Baudžiamoji byla Nr. 1A-451-932/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43945-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1. 1.2.23.2.1.;
2.4.6.1.; 2.4.6.5.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
sekretoriaujant Daliai Kanopienei,
dalyvaujant prokurorei Kristinai Minko,
nuteistajam K. P. ir jo gynėjui Sergejui Milovui,
nuteistajai L. S. ir jos gynėjui Aleksandrui Palamarčukui (Palamarčuk),
vertėjai Jekaterinai Chochanovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko ir nuteistosios L. S. gynėjo Mykolo Girdiušo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo:
L. S. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 3 dalies 1 punkto nuostatomis, jai paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į L. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 14 d., 15.15 val., iki 2019 m. spalio 15 d., 13.22 val., tai yra viena para.
L. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
K. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. vasario 29 d, laikant, kad visa paskirta laisvės atėmimo bausmė yra atlikta.
K. P. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. L. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad disponavo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, o būtent: ji, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,002019 g, ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,482 g, iš kurių dalį, t. y. 0,000359 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir 0,087 g narkotinės medžiagos – metadono, 2019 m. spalio 14 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, neoficialiai pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai parduodama už 45 eurus, išplatino K. P., o kitą dalį, t. y. 0,00166 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir 0,395 g narkotinės medžiagos – metadono, laikė užkasusi žemėje namo (duomenys neskelbtini), neoficialiai pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kieme iki 2019 m. spalio 14 d., 15.17 val., kai atliktos įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos.
2. K. P. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: jis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2019 m. spalio 14 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, neoficialiai pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirkdamas už 45 eurus, neteisėtai įgijo iš L. S. narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,000359 g, ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,087 g, kurią laikė su savimi iki 2019 m. spalio 14 d., 15.00 val., kai pamatęs policijos pareigūnus, numetė turėtą narkotinę medžiagą ant žemės netoli geležinkelio bėgių (duomenys neskelbtini) ir kuri buvo rasta ir paimta 2019 m. spalio 14 d., 15.02 val. įvykio vietos apžiūros metu.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė Kristina Minko prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendį dalyje dėl K. P. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad K. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir: 1) K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 mėnesiams; 2) K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 4 metams; 3 ) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir K. P. skirti galutinę subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. P. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. vasario 29 d. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
3.1. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria konstatuota, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog K. P. turėjo tikslą platinti įsigytas narkotines medžiagas, neatitinka bylos aplinkybių, teismas, darydamas minėtą išvadą, neatsižvelgė į tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą bei nustatytas aplinkybes, tokiu būdu neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai kvalifikavo nuteistojo K. P. veiksmus.
3.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas didelę įrodomąją vertę teikė nuteistojo K. P. parodymams bei jo iškeltai versijai dėl įvykio aplinkybių. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis yra bylos baigtimi suinteresuotas proceso dalyvis, o jo duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių laikytini tik nuteistojo gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal sunkesnį baudžiamojo kodekso straipsnį.
3.3. Pabrėžia, kad K. P. kaltę, turėjus tikslą platinti narkotines medžiagas, įrodo nuteistosios L. S. parodymai, liudytojų M. J. (J.), T. Š., A. Č. parodymai, 2019 m. spalio 14 d. vaizdo įrašas bei kita rašytinė bylos medžiaga.
3.4. Nurodo, jog pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nuteistosios L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad pas ją į namus užėjo iš matymo pažįstamas valkata K. P. ir paklausė, ar ji turinti narkotikų, ji davė jam 17 vienetų folijos lankstinukų, o pastarasis turėjo sumokėti 102 eurus, tačiau K. P. davė tik 45 eurus, pasakė, kad tuoj parduos gautus lankstinukus su narkotikais ir iš karto grąžins jai likusią pinigų dalį. Nors nuteistoji teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jog K. P. įsigijo narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas išplatinti kitiems asmenims, tačiau prokurorė pabrėžia, kad L. S. ikiteisminiame tyrime buvo apklausta du kartus. Papildomos apklausos metu L. S. patvirtino pirmosios apklausos metu duotus parodymus, jų neginčijo. Nurodo, kad abiejų apklausų metu dalyvavo jos gynėjas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apklausos atliktos nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų ar kitaip pažeidžiant įtariamosios teises; parodymų kitimas teisminiame nagrinėjime tik parodo, kad ji nėra visiškai sąžininga, gali bandyti nuslėpti tam tikras aplinkybes, siekdama palengvinti savo ar nuteistojo K. P. teisinę padėtį, todėl teisiamajame posėdyje duotus parodymus reikėtų vertinti kartu su kitais įrodymais.
3.5. Apeliaciniame skunde, įrodinėjant K. P. kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, remiamasi ir liudytojo M. J. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kuriuose užfiksuota, kad buvo gautas pranešimas, jog bus platinamos narkotinės medžiagos, buvo apibūdintas asmuo ir tai, kad pastarasis galimai nori platinti draudžiamas medžiagas. Jis (M. J.) kartu su T. Š. (Š.) išlipo iš automobilio ir nuėjo į tą vietą, kurioje buvo platinamos narkotinės medžiagos; jiems beeinant toje kompanijoje buvo kalbama apie 36 eurų davimą ir 6, tada kažkas sušuko „policija“ ir asmuo rankos mostu išmetė narkotikus. M. J. nuomone, platinti ketino K. P., nes būtent jis išmetė narkotines medžiagas, o kiti galbūt norėjo įsigyti, nes buvo kalba „kur mano 6“. Taip pat prokurorė cituoja šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodoma, kad įtarus, jog jų akivaizdoje vyksta narkotinių medžiagų platinimas, K. P. buvo nedelsiant sulaikytas. Sulaikymo metu K. P. kairės rankos mostu ant žemės šalia savęs numetė 17 vienetų folijos lankstinuk su šviesios spalvos medžiaga.
3.6. Taip pat skunde cituojami liudytojo T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo patvirtinti teisiamajame posėdyje. Akcentuojama, kad liudytojas parodė gavęs pranešimą, jog romų tautybės moteris galimai išplatino narkotines medžiagas vyriškiui, kuris ketina šias medžiagas išplatinti prie geležinkelio bėgių. Atvykus į vietą, jis (T. Š.) kartu su M. J. pastebėjo vyriškį (kaip vėliau paaiškėjo, K. P.), šis vyras pritūpęs prie grupės asmenų kažką turėjo rankoje, buvo girdėti, kaip grupėje sėdintys asmenys sakė „man vieną čekį, man šešis čekius, gi daviau 36 eurus“. Įtarus, kad vyksta narkotinių medžiagų platinimas, K. P. buvo nedelsiant sulaikytas, sulaikymo metu jis kairės rankos mostu ant žemės šalia savęs numetė 17 vnt. folijos lankstinukų.
3.7. Pažymi, jog liudytojas A. Č. parodė, kad 2019 m. spalio 14 d., nuo 14 val. iki daugmaž 15 val., tarnybos metu per stebėjimo kamerą, fiksuojančią Rodūnės taborą, pamatė, prie taboro šalia bėgių stovinčią asmenų grupę, vienam iš vyrų asmenys kažką davė (liudytojo manymu, pinigus), tada šis vyras nuėjo į namą Nr. (duomenys neskelbtini), o grupelė žmonių liko laukti. Paskui vyras kontaktavo su romų tautybės moterimi, tuomet grįžo prie tos grupelės ir kažką išdalino. Apie tai liudytojas pranešė netoli buvusiems pareigūnams. Vėliau vyras vėl nuėjo į tą patį namą ir pakalbėjo su ta pačia moterimi, vienas nuo kito sustojo 5-7 metrų atstumu, moteris kažką numetė ant žemės, apsisuko ir nuėjo atgal. Vyras pasilenkęs pakėlė kažką nuo žemės ir vėl nuėjo prie tos grupelės žmonių. Šioje grupelėje buvę asmenys sutūpė ant žemės ir tuo laiku pribėgo pareigūnai ir juos sulaikė. Liudytojas A. Č. pažymėjo, kad procedūra vyko du kartus. Pirma asmenų grupė kažką gavusi pasišalino, o po to buvo jau kita grupė.
3.8. Toliau prokurorė aptaria 2019 spalio 15 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolą, kuriuo buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas (2019 m. spalio 14 d., nuo 14:35:22 val. iki 14:51:27 val., (duomenys neskelbtini)); tame vaizdo įraše matoma 8 asmenų grupelė, tarp tų asmenų yra ir K. P., kuris kažką surenka iš kartu buvusių asmenų, tada vienas užeina į namą Nr. (duomenys neskelbtini); išeina iš namo, nešdamas du juodos spalvos nepermatomus maišus, po to vėl grįžta prie namo, jau be maišų, užeina į namo vidų. Po to, išėjęs iš namo, vėl prieina prie grupelės žmonių (apie 12) ir kažką pradeda dalinti tiems asmenims, kurie jam kažką duoda atgal. Po to K. P. vėl užeina į namą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo išeina. Po dviejų minučių iš to paties namo išeina nėščia moteris (L. S.), kuri paskui grįžta namo. Po minutės K. P. vėl prieina prie grupės žmonių, tarp kurių yra ir dvi moterys, iš viso apie 8 asmenys, ir vėl pradeda jiems kažką dalinti. Tada pribėga neuniformuoti pareigūnai – T. Š. ir M. J..
3.9. Prokurorė pažymi, kad po minėto vaizdo įrašo peržiūros teismo posėdžio metu nuteistasis K. P. paaiškino savo veiksmus, remdamasis būtent šiuo vaizdo įrašu. Pabrėžia, kad K. P. savo versiją dėl jo įvardintų daiktų (vienkartinio švirkšto, citrinos rūgštelės, vandens buteliuko, specialaus kamštelio ir spiritinės servetėlės) įsigijimo iš kitų asmenų iškėlė tik teisiamojo posėdžio metu, ir, prokurorės vertinimu, ši nuteistojo versija skirta paaiškinti jo veiksmams, užfiksuotiems 2019 m. spalio 14 d. vaizdo įraše. Atsižvelgiant į tai, K. P. parodymai vertinti kritiškai, kadangi jie kelia pagrįstų abejonių ir neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, yra duoti siekiant suklaidinti teismą bei lengvinti savo ar kito proceso dalyvio teisinę padėtį. Teigia, kad M. J., T. Š. ir A. Č. parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, todėl laikytini objektyviais. Taip pat pažymi, kad įvykio dieną buvo geros oro sąlygos, šviesus paros metas, byloje nėra duomenų, kad pareigūnai siektų apkalbėti nuteistąjį.
3.10. Pabrėžia, kad remiantis teismų praktika vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas bylos aplinkybes, savaime nepaneigia jo tikslo platinti narkotines medžiagas ir nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (LAT nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-361/2014; 2K-435/2014; 2K-52-699/2015). Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. P. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir jas vartoja ilgą laiką, tačiau vien ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nepaneigia tikslo platinti.
3.11. Nors teismas nurodė, kad aplinkybę, jog K. P. tą dieną vartojo narkotines medžiagas patvirtina toksikologijos ekspertizės aktas, kuriame užfiksuota, kad nuteistojo šlapime rasta narkotinių medžiagų, tačiau prokurorė pabrėžia, kad, remiantis bylos įrodymų visuma, nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog nuteistasis narkotines medžiagas vartojo būtent prieš jo sulaikymą. Kaip apklaustas teisme nurodė teismo medicinos ekspertas R. L., asmens, nuolat vartojančio narkotines medžiagas, šlapime draudžiamos medžiagos gali būti aptinkamos pakankamai ilgą laiką. Papildomai nurodo, kad pareigūnai teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog K. P. sulaikymo metu nesielgė kaip apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o šie duomenys, vertinant juos kartu su kitais įrodymais, kelia pagrįstas abejones dėl K. P. iškeltos versijos neva jis norėdamas patikrinti medžiagų kokybę iš asmenų paėmė jau minėtus daiktus, už kuriuos vėliau jiems sumokėjo po vieną eurą.
3.12. Tad apibendrindama apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų platinti, yra nepagrįsta, teismo nuosprendyje pateiktas įrodymų vertinimas yra neišsamus ir nepagrįstas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Prokurorė daro išvadą, kad K. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis, tiek turėdamas tikslą jas platinti, tiek ir neturėdamas tokio tikslo, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.
4. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. S. gynėjas Mykolas Girdiušas prašo sušvelninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu L. S. paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir nuosprendžio vykdymą atidėti iki vienerių metų, bet ne trumpesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui. Skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais.
4.1. Nurodo, kad nors skundžiamame nuosprendyje pagrįstai taikytos BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 3 dalies 1 punkto nuostatos, tačiau paskirta bausmė vis dėlto yra per griežta. Akcentuoja, kad nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi; kiek prisiminė, davė parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pažymi, kad nuteistoji turi devynis vaikus, iš kurių trys yra mažamečiai, pastaroji juos materialiai išlaiko.
4.2. Gynėjo teigimu, L. S. priklauso socialinėje atskirtyje esančiai žmonių grupei. Nuteistoji yra romų tautybės, nuo mažens gyvena romų bendruomenėje, kurioje ypatingai paplitusi prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be to, ji visiškai neraštinga, turi atminties sutrikimų. Pažymi, kad šiuo metu įgyvendinamos net kelios socialinės programos, kurių tikslas integruoti romų tautybės asmenis į visuomenę; šiuose programose dalyvautų ir L. S..
4.3. Pabrėžia, kad šiuo metu nuteistoji maitina krūtimi savo kūdikį, gimusį (duomenys neskelbtini). BPK 338 straipsnyje numatyta galimybė atidėti nuosprendžio vykdymą, kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia nėra apribota, turi mažamečių vaikų – iki jauniausiajam iš jų sueis treji metai. Remiantis šio straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžio vykdymas gali būti atidedamas ir tuo atveju, kai nedelsiamas bausmės atlikimas nuteistajam ar jo šeimos nariui gali lemti itin sunkias pasekmes. Taip pat pabrėžia, kad nors pagal BPK 338 straipsnio 2 dalį nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas asmenims, nuteistiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, tačiau vertinant BPK 338 straipsnio 1 dalies 3 punktą matyti, kad prioritetinis šios normos taikymas orientuotas į motinos ir vaikų teisėtų interesų užtikrinimą, todėl, gynėjo įsitikinimu, reikėtų siekti įžvelgti ne formalų normų laikymąsi, bet įvertinti asmens teisių užtikrinimą individualios asmenybės asmeninių negerovių kontekste.
4.4. Pažymi, kad neatidėliotinai vykdant nuosprendį būtų pažeista nuteistosios vaiko teisė sveikai augti ir vystytis. Nuteistoji, žinodama pataisos namų, kuriuose laikomos motinos su savo vaikais, sąlygas, griežtai atsisako su savimi imti kūdikį, tačiau negali staiga nutraukti žindymo, kadangi tai turėtų neigiamų padarinių tiek jos pačios, tiek vaiko sveikatai.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistosios L. S. gynėjo skundą atmesti. Nuteistasis K. P. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji L. S. ir jos gynėjas prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, taip pat nuteistosios gynėjas prašė papildomai apsvarstyti galimybę dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.
III. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir teisiniai argumentai
Nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, o prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrins tiek, kiek to prašoma prokurorės bei nuteistosios L. S. gynėjo apeliaciniuose skunduose, t. y. teisėjų kolegija vertins tai, ar skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo K. P. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti tik BK 259 straipsnio 1 dalį, ar pagrįstos teismo išvados, kuriomis konstatuota esant neįrodyta, jog K. P. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, tuo atveju, jei pasitvirtins kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, spręs K. P. skirtinos bausmės, taip pat bausmių bendrinimo klausimus; tuo tarpu nuteistosios L. S. atveju bus vertinama, ar pastarajai paskirta bausmė yra teisinga, ar yra galimybė atidėti nuosprendžio vykdymą.
Dėl nuteistosios L. S. gynėjo apeliacinio skundo
7. Kaip matyti iš nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo turinio, jame nėra ginčijamos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, nekeliamas klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinkama su paskirta bausme, prašant ją sušvelninti. Gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į socialinių veiksnių įtaką nuteistosios asmenybei bei nusikaltimo padarymui. Tuo tikslu akcentuojama, kad L. S. priklauso socialinėje atskirtyje esančių asmenų grupei, nuo mažens gyvena romų bendruomenėje, kurioje yra didelis nusikalstamumas, paplitusi prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nuteistoji neraštinga, turi atminties sutrikimų, dėl ko jai sunku susirasti darbą, tačiau, kaip pažymima, ji nori integruotis į visuomenę, ketina dalyvauti socialinėse programose, be to, pažymima, kad nuteistoji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi.
8. Analizuojamam bausmės klausimui aktualūs BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatantys, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). To paties BK straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose išvardintos aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal baudžiamuosius įstatymus ir galiojančią teisminę praktiką bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, remdamiesi BK 54 straipsnio 3 dalimi, teismai nurodo, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, remdamiesi BK 62 straipsnio 1 arba 2 dalimi, teismai išdėsto atitinkamoje šio straipsnio dalyje numatytas ir byloje nustatytas sąlygas bei pagrindžia, kokios nustatytos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę.
9. Skirdamas bausmę L. S., pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, charakterizuojančius duomenis, ir išdėstė išsamius motyvus, kodėl nuteistajai turi būti skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad L. S. praeityje buvo teista už analogiškas nusikalstamas veikas, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste, dėl ko konstatuota, jog L. S. padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, vertintinas kaip sistemingas ir sąmoningas elgesio variantas, kaip pagrįsta vertintina išvada dėl būtinumo skirti laisvės atėmimo bausmę. Iš tolesnių skundžiamame nuosprendyje išdėstytų motyvų matyti, jog teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalies 1 punkto pagrindais, paskyrė L. S. mažesnę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo bausmę ir, pripažinęs dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, o pati nuteistoji viena augina išlaiko tris mažamečius vaikus, nustatė perpus mažesnę bausmę, nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus bausmės dydis.
10. Nors gynėjas išsako nuomonę, kad ir tokia bausmė esą yra pernelyg griežta, su tokia pozicija sutikti niekaip negalima. Kaltės pripažinimas, gailėjimasis, mažamečių vaikų turėjimas ir išlaikymas, kas akcentuojama skunde, buvo įvertintos, atitinkamai konstatuojant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei vieną iš aplinkybių, sudarančių pagrindą švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės, skyrimui, tai yra aplinkybę, numatytą BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir, juo labiau, vadovaujantis jomis, švelninti bausmę, kuri ir taip paskirta dvigubai mažesnė nei baudžiamajame įstatyme įtvirtintas minimalus dydis, nėra jokio pagrindo. Kitos gynėjo skunde išsakomos aplinkybės dėl nuteistosios tautybės, neraštingumo, gyvenimo romų bendruomenėje, ženkliai padidinančioje riziką nusikalsti, noro dalyvauti socialinėse programose, skirtose integruoti romų tautybės asmenis į visuomenę, nevertintinos kaip išimtinės bei sudarančios pagrindą dar labiau švelninti bausmę. Pabrėžtina, kad L. S. baudžiamoji atsakomybė už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, taikoma, anaiptol, ne pirmą kartą, nuteistajai anksčiau buvo skirta tiek švelnesnė bausmė, tiek pastarajai taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, L. S. yra ne kartą atlikusi laisvės atėmimo bausmę. Taigi nuteistajai teko patirti realias teisines pasekmes už padarytus nusikaltimus, taip pat jai nesyk buvo parodytas pasitikėjimas (kaip, beje, ir nagrinėjamu atveju) bei skirtinos švelnesnės bausmės arba paleista anksčiau laiko iš pataisos įstaigos. Vis dėlto L. S. nei sulauksi jos teisinę padėtį lengvinančių sprendimų, nei jai tekus atlikti laisvės atėmimo bausmę, savo elgesio kritiškai nevertino ir nesiėmė jokių veiksmų, siekdama pakeisti gyvenimo būdą. Tai, kad nuteistoji turi vaikų, taip pat ir mažamečių, nesustabdė jos nuo nusikaltimų darymo. Kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintų teismų ankstesnių procesinių sprendimų, L. S. iš esmės visų bylų nagrinėjimo metu akcentuodavo turinti vaikus, kuo remdamasi prašydavo skirti jai švelnesnę bausmę, o teismams, tuo pagrindu nustačius mažesnę bausmę (kaip antai, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu, konstatavus BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę), atlikusi bausmę, nesistengė legaliais būdais užsidirbti pragyvenimui bei vaikų išlaikymui, integruotis į visuomenę, o po kurio laiko kartodavo analogišką nusikalstamą elgesį. Akivaizdu, kad visų šių aplinkybių kontekste skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė niekaip negali būti laikytina pernelyg griežta, neatitinkanti bausmės paskirties ar padarytos veikos bei pačios nuteistosios pavojingumo, dėl ko kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl mažesnės bausmės paskyrimo.
11. Apeliaciniame skunde yra suformuluotas ir kitas į nuteistosios teisinės padėties švelninimą nukreiptas alternatyvus prašymas – atidėti nuosprendžio vykdymą (iki vienerių metų, bet ne trumpesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui), motyvuojant tuo, kad nuteistoji, kuriai motinos valdžia neapribota, augina kūdikį, kurį maitina krūtimi. Galimybę atidėti nuosprendžio vykdymą numato BPK 338 straipsnis, kurio 1 dalies 3 punkte numatytas gynėjo prašymo turinį iš esmės atitinkantis pagrindas („kai nuteistoji, kuriai tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų, – iki jauniausiam sueis treji metai“). Vis dėlto to paties straipsnio 2 dalis įtvirtina imperatyvius atvejus, kuriems esant nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas, o būtent asmenims, be kita ko, nuteistiems už sunkis ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje. Skundžiamu nuosprendžiu L. S. buvo pripažinta kalta ir nuteista padariusi sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), kas reiškia, jog nėra teisinio pagrindo atidėti nuosprendžio vykdymą. Tokio pagrindo nesudaro gynėjo argumentai, kuriais apeliuojama į nuteistosios vaiko teises, o taip pat pačiai L. S. galimai kilsiančius neigiamus padarinius nutraukus žindymą. Pabrėžtina, kad nuteistoji, žinodama apie 2020 m. liepos mėn. jai priimtą apkaltinamąjį nuosprendį bei juo skirtą realią laisvės atėmimo bausmę, turėjo numatyti ir tą galimybę, kad jos apeliacinis skundas gali būti netenkintas, bei atitinkamai priimti sprendimą dėl palaipsnio žindymo nutraukimo. Tad nenustačius formalaus pagrindo BPK 338 straipsnio nuostatų taikymui, netenkintinas anksčiau nurodytas gynėjo prašymas.
12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo išsakytas ir prašymas apsvarstyti nuteistajai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 3 dalies redakciją. Kaip galima suprasti, šiuo atveju gynėjas prašo taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias galimybę iš dalies atidėti ir už sunkų nusikaltimą paskirtos ne didesnės nei penkerių metų bausmės vykdymą. Tokia įstatymo nuostata, įsigaliojusi jau po nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos, formaliai galėtų būti taikoma kaip švelninanti pastarosios teisinę padėtį, tačiau, atsižvelgiant į BK 75 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis, draudžiančias dalinį bausmės vykdymo atidėjimą taikyti, be kita ko, ir už sunkius nusikaltimus, numatytus XXXII skyriuje (nuteistosios padaryta nusikalstama veika kaip tik patenka į įvardintą skyrių), nėra net formalaus pagrindo spręsti dalinio bausmės vykdymo atidėjimą klausimą.
Dėl prokurorės apeliacinio skundo
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčių, kad nuteistasis K. P. 2019 m. spalio 14 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, neoficialiai pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), iš nuteistosios L. S. įsigijo narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė 0,000359 g, ir narkotinę medžiagą – metadoną, kurio masė 0,087 g, kurias laikė su savimi iki 2019 m. spalio 14 d., 15.00 val. (iki, kol pamatęs policijos pareigūnus su savimi turėtas narkotines medžiagas išmetė ant žemės netoli geležinkelio bėgių (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgdamas į prokurorės apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar byloje surinkti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad K. P. anksčiau nurodytomis narkotinėmis medžiagomis disponavo turėdamas du tikslus – parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas bei neturėdamas tokio tikslo.
14. Nuteistasis K. P. proceso metu laikėsi kategoriškos pozicijos, kuria tvirtino tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjęs ir teigė jas įsigijęs išskirtinai asmeniniam suvartojimui. Nepaisant patį tikslo parduoti ar kitaip platinti neigimą, analizuojant nuteistojo parodymus, duotus skirtingose baudžiamojo proceso stadijose, nesunkiai įžvelgtini skirtumai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. P. parodė suvartojimui nusipirkęs 17 vnt. folijos lankstinukų su narkotikais, sumokėjo 100 Eur (davė vieną 50 Eur nominalo kupiūrą, dvi kupiūras po 5 Eur, dvi kupiūras po 10 Eur ir monetomis). Kas pardavė, nebeatsimena, yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, 8 mėn. vartoja beveik kasdien, į dieną reikia ne mažiau kaip 9 – 20 lankstinukų (2 t., b. l. 17-19). Papildomoje apklausoje tyrėjai patvirtino ankstesnius parodymus, pažymėjo, jog nusipirkęs narkotikus nuėjo prie netoli laukusios savo draugės A. P., o, pamatęs policijos pareigūnus (juos pamatė už 30 – 50 m nuo savęs), išsigando ir numetė narkotikų ryšulėlį ant žemės (2 t., b. l. 26-27). Tuo tarpu apklausiamas teisme K. P. davė kur kas kitokius parodymus, o, būtent, įvykio dieną kartu su drauge A. P. atvažiavo į taborą, ketino įsigyti didesnį kiekį narkotikų, norėdamas, kad jų jam užtektų iki vakaro. Galvojo paskutinę dieną pavartosiantis, nes tą pačią dieną, 17 val., turėjo vykti pas gydytoją, kad šis išrašytų siuntimą ir kitą dieną jau planavo važiuoti gydytis į dienos centrą. Nei viršutiniame, nei apatiniame tabore nieko nerado, todėl nuėjo už geležinkelio bėgių, kur sutiko iš matymo pažįstamus asmenis (jų buvo apie 8 – 12), šie irgi buvo atvykę įsigyti narkotikų, tačiau taip pat nežinojo, iš kur pirkti. Priėjęs kalbėjosi, visi svarstė, kur galima nusipirkti narkotikų ir kažkuris iš asmenų pasiūlė užeiti į baltą namą. Tuomet jis (K. P.) susirinko iš tų žmonių vienkartinį švirkštą, citrinos rūgštelę, vandens buteliuką (ampulę), specialų kamštelį ir spiritines servetėles (visus tuos daiktus paėmė iš atskirų asmenų). Išvardintos priemonės buvo reikalingos, kadangi norėjo įsigytus narkotikus išbandyti, išsiaiškinti, ar šie geri, ar neįkiš cukraus. Turėjo 130 Eur, tačiau nenorėjo išleisti visos sumos, reikėjo įsitikinti dėl kokybės. Paėjęs toliau nuo žmonių, viską užsimaišė ir paruoštą švirkštą laikė rankoje ar tai kišenėje. Tuomet nuėjo link balto namo, jame iš romų tautybės moters (name jų iš viso buvo gal keturios, ar pirko būtent iš L. S., negali pasakyti) nusipirko 4 dozes narkotikų pabandymui, sumokėjo 24 Eur. Tada pasakė, kad eina patikrinti, ar narkotikai geri, ir, jei viskas tiks, tuomet sugrįš. Kažkuri iš moterų paprašė išnešt šiukšles ir jis, paėmęs maišus, išėjęs iš namo išmetė po kaire puse, prie konteinerio, tada ten pat užsimaišė narkotikus, kurių jam jau reikėjo, ir susileido iš karto visas 4 dozes. Narkotikai patiko, po ko grįžo atgal į namą ir paprašė už 102 Eur parduoti 17 čekių. Anot kaltinamojo, jis tuos pinigus padavė iškart, dar negavęs narkotinių medžiagų (kam padavė, negali įvardinti). Tada jam liepė eiti pasivaikščioti, jis grįžo prie A. P., kuri tebebuvo su anksčiau nurodyta asmenų kompanija. Visiems pasakė, kad tame name yra neblogų narkotikų, tada su tais, iš kurių ėmė švirkštą, vandenį, kamštelį, servetėles, atsiskaitė (davė po eurą), ir netrukus sugrįžo prie to paties namo, jam liepė dar palaukti lauke, jis nuėjo pavaikščioti už namo, o tada išėjusi moteris metė į vieną popierių supakuotus čekius, kuriuos pasiėmęs grįžo atgal prie draugės, vis dar tebebuvusios su minėta kompanija, pasakė jai, kad abu jau važiuos, tačiau netrukus pasirodė policijos pareigūnai (2 t., b. l. 161-170).
15. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas šiems nuteistojo K. P. parodymams teikė pakankamai didelę reikšmę ir iš esmės visus byloje surinktus įrodymus vertino per tą prizmę, ar jie tiesiogiai paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens parodymai neabejotinai yra reikšmingi, suprantama, kad jie turi būti tikrinami, gretinami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais o, atsižvelgiant į procesinio statuso ypatumus, parodymų vertinimas turi būti ypač atidus. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo parodymai buvo įvertinti kaip nuoseklūs, nors, kaip matyti iš anksčiau išdėstytų pastarojo parodymų turinio, K. P. nuoseklumas daugiausia pasireiškė tikslo parduoti ar kitaip platinti disponuotas narkotines medžiagas neigime. Kitos reikšmingos aplinkybės proceso eigoje keitėsi, parodymai teisme akivaizdžiai pasipildė naujomis, iki tol neminėtomis aplinkybėmis, susijusiomis su vaizdo įraše, kurio turinys K. P. tapo žinomas baigus ikiteisminį tyrimą ir supažindinus pastarąjį su bylos medžiaga (joje kaip tik buvo vaizdo įrašo apžiūros protokolas), užfiksuota informacija. Tikslinga pastebėti, kad prieš baigiant ikiteisminį tyrimą K. P. pateikė ranka rašytą paaiškinimą – prašymą, kuriame, be kita ko, vėlgi išdėstė įvykio aplinkybes, tačiau, kaip ir apklausiamas tyrėjos, nieko nenurodė apie narkotinių medžiagų įsigijimą pabandymui, jų suvartojimą, tuomet sekusį vėlesnį pirkimą, tai, kad iš asmenų kompanijos ėmė daiktus, skirtus paruošti narkotikų dozę ir ją suvartoti, o vėliau už tuos daiktus atsiskaitė ir pan. (2 t., b. l. 36-39). Taigi pastarosios aplinkybės buvo nurodytos tik teisme, kai K. P. jau žinojo bylos medžiagą ir duomenis, kuriais valstybinis kaltintojas grindė jam pareikštą kaltinimą. Suprantama, jog vien dėl to nusikaltimu kaltinamo asmens parodymai savaime netampa nepatikimi, tačiau vertinant parodymus aplinkybė dėl proceso eigoje kitusių parodymų negali likti nepastebėta ir nevertinta.
16. Tikrinant nuteistojo K. P. parodymus, tikslinga detaliau paanalizuoti nuteistosios L. S. parodymus. Pirmosios instancijos teismas, dėstydamas išvadas dėl K. P. inkriminuoto kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, išsamiau L. S. parodymų neanalizavo, tik, kaip matyti iš nuosprendžio, jos parodymais rėmėsi kaip patvirtinančiais, kad L. S. už 45 Eur pardavė, o K. P. nupirko iš pastarosios kaltinime nurodytą narkotinių medžiagų kiekį, ir, kaip galima suprasti iš nuosprendžio 22 lape esančios paskutinės pastraipos (pastraipos pabaiga 23 lape), nuteistosios parodymais kartu su kitais išvardintais įrodymais remtasi konstatuojant, K. P. padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Vis dėlto L. S. parodymų turinys atskleidžia, kad jos nurodytos aplinkybės neatitinka K. P. parodymų, kas pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta.
17. Apklausiama teisiamajame posėdyje L. S. davė parodymus apie tai, kad „ < ... > tam žmogui (past. K. P.), kuriam davė narkotikų, buvo bloga, jam davė tiek, kiek jis prašė, ji jam davė 19 arba 17 supakuotų dozių (vadinamų „ čekių“). Jis jai už 19 vnt. kažkiek padavė pinigų, ji jų neskaičiavo, policija vėliau rado tuos pinigus ir suskaičiavo, jai nepasakė, kiek ten buvo < ... >. Atėjęs K. P. pasakė, kad jam labai bloga, ji nepagalvojo kviesti greitosios, padavė jam narkotikus ir viskas, daugiau jo nematė < ... >. K. P. buvo atėjęs vieną kartą, daugiau jam jokių užduočių nebuvo duota. Po to daugiau jo nematė < ... > atėjusiam K. P. pardavė narkotines medžiagas, davė jam 19 arba 17 supakuotų dozių, šis davė jai kažkiek pinigų, kurių ji neskaičiavo, tuos pinigus vėliau paėmė policijos pareigūnai < ... > neneigiu, kad man buvo duoti 45 eurai už narkotikus iš K. P.“ (2 t., b. l. 161-170). Iš tokių L. S. parodymų matyti, kad ji patvirtino, jog K. P. narkotines medžiagas pardavė vieną kartą, už 17 ar 19 supakuotų „čekių“ gavo 45 Eur. Taip pat pažymėtina, kad 2020 m. teisiamajame posėdyje, kuriame buvo peržiūrimas vaizdo įrašas, L. S., atsakydama į teismo klausimus dėl K. P. apsilankymo aplinkybių, dar kartą patvirtino, jog apeliantui narkotines medžiagas pardavė tik vieną kartą, prieš tai jis buvo tik „paklausti turime ar ne ir išėjo, dar mama paprašė, kad šiukšles išneštų“ (3 t., b. l. 17-24).
18. Atsižvelgiant į teisme duotus parodymus, kuriuose, priešingai nei apklausiant ikiteisminiame tyrime, nebuvo minima apie tai, kad K. P. iš L. S. narkotines medžiagas įsigijo, ketindamas jas netrukus parduoti ir grįžęs pilnai atsiskaityti, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti pastarosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių metu nuteistoji, be kita ko, parodė, kad „2019 m. spalio 14 d., apie 14.50 val., pas ją į namus atėjo iš matymo pažįstamas valkata, vardu K. P.. Jį labai dažnai matydavo čigonų tabore, iš matymo jį pažįsta gal nuo 2018 m., tačiau pas ją jis atėjo pirmą kartą < ... > kai pas ją į kiemą adresu (duomenys neskelbtini) namas, neoficialiai pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), užėjo K. P., tai jis paklausė, ar turi narkotikų, ji pasakė, kad turi, tada jis jai davė 45 Eur (po 10 Eur dvi kupiūros ir po 5 Eur penkios kupiūros) ir paprašė narkotikų. Ji jam davė 17 vnt. folijos lankstinukų, jis turėjo jai sumokėti 102 eur, tačiau davė tik 45 Eur. K. P. pasakė, kad tuoj parduos gautus iš jos folijos lankstinukus su narkotikais ir iškart grąžins jai pinigų likusią dalį. Ji minėtus gautus 45 Eur už narkotikus iškart paslėpė savo liemenėlės dešinėje pusėje (vėliau minėtus pinigus kratos metu rado pareigūnė ir paėmė) < ... > kai ji iškasė buteliuką ir paėmė iš ten lankstinukus, K. nematė, nes ji (L. S.) jam davė išnešti didelį šiukšlių maišą, o, kai jis grįžo atgal, tai savo namo kieme ir padavė minėtus 17 vnt. lankstinukų su narkotikais pardavimui. K. P. išėjo < ... > už 45 Eur pardavė 17 vnt. folijos lankstinukų su narkotikais K. P., kuris turėjo minėtus lankstinukus irgi kažkam iš tabore esančių asmenų parduoti, o jai dar atiduoti likusią pinigų sumą“ (1 t., b. l. 110-112). Atsakydama į klausimus dėl šių bei teisme duotų parodymų skirtumų, L. S. teisinosi atminties sutrikimais, tačiau patvirtino, kad galima vadovautis jos ankstesniais, netrukus po sulaikymo duotais parodymais. Atsižvelgiant į tokią nuteistosios poziciją, kuria ji iš esmės patvirtino ikiteisminiame tyrime duotų parodymų teisingumą, tai, kad L. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta du kartus, abiejų apklausų metu dalyvavo gynėjas ir ikiteisminio tyrimo metu jos apklaustos atliktos laikantis BPK reikalavimų, yra pilnas pagrindas vadovautis L. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Spręstina, kad šie parodymai, kuriuos nuteistoji davė netrukus po to, kai buvo sulaikyta, neturėdama galimybės pabendrauti su K. P., yra objektyvesni, jie didesnėje dalyje sutampa ir su pirminiais paties K. P. parodymais (išskyrus, dėl tikslo platinti buvimo bei atsiskaitymo apimties). Kita vertus, logiškai nė neįtikinama, kad L. S. narkotines medžiagas K. P. būtų pardavusi be pastarojo patikinimų, jog jis netrukus atsiskaitys su ja. Nustatyta, kad K. P. už 17 vnt. lankstinukų su karfentaniliu ir metadonu nuteistajai sumokėjo tik 45 Eur, tai yra kiek mažiau nei pusę sumos (abu nuteistieji patvirtino, kad vieno lankstinuko kaina buvo 6 Eur). Mažai tikėtina, kad nesant pažado sumokėti likusią dalį, L. S. būtų visas narkotines medžiagas pardavusi tik už 45 Eur sumą. Tuo pačiu pastebėtina kad iš jos parodymų matyti, jog L. S. K. P. pažinojo iš matymo, jai buvo žinomas jo vardas ir pavardė, pastarasis dažnai lankydavosi tabore, dėl ko nuteistoji turėjo pagrindą tikėtis, kad K. P., kuris nurodė narkotines medžiagas netrukus parduosiantis, sumokės likusius pinigus. Beje, tikslinga atkreipti dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu pripažinęs, jog K. P. narkotines medžiagas iš L. S. įgijo už 45 Eur, nevertino, kad tokia suma yra ženkliai mažesnė nei turėjo būti sumokėta už kaltinime nurodytą karfentanilio ir metadono mišinį, kuris, kaip nustatyta buvo supakuotas į 17 vnt. lankstinukų, o tokia aplinkybė kelia klausimų, kokiu pagrindu L. S. pardavė daugiau nei perpus pigiau narkotines medžiagas, jei K. P. jas pirko išskirtinai sau ir apie vėlesnį atsiskaitymą nieko nekalbėjo (jei teismas tiki K. P. parodymais, tai atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis tvirtino sumokėjęs visą sumą, tačiau nuosprendžiu pripažinta, kad narkotinės medžiagos pirktos už 45 Eur, kas rodo teismo nuosprendžio prieštaringumą).
19. Sprendžiant, ar K. P. veiksmai buvo nukreipti į narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą, ką savo pirminiuose parodymuose, kaip minėta, patvirtino L. S., toliau aptartini ir liudytojų parodymai. Šioje byloje parodymus davė policijos pareigūnai M. J., T. Š. ir A. Č.. Visų jų parodymai, kurie yra aptarti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (dėl šios priežasties šiame apeliacinės instancijos teismo sprendime iš naujo detaliai nedėstytini), buvo įvertinti kaip nepakankami įrodyti, kad K. P. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Apylinkės teismas nurodė, kad liudytojui A. Č., stebinčiam vaizdą per vaizdo kamerą, tik susidarė įspūdis, kad vyksta narkotinių medžiagų platinimas, jis konkrečiai nematė, ką K. P. ėmė ir padavė asmenims; liudytojų M. J. ir T. Š. išgirsti žodžiai dėl 6 čekių ir 36 Eur vienpusiškai nepagrindžia K. P. kaltės dėl tikslo platinti draudžiamas medžiagas, kadangi abu nurodyti liudytojai patvirtino, kad jie jau iki tol buvo gavę informaciją, jog buvo surinkti pinigai, tai yra rėmėsi ne faktinėmis aplinkybėmis, o tik A. Č. manymu; be to, nė vienas iš grupės asmenų nepasakė ketinę narkotines medžiagas įsigyti iš V. P.. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, neatmestina, kad K. P. su įsigytomis narkotinėmis medžiagomis grįžus prie asmenų kažkas iš jų galėjo ketinti eiti į L. S. namą, o kiti darė užsakymus, kadangi nėra neabejotinų duomenų, jog pareigūnų išgirsti žodžiai buvo adresuoti būtent K. P..
20. Tokios skundžiamo nuosprendžio išvados dėl liudytojų parodymų padarytos pareigūnų parodymus vertinant daugiau selektyviai, neatsižvelgiant į anksčiau nurodytus L. S. parodymus, o taip pat ir paties K. P. parodymus, duotus ne tik teisiamajame posėdyje, bet ir viso baudžiamojo proceso metu. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nevertino pareigūnų parodymų dėl to, kad K. P. pirmą kartą grįžus iš L. S. namo ir šiam kažką išdalinus asmenims, dalis jų pasišalina, tačiau tada kažką K. P. duoda kiti, naujai prie kompanijos prisijungę asmenys, o K. P. kažką paėmęs vėl nueina į tą patį namą. Pastarasis po susitikimo su L. S., kuri apeliantui kažką (past. nustatyta, kad 17 vnt. folijos lankstinukų su karfentaniliu ir metadonu) numetė ant žemės, o K. P. pakėlęs pasiima, vėl grįžta atgal prie tos pačios kompanijos, kažką laikydamas rankoje pritupia prie asmenų, po ko netrukus pasirodo pareigūnai (M. J. ir T. Š.), kurie spėja išgirsti kažkieno žodžius „man vieną čekį, man šešis čekius, gi daviau 36 eurus“ (1 t., b. l. 66-68, 78-80, 62-64A; 3 t., 3-8, 17-24). Šie liudytojų parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu ir kuriuos patvirtinančios aplinkybės sutampa su vaizdo įraše užfiksuotais duomenimis (išskyrus, verbalinę dalį, kuri tokio pobūdžio įraše, suprantama, negalėjo atsispindėti), pirmiausia svarbūs vertinant objektyvius apelianto veiksmus – antai, jei K. P. tvirtina, kad jis pirmiausia susirinko iš asmenų priemones, reikalingas paruošti vartojimui narkotines medžiagas, o grįžęs iš pirmojo apsilankymo pas L. S. (kai jau neva buvo suvartojęs pirmuosius įsigytus 4 lankstinukus su narkotikais) su tais asmenimis atsiskaitė, tokiu atveju pastarajam nebuvo jokio reikalo vėl rinkti kažką jau iš kitų asmenų, o sugrįžus po antrojo apsilankymo pas L. S., kai jau buvo nusipirkęs 17 vnt. lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis, dar kartą tikslingai grįžti prie laukiančios kompanijos, pritūpti tarpe kitų asmenų (juo labiau, laikant rankoje lankstinukus ir žinant, kad laukiančiųjų tikslas yra gauti narkotinių medžiagų) bei pradėti kažką dalinti. Tad, nepaisant pirmosios instancijos teismo teisingai nurodytų aplinkybių, kad T. Š. ir M. J. neįvardino, kad jų išgirsti anksčiau cituoti žodžiai apie čekius ir pinigus buvo adresuoti būtent K. P., ar tai, kad bent kažkuris iš kompanijos būtų nurodęs, kad narkotines medžiagas ketina įsigyti iš K. P., negalima sutikti su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad liudytojų parodymai bei vaizdo įrašo medžiaga patvirtina K. P. nurodytą įvykių versiją.
21. Byloje nenustatyta, ką konkrečiai K. P. per du kartus susirenka iš besibūriuojančių skirtingų asmenų, taip pat, ką jiems pirmą kartą sugrįžęs iš L. S. išdalina, o antrą kartą pradeda dalinti, kas suprantama yra svarbu, sprendžiant dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvimo. Anksčiau neminėta ir tik pirmosios instancijos teisme vykusio teisminio nagrinėjimo metu iškelta apelianto versija apie vienkartinio švirkšto, citrinos rūgštelės, vandens buteliuko, specialaus kamštelio bei spiritinės servetėlės susirinkimo iš nepažįstamų asmenų bei vėliau sekusio atsiskaitymo už šiuos daiktus skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta kaip įtikinama, nors ji prieštarauja tiek liudytojų parodymams, tiek objektyviai vaizdo medžiagai, patvirtinančiai, kad nenustatyti daiktai iš asmenų buvo renkami du kartus, taip pat du kartus kažką išdalino ir pats K. P. (pirmąjį sykį pilnai, antrą – pradėjo dalinti). Pažymėtina, kad nuteistojo K. P. nurodomas aplinkybes apklausiama panašiai parodė ir pastarojo gyvenimo draugė A. P., tačiau jos parodymai nevertinami kaip nešališki. Liudytoja, kuri yra artimas apeliantui asmuo (abu nurodė kartu gyvenantys, apeliantas padeda auginti A. P. dukrą), yra suinteresuota duoti parodymus, lengvinančius jos sugyventinio teisinę padėtį, be to, minimos liudijos parodymai taip pat neatitinka objektyvios bylos medžiagos (pavyzdžiui, apklausiama nemini, jog nenustatytų daiktų/priemonių ar kitų dalykų rinkimas vyko kelis kartus; teigia esą K. P. pareigūnų buvo užkluptas dar nespėjęs grįžti iki liudytojos, nors įraše užfiksuota, jog pareigūnai pasirodo tada, kai K. P., atsitūpęs tarp asmenų grupės, kažką jiems dalina).
22. Kita vertus, nuteistojo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apskritai yra neatitinkantys logikos – K. P. nurodo dar prieš eidamas pas L. S. ne tik susirinkęs jo įvardintas priemones, bet jau iškart ir pasiruošęs švirkštą su skysčiu, nors, anot jo, nė nežino, ar nepažįstamų asmenų nurodytame name bus galimybė gauti narkotinių medžiagų; K. P. iš karto neatsiskaito už priemones, nors, kaip galima suprasti iš jo parodymų, dalį jų išsyk jau panaudoja (į švirkštą pritraukia vandens ir citrinos rūgšties tirpalą); po to, kai K. P. pirmą kartą sugrįžta iš L. S. namo ir asmenims, kurie būriavosi tikėdamiesi greičiau iš kažkur įsigyti narkotinių medžiagų, neva pasako, kad name Nr. (duomenys neskelbtini) yra minimų medžiagų ir dargi geros kokybės, nurodydamas jas pats jau išbandęs, niekas link jo nurodyto namo neina, dalis asmenų (pastebėtina, kad didenė dalis jų susibūriuoja aplink grįžusį nuteistąjį) apskritai pasišalina.
23. Įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes kartu su liudytojų A. Č., M. J. ir T. Š. parodymais, vaizdo įrašo medžiaga, taip pat L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog K. P. jai nurodė, kad iš pastarosios įsigytas narkotines medžiagas netrukus parduos bei pilnai atsiskaitys, tuo, kad K. P. parodymai apie priemonių pirkimą iš L. S. per du kartus, narkotikų, įsigytų keturiuose lankstinukuose suvartojimą prie nuteistosios namo, tokiam vartojimui reikalingų priemonių susirinkimą iš netoliese besibūriuojančių asmenų bei vėlesnį atsiskaitymą už jas buvo duoti tik pradėjus bylą nagrinėti teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko spręsdamas K. P. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį klausimą padarė neteisingas išvadas.
24. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiame nuosprendyje išdėstytais motyvais, sprendžia, kad K. P. narkotinėmis medžiagomis disponavo, turėdamas du tikslus, tai yra turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tokio tikslo, tokiu būdu padarydamas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Tokiai teismo išvadai neprieštarauja byloje esantys duomenys, jog K. P. yra vartojantis narkotines ir psichotropines medžiagas, draudžiamų medžiagų, tarp jų ir metadono bei karfentanilio, pėdsakų buvo rasta jo šlapime. Pastaroji aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo vertinama kaip patvirtinanti K. P. parodymus, kad jis įvykio dieną jo nurodytomis aplinkybėmis suvartojo karfentanilio ir metadono mišinį, nors teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas R. L. parodė, jog asmens, vartojančio narkotines medžiagas (K. P. kaip tik priskirtinas tokiems asmenims), šlapime narkotinės medžiagos, tarp jų karfentanilis ir metadonas, gali būti aptinkamos pakankamai ilgai (karfentanilis iki 4 parų, o metadonas net iki 4 savaičių) (3 t., b. l. 153-162). Vadinasi, aplinkybė dėl nuteistojo šlapime rastų nurodytų narkotinių medžiagų pėdsakų savaime nepatvirtina, jog K. P. šias medžiagas suvartojo įvykio dieną, juo labiau, kai apklausiamas yra pripažinęs, kad įvykio išvakarėse vartojo narkotikus „prieš įvykį narkotikus vartojau iš vakaro, dozės neatsimenu 3 – 4 gal, įsigijau iš taboro“, pats pripažįsta, kad dėl to ekspertizė turėjo fiksuoti narkotinių medžiagų pėdsakus (3 t., b. l. 70-78).
25. Įvertinusi visa, kas buvo aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus – tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2019 m. spalio 14 d., apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, neoficialiai pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), nusipirkdamas už 45 eurus, neteisėtai įgijo iš L. S. narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,000359 g, ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,087 g, kurią laikė su savimi iki 2019 m. spalio 14 d., 15.00 val., kai pamatęs policijos pareigūnus, numetė turėtą narkotinę medžiagą ant žemės netoli geležinkelio bėgių (duomenys neskelbtini) ir kuri buvo rasta ir paimta 2019 m. spalio 14 d., 15.02 val. įvykio vietos apžiūros metu. Šiais savo veiksmais K. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog narkotinės medžiagos buvo įsigytos už 102 Eur, iš kurių 45 Eur sumokėti, o 57 Eur liko kaip skola, o prokurorės apeliaciniu skundu konkrečiai neprašoma, kad pripažįstant K. P. kaltu ir dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, būtų pripažinta ir aplinkybė dėl turėtos sumokėti sumos ir neapmokėtos jos dalies, ji šiame nuosprendyje tarp įrodytomis pripažintinų nusikalstamų veikų aplinkybių nenurodytina. Tai neturi jokios įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nekeičia apkaltinamojo nuosprendžio esmės.
26. Pripažinus K. P. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, sprendžiami už šią nusikalstamą veiką skirtinos bausmės, taip pat bausmių, paskirtų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, bendrinimo klausimai, pasisakytina dėl į subendrintą bausmę įskaitytinos bausmės.
27. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad K. P. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, viena kurių priskirtina nesunkių, kita – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 5 dalys). Abi nusikalstamas veikas padarė, veikdamas tiesiogine tyčia. K. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į tai, kad K. P. praeityje teistas 4 kartus, tačiau teistumas išnykęs (2 t., b. l. 57-61), iš byloje esančių duomenų matyti, kad užsienio valstybėje yra padaręs teisės pažeidimą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 60-61), ne sykį baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 53-56). K. P. yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, įrašytas į Respublikinės priklausomybės ligų centro įskaitą (konstatuotas priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus (2 t., b. l. 50). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. P. tikslinga skirti BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (iš esmės daugiau artimą minimaliai įstatymo numatytai bausmei). Toks skirtinos bausmės dydis nustatytinas, įvertinus tai, jog K. P. ankstesni nusikaltimai buvo padaryti seniai, nusikalstamos veikos nebuvo susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
28. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. (12.32) PT-5488dėl dėl nuteistajai L. S. teiktos garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad L. S. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 183,06 Eur ir tokia suma iš nuteistosios priteistina valstybės naudai.
29. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti gynėją (3 t., b. l. 27). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatą A. Palamarčuką, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi jis buvo paskirtas L. S. gynėju (4 t., b. l. 35).
30. BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.
31. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos procese įstatymiškai buvo būtinas, be to, nors ir nėra numatytos BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintos išimtys, tačiau svarbia aplinkybe laikytina, kad L. S. nemoka proceso kalbos, sprendžia esant netikslinga iš nuteistosios priteisti prašomas išlaidas. Be kita ko, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistoji nedirba, turi mažamečių vaikų, nėra duomenų apie jos gaunamas teisėtas pajamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio dalį, kuria K. P. veiksmai kvalifikuoti tik pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, padarant išvadą esant neįrodyta, kad K. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Nuosprendžio dalies dėl K. P. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės nekeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, ir paskirti K. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti K. P. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. vasario 29 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. P. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistosios L. S. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios L. S. netenkinti.
Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė
Rasa Paužaitė
Ugnius Trumpulis