Civilinė byla Nr. 2S-711-254/2012;

Pirmos instancijos teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė;

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 27.7.; 122.4.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. M. ir M. M. atstovo advokato G. Ulinsko atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2756-717/2012 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovams UAB „Arčia“, R. M., M. M., tretieji asmenys A. K., J. G., V. A., dėl UAB „Arčia“ 2012-01-04 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo ir jo metu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė:

ieškovas G. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: pripažinti negaliojančiu: 2012-01-04 UAB „Arčia“ visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo sušaukimą 2011-12-30 pranešimo apie susirinkimą pagrindu; pripažinti negaliojančiais: visus 2012-01-04 UAB „Arčia“ visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas yra UAB „Ančia“ direktorius ir akcininkas, nuosavybės teise valdantis 31 procentą visų bendrovės akcijų. Ieškovas nurodė, kad 2011-12-30 pranešimu atsakovai R. M. ir M. M. sušaukė neeilinį akcininkų susirinkimą 2012-01-04 11 val., nesilaikydami Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos susirinkimo sušaukimo tvarkos, o būtent pažeisdami įstatyme numatytus susirinkimo sušaukimo terminus. Šitaip bendrovės vadovo galimybės atsakyti į akcininkams rūpimus klausimus buvo neteisėtai apribotos, nesudarant galimybės patikrinti ir pateikti dokumentus. Nurodė, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina, nes išrinktas UAB „Arčia“ vadovas įgijo įgalinimus įmonės vardu ir tai sukuria prielaidas, kad bus parduotas įmonės turtas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino visiškai – sustabdė 2012-01-04 Visuotinio neeilinio UAB „Arčia“ akcininkų susirinkimo sprendimų (nuspręsta parduoti bendros Lietuvos – Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio Jachtklubas“ akcijas; pripažinti, kad UAB „Arčia“ direktorius G. V. yra nekompetentingas toliau eiti įmonės vadovo pareigas; atleisti iš UAB „Arčia“ direktoriaus pareigų G. V.; išrinkti UAB „Arčia“ direktoriumi S. M. nuo 2012 m. sausio 4 d.; suteikti įgaliojimus J. G.; nutraukti darbo sutartį su G. V. ir pasirašyti darbo sutartį su naujai paskirtu įmonės direktoriumi S. M.) vykdymą. Uždraudė paskirtam UAB „Arčia“ direktoriui S. M. atlikti bet kokius veiksmus UAB „Arčia“ vardu. Įpareigojo UAB „Arčia“ nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos vadovautis 2001-06-01 UAB „Arčia“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtu nutarimu Nr. 1 dėl G. V. paskyrimo bendrovės direktoriumi iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Teismas nurodė, kad ieškovas yra atsakovės direktorius ir akcininkas, turintis 31 procentą balsų, todėl yra pagrindas manyti, kad dėl kitų akcininkų priimtų sprendimų gali būti pažeistos ieškovo teisės ir teisėti interesai.

Atsakovų R. M. ir M. M. atstovas atskiruoju skundu prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-06 nutartį panaikinti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Advokatas nurodė, kad įmonėje yra 6 akcininkai. 2012-01-04 akcininkų susirinkime už priimamus sprendimus balsavo 69 procentus turintys akcininkai, todėl ieškovui net ir balsavus priešingai, tai nebūtų turėję įtakos priimtiems sprendimams. Be to, ieškovas ginčija tik R. M. ir M. M. veiksmus, tačiau neužsimena apie kitų akcininkų poziciją, sudarydamas prielaidą, jog ir jie susirinkimui nepritarė. Akivaizdu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes nepagrįstai apribojo likusių akcininkų teises ir suteikė prioritetą ieškovui, suteikė jam teisę toliau valdyti bendrovę sau naudinga linkme bei daryti jai žalą. Teismas pažeidė proporcingumo principą pritaikydamas platesnį nei reikalingą priemonių mastą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio nagrinėjimas gali užtrukti, esama nutarties formuluotė leistų ieškovui toliau piktnaudžiauti susidariusia teisine situacija iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pažymėjo, kad ieškovo atžvilgiu Kauno apskrities VPK Panemunės policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00038-12 dėl atsakovų atstovo S. M. sumušimo, be to, NFTT yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00072-11 dėl bendrovės turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumento klastojimo.

Ieškovas G. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, nurodydamas, kad atsakovai su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro žalą įmonei, nei kad apribotos kitų akcininkų teisės. Teismas atsižvelgė į tai, kad galimai neteisėtų akcininkų sprendimų vykdymas netaikant laikinųjų apsaugos priemonių gali padaryti teismo sprendimo įvykdymą negalimu. Susirinkimas sušauktas pažeidžiant ieškovo ir trečiųjų asmenų teisę žinoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo priežastis ir tikslus, pasiūlymus dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, užkirsta galimybė piktnaudžiauti ginčijamais sprendimais ir galimai dvivaldystei, jei atsakovai pradėtų įgyventi skundžiamus sprendimus. Ikiteisminiai tyrimai pradedami gavus pranešimą apie galimą nusikalstamų veikų padarymą, tačiau tai nereiškia, kad jos iš tikrųjų yra padarytos.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina nagrinėjamoje civilinėje byloje imtis šių priemonių, kurių taikymas, kaip žinia, yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Gausioje teismų praktikoje šiuo klausimu yra susiklosčiusi nuostata, kad turi būti taikomos tokios priemonės, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taigi turi būti įvertinama tiek galima reali grėsmė, tiek ir taikytinų priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, jų tikslingumas: ar jos garantuotų būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, ar susijusios su pareikštu reikalavimu (CPK 145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408/2011). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinio pagrįstumo klausimo nenagrinėja, todėl pasisako tik dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir proporcingumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas prašė sustabdyti visų 2012-01-04 visuotinio neeilinio UAB „Arčia“ akcininkų susirinkimo sprendimus kaip laikinąją apsaugos priemonę teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad ieškovo ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2012-01-04 visuotinio neeilinio UAB „Arčia“ akcininkų susirinkimo sprendimų vykdymą; uždraudė naujai išrinktam UAB „Arčia“ direktoriui S. M. atlikti bet kokius veiksmus bendrovės vardu bei įpareigojo UAB „Arčia“ vadovautis 2001-06-01 UAB „Arčia“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtu nutarimu Nr. 1 dėl G. V. paskyrimo bendrovės direktoriumi iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 13 punktas).

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes pripažintina, kad teismas turėjo pagrindą išvadai, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl susirinkimo nutarimų, kuriais nuspręsta parduoti bendros Lietuvos – Vokietijos įmonės UAB „Kauno Žalgirio Jachtklubas“ akcijas; pripažinti, kad UAB „Arčia“ direktorius G. V. yra nekompetentingas toliau eiti įmonės vadovo pareigas; atleisti iš UAB „Arčia“ direktoriaus pareigų G. V.; išrinkti UAB „Arčia“ direktoriumi S. M. nuo 2012 m. sausio 4 d.; suteikti įgaliojimus J. G.; nutraukti darbo sutartį su G. V. ir pasirašyti darbo sutartį su naujai paskirtu įmonės direktoriumi S. M. vykdymo sustabdymo, bylos nagrinėjimo metu nebūtų užtikrinta ta pati padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą, todėl būsimo teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo rizika galimai padidėtų. Sustabdžius visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimų vykdymą buvo savaime apribota naujai paskirto bendrovės vadovo teisė perleisti bendrovei priklausančias Lietuvos – Vokietijos įmonės akcijas, kurių pardavimas tikėtinai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat naujai paskirtas direktoriumi S. M. neteko galimybės atlikti bet kokius veiksmus bendrovės vardu, todėl laikytina, kad sustabdžius minėtų sprendimų vykdymą, ieškovo interesai yra tinkamai apsaugoti atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį, o draudimas S. M. atlikti veiksmus susijusius su UAB „Arčia“ yra perteklinis.

Pagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, jog dalis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o būtent įpareigojimas UAB „Arčia“ nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos vadovautis 2001-06-01 UAB „Arčia“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtu nutarimu Nr. 1 dėl G. V. paskyrimo bendrovės direktoriumi, yra neproporcingos, nes nepagrįstai apriboja kitų akcininkų teises ir nepagrįstai suteikia prioritetą ieškovui, sudarant jam galimybę toliau valdyti bendrovę, atliekant bendrovės valdymo organui priskirtas funkcijas ir nėra susijusios su galimu teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar neįvykdymu (CK 2.82 straipsnio 3 dalis, 144 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad dalies ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t a r i a:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį pakeisti. Nutarties dalį, kuria buvo patekintas ieškovo G. V. prašymas uždrausti paskirtam UAB „Arčia“ direktoriui S. M. atlikti bet kokius veiksmus UAB „Arčia“ vardu bei įpareigoti UAB „Arčia“ nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos vadovautis 2001-06-01 UAB „Arčia“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtu nutarimu Nr. 1 dėl G. V. paskyrimo bendrovės direktoriumi iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, panaikinti.

Nutartį kitoje dalyje palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Dalė Burdulienė