Baudžiamoji byla Nr. 1S-172-485/2019

Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00092-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 4 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 93-641 netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. P. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

1.1.                      Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskirta bausmė sumažinta ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2.       Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2017 m. kovo 23 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. gruodžio 20 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 22 dienos.

3.       Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 93-641 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.       Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo atmestas.

5.       Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

5.1.                      Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl ko jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas buvo išspręstas netinkamai. Išdėstęs žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvus ir analizuodamas teismų praktiką, susijusią su bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymu, D. P. skunde pažymi, jog jis yra nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo teigimu, šiuo atveju yra tiek formalusis, tiek ir materialusis BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be tolesnio bausmės atlikimo. Tokią išvadą nuteistasis daro dėl to, kad nusikaltimą padarė veikdamas be bendrininkų, kaltę iš dalies pripažino, anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek ir po jo dirbo, yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti, turi darbo vietą, šeimą.

5.2.                      Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino aplinkybę, jog jis bausmės atlikimo metu išėjo iš darbo, kadangi šiuo metu jis dirba naujoje darbovietėje. Atkreipiamas dėmesys, jog nustatytas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius padidėjo dėl to, kad jis tuo metu nedirbo. D. P. manymu, šios aplinkybės negali būti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo.

5.3.                      Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino aplinkybę, jog nuteistasis nelanko pozityvaus užimtumo programų, kadangi net pataisos įstaiga teismui nesugebėjo pateikti oficialių duomenų, patvirtinančių, kokius užsiėmimus jam siūlė, kurių pastarasis atsisakė. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodyta, jog nuteistasis nelankė asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos programos. Jam nėra suprantama, kodėl byloje nėra duomenų, kad jis šiuos kursus išklausė.

5.4.                      Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad nuteistasis buvo 5 kartus baustas ir vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką. Bausmę atliekantiems asmenims skiriamų nuobaudų rūšis ir skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 ir 143 straipsniai. Juose drausmės komisijos pokalbis kaip nuobaudos rūšis nėra numatytas, todėl įrašas apie nuteistojo vidaus tvarkos pažeidimą, neskiriant nuobaudos, laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, o Komisijai surašant 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą jam skirtos drausminės nuobaudos jau nebegaliojo.

6.       Nuteistojo skundas atmestinas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas (pusę paskirtos bausmės), tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, nuteistajam nustatoma žema – 26 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ji nuo pirminio vertinimo 2017 m. balandžio 21 d. padidėjo vienu balu. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad rizika padidėjo tik dėl to, kad vertinimo metu jis buvo išėjęs iš darbo, o šiuo metu vėl dirba naujoje darbovietėje, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių vis dar surado pakankamai reikšmingas dinaminių (kintančių) svertinių taškų kiekis – 19 balų, kuriuos nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybes sumažinti, D. P. pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau šiuo metu yra pasiruošęs savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

8.       Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis skunde aukštesnės instancijos teismui nepagrįstai vadovaujasi BK 75 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nors tiek minėtu atveju, tiek ir paleidus asmenį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra taikoma probacija, tačiau šių institutų taikymo tikslai bei paskirtys skiriasi. BK 75 straipsnyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimas sprendžiamas nuosprendžiu nuteistajam skiriant bausmę bei nustatant jos vykdymo tvarką, tai yra atsižvelgiant į nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą spręsti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekiami jam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis ir asmuo pasiunčiamas į įkalinimo įstaigą atlikti teismo jam paskirtos bausmės (nenustačius BK 75 straipsnyje numatytų pagrindų), asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis bausmės vykdymo metu taikomomis BPK 360 straipsnio nuostatomis, įvertinant jau aptartus BVK 157 straipsnyje numatytus formaliuosius bei materialiuosius reikalavimus, iš kurių galima spręsti apie nuteistojo pažangą būtent pataisos proceso metu.

9.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, bausmės atlikimo metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Jis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, esant poreikiui, konsultuojasi su specialistais, palaiko socialinius ryšius ir buvo du kartus skatintas. Tačiau, atsižvelgiant ir į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, siekiant turtinės naudos, padarymą, vien šių teigiamai jo elgesį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka spręsti, jog nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kadangi jo padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis neabejotinai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu.

10.       Socialinio tyrimo išvadoje bei 2018 m. gruodžio 18 d. išvadoje Nr. 62-6026 apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, jog nuteistasis jam nustatyto individualaus socialinės reabilitacijos plano nevykdo. Nuteistasis skunde ginčija šią išvadą, kuria rėmėsi ir skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Jis teigia, jog iš darbo išėjo dėl vėluojamo išmokėti darbo užmokesčio, o šiuo metu vėl dirba. Iš 2019 m. vasario 26 d. teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, jog duomenų apie naujus nuteistojo darbo santykius nėra, jų nepateikta ir skundo nagrinėjimo medžiagoje. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Tokiu būdu, nors nuteistasis nuo 2017 m. balandžio 29 d. ir įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2018 m. lapkričio 29 d. iš šios darbovietės buvo atleistas, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, jog nuteistasis nevykdo individualiame pataisos plane jam numatytos pareigos dirbti. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo dėstomi argumentai, dėl kurių jis nebetęsia darbinės veiklos, nėra esminiai, sprendžiant apie nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Jo siekio pasitaisyti nepatvirtina ir pataisos įstaigai pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie nuteistojo įdarbinimą galimos probacijos metu, kadangi tokios pažymos vertintinos kaip informacinio pobūdžio ir nepatvirtina aplinkybės, jog nuteistasis, taikant jam lygtinį paleidimą, iš tikrųjų įsidarbins minėtoje bendrovėje.

11.       Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Komisija, nutarimu atsisakiusi taikyti D. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis nevykdo ir jam numatytos pareigos nepažeisti nustatytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Kaip matyti iš 2018 m. gruodžio 17 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 62-6027, bausmę atlikdamas nuo 2017 m. kovo mėn., nuteistasis sistemingai baudžiamas drausmine tvarka. Jis šešis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Be kita ko, už 2017 m. gruodžio 21 d. pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą jam buvo skirta griežčiausia drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Tačiau, net ir paskyrus griežčiausią nuobaudą, nuteistasis savo elgesio kreipti teigiama linkme nesiekia, kadangi 2018 m. sausio 4 d. jis pakartotinai nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų. Nors drausminė nuobauda jam tąkart nebuvo paskirta, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir, atsižvelgiant į jo nuobaudų bei paskatinimų santykį (skatintas tik du kartus), nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis galimos probacijos metu savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. BVK 112 straipsnyje nustatyta, kad bausmės atlikimo režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Vienas pagrindinių jo reikalavimų, jog nuteistieji tiksliai ir nenukrypstamai atliktų jiems numatytas pareigas, kurių kiekviena pataisos proceso metu yra svarbi. Taigi, nepaisant to, kad nuteistajam šiuo metu drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau Komisijai posėdžio, po kurio buvo surašytas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, metu D. P. paskirta 2017 m. gruodžio 21 d. drausminė nuobauda dar galiojo. Būtent šio posėdžio metu, o ne surašant 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimą, buvo priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta pareiga ne tik neturėti galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau ir nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, jog nuteistasis nevykdo ir šios jam pataisos proceso metu nustatytos pareigos, nepaisant to, jog nuobauda už paskutinį 2018 m. sausio 4 d. drausmės pažeidimą nebuvo paskirta.

12.       BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Nors sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog iš byloje esančių duomenų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad nuteistasis nelankė priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos įžanginės grupės, kadangi socialinio tyrimo išvadoje ir išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodomi skirtingi šios programos lankymo (ar nelankymo) duomenys, be to, nuteistasis 2019 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, jog minėtą programą jis išklausė, tačiau, įvertinus jau aptartas aplinkybes, nesudarančias pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu yra pakankama taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vien ši aplinkybė savaime nepaneigia nei pirmosios instancijos teismo nutarties, nei Komisijos nutarimo išvadų pagrįstumo ir, priešingai nei teigiama skunde, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistąjį bei jo pažangą pataisos proceso metu apibūdinantys duomenys buvo įvertinti neobjektyviai ir neišsamiai. Pažymėtina, kad iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų negalima spręsti, jog jis nedalyvauja pozityvaus užimtumo programose, todėl su šia aplinkybe susijęs nuteistojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

13.       Atsižvelgiant į aptartus argumentus, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o teigiamai D. P. apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad jis, išėjęs į laisvę, gyvenimo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Jo skunde dėstomi argumentai, susiję su nusikaltimo padarymu ne bendrininkų grupėje, daliniu kaltės pripažinimu bylos nagrinėjimo metu, šeiminėmis aplinkybėmis nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinamas nuteistojo elgesys bei pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme būtent bausmės atlikimo metu.

14.       Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kadangi Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. nutartimi atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Nuteistojo D. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Jūratė Jakubonienė

                                                                                Darius Kantaravičius

                                                                                Algirdas Remeika