Civilinė byla Nr. e3K-3-128-421/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00118-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.4; 2.1.5.2; 2.1.5.3; 2.6.11.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. A. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Modernsta“ dėl nuostolių ir trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pradžią, šio termino atnaujinimą bei sustabdymą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 45 861,99 Eur išlaidų ir nuostolių atlyginimo šalinant namo trūkumus ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. su atsakove sudarė visiškai įrengto, A+ energinės klasės namo pirkimo–pardavimo sutartį. Namas nebuvo pabaigtas statyti, todėl ėmė ryškėti trūkumai, kurie nebuvo aptarti sutarties sudarymo metu ir trukdė naudoti daiktą pagal jo paskirtį. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 20 d. atsakovei pateikė pirmąją pretenziją dėl statybos trūkumų, kurioje nurodė, kad namas nėra pabaigtas statyti, trūksta ventiliatoriaus vonios patalpose, nėra įrengti priešgaisriniai detektoriai, nėra išlygintas sklypas, nėra terasos laiptelio, nepakankamas juodžemio lygis, nėra namo numerio, neįrengtos tvoros, nuotekų šulinio talpa per maža (vietoje 4 kv. m – apie 2,5 kv. m), lubų įrengimo siūlės ištrupėjusios. Nesulaukusi atsakymo, 2020 m. rugsėjo 28 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Atsakovė nors ir pateikė atsakymą, tačiau nesutiko su nustatytais trūkumais, pasiūlė taikyti restituciją ir grąžinti sumokėtus pinigus. Ieškovė kreipėsi į ekspertus, šie nustatė 27 darbų trūkumus. Pagal MB „Paslaugų paketas Klaipėdoje“ parengtą lokalinę sąmatą, trūkumų šalinimo išlaidos siekia 43 331,99 Eur. Statinio ekspertizės kaina sudarė 2000 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ieškovė – fizinis asmuo, kuri namą įsigijo šeimos poreikiams tenkinti, ir atsakovė – šio namo statytoja, t. y. verslininkė, sutartį kvalifikavo kaip vartojimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.350, 6.396 straipsniai).
6. Teismas atsakovės prašymu ieškovės pareikštam reikalavimui taikė ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turėjo būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo. Ieškovei dar 2021 m. kovo 15 d. buvo žinoma, kad atsakovė neigia daikto trūkumų faktą ir nesutinka jų šalinti, todėl, ieškovei į teismą kreipusis tik 2022 m. balandžio 18 d., buvo praleistas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
7. Teismas netenkino ieškovės prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes ieškovė nenurodė svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, o atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra 39 metų, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jos specialybė – ekonomistė-buhalterė, yra MB (duomenys neskelbtini), kuri teikia ir teisines paslaugas, savininkė, padarė išvadą, kad ieškovė neveikė pagal atidaus bei rūpestingo elgesio standartus.
8. Teismas pabrėžė, kad ieškovė pasirinko specialųjį teisių gynybos būdą, t. y. atsakovei taikyti griežtąją atsakomybę pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė net neįrodinėjo, kad patyrė išlaidų daikto trūkumams pašalinti.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės įsigyto namo kaina – 54 000 Eur, o prašoma priteisti namo trūkumų šalinimo išlaidų suma – 45 861,99 Eur, t. y. artima įsigyto gyvenamojo namo kainai. Teismo nuomone, ieškovės prašomas priteisti namo trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimas negali būti pripažintas proporcinga pirkėjo teisių gynimo priemone.
10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Kolegija nustatė, kad atsakovė 2020 m. balandžio 29 d. ieškovei pateikė atsakymą, jame paaiškino, kad įsipareigoja pašalinti statybos ir vidaus apdailos darbų trūkumus, atsiradusius garantinio termino metu. Pažymėjo, kad į garantinę priežiūrą neįeina langų, durų, rekuperatoriaus ir katilinės įrangos priežiūra. Atkreipė dėmesį, kad pastatytas naujas namas turi nemažai drėgmės, todėl pagrindinė užduotis – stebėti drėgmę namuose ir, esant jos pertekliui, ją šalinti. Ieškovės parašas patvirtina, kad su šiuo raštu ji susipažino.
12. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. birželio 12 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė, kad iki 2020 m. rugsėjo 1 d. atsakovė įsipareigoja atlikti šiuos pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį likusius neįvykdytus darbus: sumontuoti įtempiamąsias lubas, sudėti grindjuostes, atitverti teritoriją nuo kaimynų, uždėti apdailą lauko kranui, kieme iškloti trinkeles, perduoti dokumentaciją AB „Kretingos vandenims“, įpareigoti UAB „Kretingos santechnika“ pateikti dujų techninį pasą ESO, kad ieškovė galėtų sudaryti sutartį su tiekėju, sienoje įgręžti skylę gartraukiui.
13. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 20 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. vasario 21 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 7 d. pateikė atsakovei rašytines pretenzijas dėl gyvenamojo namo trūkumų. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 5 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 15 d. 2021 m. kovo 21 d. atsakymuose į pretenzijas atsisakė tenkinti jos reikalavimus, susijusius su gyvenamojo namo trūkumų ištaisymu.
14. Kolegija nurodė, kad tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl sutrumpinto ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momento ir priežasčių, lėmusių ieškinio senaties termino praleidimą, vertinimo. Ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).
15. Kolegija nustatė, kad pirmąją pretenziją ieškovės atstovas elektroniniu paštu atsakovei pateikė 2020 m. rugsėjo 20 d. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 22 d. nurodė, kad 2020 m. birželio 12 d. rašte įsipareigojo atlikti darbus, kurie jau yra atlikti, išskyrus vieną – dėl netinkamų oro sąlygų nebuvo galima įrengti segmentinės tvoros, tačiau šis darbas bus greitu metu baigtas (stulpai jau įbetonuoti, pradėtas sukti segmentas) ir netrukdo įsikurti gyvenamajame name. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovei pateikė antrąją rašytinę pretenziją, prašydama iki 2020 m. spalio 5 d. pateikti detalų planą, kaip bus pašalinti pretenzijoje nurodyti gyvenamojo namo trūkumai, bei kitus dokumentus, reikalingus statinio statybos ekspertizei atlikti. Atsakovė 2020 m. spalio 5 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad trūkumai netrukdo namo eksploatuoti pagal tiesioginę jo paskirtį, todėl pretenzija yra nepagrįsta ir atsakovė nesutinka atlikti kokių nors papildomų darbų. Ieškovė 2021 m. vasario 21 d. pateikė trečiąją pretenziją dėl gyvenamojo namo trūkumų, į šią 2021 m. kovo 2 d. pateiktame atsakyme atsakovė nurodė, kad nesutinka, jog gyvenamasis namas buvo parduotas su esminiais trūkumais, todėl nesutinka jų ištaisyti. Ieškovė 2021 m. kovo 2 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė pateikti papildomus dokumentus, o 2021 m. kovo 7 d. raštu informavo apie netinkamai įrengtą stogo dangą. Atsakovė 2021 m. kovo 15 d. elektroniniu laišku, atsižvelgdama į 2021 m. kovo 12 d. gyvenamojo namo apžiūros rezultatus, ieškovei pasiūlė atlikti papildomus darbus ir taip išspręsti nesutarimus, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko ir 2021 m. kovo 16 d. rašte pasiūlė atsakovei atlikti gyvenamojo namo statybos ekspertizę. Atsakovė 2021 m. kovo 19 d. pateikė atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog ji nesutinka su ieškovės pasiūlymu. Ieškovė 2021 m. kovo 21 d. raštu informavo atsakovę, kad toliau ketina ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės 2020 m. spalio 5 d. atsakymo į ieškovės antrąją pretenziją turinys (šiame atsakyme atsakovė tiesiogiai nurodė, kad pretenzija yra nepagrįsta ir ji nesutinka jos patenkinti) leidžia daryti išvadą, kad atsakovė atsisakė tenkinti pretenzijoje nurodytus reikalavimus, susijusius su ieškovės nurodytų gyvenamojo namo trūkumų ištaisymu, todėl nuo šio atsakymo pateikimo ieškovei momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga.
17. Kolegija nesutiko su ieškovės argumentu, kad ieškinio senaties termino pradžia gali būti siejama su UAB „Tyrimų laboratorija“ parengtu 2022 m. sausio 5 d. pastato sandarumo klasifikavimo protokolu, iš kurio ieškovei tapo aiškus paskutinis gyvenamojo namo trūkumas, nes tai prieštarautų kasacinio teismo praktikai, kurioje pažymima, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo atsisakoma tenkinti jo reikalavimą, juolab kad nagrinėjamoje byloje minėto protokolo pagrindu ieškovė nereiškė reikalavimų ištaisyti trūkumus. Tai, kad atsakovė 2021 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške ieškovei pasiūlė atlikti papildomus darbus ir taip išspręsti nesutarimus, priešingai nei nurodo ieškovė, nepatvirtina, kad atsakovė pripažino ieškovės nurodytus trūkumus. Iš atsakymų į ieškovės pretenzijas turinio kolegija nustatė, kad atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nurodyti trūkumai yra nepagrįsti, ir atsisakė juos pašalinti. Be to, 2021 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške pasiūlė atlikti papildomus darbus, o ne ištaisyti ieškovės pretenzijose nurodytus trūkumus.
18. Kolegija pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei iš ankstesnių atsakymų į pretenzijas turinio ieškovei nebuvo aišku, kad atsakovė nesutinka su nustatytais gyvenamojo namo trūkumais ir atsisako juos ištaisyti, vėliausiai apie savo teisės pažeidimą ieškovė turėjo suvokti 2021 m. kovo 21 d., kadangi 2021 m. kovo 21 d. atsakovei adresuotame rašte pati patvirtino, jog nepavykus taikiai susitarti ketina ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2022 m. balandžio 18 d., todėl teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikdama ieškinį ieškovė buvo praleidusi ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu.
19. Kolegija nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės nesutikimas su jos pretenzijose nurodytais gyvenamojo namo trūkumais ir atsisakymas juos ištaisyti laikytinas tęstinio pobūdžio pažeidimu, todėl, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną iš naujo. Kolegija nurodė, kad ieškovė neteisingai supranta ir interpretuoja CK nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos. Byloje ginčas kilo dėl daikto kokybei keliamų reikalavimų neatitinkančio daikto perdavimo pirkėjui (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs reikalavimai parduodamam daiktui, o ne tam tikri veiksmai, kuriuos turi atlikti pardavėjas ir kurių neatlikimas nulemtų pažeidimo tęstinumą. Atsižvelgdama į tai, kolegija padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti CK 1.127 straipsnio 5 dalies, todėl ieškovės argumentus dėl tęstinio pažeidimo pobūdžio pripažino nepagrįstais.
20. Pasisakydama dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kolegija nurodė, kad vien tai, jog ieškovė yra vartotoja ir neturi teisinio išsilavinimo, savaime neatleidžia jos nuo pareigos būti rūpestingai ir apdairiai ir nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių, juolab kad iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovės pozicija ieškovės keliamais klausimais buvo nuosekli – ji nepripažino ieškovės nurodytų trūkumų. Nors ieškovė teigia, kad neturi specialių žinių, todėl prieš teikdama teismui ieškinį turėjo surinkti įrodymus (specialistų išvadas), o tai dėl COVID-19 pandemijos metu taikytų ribojimų pareikalavo didelių laiko sąnaudų, su šiais argumentais kolegija nesutiko. Byloje pateikti duomenys (pvz., 2022 m. lapkričio 25 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 22-81, 2023 m. kovo 23 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 2023/03/23) patvirtina, kad daugelį ieškovės pretenzijose nurodytų trūkumų (pvz., trūksta ventiliatoriaus vonios patalpose, nėra įrengti priešgaisriniai detektoriai, nėra išlygintas sklypas, nėra terasos laiptelio, nepakankamas juodžemio lygis, nėra namo numerio, neįrengtos tvoros, nuotekų šulinio talpa per maža, lubų įrengimo siūlės ištrupėjusios ir kt.) buvo galima nustatyti neatliekant specialaus tyrimo.
21. Kolegija atkreipė dėmesį, kad specialistų S. Šutovo ir R. Liaudanskienės išvada, kuria remdamasi ieškovė siekė įrodyti gyvenamojo namo trūkumus, ieškovei buvo įteikta 2021 m. rugsėjo 24 d., tačiau į teismą ieškovė kreipėsi tik praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo išvados gavimo. Ieškovė deklaratyviai nurodė, kad COVID-19 pandemijos metu taikyti ribojimai apsunkino galimybes kreiptis į teismą, tačiau nepaaiškino, kokie konkretūs ribojimai, kada jie buvo taikomi ir kaip trukdė pasiruošti kreiptis į teismą teisminės gynybos. Aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu buvo priimti teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, pakeitimai, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi jie įsigaliojo 2022 m. sausio 1 d. ir yra taikomi sutartims, sudarytoms po 2022 m. sausio 1 d. Taigi, ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismai netinkamai nustatė ieškinio pradžios momentą. Ginčo objekto kokybės trūkumai ieškovei tapo žinomi ne visi iš karto. Ieškovė reiškė skirtingus reikalavimus, kurie atsirado skirtingu teisiniu pagrindu: reikalavimus dėl trūkumų, kurie vizualiai buvo matomi, reikalavimus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. atlikti papildomai sudarytais susitarimais sulygtus rangos darbus, dėl galimai paslėptų trūkumų, kurių ieškovė negalėjo įvertinti, taip pat dėl trūkumų, kuriems reikalingas specialisto tyrimas. Tais atvejais, kai asmens teisių pažeidimas yra kompleksinis, ieškinio senaties termino pradžia sietina su paskutinio fakto, patenkančio į tokio pažeidimo sudėtį, paaiškėjimo momentu. Ginčo pastato energinio naudingumo neatitiktis pirkimo–pardavimo sutartimi sulygtai energinio naudingumo klasei ieškovei tapo žinoma 2022 m. sausio 5 d., gavus UAB „Tyrimų laboratorija“ parengtą objekto sandarumo klasifikavimo protokolą, todėl ieškinio senaties termino skaičiavimas prasidėjo ne anksčiau kaip 2022 m. sausio 5 d. Gavusi šią informaciją, patvirtinančią sutarties pažeidimą, ieškovė kreipėsi pažeistų teisių gynybos tiesiogiai į teismą, nepraleisdama ieškinio senaties termino.
22.2. Teismai pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimą ir neužtikrino ieškovės teisės būti išklausytai. Teismas formaliai apibendrino ieškovės siunčiamų dokumentų turinį, iš esmės jo netirdamas, laikydamas, kad visais atvejais tai buvo reikalavimas ištaisyti parduoto daikto trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad po pirmojo pažeidimo atsiradimo ir atsakovės rašto gavimo buvo pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Tokia teismo išvada yra ydinga, nes reikštų, kad, pradėjus skaičiuoti senaties terminą dėl vieno pažeidimo, praėjus laikui ir paaiškėjus naujam vartotojo teisės pažeidimui, nuo tokio naujo pažeidimo nukentėjęs asmuo nebetektų apsaugos, nes senaties terminas būtų pradėtas skaičiuoti pagal bendrąją taisyklę pradedant nuo pirmojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Arba iš viso būtų nesaugomas, jeigu toks pažeidimas objektyviai paaiškėja praėjus daugiau nei 6 mėn. nuo pirmojo pažeidimo konstatavimo dienos. Tokia teismų išvada paneigia garantijos esmę, kad dėl teisės pažeidimo nukentėjęs asmuo tiek su pretenzija, tiek kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos gali per visą garantijos laikotarpį. Tai prieštarauja teisiniam reguliavimui, kad asmens teisė į jo pažeistų teisių gynybą egzistuoja per visą daikto garantinį laikotarpį. Paaiškėjus kiekvienam pažeidimui teismas turi ne subendrinti pažeidimų faktus, o spręsti dėl kiekvieno tokio pažeidimo atsiradimo pagrindų, teisinių pasekmių ir reikšmingų faktinių aplinkybių įtakos spręsdamas klausimą dėl savarankiškai skaičiuojamo ieškinio senaties termino pradžios.
22.3. Teismai netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teisinio santykio pobūdis ir teisinis reguliavimas yra svarbus tiek nustatant ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, tiek jo trukmę ir kitas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tokias kaip teisių ir pareigų pusiausvyra, vartotojo teisių apsauga. Ieškovė rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nurodo, kad ginčui būdingi tiek vartojimo pirkimo–pardavimo, tiek ir vartojimo rangos požymiai ir būtent rangos santykių pažeidimas turėjo įtakos ieškovei įgyvendinant savo teises. Tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, nekilnojamasis daiktas dar nebuvo galutinai pastatytas ir atsakovė įsipareigojo atlikti tam tikrus statybos darbus. Byloje nustatyta, kad, sudarius pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, sutartimi sulygtas rezultatas nebuvo pasiektas, todėl šalys sudarė papildomus susitarimus dėl tam tikrų įsipareigojimų vykdymo. Tokiu būdu tarp šalių sudarytą sutartį galima kvalifikuoti kaip sutartį, turinčią ir pirkimo–pardavimo sutarties, ir statybos rangos sutarties požymių, ir atitinkamai pasirinkti pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynimo būdus. Tai, kad tarp šalių faktiškai susiklostė statybos rangos santykiai, patvirtina 2020 m. balandžio 29 d. šalių sudarytas susitarimas dėl namo įrengimo užbaigimo ir 2020 m. birželio 12 d. susitarimas dėl likusių neatliktų darbų, taip pat atsakovės 2020 m. balandžio 29 d. raštas dėl namo priežiūros, kuriuo atsakovė paaiškino ieškovei, kad ji įsipareigoja savo sąskaita pašalinti statybos ir vidaus apdailos trūkumus, atsiradusius garantinio termino metu. Kadangi šalis siejo mišrūs teisiniai santykiai, teismai turėjo vertinti aplinkybes, kad dalis rangos darbų negalėjo būti įvertinami be specialistų pagalbos, tokiu atveju taikant ilgesnius ieškinio senaties terminus yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.
22.4. Tarp šalių buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, tačiau teismai nevertino atsakovės vengimo teikti informaciją nei nustatant svarbias aplinkybes konstatuojant teisės pažeidimą, nei sprendžiant klausimą dėl pagrindų atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas tik apsiribojo konstatavimu, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra vartojimo, tačiau ieškovės teisinio statuso ir teisių apsaugos garantijų nesiejo su byloje nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias vartotojų teisių apsaugą, sutarčių aiškinimą, šalių elgesio vertinimą, teismo vaidmenį procese, todėl buvo prieita prie neteisingų išvadų ir priimti neteisingi sprendimai, dėl jų ieškovei kilo neproporcingai sunkios teisinės pasekmės.
22.5. Teismai netinkamai taikė CK 1.130 straipsnio 2 dalį, pagal kurią skolininko atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę, nutraukia ieškinio senaties terminą. Atsakovė, reaguodama į 2021 m. kovo 12 d. ginčo pastato apžiūros rezultatus, pasiūlė ieškovei atlikti savo 2021 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške nurodytus remonto darbus. Nors ieškovė su atsakovės pateiktu pasiūlymu nesutiko, nurodyta aplinkybė nekeičia pasiūlymo teisinio kvalifikavimo – toks pasiūlymas kvalifikuotinas kaip pardavėjo prievolių, nutraukiančių ginčo situacijai aktualaus ieškinio senaties termino skaičiavimą, pripažinimas. Be to, atsakovė siūlė grąžinti pirkimo–pardavimo sutarties šalis į pradinę padėtį, t. y. taikyti dvišalę restituciją. Ši aplinkybė taip pat turėtų būti vertinama kaip ieškinio senaties termino skaičiavimą nutraukiantis pripažinimas apie egzistuojančias pardavėjos prievoles. Teismai šių aplinkybių netyrė.
22.6. Teismai netinkamai taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai; kiekvienu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Bylos aplinkybės patvirtina, kad egzistavo teisinis pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismas ieškinio senatį taikė mechaniškai, t. y. nevertindamas ieškinio senaties terminui atnaujinti reikšmingų aplinkybių, neteisingai ir neobjektyviai vertino ieškovės asmenines savybes kaip pagrindą atmesti prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, turima ekonomistės-buhalterės specialybė, buvimas mažosios bendrijos savininke ieškovės, kaip silpnesniosios sutartinių santykių šalies, statuso esamoje situacijoje nekeičia, nes ieškovė nesiverčia teisine veikla ir neturi specialių žinių, reikalingų tiek statybos rangos, tiek ieškinio senaties termino taikymą reglamentuojančioms teisės normoms įvertinti.
22.7. Teismai nevertino, kad ieškovės teisių pažeidimas pasireiškė ginčo objekto kokybės trūkumų daugetu ir atsakovės neįvykdytais sutartiniais įsipareigojimais. Neturėdama specialių žinių, atsakovei vengiant pateikti reikiamus techninius statybos dokumentus ir bendradarbiauti, taip pat neturėdama priemonių galimiems ginčo objekto trūkumams tinkamai įvertinti, ieškovė turėjo kreiptis į specialistus. Tiek specialistams surasti, tiek specialistų atliekamiems tyrimams trukdė ir valstybės mastu paskelbtas karantinas, taip pat atsakovės nepateikta informacija, susijusi su ginčo objekte panaudotomis medžiagomis, jų techninėmis charakteristikomis. Pastato įsigijimo momentu ieškovė negalėjo objektyviai patikrinti, ar pastatas atitinka A+ energinio naudingumo klasę, nes tam reikalingi specialūs matavimai ir techniniai duomenys apie pastate panaudotas statybines medžiagas bei jų technines charakteristikas. Ieškovė negalėjo įtarti, kad įsigyjamo pastato dokumentai galimai bus suklastoti ir neatitiks faktinės situacijos (tą iš esmės patvirtino ieškovės 2022 m. sausio 5 d. gautas energinio naudingumo patikrinimo protokolas).
22.8. Teismai pažeidė teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013 suformuotos praktikos, kurioje nurodyta, kad, spręsdamas atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino, teismas neturi teisinio pagrindo atlikti tolimesnių procesinių veiksmų, dėl kurių atlikimo padidėtų šalių bylinėjimosi išlaidos. Teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą, buvo informuotas apie pareikštą prašymą taikyti ieškinio senatį, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, paskyrė byloje ekspertizę. Iš ieškovės yra priteista atlyginti teismo ekspertizės išlaidas, taip pat iš jos priteistas dėl ilgai trunkančio teisminio proceso padidėjęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas, nebūdamas aktyvus, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus.
23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
23.1. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia prasidėjo ne anksčiau nei 2022 m. sausio 5 d., kai ieškovė gavo UAB „Tyrimų laboratorija“ atlikto pastato sandarumo klasifikavimo protokolą. Ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl ieškovės argumentų, gali tik patikrinti, ar teismai tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino eigos pradžią. Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl parduotų daiktų trūkumų, t. y. ji buvo pasirinkusi specialųjį teisių gynimo būdą, kuris yra taikomas, siekiant apginti pirkėjo, kuriam yra perduotas netinkamos kokybės daiktas, interesus. Kasacinis teismas yra suformulavęs aiškias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymo, kai yra pareiškiami reikalavimai dėl parduotų daiktų trūkumų, – nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-403/2023). Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis ir jų pagrindu tinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Kolegija pagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties termino pradžia vėliausiai yra 2021 m. kovo 21 d., kai ieškovė patvirtino, jog kreipsis į teismą. Kolegija nustatė, kad 2022 m. sausio 5 d. UAB „Tyrimų laboratorija“ atlikto pastato sandarumo klasifikavimo protokolo pagrindu ieškovė nereiškė atsakovei reikalavimų. Šios aplinkybės paneigia ieškovės poziciją, kad apie visus pastato trūkumus jai tapo žinoma tik 2022 m. sausio 5 d.
23.2. Ieškovės argumentai, kad tuo atveju, kai skirtingu metu paaiškėja parduoto daikto trūkumai, ieškinio senaties termino eigos pradžia dėl visų tokio daikto trūkumų prasideda nuo paskutinio iš trūkumų paaiškėjimo momento, yra nepagrįsti, prieštarauja minėtai kasacinio teismo praktikai. CK nenustato, kad ieškinio senaties terminas būtų pratęsiamas, jo eiga būtų sustabdoma ar nutraukiama tuo atveju, jeigu jo skaičiavimo metu paaiškėja naujų asmens teisių pažeidimų (naujų parduoto daikto trūkumų). Tokių ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių nėra suformuluota ir teismų praktikoje. Tuo atveju, kai yra kilęs ginčas dėl parduoto daikto trūkumų, kurie buvo nustatyti skirtingu metu ir dėl kurių pirkėjas pareiškė pardavėjui reikalavimus skirtingu metu, kiekvieno iš tokių trūkumų taikytino ieškinio senaties termino pradžios momentas turėtų būti nustatomas kiekvienam tokiam reikalavimui atskirai, atsižvelgiant į tai, kada pirkėjas dėl konkrečių parduoto daikto trūkumų kreipėsi į pardavėją ir gavo pardavėjo neigiamą atsakymą arba negavo jo per protingą terminą. Teismas turėtų vertinti ir nustatyti, dėl kurių reikalavimų ieškinio senaties terminas yra praleistas, o dėl kurių – ne. Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas (ir nėra pagrindo jo atnaujinti) tik dėl dalies reikalavimų dėl parduoto daikto trūkumų, teismas ieškinį turėtų atmesti taikydamas ieškinio senatį, o dėl kitos dalies – ginčą išspręsti iš esmės.
23.3. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad tarp šalių susiklostė mišrūs pirkimo–pardavimo ir statybos rangos teisiniai santykiai, todėl ieškovės reikalavimui turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė nenurodė apeliacinės instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, nepateikė išsamių motyvų, kaip pasireiškė teismo padaryti pažeidimai dėl tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo, kokią įtaką šie pažeidimai turėjo priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinis teismas neturėtų svarstyti ir pasisakyti dėl ieškovės argumentų, susijusių su ginčo teisinių santykių kvalifikavimu. Nors šalys buvo sudariusios 2020 m. balandžio 29 d. susitarimą dėl namo įrengimo užbaigimo ir 2020 m. birželio 12 d. susitarimą dėl neatliktų darbų, kuriais susitarė dėl tam tikrų darbų atlikimo, ieškovė šioje civilinėje byloje atsakovei nereiškė reikalavimų dėl netinkamo šių susitarimų vykdymo. Ginčas tarp šalių kilo tik iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių – dėl CK 6.333 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atsakovės, kaip pastato pardavėjos, pareigos perduoti ieškovei, kaip pastato pirkėjai, pastatą, kurio kokybė atitiktų sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, netinkamo vykdymo.
23.4. Ieškovė, pasisakydama dėl vartojimo teisinių santykių reguliavimo, nenurodė ir nepaaiškino, kokias konkrečias vartojimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas pažeidė teismas. Nepagrįsti ir ieškovės teiginiai dėl atsakovės vengimo teikti informaciją. Teismai tokios aplinkybės nenustatė, kita vertus, ieškovė nenurodė, kokios bylos nagrinėjimui reikšmingos informacijos jai atsakovė neteikė ar kokios informacijos ji neturėjo dėl to, kad jos jai nepateikė atsakovė.
23.5. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas netinkamai taikė CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostatas ir netyrė šios nuostatos taikymui svarbių aplinkybių. Teismas svarbias aplinkybes tyrė ir nustatė, kad atsakovė nuo pirmosios ieškovės pretenzijos pareiškimo laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ieškovės nurodyti trūkumai yra nepagrįsti, ir atsisakė juos pašalinti, o 2021 m. kovo 15 d. pasiūlymas atlikti papildomus darbus nėra laikytinas pasiūlymu ištaisyti ieškovės pretenzijose nurodytus trūkumus. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo laikyti, jog atsakovė, pasiūliusi nutraukti sutartį ir taikyti restituciją, pripažino prievolę. Be to, visos ieškovės nurodytos aplinkybės, su kuriomis ieškovė sieja ieškinio senaties nutraukimą, įvyko iki teismų nustatytos vėliausios ieškinio senaties termino pradžios.
23.6. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas 2020 m. spalio 5 d. rašte išreikštą pasiūlymą nutraukti sutartį ir taikyti restituciją bei atsakovės 2021 m. kovo 15 d. pasiūlymą atlikti papildomus darbus pripažinti veiksmais, kurie galėjo nutraukti ieškinio senaties terminą, ši aplinkybė neturėtų reikšmės teismo išvadai, kad vėliausiai ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2021 m. kovo 21 d., kai ieškovė pareiškė, kad ji laiko savo ir atsakovės vykdytas derybas pabaigtomis ir yra nusprendusi kilusį ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovės nurodytos aplinkybės, su kuriomis ji sieja pagrindo nutraukti ieškinio senaties terminą buvimą, jau buvo išnykusios. Ieškovė nenurodė teismų nepagrįstai nenustatytų aplinkybių, kurios būtų nutraukusios ieškinio senaties terminą po 2021 m. kovo 21 d.
23.7. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad praleistas ieškinio senaties terminas turėjo būti atnaujintas dėl to, kad ji buvo vartotoja, turėjo kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyti pastato trūkumai; Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Teismas vertino visas ieškovės nurodytas aplinkybes ir pagrįstai nė vienos iš jų nepripažino svarbiomis. Aplinkybė, kad pastatą ieškovė įsigijo kaip vartotoja, neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškinio senaties atnaujinimo, kadangi ieškinio senaties terminas visiems asmenims yra vienodas. Be to, ieškovė galėjo ir turėjo žinoti apie jos reikalavimams taikytiną ieškinio senaties terminą ir teisines pasekmes, kylančias jį praleidus, nes ieškovė dar 2021 m. kovo 31 d. sudarė atstovavimo sutartį su jai šioje civilinėje byloje atstovavusiu advokatu. Aplinkybė, kad ieškovė turėjo kreiptis dėl pastato trūkumų užfiksavimo į specialistus, nekliudė ieškovei laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Teismų nustatytos aplinkybės atskleidžia, kad ieškovė dar iki 2021 m. kovo 21 d. savo pasitelktų statybos srities specialistų pagalba buvo įvertinusi pastato kokybę, todėl po 2021 m. kovo 21 d. galėjo operatyviai pasiruošti ir nepraleisdama ieškinio senaties termino kreiptis į teismą.
23.8. Ieškovė, žinodama, kad ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, nusprendė kreiptis į kitus ekspertus. Su jais sutartį dėl gyvenamojo namo ekspertizės ieškovė sudarė 2021 m. liepos 1 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo vėliausios teismų nustatytos ieškinio senaties termino eigos pradžios. Nors ekspertai S. Šutovas ir R. Liaudanskienė savo išvadą pateikė ieškovei 2021 m. rugsėjo 24 d., ieškovė delsė kreiptis į teismą su ieškiniu ir tą padarė tik praėjus dar beveik 7 mėnesiams po šios išvados gavimo. Ieškovė nepaaiškino, kokios aplinkybės kliudė jai tą padaryti iš karto gavus šią išvadą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės neturi reikšmės, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik per ieškinio senaties terminą egzistavusios aplinkybės. Visos aplinkybės, kurios atsirado suėjus šioje civilinėje byloje taikytinam ieškinio senaties terminui, yra nereikšmingos, sprendžiant ieškinio senaties atnaujinimo terminą. Teismai tinkamai įvertino, kad ieškovė, delsdama kreiptis į teismą su ieškiniu tokį ilgą laiko tarpą (beveik 7 mėnesius net ir po to, kai gavo naujų pasitelktų specialistų išvadą), elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai ir tokiu savo elgesiu prisiėmė riziką, kuri jai gali kilti dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
23.9. Ieškovės bandymas pateisinti ieškinio senaties termino praleidimą dėl COVID-19 pandemijos nulemtų pasekmių yra nepagrįstas. Teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais. Ieškovė ir kasaciniame skunde nenurodė, kokie konkretūs ribojimai ir kaip trukdė jai operatyviai pasiruošti kreiptis į teismą teisminės gynybos, kada šie apribojimai buvo taikomi ir kada išnyko. Tai, kad ieškovė dar iki ieškinio senaties pradžios kreipėsi į atitinkamus specialistus ginčo klausimais ir jų buvo atstovaujama, aiškiai rodo, jog COVID-19 pandemija ieškovei netrukdė rinkti įrodymų ir ruoštis kreiptis į teismą. Teismo išvados dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nebuvimo yra pagrįstos, kadangi nebuvo nustatyta jokių nuo ieškovės valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių ieškovė nebūtų galėjusi kreiptis į teismą dėl tariamų pastato trūkumų per ieškinio senaties terminą; pagrįstai buvo nustatyta, kad ieškovė nesirūpino laiku pateikti ieškinį teismui ir dėl savo aplaidumo bei nerūpestingumo ieškinio senaties terminą praleido.
23.10. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos principų pažeidimo. Atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo neturi įtakos civilinės bylos nagrinėjimo eigai, kadangi dėl to, ar yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą, teismas sprendžia ne pasiruošimo bylos nagrinėjimui metu, ne bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o tik po to, kai bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, ištirti visi byloje surinkti įrodymai ir teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti teismo sprendimo. Dėl šių priežasčių ieškovei negalėjo kilti teisėtas lūkestis, kad ginčas bus išspręstas iš esmės. Be to, ekspertizė, su kurios atlikimu susijęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimas buvo priteistas iš ieškovės, buvo paskirta ieškovės prašymu, jai žinant apie atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį. Ieškovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013 buvo keliamas klausimas, ar pagrįstai iš ieškovo buvo priteistos atlyginti teismo ekspertizės išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad ekspertizė toje byloje buvo paskirta atsakovo, o ne ieškovo iniciatyva, o jos išvados esą patvirtino atsakovo kaltę pardavus ieškovui netinkamos kokybės daiktą. Teikdama prašymą skirti ekspertizę, ieškovė veikė savo rizika ir prisiėmė galimas neigiamas pasekmes, jeigu jos ieškinys būtų atmestas taikant praleistą ieškinio senaties terminą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius ir bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
24. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
25. Ieškovė savo kasaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Teigia, kad ji rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nurodo, kad ginčui būdingi tiek vartojimo pirkimo–pardavimo, tiek ir vartojimo rangos požymiai, ir būtent rangos santykių pažeidimas turėjo įtakos ieškovei įgyvendinant savo teises. Ieškovės teigimu, tarp šalių sudarytą sutartį galima kvalifikuoti kaip sutartį, turinčią ir pirkimo–pardavimo sutarties, ir statybos rangos sutarties požymių, ir atitinkamai pasirinkti pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynimo būdus.
26. Pagal dispozityvumo principą ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Teismas dispozityviose bylose savo iniciatyva keisti šių ieškinio elementų negali. Civilinio proceso teisės normos nenustato ieškovui pareigos nurodyti ieškinyje jo teisinį pagrindą, o jei ieškovas nurodo ieškinio teisinį pagrindą, tai jis teismui neprivalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginčą, jį keisti ir taikyti kitą, negu nurodė ieškovas, nes teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-313/2022, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės išlaidų bei nuostolių šalinant namo trūkumus atlyginimą, ieškinyje nurodydama, kad, 2020 m. balandžio 29 d. su atsakove sudarius visiškai įrengto A+ energinės klasės namo pirkimo–pardavimo sutartį, ėmė ryškėti trūkumai, kurie nebuvo aptarti sutarties sudarymo metu ir trukdė naudoti daiktą pagal jo paskirtį. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis dėl parduoto namo trūkumų, tačiau atsakovė trūkumų neištaisė ir su ieškove nebendradarbiavo. Ieškinio teisiniu pagrindu ieškovė nurodė CK 6.334 ir6.399 straipsnių normas, reglamentuojančias netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises ir nustatančias tokio pirkėjo teisių gynimo būdus. Ieškinyje taip pat nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai statybos rangos santykiai.
28. Spręsdamas dėl šalių susiklosčiusių ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta notarinė gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis, kuri kvalifikuotina kaip vartojimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, o nagrinėdamas šalių ginčą, sprendė dėl ieškinio senaties taikymo pagrindo, atsižvelgdamas į pasirinktą ieškovės, kaip pirkėjos, teisių gynimo būdą, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą.
29. Paduodama apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos sprendimo, ieškovė nurodė tokias tris argumentų grupes: (1) dėl nepagrįstai pritaikytos ieškinio senaties (kai ieškovės teisių pažeidimas pasireiškė kompleksiniu pobūdžiu), (2) dėl nepagrįsto atsisakymo atnaujinti ieškinio senaties terminą, (3) dėl netinkamo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų vertinimo, sprendžiant šių išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Tačiau civilinės bylos apeliacinės peržiūros dalyku nebuvo argumentai dėl atsakovės netinkamo šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo.
30. Pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys CPK XVII skyriuje, reglamentuojančiame kasacinį procesą, nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Remiantis CPK 341 straipsniu, kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad šalis, tam tikru argumentu dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo nesirėmusi apeliaciniame skunde, paprastai negali vėliau juo remtis kasaciniame skunde, nes šiuo aspektu sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 320 straipsnis). Be to, kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-611/2024, 27 punktas).
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl netinkamo tarp ginčo šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo nebuvo nurodyti ir vertinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, o kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, ir kad kasacija dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka, negalima, dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su šalių sudarytos sutarties kvalifikavimu kaip vartojimo rangos sutarties, nepasisako (CPK 341 straipsnis, 347 straipsnio 2 dalis).
32. Ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, teisės taikymo aspektu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, 35 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 33 punktas; kt.).
33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas, kaip ir ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymas, yra fakto klausimas, kurį, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis, teisės taikymo aspektu patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Todėl teisėjų kolegija dėl kasaciniame skunde keliamų ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, atnaujinimo pagrindų pasisakys tik tiek, kiek tai susiję su ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu.
Dėl ieškinio senaties termino pradžios
35. Ieškinio senaties termino eigos pradžią reglamentuojančio CPK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
36. Ieškinio senaties terminai (jų trukmė) nustatyti CK 1.125 straipsnyje. Pagal šioje byloje nagrinėjamam ginčui aktualios šio straipsnio redakcijos (galiojusios iki 2022 m. sausio 1 d.) 5 dalies 2 punktą, ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą, arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas, – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023, 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. rugsėjo 20 d., 2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. vasario 21 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 7 d. pateikė atsakovei rašytines pretenzijas dėl pastato trūkumų; apie atsakovės atsisakymą tenkinti ieškovės konkrečius reikalavimus, susijusius su pastato trūkumais, ieškovė buvo informuota ir jau žinojo 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. spalio 5 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 15 d. 2021 m. kovo 21 d. ieškovė patvirtino, kad jei jos nurodytų pastato trūkumų atsakovė netaisys, ieškovė kreipsis į teismą. Tačiau ieškovė ieškinį pareiškė 2022 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 metams nuo paskutinio atsakovės atsakymo ieškovei, kuriuo ji išreiškė savo nesutikimą su ieškovės pretenzijomis dėl pastato trūkumų. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovei dar 2021 m. kovo 15 d. buvo žinoma, jog atsakovė neigia parduoto daikto trūkumų faktą ir nesutinka jų šalinti. Būtent šią datą pirmosios instancijos teismas pripažino ieškinio senaties termino eigos pradžia. Nustatęs, kad į teismą ieškovė kreipėsi 2022 m. balandžio 18 d., teismas padarė išvadą, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.
38. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios, nustatė, kad atsakovės 2020 m. spalio 5 d. atsakymo į ieškovės antrąją pretenziją turinys (šiame atsakyme atsakovė tiesiogiai nurodė, kad pretenzija yra nepagrįsta ir ji nesutinka jos patenkinti) leidžia daryti išvadą, kad atsakovė atsisakė tenkinti pretenzijoje nurodytus reikalavimus, susijusius su ieškovės nurodytų gyvenamojo namo trūkumų ištaisymu, ir padarė išvadą, kad nuo šio atsakymo pateikimo ieškovei momento prasidėjo CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto šešių mėnesių kreipimosi į teismą su ieškiniu senaties termino eiga. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad vėliausiai apie savo teisės pažeidimą ieškovė turėjo suvokti 2021 m. kovo 21 d., kadangi 2021 m. kovo 21 d. atsakovei adresuotame rašte ieškovė pati patvirtino, jog, nepavykus taikiai susitarti, ji ketina ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl ieškinio senaties termino pradžios patikslino, ja pripažindamas 2021 m. kovo 21 d. datą.
39. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą, neatsižvelgė į tai, kad ginčo objekto kokybės trūkumai ieškovei tapo žinomi ne visi iš karto. Ieškovės teigimu, tais atvejais, kai asmens teisių pažeidimas yra kompleksinis, ieškinio senaties termino pradžia sietina su paskutinio fakto, patenkančio į tokio pažeidimo sudėtį, paaiškėjimo momentu. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas prasidėjo ne anksčiau kaip 2022 m. sausio 5 d., jai gavus UAB „Tyrimų laboratorija“ parengtą objekto sandarumo klasifikavimo protokolą, patvirtinantį, kad pastato energinis naudingumas neatitinka pirkimo–pardavimo sutartimi sulygtos energinio naudingumo klasės. Taigi, ieškinio senaties termino pradžią ieškovė sieja su įrodymu, pagrindžiančiu parduoto namo trūkumą, kurio esmė yra tai, kad energinis naudingumas, ieškovės teigimu, neatitinka pirkimo–pardavimo sutartimi sulygtos energinio naudingumo klasės.
40. Byloje nustatyta, kad jau 2020 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. vasario 21 d. savo rašytinėse pretenzijose atsakovei ieškovė, be kitų trūkumų, nurodė ir apie galimas parduoto namo neatitiktis pirkimo–pardavimo sutartyje aptartai A+ energinio naudingumo klasei. Taip pat nustatyta, kad atsakovė apie atsisakymą tenkinti konkrečius ieškovės reikalavimus, susijusius su parduoto namo trūkumais, taigi ir trūkumu, susijusiu su namo neatitiktimi sulygtai energetinio naudingumo klasei, ieškovę informavo 2020 m. spalio 5 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 15 d. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės 2021 m. kovo 21 d. laišką, adresuotą atsakovei, kuriuo ieškovė pati patvirtino, jog, nepavykus taikiai susitarti, ji ketina ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad vėliausiai 2021 m. kovo 21 d. ieškovė turėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą.
41. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes, ieškovei reiškiant pretenzijas atsakovei dėl parduoto namo trūkumų, pačiai ieškovei apie jos kasaciniame skunde nurodomą trūkumą, susijusį su neatitiktimi pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytai energetinio naudingumo klasei, kurį ji laiko esminiu ir paskutiniu sužinotu, buvo žinoma. Todėl savo kasaciniame skunde teigdama, kad apie šį trūkumą ji sužinojo tik 2022 m. sausio 5 d., kai gavo UAB „Tyrimų laboratorija“ parengtą objekto sandarumo klasifikavimo protokolą, savo sužinojimą apie šį parduoto namo trūkumą ieškovė tapatina su įrodymo, pagrindžiančio šį trūkumą, gavimu. Toks įrodymo, pagrindžiančio aplinkybę dėl parduoto daikto trūkumo, kuria, be kitų trūkumų, taip grindžiamas pareikštas ieškinys, gavimas negali būti tapatinamas su ieškinio senaties termino pradžia, kai yra nustatyta, kad apie tokį trūkumą ieškovei buvo žinoma anksčiau, dėl šio trūkumo ji reiškė pretenzijas atsakovei, o ši šias pretenzijas, įskaitant pretenziją dėl neatitikties pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytai energinio naudingumo klasei, atsisakė tenkinti.
42. Minėta, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje teismams nustačius, kad ieškovei dar 2021 m. kovo 15 d. buvo žinoma, jog atsakovė neigia parduoto daikto (gyvenamojo namo) trūkumų, taigi ir trūkumo dėl neatitikties pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytai energetinio naudingumo klasei, faktą ir nesutinka jų šalinti, o 2021 m. kovo 21 d. atsakovei adresuotu laišku ieškovė pati patvirtino, jog, nepavykus taikiai susitarti, ji ketina ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, bylos duomenimis bei tinkamu CK 1.127 straipsnio 1 dalies aiškinimu ir taikymu pagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vėliausiai 2021 m. kovo 21 d. ieškovė turėjo suvokti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, teisėta ir pagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino pradžios ir šio termino praleidimo, reiškiant ieškinį dėl parduoto daikto (namo) trūkumų.
43. Savo kasaciniame skunde ieškovė, teigdama, kad jai atsakovės parduoto gyvenamojo namo trūkumai išaiškėjo ne visi iš karto, o palaipsniui, taip pat nurodo, kad tokiu atveju ieškinio senaties termino pradžia sietina su paskutinio fakto, patenkančio į pažeidimo sudėtį, paaiškėjimo momentu. Tokiu faktu ieškovė laiko būtent parduoto namo neatitiktį pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytai energinio naudingumo klasei, kurį, beje, laiko ir esminiu parduoto namo trūkumu. Byloje nustačius, kad toks trūkumas ieškovei buvo žinomas, jai reiškiant pretenzijas atsakovei, kuri šias pretenzijas atsisakė tenkinti, o ieškinio senaties termino pradžią apeliacinės instancijos teismas nustatė ir skaičiavo nuo momento, kada ieškovei tapo aišku (ji suvokė ar turėjo suvokti) apie savo teisių pažeidimus, t. y. kad atsakovė atsisako tenkinti jos pretenzijas dėl jos nurodytų namo trūkumų, taigi ir trūkumo dėl namo neatitikties nustatytai energinio naudingumo klasei, aplinkybė, kad ieškinys buvo grindžiamas kompleksiniu ieškovės teisių pažeidimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir (ar) taikė ieškinio senaties ieškinio senaties pradžią reglamentuojančią materialiosios teisės normą ar netinkamai nustatė šiam terminui nustatyti svarbias faktines bylos aplinkybes.
Dėl CK 1.130 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje
44. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti.
45. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 1.130 straipsnio 2 dalį. Ieškovės teigimu, atsakovė, reaguodama į 2021 m. kovo 12 d. ginčo pastato apžiūros rezultatus, pasiūlė ieškovei atlikti atsakovės 2021 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške nurodytus remonto darbus. Nors ieškovė su atsakovės pateiktu pasiūlymu nesutiko, ši aplinkybė, ieškovės teigimu, nekeičia pasiūlymo teisinio kvalifikavimo – toks pasiūlymas kvalifikuotinas kaip pardavėjo prievolių, nutraukiančių ginčo situacijai aktualaus ieškinio senaties termino skaičiavimą, pripažinimas.
46. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovė 2021 m. kovo 15 d. elektroniniu laišku, atsižvelgdama į 2021 m. kovo 12 d. gyvenamojo namo apžiūros rezultatus, ieškovei pasiūlė atlikti papildomus darbus ir taip išspręsti nesutarimus, tačiau ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko ir 2021 m. kovo 16 d. rašte pasiūlė atsakovei atlikti gyvenamojo namo statybos ekspertizę. Atsakovės vardu jos atstovas 2021 m. kovo 19 d. pateikė atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog atsakovė nesutinka su ieškovės pasiūlymu. Ieškovė 2021 m. kovo 21 d. raštu informavo atsakovę, kad toliau ketina ginčą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.
47. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės 2021 m. kovo 15 d. elektroniniame laiške nurodyto pasiūlymo esmės, nustatė, kad šiuo laišku atsakovė pasiūlė atlikti papildomus darbus, bet ne ištaisyti ieškovės pretenzijose nurodytus trūkumus. Iš atsakovės atsakymų į ieškovės pretenzijas teismas taip pat nustatė, kad atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog nurodyti trūkumai yra nepagrįsti, ir atsisakė juos pašalinti. Taigi, byloje teismų nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su ieškovės kasacinio skundo teiginiu, kad atsakovė ieškinį pripažino ir kad tai sudarė pagrindą pripažinti ieškinio senaties terminą nutrūkusiu. Todėl ieškovės teiginį, kad teismai netinkamai taikė CK 1.130 straipsnio 2 dalį, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu.
Dėl ieškinio senaties termino (ne)atnaujinimo
48. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas.
49. Spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas turi nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022, 64 punktas). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik per ieškinio senaties terminą egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
50. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai. Jos teigimu, bylos aplinkybės patvirtina, kad egzistavo teisinis pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, turima ekonomistės-buhalterės specialybė, buvimas mažosios bendrijos savininke ieškovės, kaip silpnesniosios sutartinių santykių šalies, statuso esamoje situacijoje nekeičia, nes ieškovė nesiverčia teisine veikla ir neturi specialių žinių, reikalingų tiek statybos rangos, tiek ieškinio senaties termino taikymą reglamentuojančioms teisės normoms įvertinti.
51. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, pažymėjo, kad ieškovė pateikė teismui prašymą, nenurodydama jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, yra MB (duomenys neskelbtini), kuri teikia teisines paslaugas, savininkė. Įvertinęs šias aplinkybes ir ieškinio senaties termino praleidimo trukmę, teismas nusprendė, kad ieškovė neveikė pagal atidaus ir rūpestingo elgesio standartus, ir pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nenustatė.
52. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, taip pat nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovė yra vartotoja ir neturi teisinio išsilavinimo, savaime neatleidžia jos nuo pareigos būti rūpestingai ir apdairiai ir nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl objektyviai pateisinamų priežasčių. Teismas pažymėjo, kad daugelį ieškovės pretenzijose nurodytų trūkumų buvo galima nustatyti be specialaus tyrimo, o specialistų išvada, kuria remdamasi ieškovė siekė įrodyti gyvenamojo namo trūkumus, jai buvo įteikta 2021 m. rugsėjo 24 d., tačiau į teismą ji kreipėsi tik praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo išvados gavimo (2022 m. balandžio 18 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė iš esmės deklaratyviai nurodė, jog COVID-19 pandemijos metu taikyti ribojimai apsunkino galimybes kreiptis į teismą, tačiau nepaaiškino, kokie konkretūs ribojimai, kada jie buvo taikomi ir kaip trukdė pasiruošti kreiptis į teismą teisminės gynybos.
53. Taigi, bylą nagrinėję teismai išsamiai ir tinkamai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, ir tinkamai jas įvertino, tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl netinkamo ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos nėra pagrįsti.
Dėl teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
54. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nukrypo nuo kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013 pateiktų išaiškinimų ir netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės teigimu, teismas, gavęs atsakovės atsiliepimą, buvo informuotas apie pareikštą prašymą taikyti ieškinio senatį, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, paskyrė byloje ekspertizę. Iš ieškovės yra priteistos atlyginti teismo ekspertizės išlaidos, taip pat iš jos priteistas dėl ilgai trunkančio teisminio proceso padidėjęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Teismas, nebūdamas aktyvus, netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus.
55. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 83 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jau pradiniame bylos nagrinėjimo etape (gavęs atsakovo atsiliepimą) buvo informuotas apie pareikštą prašymą taikyti ieškinio senatį, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, paskyrė byloje ekspertizę dėl parduotų daiktų trūkumų ir atsakingam asmeniui už juos nustatyti, taip sukeldamas ieškovams teisėtą lūkestį, kad ginčas bus sprendžiamas iš esmės. Spręsdamas, kad ieškinys atmestinas dėl praleisto ieškinio senaties termino, teismas neturėjo teisinio pagrindo atlikti tolimesnių procesinių veiksmų, dėl kurių atlikimo padidėjo šalių bylinėjimosi išlaidos (iš ieškovų priteista atsakovui 5000 Lt už ekspertizės atlikimą), o juos atlikęs, pažeidė proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos (bendradarbiavimo) principus (CPK 7, 8 straipsniai).
57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad atsakovė pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Toks reikalavimas buvo pareikštas 2022 m. gegužės 16 d. atsiliepime į ieškinį. Taip pat nustatyta, kad pastato statybos ekspertizė nagrinėjamoje byloje buvo paskirta pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi, tenkinant ieškovės prašymą. Ieškinys nagrinėjamoje byloje atmestas, nustačius, kad ieškovė, paduodama ieškinį, praleido ieškinio senaties terminą, ieškinys paduotas beveik po septynių mėnesių nuo termino pasibaigimo ir termino praleidimo priežastys nepripažintos svarbiomis. Taigi žinodama apie tai, kad byloje bus sprendžiamas ieškinio senaties termino taikymo klausimas, ir prašydama skirti teismo ekspertizę, ieškovė pati prisiėmė riziką dėl galimo bylinėjimosi išlaidų padidėjimo.
58. Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013 ekspertizė buvo paskirta atsakovo iniciatyva, ieškinys bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo atmestas, netinkamai pritaikius ieškinio senaties terminus ir jų atnaujinimą reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Taigi, kasaciniame skunde nurodytoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės, susijusios su ekspertizės išlaidų patyrimu bei jų paskirstymo pagrindu, nėra nei tapačios, nei labai panašios. Todėl kasacinis teismas ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl bylą nagrinėjusių teismų įvykdytų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimų, nukrypimo nuo kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų bei netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmeta kaip nepagrįstus.
Dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo reikšmės nagrinėjamoje byloje
59. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat teigia, kad tarp šalių buvo susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, tačiau teismai nevertino atsakovės vengimo teikti informaciją nei nustatant svarbias aplinkybes konstatuojant teisės pažeidimą, nei sprendžiant klausimą dėl pagrindų atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismai ieškovės teisinio statuso ir teisių apsaugos garantijų nesiejo su byloje nustatytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias vartotojų teisių apsaugą, sutarčių aiškinimą, šalių elgesio vertinimą, teismo vaidmenį procese, dėl šių pažeidimų buvo padarytos neteisingos išvados ir priimti neteisingi sprendimai, dėl jų ieškovei kilo neproporcingai sunkios teisinės pasekmės.
60. Atsižvelgdama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalį, pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda. Kasaciniame skunde įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
61. Ieškovė, savo kasaciniame skunde teikdama argumentus dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo reikšmės nagrinėjamoje byloje ir vartotojo teisinės apsaugos taikymo, pateikė argumentus dėl vartojimo sutarties ir vartojimo teisinių santykių reguliavimo, nurodė, kad teismai nevertino atsakovės vengimo teikti informaciją nei nustatydami aplinkybes, nei spręsdami klausimą dėl pagrindų atnaujinti ieškinio senaties terminą. Tačiau kasaciniame skunde nėra nurodoma, kokias konkrečias vartojimo santykius reglamentuojančias teisės normas pažeidė bylą nagrinėję teismai ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Todėl vien abstraktūs kasacinio skundo teiginiai apie teismų padarytus pažeidimus, netinkamai taikant materialiosios bei proceso teisės nuostatas, nesudaro kasacijos pagrindo ir nepagrindžia ir teiginio, kad dėl šių pažeidimų buvo padarytos neteisingos išvados ir priimti neteisingi sprendimai.
Dėl bylos procesinės baigties
62. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį ir ieškinio senaties terminą bei šio termino atnaujinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė ir įvertino bylai išnagrinėti reikšmingas faktines bylos aplinkybes bei bylą iš esmės išsprendė teisingai. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai pagrindo panaikinti ar pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus nesudaro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
64. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą (ieškovės kasacinis skundas atmestas), atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.
65. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 2758,80 Eur išlaidas advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 7, 8.14 punktų nuostatas, jų atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovės.
66. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modernista“ (j. a. k. 304284565) iš ieškovės E. A. (duomenys neskelbtini) 2758,80 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas