aplinkybes, nusikalstamos veikos sudėties požymius, nukentėjusiojo P. B. ir jo motinos išgyvenimus, patirtus po įvykio. Teismas taip pat atsižvelgė ir į kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes: V. M. turtinę padėtį ir tai, kad kartu su mažamečiu nukentėjusiuoju įvykio vietoje buvę suaugusieji neužtikrino jo saugumo pavojingoje vietoje – automobilių judėjimo zonoje. Taigi apeliacinės instancijos teismas įvykdė kasacinės instancijos teismo nurodymus, todėl BPK 386 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Ta aplinkybė, kad, pasak kasatorės, į kai kurias aplinkybes, pavyzdžiui, jos turtinę padėtį ar netinkamą mažamečio priežiūrą, teismas atsižvelgė nepakankamai, jau yra fakto, bet ne teisės klausimas, o, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik teisės taikymo aspektu.
Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nenagrinėtą nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės skundo argumentą, kad po avarijos sužalotoji nukentėjusiojo koja liko trumpesnė vienu centimetru, tačiau be pagrindo teigiama, kad palikęs šį argumentą nenagrinėtu, nepagrįstai priteisė didelę sumą neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios V. M. gynėja pareiškė prašymą skirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, kuri nustatytų, ar P. B. kojos sutrumpėjimas yra autoįvykio pasekmė ir kokią įtaką tai turės ateityje. Šis prašymas teismo posėdyje buvo apsvarstytas ir teisėjų kolegijos nutartimi motyvuotai atmestas (t. 2, b. l. 197, 198). Sprendžiant gynėjos prašymą dėl įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme, BPK 270 ir 324 straipsniuose numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti. Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl S. B. skundo argumentas, kad po autoįvykio nukentėjusiojo P. B. koja sutrumpėjo vienu centimetru, paliekamas nenagrinėtas. Taigi šis argumentas neturėjo įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Palikęs nurodytą argumentą nenagrinėtu, apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu konstatavo, kad byloje yra pakankamai kitų duomenų neturtinės žalos atlyginimui padidinti ir šiuos duomenis išdėstė nutartyje, todėl minėto argumento palikimas nenagrinėtu ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas tarpusavyje nėra susiję.
Kasacinio skundo teiginys, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pažeisti BPK 113 straipsnyje ir 115 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai, taip pat grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, neatsižvelgė į sunkią nuteistosios materialinę padėtį, nepilnai įvertino žalos padarymo aplinkybes. Konkretūs nurodytų BPK normų pažeidimo požymiai skunde nenurodyti. BPK 113 straipsnyje reglamentuojami civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje klausimai, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje – civilinio ieškinio išsprendimo priimant apkaltinamąjį nuosprendį klausimai. Konstatavus, kad atsisakant skirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę BPK numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, ir kad teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į nuteistosios materialinę padėtį bei žalos padarymo aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti BPK 113 straipsnyje ir 115 straipsnio 1 dalyje numatytų normų pažeidimai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios V. M. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Alvydas Pikelis
Pranas Kuconis