Civilinė byla Nr. e2-990-541/2023

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-01058-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.2.; 1.3.5.3.4. ; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.7.

(S)

 

 

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

                     S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. balandžio 11 d.

           Širvintos

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,

        sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Martynai Tumėnei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mūsų šeimos klinika“ atstovams vadovui O. I. (O. I.), atstovei advokatei J. D.,  

atsakovės D. B. atstovui advokatui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mūsų šeimos klinika“ ieškinį atsakovei D. B. dėl darbo ginčo.

 

 Teismas,

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „ Mūsų šeimos klinika“ (toliau – ir ieškovė, darbdavys, UAB „Mūsų šeimos klinika“), nesutikdama su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. DGKS-5202 (toliau – ir sprendimas), kuriuo nuspręsta D. B. prašymą tenkinti iš dalies: 1) išieškoti ieškovės D. B. naudai iš atsakovės UAB „Mūsų šeimos klinika“ 4 915,70 Eur, atskaičius mokesčius, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 9 046,79 Eur, neatskaičius mokesčių, netesybas; 2) vykdyti skubiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 230 straipsnio 3 dalimi, sprendimo dalį dėl ieškovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 3 781,65 Eur, neatskaičius mokesčių, – išieškojimo; 3) likusioje dalyje ieškovės prašymą atmesti kaip nepagrįstą, - ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo išspręsti darbo ginčą iš esmės: 1) pripažinti, kad atsakovė D. B. 2022 m. rugpjūčio 31 d. pasibaigus darbo sutarčiai, sudarytai tarp UAB ,,Mūsų šeimos klinika“ ir D. B., įgijo teisę į 2 091,79 Eur kompensaciją už 20 darbo dienų nepanaudotų atostogų; 2) sumažinti atsakovei Darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-18331/2022 priteistų netesybų dydį iki vieno mėnesio atsakovės atlyginimo dydžio – 2 197,36 Eur atskaičius mokesčius (3 801,66 Eur neatskaičius mokesčių) ir atlikus ieškovė permokėtos 1 689,86 Eur sumos įskaitymą, iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 507,5 Eur netesybų, atskaičius mokesčius; 3) iš atsakovės ieškovės naudai priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. atleidžiant iš darbo D. B., tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas, dėl D. B. nepanaudotų atostogų dienų skaičiaus, dėl ko atleidimo iš darbo dieną su atsakove nebuvo pilnai atsiskaityta. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovė, išeidama iš darbo, buvusi atsakinga už įmonės dokumentacijos tvarkymą, neperdavė ieškovei visų dokumentų, reikalingų jos kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimui (įsakymų dėl atostogų). Atsakovė D. B. pagal 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. įgaliojimus tvarkė visus įmonės reikalus ir dokumentaciją (tai patvirtina įvairūs D. B. pasirašyti įsakymai, tame tarpe ir dėl atostogų suteikimo sau, kito asmens darbo sutartis, kurios pakeitimus taip pat pasirašė D. B.). 2022 m. rugsėjo 15 d. iš ieškovės vadovo ir darbuotojų sudaryta komisija atliko įmonės veiklos patikrinimą ir surašytame akte konstatavo, kad nuo 2021 m. pradžios nėra arba labai aplaidžiai tvarkyta įmonės veiklos dokumentacija, už kurią, kaip faktinė (įgaliota) įmonės vadovė, buvo atsakinga atsakovė. Įmonės finansininkė D. D. ieškovei ir atsakovei teikė skirtingus duomenis dėl atsakovės nepanaudotų atostogų skaičiaus – vieną kartą nurodydama, kad atsakovei priklauso 53 darbo dienos nepanaudotų atostogų, kitą kartą, kad 47 darbo sienos. Ieškovei pavykus surinkti įmonės dokumentų likučius, paaiškėjo, kad D. B. nuo 2018 m. liko tik 20 darbo dienų nepanaudotų atostogų, už kurias priklauso 2 091,79 Eur kompensacija atskaičius mokesčius, nors pati D. B. teikė įmonei reikalavimą išmokėti jai 4 915,70 Eur, atskaičius mokesčius,  kompensaciją už 42 darbo dienas neatbūtų atostogų.

Ieškovė pažymi, kad tiek įmonės finansininkė – D. D., tiek ir pati D. B. be jokio teisinio pagrindo pateikė Darbo ginčų komisijai neteisingus duomenis apie pastarosios nepanaudotų atostogų dienų skaičių (42 darbo dienos) bei neteisingos kompensacijos už juos paskaičiavimą (4 915,70 Eur), kurį pateikė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir SODRA), todėl iš ieškovės be jokio teisinio pagrindo DGK sprendimu buvo neteisėtai priteista ginčijama suma – 2 823,91 Eur už nepagrįstai papildomai priskaičiuotas 22 nepanaudotų atostogų dienas, kas suteikė atsakovei pagrindą nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad ,,darbuotojai, iki Lietuvos Respublikos darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.“, kas reiškia, kad po 2020 m. liepos 1 d. prarandamos ne tik sukauptų atostogų dienos, bet ir kompensacija už atostogų dienas, viršijančias trejų metų laikotarpį. Taigi, atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, atsakovė gali reikalauti iš ieškovės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, skaičiuojant jas nuo 2018 m. Pažymi, kad D. B. už atidirbtus metus priklausė 26 darbo dienų atostogos.

Nurodo, kad iš teismui pateiktų Darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad 2018 m. atsakovė atostogavo 26 darbo dienas, kas atitinka ir jos pateiktus prašymus dėl atostogų suteikimo (nepanaudotų atostogų 0), 2019 m. atsakovė pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraščius atostogavo 23 dienas, o pagal pateiktus prašymus – 25 dienas. Dėl ieškovei nežinomų priežasčių į minėtus žiniaraščius kažkodėl tai nebuvo įtrauktas atsakovės 2 darbo dienų atostogų laikas už 2019 m. rugsėjo 26 d.– 2019 m. rugsėjo 27 d. laikotarpį, tačiau, tai, kad atsakovė minėtomis dienomis atostogavo patvirtina teismui pateiktas jos 2019 m. rugsėjo 24 d. prašymas ir ieškovo 2019 m. rugsėjo 24 d. įsakymas Nr. i/1909024/23. Ieškovės tvirtinimu, atsakovė 2019 m. atostogavo 25 darbo dienas (nepanaudotų atostogų 1 darbo diena). 2020 m. atsakovė pagal jos pateiktus prašymus ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščius atostogavo 26 darbo dienas (nepanaudotų atostogų 0), 2021 m. pagal Darbo laiko apskaitos žiniaraščius atostogavo 20 darbo dienų, o pagal prašymus, kuriuos ieškovei pavyko surasti – 18 darbo dienų. Kadangi žiniaraščiuose žymimos dienos, kai darbuotojas nebuvo darbe, todėl laikytina, kad atsakovė už 2021 m. atostogavo 20 darbo dienų (nepanaudotų atostogų 6 darbo dienos). 2022 m. pagal atsakovės prašymus ir pagal pačios teiginį DGK pareiškime, atsakovė atostogavo 13 darbo dienų (nepanaudotų atostogų 13 darbo dienų). Viso nuo 2018 m. sausio 1 d. – iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės nepanaudotų atostogų skaičius sudaro 20 darbo dienų (2 091,79 Eur, atskaičius mokesčius) už kurias ieškovė pilnai atsiskaitė 2022 gruodžio 2 d. pervesdama atsakovei pagal Darbo ginčų komisijos įpareigojimą dėl skubaus vykdymo netgi 1 689,86 Eur didesnę sumą, nei jai priklausė, t. y. 3781,65 Eur, nuo kurių nebuvo atskaičiuoti mokesčiai (mokėjimo nurodymas pridedamas). Minėtas likutis, viršijęs priklausančią kompensaciją už nepanaudotas atostogas, įskaitytinas į priteistinų netesybų sumą.

Ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos atsakovei priteistu netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką dydžiu. Nurodo, kad Darbo ginčų komisija spendimu priteisė iš ieškovės 9046,79 Eur netesybas už 50 darbo dienų, neatskaičius mokesčių (180,94 Eur x 50 darbo dienų), Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 147 straipsnio 2 dalies pagrindu. Netesybas Darbo ginčų komisija skaičiavo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Ieškovė manymu, Darbo ginčų komisija neteisingai skaičiavo netesybų pradžią nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., kadangi kaip nurodė pati UAB „Mūsų šeimos klinika“ savo atsiliepime Darbo ginčų komisijai, ji D. B. išmokėtinas sumas buvo sulaikiusi iki tol, kol ji negrąžins ieškovė daiktų (ieškovas pasinaudojo prievolės grąžinti daiktą užtikrinimo priemone), t. y. medicinos priemonių ir įmonės automobilio, kuris ieškovei pagal priėmimo – perdavimo aktą buvo perduotas tik 2022 m. rugsėjo 13 d., todėl ieškovė, tik atgavusi įmonės automobilį, 2022 m. rugsėjo 14 d. pervedė atsakovei priklausantį darbo užmokestį, dėl ko pradelstas atsiskaityti laikas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., o ne nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.

Pažymi ir tai, kad Darbo ginčų komisijos paskirta sankcija – 9 046,79 Eur netesybos, neatskaičius mokesčių, nėra adekvati padarytam pažeidimui – vėluojant išmokėti 2 091,79 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kurios tarp bylos šalių buvo ginčo objektu. Šiuo atveju yra disproporcija tarp padaryto pažeidimo ir sankcijos, juo labiau, kad tarp ieškovė ir atsakovės buvo iškilęs ginčas dėl nepanaudotų atostogų dienų skaičiaus, kurio įmonės vadovas, dėl pačios atsakovės kaltės (dokumentacijos neperdavimo ar jos aplaidaus tvarkymo) laiku negalėjo nustatyti. Ieškovės manymu, netesybos mažintinos iki vieno mėnesio atsakovės atlyginimo dydžio – 2 197,36 atskaičius mokesčius (3 801,66 Eur neatskaičius mokesčių), kas laikytina pakankama sankcija darbdaviui nagrinėjamoje situacijoje, bei atitinkančia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su Darbo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, kaip adekvati darbdavio padarytam pažeidimui. Be to, į netesybų sumą įskaitytina permokėta ieškovės kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma - 1689,86 Eur. Įskaičius permokėtą sumą, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 507,5 Eur netesybų atskaičius mokesčius.

Atsakovė D. B. (toliau – ir atsakovė, darbuotoja) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė: ieškovės UAB „Mūsų šeimos klinika“ ieškinį pilnai atmesti;  palikti Darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-18331/2022 atsakovei D. B. priteistas sumas; bei pareiškė reikalavimą papildomai iš ieškovės atsakovei priteisti 7 418,54 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. sausio 10 d. (šio atsiliepimo pateikimo) ir papildomai po 180,94 Eur už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 11 d. iki likusios pagrindinės sumos pilno sumokėjimo, bet ne ilgiau kaip už 6 mėn. t. y. skaičiuojant iki 2023 m. vasario 28 d.; 4) iš ieškovės atsakovei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (1t., e. b . l. 122-131)

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. darbo sutartį Nr. 1 dirbo ieškovės UAB „Mūsų šeimos klinika“ įmonėje bendrosios praktikos gydytojo pareigose. Papildomai atsakovei buvo išduotas įgaliojimas, kurio pagrindu atsakovė atstovavo ieškovę su medicina susijusiais klausimais, t. y. komunikuodavo su Vilniaus teritorine ligonių kasa dėl paslaugų teikimo pacientams. Tuo tikslu atsakovė ieškovės direktoriaus įsakymu buvo paskirta direktoriaus pavaduotoja medicinai. Atsakovės darbo funkcijų vykdymui, o taip pat asmeniniam naudojimui nuo 2019 metų birželio mėn. buvo suteiktas ieškovei priklausantis automobilis Volkswagen Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis). Tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė niekada nebuvo paskirta atsakinga už ieškovės finansų, personalo, ieškovės darbuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitą, darbuotojų darbo užmokesčio klausimus ir kitus klausimus, už kuriuos atsakingas yra ieškovės vadovas. Atsakovė su ieškovės vadovo leidimu yra pasirašiusi įsakymus dėl ieškovės darbuotojų atostogų suteikimo, tačiau visada tai buvo daroma su ieškovės vadovo žinia. Atsakovė nusprendė savo noru nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutraukti darbo santykius ieškovės įmonėje ir įsidarbinti kitoje (duomenys neskelbtini) veikiančioje gydymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Atsakovei tik su vėlavimu buvo išmokėtas darbo užmokestis, o kompensacija už nepanaudotas atostogas apskritai nebuvo išmokėta. Atsakovei buvo bandoma kenkti ir kitais būdais - siekdamas atsakovę apkaltinti nebūtais dalykais, ieškovė subūrė kažkokią „komisiją“, kuri neva nustatė tariamus atsakovės pažeidimus darbovietėje. Nors Darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d., darbo užmokestis atsakovei buvo sumokėtas tik 2022 m. rugsėjo 14 d. Tokį vėlavimą ieškovės vadovas iš pradžių motyvavo tuo, jog ieškovei nėra grąžintas automobilis, kuris buvo duotas naudotis atsakovei. Tačiau ir pastarieji ieškovės vadovo kaltinimai buvo nepagrįsti, nes automobiliu atsakovei asmeniškai leido naudotis pats ieškovės direktorius. Iki šios dienos ieškovė sumokėjo tik dalį netesybų, po to, kai Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrindu atsakovė kreipėsi į antstolę, t. y. dalis Darbo ginčų komisijos Sprendimu priteistos sumos (3 781,65 EUR iš priteistos 13 962,46 Eur, t. y. tik 27 proc.) buvo sumokėta tik 2022 m. gruodžio 2 d.

Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė visiškai nepagrįstai nurodo, kad atsakovei likęs nepanaudotų atostogų dienų skaičius sudaro tik 20 darbo dienų. Ieškovė savo ieškinyje kelia nepagrįstus kaltinimus atsakovei, kad neva atsakovė siekė suklaidinti Darbo ginčių komisiją ir nepagrįstai prisiteisti per didelę kompensaciją už nepanaudotas atostogų dienas. Atsakovė su tokiais kaltinimais kategoriškai nesutinka. Atsakovei nebuvo priteista per didelė kompensacija už nepanaudotas atostogas, o ieškovės pateikiami skaičiavimai yra akivaizdžiai neteisingi. Visų pirma, atsakovė teikdama prašymą Darbo ginčų komisijai, rėmėsi pačios ieškovės buhalterės pateiktais duomenimis. Atsakovė dar 2022 m. gegužės 16 d. kreipėsi į ieškovės buhalterę (ieškovei buhalterines paslaugas teikiančios įmonės UAB „DV apskaitos paslaugos“ buhalterę D. D.) dėl nepanaudotų atostogų likučio. Ieškovės buhalterė 2022 m. gegužės 16 d. pranešimu informavo atsakovę, kad atsakovei tuo metu likęs nepanaudotų atostogų dienų skaičius yra – 53 darbo dienos. Pati atsakovė nebuvo išsaugojusi ieškovei pateiktų prašymų dėl atostogų suteikimo. Įmonėje buvo susiformavusi praktika, pagal kurią visi darbuotojai prašymus dėl atostogų suteikimo el. paštu siųsdavo tiesiai ieškovės buhalterei. Atsakovė skambino ieškovės buhalterei, tačiau po atsakovės išėjimo iš darbo praėjus kelioms savaitėms ieškovės buhalterė nustojo bendrauti su atsakove. Todėl remdamasi ieškovės buhalterės 2022 m. gegužės 16 d. pateiktais duomenimis, atsakovė pati apskaičiavo koks yra likęs jos nepanaudotų atostogų likutis darbo santykių nutraukimo dieną (2022 m. rugpjūčio 31 d.). Būtent remdamasi šiais duomenimis atsakovė pareiškė prašymą Darbo ginčų komisijai. Pažymi, kad ieškovė Darbo ginčų komisijai ginčo nagrinėjimo metu nepateikė kitokių duomenų, t. y., kad atsakovei būtų likęs mažesnis nepanaudotų atostogų dienų skaičius. Ieškovė ginčo Darbo ginčų komisijoje nagrinėjimo metu iš esmės užėmė tik nepagrįstą ir formalią poziciją, kad neva atsakovei apskritai nepriklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas, nes neva atsakovė visas atostogas buvo panaudojusi. Tuo tarpu šiuo pateiktu ieškiniu ieškovė jau pripažįsta, kad visgi dalis atostogų liko nepanaudota (ieškovas pripažįsta 20 darbo dienų).

Atsakovė pabrėžia, kad šiame ginčo kontekste ypatingai svarbi aplinkybė yra tai, kad pati ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SODRA) pateikė duomenis, kad atsakovei už 2022 m. rugpjūčio mėnesį priklausanti suma (neatskaičius mokesčių) sudaro 12 344,90 Eur. Pažymi, kad tokius duomenis SODRAI teikia ne kas kitas, o būtent darbdavys, t. y. šiuo atveju ieškovė. Taigi pati ieškovė labai aiškiai pripažino, kad būtent tokią sumą yra skolinga atsakovei. Be to, 2022 m. rugsėjo 5 d. atsakovė iš ieškovės buhalterės gavo informacijos suvestinę apie visą atsakovei mokėtiną sumą. Suvestinėje, kuri siunčiama ir ieškovės direktoriui, aiškiai nurodyta, kad atsakovei mokėtina suma yra 7 135,36 Eur (atskaičius mokesčius). Ši suma susideda iš darbo užmokesčio už 2022 m. rugpjūčio mėnesį ir nepanaudotų atostogų kompensacija. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 14 d. gavo tik 2 219,66 Eur, todėl ieškovė liko skoloje 4 915,70 Eur (atskaičius mokesčius) dydžio kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Tvirtina, kad ieškovė akivaizdžiai neteisingai skaičiuoja atsakovei likusį nepanaudotų atostogų dienų skaičių ir priklausančią kompensaciją. Siekiant apskaičiuoti tikslų likusių nepanaudotų atostogų dienų skaičių, atsakovė kreipėsi į nepriklausomus profesionalius buhalterius. Buhalterinės apskaitos įmonė, įvertinusi visus atsakovės pateiktus prašymus išleisti atostogų, parengė buhalterinę pažymą, iš kurios matyti, kad likęs nepanaudotų atostogų dienų skaičius darbo santykių nutraukimo dieną buvo 52,33 darbo dienos. Pažymėtina, kad šis skaičius yra artimas ir pačios ieškovės buhalterės pateiktiems skaičiavimams, kuriuose nurodoma, kad atsakovei liko apmokėti už 47 darbo dienas nepanaudotų atostogų. Tuo tarpu ieškovė daro loginę klaidą, skaičiuodama panaudotas ir likusias atostogų dienas nuo 2018 metų ir neatsižvelgdama, kad tuo metu atostogaudama atsakovė dengė ankstesnių metų nepanaudotas atostogas. Ieškovė neatsižvelgia, kad ankstesniais metais atostogaudama atsakovė dengė seniausias likusias nepanaudotas atostogas, todėl darbo santykių pabaigoje nebuvo susidariusi situacija, kad būtų likę nepanaudotų atostogų daugiau kaip už 3 metus. Todėl DK 127 straipsnio 5 dalyje numatytas apribojimas skaičiuoti kompensaciją už ne daugiau kaip už 3 metus nėra pažeistas.

Atsakovės nuomone, ieškovė visiškai nepagrįstai prašo mažinti Darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovės naudai priteistas netesybas. Atsakovė su tuo kategoriškai nesutinka, nes visų pirma, netesybos nėra per didelės. Jos yra tokio dydžio, kokį aiškiai ir imperatyviai nurodo DK 147 straipsnio 2 dalis ir jos atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Antra, nėra pagrindo mažinti netesybų, nes ieškovė kompensacijos už atsakovei priklausančias atostogas nemoka be jokios objektyvios priežasties ir ilgą laiką. Toks atsakovės teisių pažeidimas tęsiasi jau nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovės nurodomas argumentas, kad neva netesybas reikėtų skaičiuoti nuo automobilio grąžinimo momento yra visiškai nepagrįstas, nes pirma, automobiliu atsakovei leido naudotis pati ieškovė; antra, automobilis buvo grąžintas, kai tik to paprašė ieškovės vadovas; trečia, įstatymas aiškiai numato kada turi būti atsiskaityta su darbuotoju – paskutinę jo darbo dieną (nagrinėjamu atveju 2022 m. rugpjūčio 31 d.). Trečia, ieškovės finansinė situacija laikytina ypač gera. Taigi Darbo ginčų komisijos sprendimu apskaičiuotos ir priteistos netesybos yra įstatymuose numatyto protingo dydžio, todėl jų mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsakovė atsiliepime prašo papildomai priteisti netesybas už laikotarpį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Pažymi, kad teismas darbo bylose privalo būti aktyvus siekdamas apsaugoti visų pirma privatų darbuotojo, kartu ir viešąjį interesą. Šio ginčo atveju Darbo ginčų komisija Sprendimą priėmė 2022 m. lapkričio 11 d., ieškovė dalį sumos sumokėjo 2022 m. gruodžio 2 d. Tačiau iki šiol nėra sumokėjusi atsakovei priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Iš ieškovės gauta suma buvo panaudota dengti dalį Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistų netesybų, todėl vis dar lieka nepadengta kompensacija už nepanaudotas atostogas. Todėl yra pagrindas priteisti papildomas netesybas už laikotarpį po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo.

Teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose atsakovė nurodo, kad ieškovė 2023 m. vasario 14 d. papildomai atliko 1134,05 Eur dydžio pavedimą atsakovei, todėl, įvertinusi atsakovės mokėjimus ir tai, kad suėjo maksimalus Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybų skaičiavimo terminas (6 mėn.), kuris baigėsi 2023 m. vasario 28 d., atsakovė tikslina savo atsiliepime pareikštus reikalavimus ir prašo priteisti iš ieškovės 4915,70 Eur (suma atskaičius mokesčius) kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 13 178,30 Eur netesybų (suma atskaičius mokesčius). Atsakovės nuomone, įvertinus tai, kad Darbo ginčų komisija sprendimu buvo priteisusi 4915,70 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, o ieškovei 2023 m. vasario 14 d. parengiamajame teismo posėdyje atsisakius reikalavimo ginčyti šią Darbo ginčų komisijos priteistą sumą, ši suma turi būti priteista atsakovei. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad 4915,70 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ji sumokėjo atsakovei 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2023 m. vasario 14 d. mokėjimais. Atsakovės vertinimu, minėtais mokėjimais buvo padengta dalis netesybų, o ne kompensacija už nepanaudotas atostogas. Atsakovės vertinimu, kompensacija už nepanaudotas atostogas nėra apmokėta iki šiol. Nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. vasario 28 d. susidaro 125 darbo dienos ir netesybų suma už šias dienas sudaro 22 617,50 Eur (suma neatskaičius mokesčių) (180,94 Eur *125 d. d.). Atsakovei, atskaičius mokesčius, turi būti pervesta 18 094 Eur dydžio netesybų suma. Kadangi ieškovė sumokėjo atsakovei 4 915,70 Eur netesybų, tai liko skoloje 13 178,30 Eur netesybų (suma atskaičius mokesčius).

Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas bei ieškovės atstovė advokatė palaikė reikalavimą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistų netesybų dydžio sumažinimo iki vieno mėnesio atsakovės atlyginimo dydžio (3 801,66 Eur suma neatskaičius mokesčių). Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė nėra sumokėjusi atsakovei 4 915,70 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Ieškovė 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2023 m. vasario 14 d. pavedimais pervedė atsakovei 4 915,70 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir tai nurodė mokėjimo paskirtyje. Dėl šios priežasties parengiamojo teismo posėdžio metu ir atsisakė pareikšto reikalavimo pripažinti, kad atsakovė D. B. įgijo teisę į 2091,79 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Būtent dėl pačios atsakovės (kuri ieškovo bendrovėje buvo atsakinga už visos dokumentacijos tvarkymą ir galima teigti, buvo faktinė bendrovės vadovė, ieškovės vadovą su atsakove siejo artimi santykiai) kaltės, tik bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei pavyko rasti visus dokumentus, kurie buvo reikalingi ieškovės nepanaudotų atostogų paskaičiavimui. Ieškovė, įvertinusi šiuos dokumentus, nustatė, kad atsakovė yra nepanaudojusi 42 darbo dienas kasmetinių atostogų (t. y. tiek, kiek buvo nustačiusi Darbo ginčų komisija sprendime), 2023 m. vasario 14 d. sumokėjo likusią kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą. Nesutinka su Darbo ginčų komisijos priteista netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Teigia, kad uždelsta buvo atsiskaityti dėl pačios atsakovės kaltės. Iki 2022 m. rugsėjo 13 d. ieškovė sulaikė atsakovei priklausantį išmokėti darbo užmokestį, nes atsakovė negrąžino bendrovės turto. Kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovė laiku nesumokėjo dėl atsakovės kaltės – jos aplaidaus bendrovės dokumentacijos tvarkymo, dėl ko negalima buvo laiku rasti bendrovėje visų reikiamų dokumentų, reikalingų kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimui. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovės sumokėtos sumos turi būti užskaitytos delspinigių mokėjimui, vadovaujantis Civilinio kodekso 6 knygos 54 straipsniu, kuris reglamentuoja įmokų paskirstymą. Ieškovės įsitikinimu, šis straipsnis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Darbo ginčui spręsti turi būti taikomas Darbo kodeksas. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio reglamentavimo spragos, kuriai esant Darbo kodekso 4 straipsnio 2 dalis numato galimybę taikyti civilinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir civilinės teises principus. Ieškovės įsitikinimu ir vadovaujantis teismų praktika netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką turi būti taikomos iki tol, kol darbuotojui sumokama visa tai, kas turėjo būti sumokėta darbo teisinių santykių pasibaigimo dieną. Taip pat nurodo, kad atsakovė netinkama procesine forma pareiškė reikalavimus dėl kompensacijos ir netesybų priteisimo (atsiliepime), o ne priešieškiniu, kaip numato Civilinio proceso kodekso normos.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Laiko, kad atsakovės reikalavimai yra pareikšti tinkamai, nes teismas priėmė atsiliepimą, o be to, Civilinio proceso kodekso normos darbo ginče suteikia teisę teismui išeiti už reiškiamų reikalavimų ribų. Nurodo, kad atsakovė bendrovėje nebuvo atsakinga už dokumentacijos tvarkymą, raštvedybą, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą ir pan. Ji buvo paskirta direktoriaus pavaduotoja medicinai. Ieškovės argumentai, kad atsakovė buvo faktinė bendrovės direktorė yra niekuo nepagrįsti, už įmonės veiklą yra atsakingas įmonės vadovas. Ieškovė vadovaujasi teismų praktika, kuri nėra aktuali nagrinėjamam ginčui. Atsakovė ieškovės sumokėtas sumas turėjo teisę užskaityti Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistoms netesyboms. Laikosi pozicijos, kad darbdavys jai nėra sumokėję Darbo ginčų komisijos priteistos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas – 4915,70 Eur. Prašo ieškovės ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovės atsiliepime pareikštus reikalavimus.

 

Ieškinys tenkinamas iš dalies. Atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies.

 

Dėl ieškovės pirmojo reikalavimo ir antrojo reikalavimo dalies atsisakymo

 

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė atsisakė reikalavimų: 1) pripažinti, kad atsakovė D. B. 2022 m. rugpjūčio 31 d. pasibaigus darbo sutarčiai, sudarytai tarp UAB ,,Mūsų šeimos klinika“ ir D. B., įgijo teisę į 2 091,79 Eur kompensaciją už 20 darbo dienų nepanaudotų atostogų; 2) reikalavimo, atlikti ieškovės permokėtos atsakovei 1 689,86 Eur sumos įskaitymą, iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 507,5 Eur netesybų, atskaičius mokesčius.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio. Ieškovė atsisako dalies ieškinio, nurodydama, kad tik po šios civilinės bylos iškėlimo teisme, suradusi ir įvertinusi visus dokumentus, reikalingus kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimui, nustatė, kad atsakovė yra nepanaudojusi 42 darbo dienas kasmetinių atostogų, todėl 2023 m. vasario 14 d. pervedė atsakovei likusią kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą. Atsižvelgdama, kad šioje dalyje neliko ginčo, ieškovė atsisako dalies reikalavimų, susijusių su kompensacija dėl nepanaudotų atostogų.

Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).  

Šalims išaiškinamos CPK 294 straipsnyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, ieškovui grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio (atsisakyta 35 proc. ieškinio sumos), grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 63,70 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Išaiškinti, kad žyminio mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

 

Dėl atsiskaitymo su atleidžiama darbuotoja ir netesybų priteisimo

 

Ieškovė palaikė reikalavimą sumažinti atsakovei Darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-18331/2022 priteistų netesybų dydį iki vieno mėnesio atsakovės atlyginimo dydžio – 2 197,36 Eur suma atskaičius mokesčius (3 801,66 Eur suma neatskaičius mokesčių).  

Teismas visų pirma pažymi, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas pirmosios instancijos teisme (Darbo kodekso 231 straipsnio 4 dalis). Teismas, priimdama sprendimą darbo byloje, išsprendžia darbo ginčą. Įstatymų leidėjas numato, kad įsiteisėjus teismo sprendimui darbo ginčo byloje Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis). Todėl teismas nenaikina darbo ginčų komisijos sprendimo, o įsiteisėjus teismo sprendimui jo galia pasibaigia, kartu pasibaigia ir jo, kaip vykdomojo dokumento, galia.

Atskirai pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į darbuotojo ieškinio (atsiliepimo) pagrindą sudarančias aplinkybes ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti jų daugiau, nei buvo pareikšta, taip pat gali priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikštojo ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilinio proceso kodekso 417 straipsnis). Taip pat pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra teisinio pagrindo, gali savo iniciatyva, esant teisiniam pagrindui, taikyti įstatymų numatytą alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus teisinius argumentus, teismas nagrinėja šalių ginčą iš naujo, įskaitant ir tas aplinkybes, kurios buvo konstatuotos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu. Atsakovės (darbuotojos) atsiliepime pareikštus reikalavimus dėl kompensacijos ir delspinigių priteisimo, teismas nagrinėja kaip atsakovės priešieškinio reikalavimą darbo ginče. Teismas nagrinėja darbo ginčą dėl ieškovės ir atsakovės pareikštų reikalavimų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d. tarp UAB „Mūsų šeimos klinika“ ir D. B. buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovė nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. pradėjo dirbti bendrosios praktikos gydytoja ieškovės įmonėje, mokant 434,0 Eur darbo užmokestį. Atsakovės darbo laikotarpiu pas ieškovę darbo sutartis dėl darbo apmokėjimo sąlygų atitinkamai buvo kečiama, paskutiniu darbo sutarties pakeitimu šalių sutartas atsakovei mokamas darbo užmokestis nuo 2022 m. kovo 1 d. – 3801,66 Eur (1 t., e. b. l. 141).  2016 m. gegužės 19 d. atsakovė ieškovės įsakymu buvo paskirta direktoriaus pavaduotoja medicinai (1 t., e. b. l. 79, 2 t., e. b. l. 52). Atsakovė D. B. 2022 m. rugpjūčio 12 d. pateikė ieškovei prašymą atleisti iš darbo savo noru nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., e. b. l. 50, 62; 2 t., e. b. l. 47). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė su atsakove 2022 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį nutraukė Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. 

Byloje nėra ginčo, kad atsakovės atleidimo iš darbo dieną ieškovė su ja neatsiskaitė. Ieškovė SODRAI pateikė duomenis, kad atsakovei už 2022 m. rugpjūčio mėn. (paskutinį darbo mėnesį) priklausianti su darbo teisiniais santykiais susijusi suma – 12 344,90 Eur (neatskaičius mokesčių) (darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas), mokėtina ieškovei suma, atskaičius mokesčius – 7135,36 Eur (1 t., e. b. l. 143; 2 t. e. b. l. 21). 2022 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „DV apskaitos paslaugos“ pateikė atsakovei duomenis apie priskaičiuotas ir neišmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas – 7 135,38 Eur (atskaičius mokesčius) (1 t., e. b. l. 145).

Byloje nustatyta, kad darbdavys darbuotojai už 2022 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuotą darbo užmokestį - 2219,66 Eur (atskaičius mokesčius) sumokėjo 2023 m. rugsėjo 14 d. (1 t., e. b. l. 93).

Ieškovei laiku neatsiskaičius su atsakove, ji 2022 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama išieškoti iš darbdavio kompensaciją už nepanaudotas atostogas 4915,70 Eur, netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką bei dalį draudimo išmokų.

Darbo ginčų komisija 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimu išieškojo iš UAB „Mūsų šeimos klinika“ 4915,70 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (atskaičius mokesčius) ir 9 046,79 Eur netesybas (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), paskaičiuotas iki 2022 m. lapkričio 11 d. Darbo ginčų komisija sprendimu vykdyti skubiai nurodė vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 3781,65 Eur (suma, nurodyta neatskaičius mokesčių) (Darbo kodekso 230 straipsnio 3 dalis) (1 t., e. b. l. 68-73). 

Nustatyta, kad ieškovė įvykdė DGK sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimo atsakovei - 2022 m. gruodžio 2 d. pervedė 3781,65 Eur., mokėjimo paskirtyje nurodyta – darbo užmokestis (1 t., e. b. l. 43).

 Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pateikė 2023 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad pervedė atsakovei 1134,05 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodyta - „atostoginiai“ (2 t. e. b. l. 81). Viso ieškovės atsakovei sumokėta suma, susijusi su darbo santykiais, sudaro 7135,36 Eur. 

Ieškovė darbo ginče laikosi pozicijos, kad atsakovės atleidimo iš darbo dienai priklausiusias sumokėti sumas, t. y. 2219,66 Eur darbo užmokestį už 2022 m. rugpjūčio mėn. ir 4915,70 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas bylos galutinai sumokėjo 2023 m. vasario 14 d.  

Ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimo išvadomis dėl priteistinų netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovės teigimu, priteistinos netesybos turi būti tik vieno mėnesio atsakovės darbo užmokesčio dydžio - 3 801,66 Eur (suma, neatskaičius mokesčių), nes uždelsta atsiskaityti dėl pačios atsakovės kaltės. Pasak ieškovės, atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad pagal ieškovės direktoriaus išduotus įgaliojimus, atsakovė tvarkė visus įmonės reikalus ir dokumentaciją, atliko iš esmės visus įmonės vadovo diskrecijai priskirtus veiksmus, de facto vadovavo įmonei. Dėl aplaidaus dokumentų tvarkymo ieškovė negalėjo rasti visų reikiamų dokumentų, reikalingų teisingam kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimui. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovei išmokėtinas sumas buvo sulaikiusi iki tol, kol atsakovė negrąžins bendrovei materialinių vertybių (ieškovė pasinaudojo prievolės grąžinti daiktą užtikrinimo priemone), t. y. medicinos priemonių ir įmonės automobilio. Automobilis ieškovei buvo perduotas 2022 m. rugsėjo 13 d., o 2022 m. rugsėjo 14 d. ieškovė pervedė atsakovei priklausantį darbo užmokestį. Dėl to, ieškovės vertinimu, pradelstas sumokėti darbo užmokestį laikas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., o ne nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ir, įvertinus atsakovės kaltę, sudaryti vieno mėnesio atsakovės atlyginimo dydį. 

Taigi, tarp ginčo šalių nagrinėjamoje byloje liko ginčas dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką dydžio ir ieškovės atsakovei sumokėtų sumų paskirties. Ieškovė laikosi pozicijos, kad kompensaciją už nepanaudotas atostogas (42 darbo dienas) atsakovei sumokėjo 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2023 m. vasario 14 d. mokėjimais. Taip pat laikosi pozicijos, kad laiku su atsakove buvo neatsiskaityta dėl pačios atsakovės kaltės, todėl pripažįsta tik 1 mėnesio atsakovės atlyginimo netesybų dydį (3801,66 Eur neatskaičius mokesčių). Atsakovė laikosi pozicijos, kad jai kompensacija už nepanaudotas atostogas (4915,70 Eur) nėra sumokėta iki šiol. Vertina, kad atsakovė minėtais mokėjimais padengė dalį Darbo ginčų komisijos sprendimu priteistų netesybų, o ne sumokėjo kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl ji turi būti priteista teismo sprendimu.

Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus ir skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju, pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Kasacinės instancijos teismas aukščiau minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad kitokios aplinkybės dėl netesybų dydžio, ekonominė padėtis, darbdavio nepiktnaudžiavimas nėra pagrindas plačiai aiškinti minėtą teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 17–20 punktus). Sprendžiant dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo, reikia įvertinti, ar yra visos jos taikymo sąlygos, be kita ko, ar uždelsiama atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju dėl darbuotojo kaltės, turi būti sprendžiama dėl tokių aplinkybių ir atitinkamai darbdavio atsakomybės (jos apimties).

Pagal ieškovės UAB „Mūsų šeimos klinika“ įstatų, įregistruotų juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 3 d., 7.1 punktą bendrovės vadovas yra vienasmenis valdymo organus. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Įstatų 7.4 punktas). Bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigos ir atsakomybė yra reglamentuota bendrovės įstatuose, Akcinių bendrovių įstatyme, Civiliniame kodekse bei kituose teisės aktuose.

Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (Darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalis). Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše (Darbo kodekso 34 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Byloje nustatyta, kad atsakovę su ieškove sieja darbo teisiniai santykiai, su ja buvo sudaryta darbo sutartis, kuria sutarties šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės). Atsakovė 2016 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. i/60518/18 buvo paskirta direktoriaus pavaduotoja medicinai. Darbo sutartimi atsakovė įsipareigojo laikytis vidaus darbo tvarkos taisyklių, pareigų instrukcijų, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, vykdyti kokybės vadybos sistemos procedūrų reikalavimus.

Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas lemia, kad darbuotojo kompetencijos, veiklos sritys, pagrindinės ir papildomos darbo funkcijos, atsakomybė ir kiti su darbo teisiniais santykiais susiję klausimai turi būti aptariami šalių sudarytoje darbo sutartyje ir kituose darbdavio vidaus dokumentuose (pareigų instrukcijose, vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo (veiklos) apraše. Ieškovė nepateikė į bylą bendrovės vidaus dokumentų, reglamentuojančių, atsakovės - direktorės pavaduotojos medicinai - teises ir pareigas, atsakomybę ir pan. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas nurodė, kad tokių dokumentų bendrovėje nėra. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad darbo sutarties šalys buvo susitarę dėl kitų (papildomų darbo sutarties sąlygų), kurios patvirtintų, kad atsakovė bendrovėje atliko papildomas darbo funkcijas, t. y. buvo atsakinga už ieškovės finansų, personalo, ieškovės darbuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitą ir pan.).

Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įgaliojimai, kuriais atsakovė įgaliojama atstovauti bendrovę išoriniuose santykiuose su kitomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis bei teismuose, sudaryti darbo sutartis su įstaigos darbuotojais, nepatvirtina, kad atsakovė pagal savo darbo pareigas (direktoriaus pavaduotoja medicinai) buvo atsakinga už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą (vidaus dokumentacijos tvarkymą, darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, bendrovės dokumentų registro tvarkymą ir pan. ). Minėta, kad už bendrovės veiklos organizavimą yra atsakingas bendrovės vadovas. Ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovė de facto valdė įmonę, savaime nesukuria atsakovei daugiau pareigų (funkcijų), negu su ja buvo sutarta darbo sutartimi. Ieškovės vadovo nurodyta aplinkybė, kad jį su atsakove siejo ne tik darbiniai santykiai, bet ir asmeniniai santykiai, taip pat nepaneigia darbdavio pareigos darbo sutartimi aptarti darbuotojo atliekamas funkcijas (tiek pagrindines, tiek papildomas) bei jas detalizuoti bendrovės vidaus dokumentuose. Tai, kad ieškovės vadovas buvo suteikęs atsakovei labai plačius įgaliojimus įmonės administravime (atsakovė yra pasirašiusi kai kuriuose ieškovės įsakymuose, pasirašiusi kai kuriose kitų asmenų su bendrove sudarytose darbo sutartyse), teismo įsitikinimu, nesukūrė jai daugiau pareigų ir atsakomybės, negu sulygta darbo sutartimi ar apibrėžta ieškovės išduotuose įgaliojimuose.

Ieškovės sudarytos komisijos 2022 m. rugsėjo 15 d. Dokumentų, medicinos priemonių, kanceliarinių reikmenų patikrinimo įstaigoje aktas, teismo vertinimu, gali patvirtinti, kad bendrovės veikla nebuvo tinkamai organizuota, tačiau jis nepatvirtina, kad dėl netinkamo bendrovės veiklos organizavimo (Gautų dokumentų registro pildymo, pareiginių instrukcijų nebuvimo ir kt.) yra kalta būtent atsakovė.  

Be to, atsakovės teisę į 42 darbo dienas neišnaudotų kasmetinių atostogų 2022 m. rugsėjo 5 d. patvirtino darbdavio buhalterės pateikta suvestinė apie visą darbuotojai mokėtiną sumą. Šioje suvestinėje, kuri buvo siunčiama ir bendrovės direktoriui, buvo nurodyta atsakovei mokėtina suma – 7 135,36 Eur (suma atskaičius mokesčius) (1 t., e. b. l. 143; 2 t. e. b. l. 29). Ieškovės pateikti duomenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai taip pat patvirtina, kad atsakovei priklausanti išmokėti suma, atskaičius mokesčius, yra 7 135,36 Eur, ši suma nebuvo koreguojama. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad bendrovės buhalterė, teikdama atsakovei informaciją apie jai priklausančias išmokėti sumas, viršijo savo įgaliojimus ar teikė neteisingą informaciją. 

Ieškovės teigimu, ji turėjo teisę atsakovės atleidimo iš darbo dieną neatsiskaityti su ja, nes pastaroji įmonei nebuvo grąžinusi įmonei materialinių vertybių (automobilio ir medicinos priemonių).

Visų pirma, ieškovė nepateikė įrodymų, kokiais pagrindais atsakovei buvo perduotas automobilis. Atsakovės tvirtinimu, ieškovės vadovas asmeniškai leido jai naudotis automobiliu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės atleidimo iš darbo dieną jai būtų reiškiamos pretenzijos dėl įmonės automobilio negrąžinimo. Darbdaviui 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu pareikalavus grąžinti automobilį, 2022 m. rugsėjo 13 d. priėmimo-perdavimo aktu automobilį Tiguan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė grąžino ieškovei (2 t., e. b. l. 17). Taigi, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas sulaikyti ieškovei priklausančias išmokėti pinigų sumas. Kita vertus, Darbo kodekso normos imperatyviai numato pareigą atleidimo iš darbo dieną visais atvejais išmokėti darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalį, neviršijančią darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis). Todėl darbdavys negali gintis sulaikymo teise, neišmokėdamas darbuotojai vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio. 

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad darbdavys neįrodė, jog dėl darbuotojos kaltės negalėjo jai  sumokėti 2 219,66 Eur darbo užmokestį ir  4 915,70 Eur kompensacijos už 42 darbo dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 31 d.  Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šalys buvo susitariusios dėl vėlesnio atsiskaitymo.

Teismas pripažįsta, kad ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju atleidimo iš darbo dieną, todėl jai taikytina sankcija pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį.  

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5.1 punktu, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio (tai yra 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis) užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką. Pagal Aprašo 5.3 punktą, kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) (Aprašo 5.4 p.). Darbo ginčų komisija sprendimu apskaičiavo ieškovės vidutinį dienos darbo užmokestį iš 2022 m. birželio – rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio ir nurodė, kad jis sudaro 180,94 Eur ((3801,66 Eur + 3757,05 Eur + 3840,25 Eur) / (21 darbo diena + 20 darbo dienų + 22 darbo dienos)), neatskaičius mokesčių.

Nagrinėjamoje byloje nekeliamas ginčas dėl atsakovės vidutinio mėnesio (3781,65 Eur (180,94 Eur x 20,9 d. d.) ir vidutinio dienos (180,94 Eur) darbo užmokesčio. Šalys nekelia ginčo, kad atsakovės vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius yra 2197,36. 

Byloje nustatyta, kad darbdavys, vykdydamas Darbo ginčų sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (3 781,65 Eur) sumokėjimo darbuotojai, 2022 m. gruodžio 2 d. pervedė atsakovei 3 801,66 Eur, t. y. didesnę sumą, negu vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis. Minėta, kad atsakovei atleidimo iš darbo dieną turėjo būti sumokėta 7135,36 Eur (2 219,66 Eur darbo užmokestis ir 4 915,70 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas). Bylos nagrinėjimo teisme metu, 2023 m. vasario 14 d. ieškovė atsakovei pervedė 1 134,05 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „atostoginiai“. Viso bendroje sumoje iki 2023 m. vasario 14 d. ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 7 135,36 Eur.

Atsakovė byloje laikosi pozicijos, kad ieškovės 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2023 m. vasario 14 d. mokėjimais jai pervestas sumas ji įskaitė ne kaip sumokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, o netesyboms padengti, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6 knygos 54 straipsniu, reglamentuojančiu įmokų paskirstymą. Pasak atsakovės, 4 915,70 Eur kompensacijos darbdavys dar nėra sumokėjęs iki šiol, todėl  yra pagrindas priteisti netesybas už šešis mėnesius, t. y. iki 2023 m. vasario 28 d.

Teismas pažymi, kad su tokiais atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti, nes jie prieštarauja Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies tikslams ir paskirčiai – kompensuoti darbuotojo praradimus, skatinti darbdavį atsiskaityti su darbuotoju, tuo pačiu prieštarauja darbo santykių esmei: darbuotojui pirmiausiai gauti darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas. Kita vertus, svarbi aplinkybė yra ta, kad darbdavys kreipėsi į teismą, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu tiek dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio, tiek dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką dydžio, t. y. kėlė ginčą dėl teisės. Tai reiškia, kad tik išnagrinėjus bylą teisme, ištyrus ir įvertinus visas bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, teismas sprendimu išsprendžia šalių ginčą iš esmės. Taigi, esant ginčui teisme dėl teisės, įskaitymas ginčijamų sumų negalimas.

Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad darbdavys su darbuotoja visiškai atsiskaitė 2023 m. vasario 14 d., t. y. yra sumokėjęs 7 135,36 Eur (neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas).

Atsižvelgiant į darbuotojos vidutinį darbo užmokestį per mėnesį bei įstatyme numatytą maksimalų skaičiavimo terminą bei į byloje nustatytas aplinkybes: 1) kad nuo darbuotojos atleidimo iš darbo dienos iki 2022 m. gruodžio 2 d. ieškovė buvo uždelsusi atsiskaityti su atsakove didesnę sumą negu atsakovei priklausantis gauti vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis:  2) nuo 2023 m. gruodžio 3 d. iki vasario 28 d. mažesnę negu atsakovei  priklausantis gauti vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sumą (1134,05 Eur), atsakovei priteistina netesybų suma sudaro 15 902,64 (suma, nurodyta su mokesčiais). Ji skaičiuotina taip: už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. – 11 525,89 Eur (3781,65 Eur*3 mėn. +180,94 Eur (1 darbo diena); už laikotarpį nuo 2022 gruodžio 3 d. iki vasario 14 d. – 4376,75 Eur suma (1874,46 Eur (neatsiskaityta 1134,05 Eur + mokesčiai) *2 mėn. (iki vasario 3 d.) + 89,69 Eur (neatsiskaitytas dienos darbo užmokestis su mokesčiais)  * 7 darbo dienos).

Taigi atsakovės naudai iš ieškovės priteistinos 15 902,64 Eur (už 5 mėnesius ir 8 darbo diena), netesybos (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ieškovės ieškinys atmetamas, o atsakovės priešieškinys tenkinamas iš dalies: ieškovės priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atmetamas, reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką tenkinamas iš dalies, priteisiant iš ieškovės atsakovei 15 902,64 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, kita reikalavimo dalis atmetama.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas dalyvavusio byloje advokato teisinei pagalbai apmokėti). 

Ieškovės ieškinį atmetus visiškai, ir iš esmės išsprendus darbo ginčą atsakovės naudai, nes ieškovė visiškai atsiskaitė (t. y. sumokėjo visą kompensaciją už nepanaudotas atostogas) su darbuotoja tik iškėlus bylą teisme, ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-18331/2022 netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 282-283 str., 294, 296 str., 415-415 str., 307 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų šeimos klinika“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 2823,91 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo, sumų įskaitymo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų šeimos klinika“ (j. a. k. 303033492) atsakovei D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15 902,64 Eur (penkiolika tūkstančių devynis šimtus 2 eurus 64 ct) (suma nurodyta su mokesčiais) netesybų.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 11 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-18331/2022 netenka galios.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų šeimos klinika“ (j. a. k. 303033492) 63,70 Eur (šešiasdešimt tris eurus 70 ct) žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                       Jolanta Vėgelienė