Administracinio nusižengimo byla Nr. II-281-288/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00414-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.8.3;21.10.4; 21.11.1; 21.11.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Ugianskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. T. B. advokatui Dominykui Varnui,

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros atstovei J. V.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. T. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. T. B. skundą dėl Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio (toliau – ir Institucija) vyresniosios specialistės R. B. 2021 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-501-2021 (toliau – ir Nutarimas).

Teismas

n u s t a t ė :

Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio, vyresniosios specialistės R. B. 2021 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-501-2021, R. T. B. paskirta 80 eurų bauda, už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 9 d. 12.10 val. Kauno m. sav., ((duomenys neskelbtini)), vairuodamas transporto priemonę BMW (duomenys neskelbtini) VIN Kodas (duomenys neskelbtini), viršijo nustatytą 50 km/h greitį 27 km/h, važiavo 77 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais veiksmais R. T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje.

2021 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas R. T. B. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Institucijos 2021 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-501-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjas savo skunde nurodė, jog nutarime nenurodoma pažeidimo padarymo vieta, kad nutarime rašoma tik tai, kad Kauno m. sav. Teigiama, kad įvertinus paklaidą važiavusio automobilio greitis tariamai buvo 77 km/h, kai nustatytas leistinas greitis 50 km/h, kadangi net neaiškus tariamo pažeidimo adresas bei, kad iš nutarimo negalima suprasti, koks iš tiesų galėjo būti nustatytas ar leidžiamas greitis konkrečioje Kauno vietoje.

        Pareiškėjas neigia, kad Kaune, 2020 m. lapkričio 9 d. vairavęs automobilį didesniu nei leidžiama greičiu. Iš Nutarimo pareiškėjui neaišku, kokiu prietaisu buvo išmatuotas pažeidimas, kadangi nėra nurodytas pavadinimas, metrologinės patikros numeris, neaišku ar tokia patikra buvo galiojanti. Nurodo, kad nutarime nėra jokių duomenų, patvirtinančių, koks buvo Nutarime nurodomo dydžio greitį matavusio-prietaiso tipas (automatinis ar neautomatinis) buvo sumontuotas ir ar jis veikė, Nutarime nurodytoje vietoje, Kauno m. sav. Nutarime neaptartas joks pavedimas, nurodymas ar įsakymas naudoti kokį nors matuoklį 2020 m. lapkričio 9 d. konkrečioje Kauno vietoje. Nepaneigta, kad buvo naudojamas automatinis greičio matavimo prietaisas, kuriam turėjo būti atlikta metrologinė patikra, 2020 m. lapkričio 9 d. galiojusi Lietuvos Respublikos teritorijoje.

        Pažymi, kad, jei tokių duomenų Institucija į bylą vėliau ir pateiktų, Nutarime nėra jokių duomenų, kad šiam (galimai automatiniam) greičio matavimo prietaisui būtų tinkamai atlikta metrologinė patikra, kadangi pareiškėjui žinoma, jog prietaisų patikra yra atlikta ne Lietuvoje, ne pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, patikros sertifikatai surašyti ne lietuvių kalba ir jiems nėra vertimų, arba vertime patikros atlikimo pagrindu įvardinamas Lietuvoje negaliojantis Austrijos Respublikos „Metrologijos ir kalibravimo įstatymas“, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra nei paskelbtas, nei taikomas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis), nes neįregistruotas Lietuvos Respublikos Teisės aktų registre, o prietaisų patikrą atliko ne Lietuvos Respublikos pareigūnai, tarnautojai ar jos įstatymų pagrindu tam įgalioti asmenys. Dėl to abejoja, ar tokiam prietaisui buvo tinkamai, tinkamoje laboratorijoje ir tinkamu laiku atlikta metrologinė ir Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojanti patikra. Tokią patikrą, jei Institucija pateiktų duomenis apie jos atlikimą, prašo teismo pripažinti netinkamai atlikta ir šioje byloje priimant procesinį sprendimą ja nesivadovauti, taip pat taikyti žemiau nurodytą teismų praktiką dėl neteisėtai gautų duomenų vertinimo bei nuostatos, kad administracinių teises pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys.

        Nurodo, kad Nutarime nėra jokių duomenų apie tai, kad Nutarime aptariamu metu kažkurioje nenurodytoje Kauno vietoje galiojo konkrečiais ženklais nustatytas vienoks ar kitoks (pvz. 50 km/h) leidžiamas transporto priemonių maksimalus greitis. Nors ir nepripažįsta greičio nustatymo duomenų, kurių patikimumu pagrįstai abejoja, ir nepripažįsta vairavęs automobilio Institucijos Nutarime nurodytu 77 km/h greičiu, tačiau taip pat mano, kad ne jis, o Institucija turi įrodyti, koks konkrečiu metu ir vietoje buvo pareiškėjo vairuoto automobilio greitis, kokiomis teisėtomis, teisėtai naudotomis ir patikimomis techninėmis priemonėmis jis buvo fiksuojamas. Jeigu paaiškėtų, kad Nutarimui priimti panaudoto nustatyto greičio matavimo prietaisas buvo automatinis, jo naudojimui galioja ir kitos taikytinos taisyklės bei reikalavimai, kurie didelė tikimybė buvo pažeisti Institucijos pareigūnų.

        2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), pakeitus KET 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (VI skyriaus „Informaciniai ženklai“ KET 645 punktu ir vizualiniu ženklu), KET 645 punkte yra nustatytas ir aprašytas naujas kelio ženklas, kurio pavadinimas „Automatine greičio kontrole“ bei nurodoma (aprašyta), kad tokiu ženklu yra žymimas „Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse kelio ženklas statomas 150-300 metrų, o gyvenvietėse 50-100 metrų atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus šis ženklas gali būti pastatytas kitokiu atstumu, kuris tuo atveju nurodomas 801 lentelėje. 

        2010 m spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1086 pakeitus KET dar kartą, iki šiol galiojančioje KET redakcijoje analogiško vaizdo ženklo numeris yra pakeistas iš 645 į Nr.636 ir sutrumpintas jo aprašymas, kad tai „Kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.

        Taip pat 2012 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr.3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, kuris nurodo, kad nebuvo keičiamas, jo pradinė redakcija galioja iki šiol, 290 punkte yra nustatyta, kad Ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Ne gyvenvietėse ženklas turi būti įrengiamas 150-300 metrų, o gyvenvietėse 50-100 metrų atstumu iki greičio režimo pažeidimus fiksuojančio automatinio prietaiso. Prireikus ženklas gali būti įrengiamas ir kitokiu atstumu, kuris šiuo atveju turi būti nurodomas papildomoje lentelėje Nr. 801. Ženklai turi būti įrengiami ir prieš imitacinius prietaisus.

        Pareiškėjas nurodo, kad aukščiau paminėtų dviejų galiojančių teises normų visuma lemia, kad Institucija, prieš pradedama administracinę teiseną, privalo patikrinti ir įsitikinti, ar yra visos prielaidos surašyti Nutarimą ar bent administracinio nusižengimo protokolą, pirmiausiai ar buvo įrengtas minėtas ženklas ,,Automatinė greičio kontrolė“ prieš kiekvieną šios kontroles vykdymą atlikusį prietaisą.

        Pareiškėjas mano, kad KET ženklo Nr.636 prieš 77 km/h greičio duomenis fiksavusi metrologiškai nepatikrintą prietaisą įrengta nebuvo ir tikėtina, jog Institucija mano, jog to net ir nereikia. Priešingu atveju su atsiliepimu į šį skundą Institucija pateiks ne tik savo pasvarstymus dėl pažeidimo lokacijos bei metrologinės patikros galiojimo, bet ir jos samprotavimus apie ženklo Nr.636 įrengimo toje vietoje 50-100 m atstumu nuo prietaiso duomenis faktą.

Toliau pareiškėjas savo skunde aptaria teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-174-458/2019), kurioje nurodyta, kad nesant duomenų, užtikrintai patvirtinančių informacinių ženklų buvimą nurodytame kelio ruože, negalima daryti išvados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas viešojo administravimo subjektui nepažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, taip pat ir Kelių eismo taisyklių. Taip pat administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymais gali būti laikomi tik teisėtais būdais gauti duomenys bei Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarimą byloje Nr. II- 102-504/2018, kuriame konstatuota, kad <...> matyti, kad leistino greičio viršijimo užfiksavimo metu, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d., ženklo Nr. 636 „Automatine eismo kontrole“ prieš stacionarų greičio matuoklį nebuvo. Iš šių aplinkybių bei aukščiau paminėtų teises normų seka, kad A. Š., galimai padarytas nustatyto maksimalaus leidžiamo greičio pažeidimas užfiksuotas viešojo administravimo subjektui pažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintas Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, taip pat ir KET. Tokiu būdu gauti įrodymai pripažintini neleistinais, įrodinėjant KET pažeidimo faktą. Todėl, atsižvelgiant j visumą paminėtų aplinkybių, A. Š. skundas tenkintinas ir panaikintinas Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Š. 2018 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 83-ANR_N-536-2018 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. Š. pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį nubausta 125 Eur dydžio bauda, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina. LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartimi atnaujindamas procesą administracinio nusižengimo byloje Nr. N-444- 3866-11, analogiškai pasisakė, kad <...> teismų, nagrinėjančių administracinių teises pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesines teises principas expressis verbis nėra išdėstytas Administracinių teises pažeidimų kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teises pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teises pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisines valstybes principą. Teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Šis principas ne sykį akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr.

Al-495-05, P- 98-2003, A3-1143-02, Nr. 11-4-05 ir kt.). Teises mokslo ir teismų praktikos yra pripažįstama, kad duomenys gali būti laikomi neteisėtai gauti, jeigu buvo pažeistos žmogaus teises, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, taip pat jei valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

        Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo nuostata pakartota dar daugelyje nutarčių, pvz., 2007 m. birželio 18 d. nutartyje, Nr. N3-1679/2007, kurioje buvo paliktas nepakeistu nutarimas nutraukti bylą, nustatyta, kad <...> Duomenų, kad Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos butų kreipęsis dėl leidimo išdavimo naudoti greičio matavimo prietaisą – radijo ryšio stotį „Berkut R“, byloje nėra. Ryšių reguliavimo tarnyba anksčiau minėtame rašte Vyriausiajam administraciniam teismui nurodė, kad ji Informatikos ir ryšių departamentui nebuvo ir nėra išdavusi leidimo naudoti radijo ryšio stotį „Berkut R“). <...> Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad apelianto vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuotas su technine greičio matavimo priemone, kuri buvo panaudota, pažeidžiant teises aktų reikalavimus, t. y. neturint reikalingo leidimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kalte negali boti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. <...> Viešojo administravimo subjektui (policijos institucijai) pažeidus Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymuose nustatytą greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ naudojimo tvarką, gauti įrodymai pripažintini neleistinais, įrodinėjant Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą. <...> Teismas šioje byloje siekia stiprinti žmogaus teisių apsaugą administraciniame procese, užtikrinti didesnį įrodinėjimo priemonių patikimumą, sudaryti didesnes galimybes nustatyti tiesą byloje ir užtikrinti teisėtumo principo įgyvendinimą viešojo administravimo subjektų (policijos įstaigų) veikloje. Teismas vertina, kad paminėti tikslai pateisina teismų praktikos kitimą.

        Pareiškėjas mano, kad iš šių tikėtina padarytų teisės pažeidimų spręstina, kad galimai Institucija rinko įrodymus ir vertino administracinio nusižengimo bylos medžiagą nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką, tokie įrodymai (įrengto automatinio greičio matavimo prietaiso parodymai) nepripažįstami leistinais, t.y. negali būti panaudoti tiek surašant protokolus, tiek ir priimant nutarimus, kuriais skiriamos administracinės nuobaudos ar kitos sankcijos. Gali būti, kad Kauno mieste 50-100 metrų atstumu nenaudodama KET ženklo Nr.636 prieš greičio duomenis renkantį, galimai metrologiškai nepatikrintą prietaisą Institucija leidžia sau vertinti KET ne taip, kaip jose ir Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse yra nustatyta. Pagal aukščiau jau minėtas dvi teisės normas nėra jokio skirtumo, ar greičio matavimo prietaisai bus nešiojami, ar tvirtai įkasti į žemę, ar sujungti su kitu objektu. Pirmasis teisės normų reikalaujamas požymis, prietaisas turi būti įrengtas kelio ruože, t.y. turi būti atliktas įrengimo veiksmas. Antrasis požymis, prietaisu atliekama greičio kontrolė turi būti automatinė.

        Pareiškėjas skunde aptaria, kad iš Institucijos galimai panaudoto greičio matuoklio Poliscan FM1 naudotojo vadovo „GA_FMl_Litauen_verl.0.0_SW4.7.2Jt_a („Naudotojo vadovas Poliscan FM1 Versija 1.0.0 - 18.03.19 Skaitmenine greičio matavimo ir (arba) raudono signalo pažeidimų fiksavimo sistema (programinės įrangos versija 4.7.2) vertimo į lietuvių kalbą matyti, jog šio naudotojo vadovo tekste net 49 kartus yra paminėtas žodis „automat-inis“ arba „automat- iškai“ ir pan. Analizuojant prietaiso veikimo aprašymą akivaizdu, kad juo vykdoma greičio kontrole yra atliekama automatiniu būdu, jokio pašalinio asmens pagalba nustatinėti kiekvieną pažeidimą nereikalinga, pažeidimai fiksuojami ir dokumentuojami savaime, nustatytos bei kelyje įrengtos technologines sistemos sudedamųjų dalių pagalba, t.y. automatiškai. Prietaisas (naudotojo vadove dažniau vartojamas žodis „įrenginys“, taip pat „Sistema‘) turi savo imtuvus, dekoderius ir kitas sudedamąsias dalis, kurie vertina, ar atliktas KET pažeidimas, ar ne, ir jei atliktas, nedelsiant išsaugo visus tokio įvykio duomenis prietaise esančiame informacijos kaupiklyje (nuotrauką, duomenis apie automobilio tipą, greitį, valstybinį numerį, atvažiuojančio/nuvažiuojančio srauto tipą ir daugelį kitų duomenų) bei nurodo skunde išdėstytą informaciją naudojo vadove, kad 3 skyriuje „Naudojimo paskirtis“ yra nurodyta greičio stebėsena, naudojant šią sistemą, gali būti visiškai automatine arba valdoma rankiniu būdu su reikalavimo sustoti komanda. Stebint eismą automatizuotai, eismo taisyklių pažeidimų vaizdo duomenys bei pridedami įvykio duomenys saugomi pažeidimų nustatymo eiles tvarka duomenų kaupiklyje. Kai stebėsena valdoma rankiniu būdu, matavimas vyksta automatiškai, tačiau matavimo režimas laikinai sustabdomas, kol jį įjungia darbuotojas. Išmatuotas greitis rodomas ekrane.

        Skunde aptariamas 5.2 skyrius „Greičio pažeidimų fiksavimas ir dokumentavimas“, kuriame nurodoma, kad Transporto priemones aptinkamos skenuojant LIDAR matavimo galvutės, kuri sumontuota stacionariai ir skleidžia trumpus kryptinius šviesos impulsus. Matavimo metu matavimo šviesos spindulys skenuoja kelio zoną 10-75 m atstumu. Atsispindėjusi nuo objekto spindulį aptinka ir vertina LIDAR imtuvas. Pagal matuojamo signalo sklidimo laiką nuo siųstuvo iki atsispindėjimo nuo objekto taško ir atgal apskaičiuojamas atstumas tarp matavimo galvutes ir skenuojamo objekto taško. Šie matavimai atliekami dideliu kartotiniu dažniu. Atliekant atstumo duomenų vertinimą laiko atžvilgiu, galima labai tiksliai išmatuoti greitį. Sistemos dekoderis apdoroja LIDAR matavimo galvutes rezultatus. Apskaičiuojamas kiekvienos stebėsenos zonoje esančios transporto priemones vidutinis greitis. Sistema savarankiškai patikrina išmatuotos vertės formavimo tikslumą. Jei nepavyksta pasiekti reikiamos kokybes, išmatuota verte pašalinama. Sistema suprojektuota taip, kad jokiomis aplinkybėmis, net kai ji visiškai netinkamai nukreipta, nebūtų galima generuoti neteisingų arba netikslių matavimo duomenų. Jei apskaičiuotas vidutinis greitis viršija aptiktam transporto priemonių tipui (lengvajam automobiliui, sunkvežimiui) nustatytą vaizdo fiksavimo ribinę vertę, kamerų sistema, kurią sudaro viena arba dvi dideles raiškos matricos kameros, sukuria foto dokumentaciją. Skunde cituojama <...>, ,,kad butų užtikrintas optimalus transporto priemones vairuotojo atpažinimas, dekoderis, priklausomai nuo greičio, uždelsia fotografavimą, kol matuojama transporto priemone priartėja prie stebėsenos sistemos vietos nustatytu atstumu (priklausomai nuo eismo juostos). Kiekvieno eismo taisyklių pažeidimo atveju eismo aplinkybes užfiksuojamos įvykio vaizde su numerio ženklu ir vairuotojo kabinos sritimi. Dokumentuojamą sceną apšviečia blykste. Išmatuoti greičiai rodomi įrenginio ekrane km/val. Jei matavimo lauke leistiną maksimalų greitį viršija kelios transporto priemones, visus greičio pažeidimus iki trumpiausio blykstes suveikimo laiko galima užfiksuoti ta pačia kamera“ <...>. <...> Net ir nestacionaraus naudojimo metu matavimai gali būti atliekami neįvažiuojant j eismo zoną. Taip užtikrinamas darbuotojų saugumas. Matavimo metu nebūtinas atidus stebėjimas. Stacionariai sumontuotas matavimo įrenginys automatiškai nutraukia matavimo seriją 24.00 val., o tada pradeda naują <...>. <...> Visi vaizdų, matavimo ir įvykių duomenys kaip įrodymai renkami sistemos duomenų kaupiklyje ir saugomi skaitmenine forma. Įgaliotas asmuo, naudodamas išorinį valdymo įtaisą (pvz., nešiojamąjį kompiuterį), gali susipažinti su šiais duomenimis ir juos įvertinti. Sistema iš kiekvieno automatiškai arba rankiniu būdu gauto vaizdo sukuria šifruotą ir vandenženkliu pažymėtą skaitmeninių įrodomųjų duomenų įrašą, tuff formatu, kurį sudaro: teksto dalis apie įvykį; ir vaizdas, skirtas dokumentuoti pažeidimą, naudojant vertinimui atlikti skirtą pagalbinį rėmelį. Pareiškėjas taip pat aptaria 7.11 skyrių. Sistemos nustatymas: <...> Mobiliųjų sistemų atveju: patikrinkite ir, jei reikia, redaguokite šias nuostatas: atstumas tarp matavimo įrenginio ir kelkraščio. Aktyvinus žymimąjį langelį automatiškai, atstumas bus apskaičiuotas automatiškai. Tame kelyje turi vykti eismas. Matavimo įrenginio horizontalus Pasukimo kampas kelio atžvilgiu. Aktyvinus žymimąjį langelį automatiškai, pasukimo kampas bus apskaičiuotas automatiškai. Tame kelyje turi vykti eismas. 7.11.2 skyriuje nurodyta, kad <...> visiškai automatinis rėžimas. 7.12.2.2 skyriuje <...> Funkcija „Įjungti rankiniu būdu“ gali būti naudojama bet kokiu atveju, pvz., norint dokumentuoti atvejį, kai vairuotojai yra pažeidę reikalavimą dėl saugos diržo (rekomendacija: naudokite mygtuką kita tr. priemonė), vairuotojai pažeidžia draudimą vairuojant naudoti mobilųjį telefoną (rekomendacija: naudokite mygtuką kita tr. priemonė), reikia motociklų vaizdo iš galo. 7.12.3 skyriuje nurodo, kad visiškai automatinis matavimo režimas su sustabdymo funkcija. Aktyvinkite žymimąjį langelį Sustabdymo režimas, esantį greta mygtuko Pradėti stebėseną. Spustelėkite mygtuką Pradėti stebėseną. Matavimas pradedamas. <...> Sistema sugeneruos kitos pravažiuojančios transporto priemones įrodomąjį vaizdą, jei jos greitis viršys nustatytą vaizdo fiksavimo ribinę vertę. Be paties vaizdo, rodoma matavimo serijos ir įvykių rodykles, leistinas ir pamatuotas greitis, važiavimo kryptis, transporto priemones kategorija, važiavimo juosta bei pažeidimo data ir laikas. Greičio pažeidimas nurodomas delno ir spidometro piktograma lauke Pažeidimas. Po pirmojo įvykio delno simbolis nebebus rodomas. Sistema sustabdo matavimą, kol paspaudžiamas mygtukas Toliau. 0 Spustelekite mygtuką Toliau. 7.13 skyriuje dėl ,,Įvykio duomenų įrašymas“ pareiškėjas pažymi, kad naudojant parinktų įvykių duomenis nuolat įtraukti į archyvą, sutaupoma daug laiko, nes įvykiai archyvuojami jau matavimo metu, o ne jam pasibaigus. Be to, tai neturi įtakos matavimo rezultatams ir efektyvumui.

        Pareiškėjas taip pat skunde išsamiai aptaria Poliscan FM1 naudotojo vadovo „GA_FM1_Litauen_verl.0.0_SW4.7.2_lt_a („Naudotojo vadovas Poliscan FM1 Versija 1.0.0-18.03.19 Skaitmenine greičio matavimo ir (arba) raudono signalo pažeidimų fiksavimo sistema (programines įrangos versija 4.7.2) vertimo į lietuvių kalbą, taip pat matyti, kad yra būtina šį prietaisą kelio ruože įrengti: pastatyti ant žemes ar automobilyje „pakankamu atstumu iki riboto greičio zonos pradžios“, nustatyti ir priderinti jo pasukimo kampą kelio atžvilgiu, nustatyti matavimo būdą ir kitus parametrus ir spustelėti mygtuką Pradėti stebėseną. Tik tuomet automatiškai Matavimas pradedamas (žr. pvz., 7.12.3 skyrius), kuriame rašoma, kad 7.1.1 Reikalavimai matavimo vietoms. Sistema montuojama lengvajame automobilyje arba trikojo greta kelio zonos, kurią reikia stebėti. Statykite įrenginį pakankamu atstumu iki riboto greičio zonos pradžios. Matuoklio matavimo laukas neturi viršyti riboto greičio zonos. Naudodami ant trikojo, būtinai užtikrinkite, kad įrenginys būtų stabiliai pastatytas ant pakankamai tvirto pagrindo. Įrengimo aukštį tarp matavimo įrenginio apatinio krašto ir kelio paviršiaus nustatykite ± 10 cm tikslumu. Naudojant ant trikojo, nustatyta verte turi būti tarp 0,5 m ir 1,8 m. 7.1.3.1 Trikojo pastatymas ir pirminis sureguliavimas 0 Apytikslio reguliavimo metu visas tris trikojo kampų nuostatas nustatykite į 0 padėtį taip, kad atitinkami ženklai sudarytų liniją. Išlygiuokite į kelią nukreiptą kraštą lygiagrečiai su kelkraščiu. Jei reikia, fiksavimo rankenėle atlaisvinkite trikojo galvutę, esančią trikojo galvutes gaubtelyje. 0 Trikojo galvutę fiksavimo rankenėle (ir, jei reikia, keisdami trikojo kojų ilgį) sureguliuokite taip, kad pagal trikojyje esantį gulsčiuką matytųsi, jog trikojis stovi vertikaliai. 0 Jei kelio nuolydis pernelyg didelis, fiksavimo rankenėle sureguliuokite taip, kad greitojo fiksavimo plokšteles pasvirimas būtų lygiagretus su kelio paviršiaus nuolydžiu. 0 Gerai pritvirtinkite trikojo galvutę, t. y. priveržkite ją fiksavimo rankenėle (sukdami į kairę). 0 Patikrinkite dar kartą, ar: a) greitojo fiksavimo plokštes kraštas yra lygiagretus su kelio paviršiumi; b) ar gulsčiukas rodo vertikalią padėtį. Jei reikia, pakartokite paskutinius keturis veiksmus. 0 Jei važiuojamosios kelio dalies aukščių skirtumas (skersinis nuolydis) yra didelis: Sureguliuokite posvyrio kampą taip, kad greitojo fiksavimo plokšte būtų maždaug lygiagreti su kelio paviršiumi. 0 Priveržkite fiksavimo svirtį pasukimo kampui reguliuoti. 

        Lingvistinė KET ženklo Nr.636 aprašymo analizė rodo, kad veiksmažodis „įrengti, įrengia, įrengė“ (kartu ir jo dalyvis „įrengtas“) neabejotinai turi vieną iš pagrindinių reikšmių „paruošti darbui“ (dalyvis „paruoštas darbui“). Sąvoka „prietaisas“ yra labai bendro pobūdžio ir neabejotinai apima sąvoką „nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas“.

Be to, pareiškėjas pateikia įžvalgas iš specialisto doc. Dr. A. S. 2020 m. spalio 5 d. išvados dėl teksto supratimo (apie KET nustatytą ženklo Nr. 636 naudojimo pareigos apibrėžimą). Veiksmažodis „įrengti, įrengia, įrengė“ neabejotinai turi vieną iš pagrindinių reikšmių „paruošti darbui“. Sąvoka „prietaisas“ yra labai bendro pobūdžio ir neabejotinai apima sąvoką „nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas“. Vadinasi, sąvoka „įrengtas prietaisas“ apima ir sąvoką „įrengtas nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas“, o turint galvoje veiksmažodžio dalyvio „įrengtas“ reikšmę, tai ir „paruoštas darbui nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantis automatinis prietaisas“. O dėl to, kad žodžių junginio „įrengtas prietaisas lygus paruoštas darbui prietaisas“ semantiniame lauke nėra užuominų apie prietaiso mobilumą ar stacionarumą ir parengimo darbui laipsnį bei sudėtingumą, galima teigti, kad kalbama sąvoka „įrengtas prietaisas“ apima ir prietaisą Poliscan FM1.

Apibendrinant pareiškėjas nurodo, kad Institucijos padaryti teisės normų ir teismų praktikos išaiškinimų pažeidimai vertinant ir renkant įrodymus bei neaiškumas, ar apskritai buvo padarytas koks nors administracinis nusižengimas, lemia, jog skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas.

Taip pat pareiškėjas skunde nurodo, kad Nutarimo apskundimo terminą nežymiai 2 (dvi) dienas praleido, kadangi dėl ypatingai didelio užimtumo pastarosiomis savaitėmis darbe, nepasitikrino į jo el. pašto dėžutę jam atsiųstų, kai kurių laiškų. Institucija nesiuntė jam Nutarimo namų adresu, nepranešė apie tai kitais būdais iki 2021 m. sausio 30 d. Tik sužinojęs apie nubaudimą ir Nutarimo priėmimą, parengė skundą ir teikia jį teismui, per Instituciją.

Pažymi, kad lyginant su nustatytu skundo padavimo 20 (dvidešimt) dienų terminu, praleistos 2 (dvi) dienos sudaro labai nedidelę šio termino dalį, o atsižvelgiant į Institucijos padarytus pažeidimus, akivaizdžiai ignoruojant teismų praktikoje jau seniai nusistovėjusias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, kuriomis Institucija dar pernai buvo skatinama ir auklėjama surašyti Nutarimus asmenims tik su aiškiai nurodoma galimų pažeidimų padarymo vieta (konkrečios gatvės pavadinimas ir namo numeris ar konkretaus magistralinio kelio konkretus kilometras). Institucijos padaryti pažeidimai neturėtų likti neįvertinti, todėl prašo šio skundo terminą atnaujinti dėl svarbios priežasties ir panaikinti 2021 m. sausio 7 d. nutarimą byloje Nr. 39-ANR_N-501-2021 dėl 80 Eur baudos ir šios bylos teiseną nutraukti.

Atsiliepime į pareiškėjo R. T. B. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos 2021 m. sausio 7 d. nutarimą nepakeistą. Institucija nurodo, kad su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nesutinka, kadangi 2020 m. lapkričio 10 d. Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu surašytas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-190395- 2020 išsiųstas į R. T. B. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotą elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) Institucijos įgaliotas pareigūnas 2021 m. sausio 7 d., priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 20125368942 R. T. B. atžvilgiu ir skirdamas administracinę nuobaudą – 80 Eur piniginę baudą, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, įsitikino ir įvertino tą aplinkybę, kad Administracinių nusižengimų registro automatiniu būdu pateiktas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra R. T. B. deklaruotu valstybės informacinėse sistemose ar registruose elektroninio pašto adresu ir procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Tai patvirtina 2021 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių apskaitos departamento atstovo gautas elektroninis pranešimas, kad R. T. B. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) pateiktas „Mano VMI“ ir galioja nuo 2018 m. gegužės 14 d. Taip pat remiantis pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 20125368942, esančia charakterizuojančia medžiaga iš jos matyti, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn dėl analogiško administracinio nusižengimo trauktas ne vieną kartą. Procesiniai dokumentai pareiškėjui ankstesnėse administracinių nusižengimų bylose išsiųsti ir įteikti tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje jis administracinius nurodymus įvykdė. Todėl tai dar kartą patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 10 d. surašytas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANRJP- 190395-2020 R. T. B. išsiųstas ir įteiktas tinkamai, kaip to ir reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos. Pažymi, kad R. T. B. šios aplinkybės apeliaciniame skunde neneigia ir pats, nurodydamas, kad dėl ypatingai didelio krūvio darbe jis kelių savaičių bėgyje netikrino savo elektrinio pašto dėžutės, o toliau apeliaciniame skunde nurodo, kad aukščiau minėto nutarimo negavo savo gyvenamosios vietos adresu, taip pat jam nebuvo pranešta kitais būdais. Pabrėžtina, kad R. T. B. 2021 m. sausio 7 d. priimtas nutarimas Nr. 39-ANR_N-501-2021 išsiųstas keliais būdais, o būtent R. T. B. valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu elektrinio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos paštu“ popierine siunta R. T. B. gyvenamosios vietos adresu, tai patvirtina AB „Lietuvos pašto“ turimi duomenys, kad popierinė siunta pristatyta 2021 m. sausio 11 d. 9.12 val.

Institucijos atsiliepime aptariama teismų praktika, kuri formuoja vienodą Teismų praktiką dėl šaukimų ir kitų procesinių dokumentų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Policija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. ANK numato pareigą policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-252-380/2020).

Pažymi, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VA-91 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srities mano VMI naudotojų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 116-5919 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Taisyklės) 6 punkte nurodyta, kad ,Asmeniui, kuris registruojasi ,,Mano VMI“, yra pateikiamos šios Taisyklės, su kuriomis asmuo turi susipažinti ir patvirtinti, kad suprato šių Taisyklių nuostatas ir sutinka jų laikytis. Sutikdamas su Taisyklėmis, elektroninės paslaugos gavėjas sutinka per ,,Mano VMI“ gauti iš VMI dokumentus. Registruojantis ,,Mano VMI“, būtina nurodyti ,,Mano VMI“ atstovo elektroninio pašto adresą, kuriuo bus siunčiama elektroninio pašto patvirtinimo nuoroda. Norėdamas naudotis ,,Mano VMI“ paslaugomis, asmuo privalo suaktyvinti nuorodą, gautą nurodytu elektroniniu paštu, ir tokiu būdu patvirtinti elektroninio pašto adresą. Patvirtinto elektroninio pašto adresu asmeniui bus siunčiami pranešimai apie ,,Mano VMI“ paskyroje VMI paskelbtą dokumentą elektroninės paslaugos gavėjui ir kita su elektroninių paslaugų vykdymu ir kitomis mokestinėmis procedūromis susijusi informacija.“ Atkreiptinas dėmesys, kad R. T. Bliuvas, kaip tai ir patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti duomenys, „Mano VMI“ deklaravęs elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo išsiųsti procesiniai dokumentai, taip pat susipažinęs su aukščiau minėtomis Taisyklėmis.

Remiantis aukščiau išdėstytu ir administracinio nusižengimo byloje turimais įrodymais Tarnyba mano, kad paneigta R. T. B. apeliaciniame skunde pateikta aplinkybė, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje jam buvo neįteikti tinkamai ir nesilaikyta ANK 573 straipsnio nuostatų reikalavimų. Sutinkamai su aukščiau Teismo išdėstytais argumentais, kad ANK numato pareigą policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Dar kartą pabrėžtina, kad iš R. T. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad aukščiau minėtus procesinius dokumentus jis gavo, tačiau, kaip pats nurodo, dėl didelio krūvio darbe kelias savaites netikrino savo elektrinio pašto dėžutės.

Dėl greičio matavimo sistemos „Poliscan FM1 “ Nr. 955075 teisėtumo, atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas R. T. B. apeliaciniame skunde nurodė, kad policijos pareigūnų naudojama greičio matavimo sistema (jo manymu automatinis greičio matuoklis) neteisėta, kadangi minėti prietaisai jo manymu Lietuvos Respublikoje administracinius nusižengimus fiksuoja neatlikus jų patikros. Taip pat R. T. B. teigia, kad ir policijos įstaigai pateikus nurodytą patikrą teismas, priimdamas sprendimą R. T. B. byloje, turi ja nesivadovauti.

Pažymi, kad policijos pareigūnai, vykdydami atitinkamas funkcijas, naudoja tik įteisintas ir metrologines patikras turinčias technines priemones. Institucija nurodo, kad 2020 m. lapkričio 9 d. 12.10 vai., (duomenys neskelbtini) (įvykio koordinatės (duomenys neskelbtini) fiksuojant R. T. B. atžvilgiu administracinį nusižengimą naudota techninė priemonė: greičio matavimo sistema „Poliscan FM1“ Nr. 955075. Patikros sertifikatas Nr. 1216208 (pridedamas prie bylos) išduotas 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir greičio matavimo sistemos patikrą atliko Vilniaus regiono laboratorijos Termometrijos ir elektrinių matavimų skyrius, kuri galioja iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. Pabrėžiame, kad minėtoje patikroje nurodyta, kad greičio matavimo sistema tinkama naudoti. Todėl R. T. B. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, grindžiami tik asmenine nuomone ir nepagrįstomis prielaidomis, o Institucijos pateikti įrodymai jas paneigia.

Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 11V-47 „Dėl greičio matavimo sistemos tipo „Poliscan FM1“ patvirtinimo ir įrašymo į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą“ pavesta Teisinės metrologijos ir ekspertizės skyriui įrašyti minėtą greičio matavimo sistemos tipą „Poliscan FMl“ ir jo duomenis į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą. Todėl policijos naudojama minėta greičio matavimo sistema yra įteisinta ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, fiksuojant administracinius nusižengimus, naudojama teisėtai.

Dėl įspėjamojo kelio ženklo „Automatinė greičio kontrolė“ naudojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 195 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintose Kelių eismo taisyklėse KET 127 punkte aiškiai apibrėžta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Be šios pareigos yra taip pat numatytos ir kitos imperatyvios su greičio ribojimu susijusios taisyklės. Todėl R. T. B. apeliaciniame skunde išdėstyta aplinkybė dėl KET informacinio kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ negali būti siejama su šia administracinio nusižengimo byla ir nėra įrodinėjimo dalyku, R. T. B. administracinio nusižengimo byloje įrodinėjimo dalyku yra būtent minėto KET 127 punkto reikalavimų nesilaikymas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 416 straipsnyje. Tokios pačios nuomonės yra ir aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartyje pasisakė, kad „<...> nusižengimų padarymas užfiksuotas stacionariu greičio matuokliu, prieš kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 ,,Automatinė eismo kontrolė“, priešingai pareiškėjo skundo teiginiams, nusižengimų fakto konstatavimui ir jo atsakomybei pagal ANK 416 straipsnio 3 ir 4 dalis kilti jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį pareiškėjas turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei stebėti kelio ženklus ir laikytis jų reikalavimų, važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pareiškėjo nurodoma KET nuostata, kad kelio ženklas Nr. 636 ,,Automatinė eismo kontrolė“ privalo būti įrengtas prieš kiekvieną stacionarų greičio matuoklį, nepanaikina transporto priemonės vairuotojo pareigos važiuoti neviršijant leistino greičio ar jo atsakomybės už nurodyto reikalavimo nesilaikymą bei nesušvelnina už tokius nusižengimus skirtinų nuobaudų. Pastebėtina ir tai, jog priešingai deklaratyviems ir niekuo nepagrįstiems pareiškėjo skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir nutartyje nurodė, jog KET Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ apibrėžia būtent kaip informacinį, žymintį kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, o pastarojo ženklo nebuvimas nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuotų nusižengimų padarymą pateisinantis ar atsakomybę už juos pašalinantis veiksnys.“ (Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-115-531/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; taip pat kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, 2AT- 29-895/2017, 2AT-38-976/2020). Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020).

Pareiškėjo R. T. B. administracinio nusižengimo byloje pagrindiniu įrodinėjimo dalyku yra nustatyto greičio viršijimas. Šiai veikai nustatyti naudota aukščiau minėta greičio matavimo sistema, kuri yra įteisinta ir yra tinkama fiksuoti tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, ką patvirtina išduotas patikros sertifikatas, todėl R. T. B. administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 3 dalyje dėl KET 127 punkto reikalavimų nesilaikymo yra visiškai įrodytas.

R. T. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad 2021 m. sausio 7 d. įgalioto pareigūno priimtas nutarimas Nr. 39-ANR_N-501-2021 turi būti pripažintas kaip nepagrįstu ir panaikintas, kadangi priimtame nutarime nėra nurodyta tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta, jame išdėstyti argumentai, R. T. B. vertinimu yra nepagrįsti.

Pažymi, kad R. T. B. iš Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_N-501-2021, kuriame yra nurodytos visos su užfiksuotu administraciniu nusižengimo susijusios ir būtinos aplinkybės. Aukščiau išvardintais įrodymais, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, minėtas procesinis dokumentas įteiktas tinkamai. Todėl R. T. Bliuvas, susipažinęs su nurodytu procesiniu dokumentu iš jo turinio turėjo aiškiai matyti nurodytas administracinio nusižengimo koordinates. Administracinėn atsakomybėn dėl analogiškos veikos R. T. B. traukiamas ne pirmą kartą. Taip pat R. T. B., kaip numatyta ANK nuostatose ir minėtame nutarime, turėjo teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau R. T. B. prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo negautas ir į Instituciją jis nesikreipė.

Pareiškėjas R. T. B. skunde nurodo, kad dėl didelio užimtumo darbe praleido nutarimo apskundimo terminą, motyvuodamas, kad procesinių dokumentų jis negavo, nors kartu su apeliaciniu skundu pateikia priimtą nutarimą. Atkreiptinas dėmesys, kad R. T. B. priimtas nutarimas išsiųstas keliais būdais, t. y. jo deklaruotu valstybės informacinėse sistemose ar registruose deklaruotu aukščiau minėtu elektroninio pašto adresu ir popierine siunta AB „Lietuvos paštu“. Popierinė siunta R. T. B. įteikta 2021 m. sausio 11 d. 9.12 val., t. y. praėjus keturioms dienoms nuo nutarimo priėmimo dienos, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai neatitinka ANK 623 straipsnyje nurodytų aplinkybių, remiantis kuriomis turėtų būti atnaujintas praleistas priimto nutarimo apskundimo terminas.

Pažymima, kad įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Taip pat Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-223-361/2019), todėl prašoma pareiškėjo skundo netenkinti, kadangi nutarimo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Dominykas Varnas prašė panaikinti pareiškėjo R. T. B. atžvilgiu priimtą nutarimą, palaikė skunde išdėstytus argumentus ir papildomai paaiškino, kad Institucija pati pripažįsta, kad ženklinimo nebuvo. Ginčijame nutarime nenurodyta jokia gatvė ir namo numeris, kai pareiškėjas turi žinoti apie jam suformuotus kaltinimus, kai teismų praktikoje nurodyta, kad protokole ir nutarime privalo būti nurodyti kuo tikslesni vietos duomenys, o x ir y, todėl protokolas ir nutarimas jau vien dėl to yra neteisėti. Institucijos aiškinimai dėl adreso reikšmės, nereiškia, kad nutarimas išsamus ir nepakeistinas, nes padaryta klaida surašant pirminį dokumentą protokolą. Ne vien trūksta tikslaus adreso nurodymo, bet ir kelio ženklo Nr. 636, nepanaudojimo aplinkybes. Pareiškėjo kaltė negali būti įrodinėjama neleistinomis priemonėmis, reikalinga vadovautis teisėtumo principu.

Pareiškėjas teismo posėdžių metu, išdėstė A. S. eksperimentinį nagrinėjimą, kuriame analizavo žodį „įrengti“, kuris yra prilyginimas žodžių junginiui – „paruoštas darbui prietaisas“. Prietaiso instrukcijoje sakoma, kad jį galima naudoti mobiliai ir stacionariai, t. y. specialiai suprojektuotoje matavimo vietoje, laikinai pastatant, įtvirtinant ir nustatant atstumą, kryptį ar kitaip sureguliuojant. Pareiškėjas teigia, kad „Poliscan FM1“ prietaisą būtina įrenginėti kelyje, kuris stovi kelio ruože, todėl akivaizdu, kad prietaisą būtina paruošti darbui, o jo neįrengus, prietaisas nepradėtų veikti. Ženklas 645 turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Pareiškėjas prašo remtis teismų suformuota praktika ir pripažinti, kad kelio ženklo „Automatinė greičio kontrolė“ nenaudojimas kartu su greičio matavimo prietaisu, daro negalimu to prietaiso rodmenų panaudojimą administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas ginčija Institucijos pateiktą argumentą, jog automatiniai greičio matavimo prietaisai „Poliscan FM1“, kurie naudojami ant trikojo, juos fiziškai pakėlus ir nusinešus į automobilį, jie neva nėra įrengti kelio ruože, o kelių eismo taisyklės sako, kad tokie įspėjamieji ženklai Nr. 636 gali būti naudojami tik tada, kai ženklas yra įrengtas. Šiuo metu galiojančioje KET redakcijoje kelio ženklas Nr. 636 apibūdinamas kaip kelio ruožas, kuriame yra įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Pagal suformuotą praktiką prioritetas turi būti teikiamas teisėtumo principui bei kol bylos medžiagoje nėra duomenų užtikrintai patvirtinančių informacinių ženklų buvimą nurodytame kelio ruože, negalima daryti išvados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas.

Taip pat prašo atstatyti praleistą apskundimo terminą, kadangi per mėnesį gavo penkis šimtus el. paštu laiškų, todėl nematė gauto nutarimo, kai popierinį nutarimą gavo 2021 m. sausio 11 d., skundas pateiktas 2021 m. sausio 30 d., todėl mano, kad iš esmės nėra praleistas apskundimo terminas nuo nutarimo gavimo per paštą. Pareiškėjas nutarimą atrado ir savo el. pašte, todėl skundas pateiktas net šventinę dieną. Pareiškėjo atstovas prašo administracinio nusižengimo bylą R. T. B. atžvilgiu nutraukti ir Institucijos priimtą nutarimą panaikinti.

Teismo posėdyje Institucijos atstovė atsiliepimą palaiko išdėstytais motyvais ir papildomai nurodė, kad pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino skundui paduoti, kadangi pareiškėjas gavo nutarimą tinkamai ir yra praleistas terminas be svarbių priežasčių, todėl prašo skundo nepriimti ir skundo netenkinti.

Skundas atmestinas

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto trisdešimties iki devyniasdešimt eurų.

Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio, vyresniosios specialistės R. B. 2021 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-501-2021, R. T. B. paskirta 80 eurų bauda, už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 9 d. 12.10 val. Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW (duomenys neskelbtini) VIN Kodas (duomenys neskelbtini), viršijo nustatytą 50 km/h greitį 27 km/h, važiavo 77 km/h greičiu (įvertinus paklaidą).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovo advokato bei Institucijos atstovės paaiškinimus ir byloje esančius kitus duomenis, daro išvadą, kad ginčas byloje iš esmės kyla dėl greičio matavimo prietaiso įrengimo konkrečioje vietoje, jo teisėtumo, metrologinės patikros padarymo teisėtumo ir jos galiojimo bei įspėjamojo kelio ženklo „Automatinė greičio kontrolė“ nebuvimo.

Pareiškėjas R. T. B. savo skunde nurodė, kad iš Nutarimo neaiški įvykio vieta, kadangi nurodyta tik Kauno miesto sav., neaišku, kokiu prietaisu buvo išmatuotas tariamas pažeidimas, nėra nurodytas jo pavadinimas, metrologinės patikros numeris, neaišku, ar tokia patikra buvo galiojanti.

Iš R. T. B. byloje esančio 2020 m. lapkričio 10 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 20-ANR_P-190395-2020 nustatyta, kad administracinis nusižengimas – 2020 m. lapkričio 9 d. 12.10 val. Kauno m. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę BMW (duomenys neskelbtini) VIN Kodas (duomenys neskelbtini), buvo viršytas leistinas 50 km/h važiavimo greitis (užfiksuotas 77 km/h, po paklaidos 27 km/h, paklaida 3 km/h) buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisu Nr. PS-955075, metrologinės patikros sertifikatu Nr. 1216208 (administracinio nusižengimo bylos ROIK: 20125368942, b. l. 9-11).

AB ,,Vilniaus Metrologijos centras“ raštu pateikė informaciją su greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955075 patikros sertifikato Nr. 1216208 kopiją, iš kurios matyti, kad greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955075 metrologinė patikra AB „Vilniaus metrologijos centras“ atlikta 2020 m. rugpjūčio 11 d., prietaisas pripažintas tinkamu naudoti iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 20, 21).

Taip pat Lietuvos Kelių policijos tarnyba raštu informavo, kad mano, kad mobiliesiems greičio matavimo prietaisams šis reikalavimas netaikomas, nes jie nėra įrengiami kelyje. Pažymi, kad tokio kelio ženklo nebuvimas neturi kelti abejonių dėl transporto priemonės vairuotojo pareigos vykdyti Kelių eismo taisyklių reikalavimą važiuoti neviršijant leistino greičio (b. l. 70).

R. T. B. vairuojamo automobilio greitį nusižengimo padarymo metu fiksavusio greičio matavimo prietaiso „Poliscan FM1“ Nr. 955075 tinkamumas naudoti nekelia abejonių. Šiame kontekste pažymėtina, jog stacionarių ir mobiliųjų transporto priemonių greičio matavimo priemonių ir sistemų patikrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 4-761 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 4-264 redakcija) „Dėl matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisykles, o šių taisyklių 40 punkte nurodyta, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir EEE valstybėse atlikta matavimo priemonės pirminė ir periodinė patikra pripažįstama Lietuvos Respublikoje, jei ekonominės veiklos vykdytojas gali pateikti kompetentingų įstaigų, atlikusių pirminę ar periodinę patikrą, išduotą matavimo priemonės patikros sertifikatą ar kitą lygiavertį dokumentą ir (arba), jeigu matavimo priemonės yra pažymėtos atitinkamais ženklais ir (arba) žymenimis. Ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 Stacionarioms ir mobiliosioms transporto priemonių greičio matavimo priemonėms ir sistemoms nustatytas 1 metų laiko intervalas tarp periodinių patikrų, kurias atlieka paskirtosios įstaigos.

Taip pat pažymėtina, kad greičio matavimo prietaisas „Poliscan FM1“ įtrauktas į Lietuvos matavimo priemonių valstybės registrą 2019 m. balandžio 18 d., tai yra, iki šioje byloje tiriamo administracinio nusižengimo užfiksavimo (2020 m. lapkričio 9 d.), o šio prietaiso – „Poliscan FM1“ Nr. 2-2585:2019, patikros sertifikatas Nr. 1216208, metrologinė patikra atlikta Vilniaus regiono laboratorijoje Teometrijos ir elektrinių matavimų skyriuje, Vilniuje 2020 m. rugpjūčio 11 d., AB ,,Vilniaus Metrologijos centras“ pateikė greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955075 patikros sertifikato Nr. 1216208 kopiją, kad minėto greičio matavimo prietaiso modelio „Poliscan FM1“ Nr. 955075 metrologinė patikra Lietuvos Respublikoje atlikta 2020 m. rugpjūčio 11 d. ir ją atliko AB „Vilniaus metrologijos centras“, prietaisas pripažintas tinkamu naudoti iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., todėl darytina išvada, kad greičio matavimo prietaiso tinkamumas nekelia abejonių, šio prietaiso sertifikatas padaryto administracinio nusižengimo metu galiojo, greičio matavimo prietaisas buvo veikiantis, patikrintas ir sertifikuotas bei tinkamai įteisintas ir naudojamas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Be to, pažymėtina ir tai, kad pažeidėjo greitis buvo įvertintas pažeidėjo naudai, pritaikius 3 km/h greičio matavimo paklaidą.

Pareiškėjo R. T. B. atstovas Dominykas Varnas savo skunde taip pat nurodo aplinkybę, kuri jo manymu, svarbi sprendžiant klausimą dėl Nutarimo teisėtumo, t. y. jog prieš greičio matuoklį nebuvo apie jį informacinio kelio ženklo. Pareiškėjas remiasi 2019 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu (bylos Nr. AN2-174-458/2019) bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, jog Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 290 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 645 „Automatinė greičio kontrolė“ turi būti įrengiamas kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai. Analogiškas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ numatytas Kelių eismo taisyklėse. Nesant duomenų, kurie patvirtintų tokių informacinių ženklų buvimą, negalima daryti išvados, kad leidžiamo greičio pažeidimas buvo užfiksuotas viešojo administravimo subjektui nepažeidus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, taip pat ir Kelių eismo taisyklių.

Atkreiptinas dėmesys, kad plėtojant teismų praktiką dėl kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ įrengimo kelių ruožuose, kuriuose yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, Klaipėdos apygardos teismas vėlesnėje, tai yra, 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje (bylos Nr. AN2-267-255/2019) yra konstatavęs, jog tai, kad nusižengimo padarymas užfiksuotas stacionariuoju greičio matuokliu, prieš kurį administracinių nusižengimų padarymo metu nebuvo įrengtas kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, nusižengimų fakto konstatavimui ir pažeidėjo atsakomybei pagal ANK 416 straipsnio 3 dalyje kilimui jokios reikšmės neturi. Vairuodamas automobilį, asmuo turi laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, laikytis kelių eismo taisyklių, neviršyti leistino greičio.

Ir nors šioje nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl kelio ruožo, kuriame buvo leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantis mobilus, o ne stacionarus prietaisas, ženklinimo kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, tokia aukštesniojo teismo formuojama praktika yra aktuali ir šioje byloje – vairuotojas privalo laikytis kelių eismo taisyklių ir neviršyti leistino greičio ir tais atvejais, kai kelio ruožas, kuriame yra įrengta automatinė greičio matavimo kontrolė, nėra paženklintas kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“.

Sprendžiant dėl kelio ruožo, kuriame yra leidžiamo momentinio važiavimo greičio pažeidimus fiksuojantis mobilus prietaisas, ženklinimo kelio ženklu Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ pažymėtina ir tai, kad leistino greičio viršijimas iš esmės neatitinka Kelių eismo taisyklių nuostatų ir šio pažeidimo nepaneigia aplinkybė, jog prieš mobilųjį ar kitą greičio matavimo prietaisą yra arba nėra įrengtas informacinis kelio ženklas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 84 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4438“ šiam įstatymo projektui nepritarė ir nurodė, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti valstybės nustatytą eismo tvarką ir jos laikytis. Būtent eismo dalyvių žinojimas, jog jų daromi pažeidimai gali būti fiksuojami ne tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtuose kelio ruožuose, bet visuose keliuose, motyvuoja eismo dalyvius būti sąmoningus ir laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Be to, nustačius reikalavimą naudoti kelio ženklus prieš mobiliąsias teisės pažeidimų fiksavimo sistemas, gali susidaryti situacija, kai vairuotojas (kurio transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neįregistruota, be privalomosios techninės apžiūros, nesumokėtas transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto dydžio mokestis už naudojimąsi keliais), pamatęs kelio ženklą, apvažiuos kontroliuojamą kelio ruožą ir taip išvengs atsakomybės už daromus nusižengimus. Įstatymo projektu siūlomi ANK pakeitimai ne tik neprisidėtų prie saugaus eismo tikslų ar visuomenės ir valstybės interesų nuo administracinių nusižengimų gynimo, bet priešingai – padėtų asmenims, nesilaikantiems nustatytų reikalavimų, išvengti administracinės atsakomybės“. Teismas vertina, kad įspėjamojo kelio ženklo nebuvimas prieš mobilųjį ar kitą greičio matavimo prietaisą, nagrinėjamoje byloje nėra inkriminuoto nusižengimo padarymą pateisinantis ar atsakomybę už jį pašalinantis veiksnys (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimas).

ANK 623 straipsnis numato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Skundo padavimo termino pradžia skaičiuojama nuo išdavimo dienos, jei asmuo dalyvauja priimant (skelbiant) nutarimą, nes paskelbus nutarimą, nutarimo nuorašas asmeniui įteikiamas iš karto. Jeigu asmuo nedalyvauja priimant (skelbiant) nutarimą, skundo padavimo termino pradžia skaičiuojama nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo.

Institucijos pateiktame atsiliepime nurodyta, kad R. T. B. nutarimas išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris pateiktas „Mano VMI“ ir galioja nuo 2018 m. gegužės 14 d. Pareiškėjas šio fakto neginčija ir tvirtina, kad dėl el. paštu gautų laiškų gausos, gauto procesinio dokumento nepastebėjo (b. l. 75-95). Taip pat Institucijos atsiliepime nurodyta, kad AB „Lietuvos paštas“, siunta su nutarimu pristatyta 2021 m. sausio 11 d. (b. l. 40) bei pareiškėjas skunde patvirtina, kad skundą pateikė praleidęs dviejų dienų apskundimo terminą, kurį ir prašo atnaujinti.

ANK nėra nustatyto teisinio reguliavimo dėl terminų skaičiavimo, dėl to jiems skaičiuoti taikoma teisės analogija su Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normomis. BPK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, dienomis ir mėnesiais; skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas.

2021 m. sausio 7 d. nutarimas R. T. B. buvo išsiųstas nutarimo priėmimo dieną, pareiškėjo nurodytu ir galiojančiu iki šiol elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), taigi 20 dienų terminas skundui dėl šio nutarimo paduoti baigėsi 2021 m. sausio 27 d. Pareiškėjas skundą išsiuntė 2021 m. sausio 30 d., t. y. praleidus nutarimo apskundimo terminą. 20 dienų terminas skundui dėl šio nutarimo paduoti yra pasibaigęs. 

Teismas pažymi, jog terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ANK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus bei paisyti proporcingumo reikalavimų. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą. Svarstant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, paprastai toks prašymas pripažįstamas pagrįstu tik tuomet, kai asmuo jį praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs pakankamus terminus, kad asmenys turėtų laiko nuspręsti, ar naudosis apeliacijos teise. Terminai negali būti neproporcingai ilgi, nes, priešingu atveju, būtų pažeista kitos šalies teisė į įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą. Todėl svarbu sąžiningai laikytis procesinių terminų, kad nebūtų nepagrįstai pažeisti nei vienos šalies interesai, kadangi pareiškėjas pateiktame skunde bei pareiškėjo atstovo advokatas teismo posėdyje prašymą motyvavo, kad pateikė skundą praleidus nustatytą apskundimo terminą dėl gausiai gaunamų elektroninių laiškų, tai nėra laikoma svarbia priežastimi pripažįstama tokia aplinkybė, kuri objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu, o jo pažeista teisė paduoti skundą gali būti ginama tik tada, kai asmuo elgiasi apdairiai ir rūpestingai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo prašyme nurodytų priežasčių teismas nelaiko svarbiomis, todėl jo prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą yra netenkintinas.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai ištyrė nusižengimo aplinkybes, teisėtai surinko byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą 2021 m. sausio 7 d. Nutarimą Nr. 236ANR_N-501-2021, nutarime teisingai konstatuota, kad R. T. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, kurį nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti pareiškėjo R. T. B. skunde nurodytais argumentais. Skundžiamas institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjo skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

netenkinti pareiškėjo R. T. B. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Palikti Lietuvos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio, vyresniosios specialistės R. B. 2021 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-501-2021, nepakeistą ir R. T. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja              Liuba Kymantienė