Civilinė byla Nr. 3K-3-196/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12527-2012-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 38; 43.2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Gedimino Sagačio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „Aurovika ir Ko“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei UAB „Aurovika ir Ko“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, trečiasis asmuo J. M.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Aurovika ir Ko“ nepagrįstai įgytus 3760 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis J. M., dirbdamas UAB „Aurovika ir Ko“ vairuotoju, Italijoje buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį, todėl jo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala atsakovei. Atsakovės reikalavimu, ieškovė jai pervedė 3760 Lt, tačiau vėliau jai paaiškėjo, kad ši suma įtraukta ir į vekselį, kurį pasirašė J. M., todėl atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.

Atsakovė UAB „Aurovika ir Ko“ su ieškiniu nesutiko. Ji nurodė, kad, J. M. sulaikius Italijoje, jo prašymu buvo susisiekta su sutuoktine (ieškove) bei informuota apie įvykį ir bendrovei padarytą žalą. Ieškovė sutiko sumokėti dalį sutuoktinio neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir  pervedė įmonei 3760 Lt. Šios lėšos buvo panaudotos policijos skirtai baudai ir  padarytai žalai padengti, tačiau jos neužteko, todėl J. M. pasirašė vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2010 m. gegužės 1 d. sumokėti įmonei likusią žalą, t. y. 13 652 Lt. Ieškovė pinigus sumokėjo už savo buvusį sutuoktinį, todėl turi teisę iš jo reikalauti įvykdyti prievolę. Atsakovė pinigus gavo esant teisiniam pagrindui, todėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita ir pareigos juos grąžinti nėra.

Trečiasis asmuo J. M. su ieškiniu sutiko. Jis nurodė vekselį pasirašęs nesuprasdamas teisinių dalykų, o Italijos policijos paskirta 300 eurų bauda nėra sumokėta, nors jo žmona pinigus pervedė baudai sumokėti. Trečiasis asmuo nurodė neprašęs žmonos pervesti pinigų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Aurovika ir Ko“ ieškovės naudai 3760 Lt bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovė bendrovės direktoriaus prašymu pervedė UAB „Aurovika ir Ko“  1000 svarų (3760 Lt)       J. M. baudai sumokėti. Pastarasis pasirašė 2010 m. balandžio 2 d. paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta 3115,26 Lt bauda ir įmonės vadovo J. B. komandiruotės išlaidos.  Teismas nurodė, kad ieškovė neturėjo prievolės mokėti už trečiąjį asmenį jokių nuostolių, baudų ar kitokių išlaidų. Teismo nuomone, atsakovė, nenorėdama grąžinti ieškovei 3760 Lt, pateikė kitą (2013 m. sausio 12 d.) vekselio detalizaciją, kurioje nurodė didesnes išlaidas.

Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė be teisinio pagrindo įgijo 3760 Lt ir, suklaidinusi ieškovę, nepagrįstai praturtėjo.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, jį 2013 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad ieškovė 3760 Lt sumokėjo už sutuoktinį. Atsižvelgdamas į sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimą ir jo išaiškinimus kasacinio teismo praktikoje, teismas padarė išvadą, kad, nenustačius prievolės pobūdžio, negali būti sprendžiamas sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (ar netinkamą vykdymą) klausimas. Nagrinėjamu  atveju      J. M. atsakomybė kilo iš delikto. Ieškovė, atsakovei pervesdama 3760 Lt, iš dalies įvykdė trečiojo asmens prievolę atsakovei.

Teismas sprendė, kad prievolė, susijusi su žalos atlyginimu, yra asmeninė: skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas savo pareigą įvykdytų. Dėl šių priežasčių atsakovė netapo ieškovės kreditore, o ieškovė neturėjo pareigos vykdyti prievolę.

Teismas nurodė, kad bauda Italijos policijai, kaip nurodyta vekselio detalizacijoje, iki šiol nėra sumokėta, nors čekis išrašytas. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Kadangi ieškovė sumokėjo atsakovei 3750 Lt be teisinio pagrindo, tai atsakovė, suklaidinusi ieškovę, nepagrįstai praturtėjo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymą už trečiąjį asmenį. Teismai nurodė, kad trečiasis asmuo prievolę turėjo įvykdyti asmeniškai, nes ji atsirado iš delikto, o ieškovė, pervedusi pinigus už savo tuo metu buvusį sutuoktinį, to padaryti negalėjo. Dėl šios priežasties teismai laikė, kad atsakovė be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovės sąskaita. Atsakovė nesutinka su teismų pozicija, kad ieškovė negalėjo įvykdyti J. M. prievolės atsakovei (visos ar iš dalies).

Teismų sprendimuose nenurodyta teisės norma, iš kurios būtų matyti, kad skolininkas prievoles, susijusias su žalos atlyginimu, gali įvykdyti tik asmeniškai ir būtų draudžiama vykdyti prievolę įmonei už savo sutuoktinį iš bendrų lėšų.

Atsakovė pinigus gavo esant teisiniam pagrindui, todėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovės sąskaita ir prievolės juos grąžinti nėra.

Teismai neanalizavo, kad pinigus atsakovei ieškovė pervedė gyvendama santuokoje su trečiuoju asmeniu iš bendrų lėšų, todėl nesuprantama, kodėl iš atsakovės priteisti pinigai tik ieškovės naudai.

Teismai priimdami ginčijamus sprendimus netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias trečiojo asmens teisę įvykdyti prievolę, sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, nepagrįstą praturtėjimą, todėl priėmė neteisėtus sprendimus.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Dėl žalos atlyginimo prievolės įvykdymo už trečiąjį asmenį

Bylą nagrinėję teismai konstatavo šias aktualias teisingam šalių ginčo išsprendimui faktines aplinkybes:  ieškovė bendrovės direktoriaus prašymu kasatoriui UAB „Aurovika ir Ko“ pervedė 1000 svarų (3760 Lt) tuo metu buvusio jos sutuoktinio J. M. baudai Italijos policijai sumokėti; bylos nagrinėjimo iš esmės metu kasatoriaus atstovas J. B. ir J. M. pripažino, kad bauda Italijos policijai iki šiol nesumokėta; J. M. pasirašė vekselį dėl kasatoriui padarytos žalos, į kurį įtraukta ir Italijos policijai mokėtina bauda. Ieškovė, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teigia, kad kasatorius nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita, todėl privalo sumokėtą sumą grąžinti. Kasatorius ginčija bylą nagrinėjusių teismų sprendimus, kuriais ieškinys patenkintas, teigdamas, kad teismai netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymą už trečiąjį asmenį.

CK 6.50 straipsnio  1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai, 2 dalyje – kad kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus šio kodekso 6.51 straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, o 3 dalyje – kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios esmė – padarytų nuostolių (žalos) atlyginimas ar netesybų sumokėjimas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo prievolė gali būti įvykdyta natūra (pateikiant tos pačios rūšies ir kokybės daiktą, jį pataisant ar pan.) arba atlyginant padarytus nuostolius pinigais (CK 6.281 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos atlyginimo prievolė jos pobūdžio ir kreditoriaus interesų aspektu nelaikytina prievole, kurios esmė yra ta, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Taigi, žalos atlyginimo prievolę gali įvykdyti trečiasis asmuo. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad žalos atlyginimo prievolės, kaip asmeninės, negali įvykdyti trečiasis asmuo, teisingi. Vis dėlto ši teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies klaida nelemia išvados, kad priimtas neteisėtas sprendimas. Kaip nurodyta pirmiau, bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovė pinigus mokėjo ne siekdama atlyginti kasatoriaus patirtą žalą, o Italijos policijos skirtai baudai sumokėti. Šios faktinės aplinkybės paneigia  kasatoriaus teiginį, kad pinigus jis gavo kaip žalos atlyginimo prievolės įvykdymą už trečiąjį asmenį. Kasatorius nenurodo jokių argumentų, kad, konstatuodami faktines ginčo aplinkybes, bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, todėl bylos faktai kasacine tvarka negali būti peržiūrėti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatorius be teisinio pagrindo įgijo lėšas, skirtas prievolės už kitą asmenį įvykdymui, todėl teismai pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė šią sumą pagal CK 6.237 straipsnį kaip be pagrindo įgytą turtą.                 

Išanalizavusi aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamų procesinių teismų sprendimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta  27,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį  palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės „Aurovika ir Ko“ (duomenys neskelbtini)  27,79 Lt (dvidešimt septynis litus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Gintaras Kryževičius

              Sigita Rudėnaitė

                                                        Gediminas Sagatys