| Civilinė byla Nr. e2A-619-372/2021 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00006-2021-5 |
| Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5.; 2.6.3.; 2.6.28.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) |
| |
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2004-457/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Osvalda“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams L. K. ir A. J., tretiesiems asmenims Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, uždarajai akcinei bendrovei „Automagija“ dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Osvalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovams L. K. ir A. J. dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 7338,06 Eur skolą, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK, veikianti pagal nuostatus, patvirtintus Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300, sudarė 2014-10-03 su UAB „Automagija“ sutartį Nr. 40-IL-5866 dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovams priklausanti transporto priemonė „VW GOLF“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo transportuota pagal 2016-11-15 Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą ir priverstinai nuvežta į UAB „Osvalda“ saugomų automobilių aikštelę. Transporto priemonė saugoma nuo 2016-11-15. Transporto priemonės savininkas/valdytojas ignoruoja raginimus apmokėti už jos saugojimą ir nuvežimą (tuo metu dienos saugojimo įkainis – 5,79 Eur, o transportavimo kaina – 112,14 Eur). 2017 m. vasario 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu AN byloje Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė nebuvo konfiskuota. 2017-03-02 AVPK Joniškio r. PK buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį, bet atsakovai dar to nepadarė.
4. Ieškovė nurodė, kad 2019-01-14 UAB „Automagija“ ir UAB „Osvalda“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovė pagal reikalavimo perleidimo sutartį perėmusi iš pradinės kreditorės visas iš šios sutarties kylančiais pradinės kreditorės teises (teisę į atlygį už transporto priemonių priverstinį nuvežimą ir saugojimą), 2020 m. birželio 19 d. informavo atsakovus A. J. ir L. K. apie reikalavimo teisės perleidimą ir prašė juos susisiekti dėl transporto priemonės atsiėmimo, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos apmokėti susidariusią skolą į UAB „Osvalda“ atsiskaitomąją sąskaitą. Šie reikalavimai atsakovams pakartotinai buvo išsiųsti 2020 m. gruodžio 28 d. Ieškovė pažymėjo, jog nepaisant pranešimų (2020-06-19 ir 2020-12-28), atsakovai nėra atsiskaitę su ieškove už automobilio transportavimo ir saugojimo paslaugas.
5. Ieškovė nurodė, jog atsakovų solidarią skolą sudaro 1339,62 Eur skola už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. birželio 15 d. (212 dienų transporto priemonės saugojimo išlaidos (212 dienos X 5,79 Eur=1227,48 Eur) ir 112,14 Eur už transporto priemonės nuvežimą bei 5998,44 Eur skola už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2021 m. sausio 4 d. (bylos perdavimas į teismą) (1036 dienos X 5,79 Eur=5998,44 Eur).
6. A. L. K. atsiliepime ir patikslintame atsiliepime iš dalies sutiko dėl jo solidariosios atsakomybės, tačiau nesutiko su reikalavimų dydžiu, prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. vasario 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jis 2016 m. lapkričio 15 d., apie 11:49 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo atsakovui A. J. priklausantį automobilį „VW Golf“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir, su juo susidūręs bei apgadinęs abi transporto priemones, pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas prisipažino padaręs nurodytus nusižengimus, buvo pripažintas kaltu, paskirtą baudą yra sumokėjęs.
8. Atsakovas nurodė, kad jo atsakomybė šiuo atveju atitinka solidarios atsakomybės sąlygas, tačiau, nebūdamas transporto priemonės savininku bei esant konfliktiškiems santykiams su savininku, jis niekaip negali būti laikomas atsakingu už automobilio likimą.
9. Atsakovas nurodė, kad jis nebuvo informuotas apie saugomą automobilį, besikaupiančią skolą ir galimybes jį atsiimti. Ieškovė pateikė 2020-06-16 siųstą pranešimo atsakovui L. K. kopiją, nurodydama adresą (duomenys neskelbtini), nors Gyventojų registro duomenimis 2019-08-16 atsakovas deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nei vienam iš atsakovų nebuvo pateiktas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas; atsakovai nebuvo supažindinti su leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę; pradinė saugotoja UAB „Automagija“ apie saugomą transporto priemonę atsakovų nė karto neinformavo. Atsakovo vertinimu, transporto priemonės saugojimo išlaidų didėjimą iš esmės lėmė tiek pirminės kreditorės UAB „Automagija“ elgesys, delsiant atsakovus įspėti apie skolą, kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tiek ieškovės elgesys – laukti dar kelis metus po jai suteiktos galimybės iš karto kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.
10. Atsakovas nurodė, kad paslaugos davėjas privalo būti aktyvus, ilgą ar neribotą laiką nelaikyti/nesaugoti automobilio aikštelėje, o skolos dydis už suteiktas pasaugos paslaugas, šiuo atveju už automobilio saugojimą, neturi viršyti saugomo daikto vertės. Atsakovas pažymėjo, kad nesutinka su saugojimo kaina už 1 parą (5,79 Eur), nesutinka su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu. Atsakovo nuomone, vertinant priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugos kainą, būtina atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, suponuojančias pareigą spręsti dėl pasaugos paslaugos kainos dydžio sąžiningumo aspektu. Ieškovės prašoma priteisti suma yra žymiai didesnė nei paties saugojamo daikto vertė, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Be to, atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, deklaruota jo gyvenamoji vieta yra pažįstamų nuosavybėje, dirba užsienyje nekvalifikuotą darbą, grįžta į Lietuvą pas motiną, tad reikalaujama priteisti suma būtų pernelyg didelė ir akivaizdžiai neproporcinga visų bylos aplinkybių kontekste.
11. Atsakovas prašė teismo priteisti skolą už vienerių metų laikotarpį nuo lydraščio „Dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto“ atsakovui A. J. išsiuntimo dienos, tai yra 2016-11-18 (nors nėra pateikta duomenų apie įteikimą) – už 365 dienas po 4 Eur už parą ir 48,40 Eur už nuvežimą pagal 2018 m. Šiaulių AVPK atstovės spaudai pateiktą viešą informaciją, iš viso 1508,4 Eur.
12. Atsakovas A. J. atsiliepimo į ieškovės ieškinį neteikė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad transporto priemonė priklauso jam; transporto priemonę L. K. pavogė; už tai jis buvo patrauktas atsakomybėn ir nubaustas; transporto priemonę buvo galima atsiimti tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui; po 7 mėnesių jis gavo policijos nutarimą, kad transporto priemonė yra jam grąžinama; transporto priemonė jam nebuvo grąžinta, nes niekas už automobilių saugojimo aikštelę nebuvo sumokėjęs; siūlė, kad jam priklausanti transporto priemonė būtų parduota ir būtų padengta skola už jos saugojimą. Atsakovas nurodė, kad pirmą raginimą susimokėti skolą už transporto priemonės saugojimą gavo po 8 mėnesių, antrą raginimą – po vienerių metų, trečią raginimą po vienerių metų ir 8 mėnesių, iš viso gavo keturis raginimus susimokėti skolą. Atsakovas sutiko, kad iš jo ir L. K. solidariai būtų priteista 1508,40 Eur skola.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies; teismas nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir L. K. 1620,54 Eur transporto priemonės transportavimo ir saugojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis 242,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Osvalda“ naudai; kitoje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „Osvalda“ atsakovui L. K. 974,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas nurodė, kad tiek sutarties, tiek ir įstatymo nuostatos ieškovei suteikia teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimą, pervežimą ir saugojimą savarankiškai iš transporto priemonės savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti saugojimo išlaidas pagal nustatytus įkainius. Teismas pažymėjo, kad ieškovę, perėmusią UAB „Automagija“ reikalavimo teisę, bei transporto priemonės savininką ir valdytoją sieja pasaugos teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga automobilio valdytojui ir savininkui solidariai sumokėti ieškovei už automobilio transportavimą ir saugojimą patirtas išlaidas. Teismas sprendė, kad automobilio savininkas A. J. ir valdytojas L. K. yra solidariai atsakingi už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir jo saugojimą.
15. Teismas nurodė, kad ieškovė už transporto priemonės transportavimą prašė priteisti 112,14 Eur, kadangi toks įkainis buvo nustatytas sutartimi. Teismas pažymėjo, jog transporto priemonės transportavimo įkainis nebuvo ginčijamas kaip nepagrįstas ir neprotingas, todėl sprendė, kad 112,14 Eur atlyginimas už automobilio transportavimą priteistinas ieškovei iš atsakovų solidariai.
16. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės saugojimo įkainis, skaičiuojant po 5,79 Eur už parą, yra neprotingas, neteisingas ir neatitinkantis Šiaulių mieste teikiamų analogiškų paslaugų kainų. Teismas vertino, kad šiuo atveju transporto priemonės saugojimo įkainis (5,79 Eur už parą) nėra neatitinkantis rinkos kainų ir skaičiuoti mažesnį įkainį už saugojimo parą nėra pagrindo.
17. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad ieškovė ar pradinė kreditorė kreipėsi į ŠAVPK dėl informacijos apie būtinybę toliau saugoti transporto priemonę pateikimo, po 6 mėnesių nuo transporto priemonės saugojimo pradžios ėmėsi priemonių saugojimo išlaidoms išieškoti. Teismas akcentavo, jog nei UAB „Automagija“, nei ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, siekdamos informuoti automobilio savininką ir valdytoją apie saugomą automobilį ir jo saugojimo įkainius. Teismas pažymėjo, jog UAB „Automagija“ nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. kovo 3 d. mažavertę transporto priemonę saugojo, nesiimdama jokių priemonių, kad apie su saugojimu susijusias išlaidas būtų informuoti transporto priemonės savininkas ir valdytojas; UAB „Automagija“, ieškovė, matydamos, kad atsakovai gera valia neatlygina susidariusio įsiskolinimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, nesikreipė į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovų, taip didindamos transporto priemonės saugojimo išlaidas.
18. Teismas nurodė, kad ieškovė nevykdė bendradarbiavimo su atsakovais, kooperavimosi pareigos, ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų sustabdytas atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimas; nors atsakovai, gavę pranešimus apie automobilio saugojimą ir dėl jo susidariusių išlaidų atlyginimą, nereaguodavo į raginimus ir susidariusio įsiskolinimo neatlygino, ieškovė vis tiek delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, toliau nesiėmė aktyvių veiksmų išieškoti skolą, dėl ko ji kiekvieną dieną augo. Su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021 m. sausio 4 d., t. y. praėjus pusei metų, kuomet abu atsakovai buvo informuoti apie susidariusį įsiskolinimą. Teismas nurodė, kad toks ieškovės delsimas negali būti pateisinamas ir jį vertino kaip kryptingą siekį padidinti automobilio saugojimo išlaidas.
19. Teismas pažymėjo, jog sutinka, kad atsakovai taip pat nebuvo pakankamai rūpestingi, tačiau akcentavo, kad jiems kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios, proporcingos ir realiai įgyvendinamos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu sutiko ieškovei atlyginti 1508,40 Eur išlaidų už transporto priemonės saugojimą, teismas sprendė, kad transporto priemonės saugojimo išlaidų suma yra mažintina ir ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 1508,40 Eur atlyginimas už transporto priemonės saugojimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
20. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 18 d. spendimo ieškovė (apeliantė) UAB „Osvalda“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš A. J. ir L. K. 7338,06 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai palaikė atsakovų poziciją, kad ikiteisminis skolos išieškojimas yra proceso vilkinimas. Teismas, sumažindamas skolos atlyginimo dydį, nepasisakė už kurį laikotarpį skaičiuojamas skolos atlyginimas. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės pažeidžia ieškovės lūkesčius dėl tinkamo atlyginimo už suteiktas paslaugas.
20.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas sukelia ieškovei teisinį ginčą su Valstybine mokesčių inspekcija, nes pagal mokesčių administravimo nuostatas negautų pajamų daliai priskirtos išlaidos keliamos į neleistinus atskaitymus ir įmonė privalo nuo neleistinų atskaitymų susimokėti pelno mokestį. Teismas sąžiningam paslaugos teikėjui (ieškovei) sudaro situaciją, kai vietoje pagrįstai reikalaujamų pajamų už suteiktas paslaugas priverčia likti valstybės skolininku ir dar sumokėti VMI už negautas pajamas.
20.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teismų praktikai. Reikalavimas atsakovui L. K., kuris nėra automobilio savininkas ir negali daryti įtakos savininko A. J. veiksmams, sumokėti skolą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. sausio 4 d. kyla iš jo civilinės atsakomybės dėl neveikimo, t. y. transporto priemonės neatsiėmimo laiku. Atsakovas L. K. iš dalies sutiko su savo prievole atlyginti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, taip pat jis buvo susitaręs su UAB „Osvalda“ dėl skolos dydžio ir mokėjimo gera valia, tačiau po to jis savo įsipareigojimo atsisakė. A. L. K., kaip ir A. J., yra atsakingi už transporto priemonės tolesnį likimą. Atsakovas L. K. savo kaltę administracinėje byloje pripažino ir jos neginčijo, todėl privalo, kaip ir A. J., atlyginti ieškovei skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
20.4. Pavėluotas transporto priemonės savininko ir valdytojo informavimas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą sudaro pagrindą mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo momento, o nuo informacijos apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui ar valdytojui. Nepaisydami siųstų pranešimų (2020-06-19, 2020-07-23, 2020-12-28) atsakovai neatsiskaitė su ieškove už automobilio transportavimo ir saugojimo paslaugas. Ieškovė, kaip kreditorė, išbandžiusi visus taikius ginčo sprendimo būdus, 2021-01-04 buvo priversta kreiptis į teismą. Pagal patikslintą ieškinį atsakovų solidari skolą ieškovei sudaro 7338,06 Eur, kuri yra pagrįsta prie civilinės bylos ir ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais. Atsakovai privalo solidariai atlyginti išlaidas, susijusias su automobilio transportavimu ir saugojimu.
21. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas L. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
21.1. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovų atsakomybė pagal byloje sprendžiamus teisinius santykius atitinka solidarios atsakomybės sąlygas; atsakovams kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios; ieškovės pasyvūs veiksmai iš dalies nulėmė didelių transporto priemonės saugojimo išlaidų susidarymą. Teismas priėmė teisingą bei visiškai motyvuotą sprendimą, pasisakė dėl visų esminių bylos įrodymų, nenukrypo nuo šios kategorijos bylose suformuotos teismų praktikos.
21.2. Ta aplinkybė, kad ieškovė penktus metus (nuo 2016-11-15) vis dar tebesaugo šiuo metu jau iš esmės bevertę transporto priemonę, ir esą sukelia teisinį ginčą su Valstybine mokesčių inspekcija, negali turėti įtakos sprendimo teisėtumui. Valstybinė mokesčių inspekcija šiame ginče nėra nei šalis, nei trečiasis asmuo, ji neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi (transporto priemonė nebuvo konfiskuota), todėl ieškovės apeliacinio skundo motyvas, kad sprendimas ieškovę priverčia likti valstybės skolininke ir dar sumokėti VMI už negautas pajamas, nėra šios bylos dalykas.
21.3. Nesikreipimas į teismą ir transporto priemonės saugojimas penktus metus vertintinas, kaip nepagrįsto praturtėjimo siekimas formaliu būdu. Toks ieškovės neveikimas yra nesąžiningas ir neteisingas, sisteminis pirminės kreditorės ir ieškovės elgesys, siekiant gauti neformalią naudą dėl nepagrįstai ilgo nesikreipimo į teismą, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio prasmei ir tikslams. Ieškovė nepagrįstai laikosi pozicijos, kad saugos transporto priemonę ir augins skolą iki tol, kol savininkas ją pasiims, tai prieštarauja fundamentaliems protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovas A. J. nurodė, kad buvo nuvykęs atsiimti transporto priemonės, bet ieškovė interesų nederino, nes atsakovas nebuvo susimokėjęs reikalaujamų sumų, nors privalėjo imtis aktyvių veiksmų transporto priemonei realizuoti ir baigti saugojimo procedūras. Iš atsakovų ieškovė reikalavo neadekvačių piniginių sumų už transporto priemonės saugojimą. Priteisus atsakovams solidariai ieškovės reikalaujamą transporto priemonės nutempimo ir saugojimo išlaidų sumą, transporto priemonės savininkui ir valdytojui būtų uždėta pernelyg didelė finansinė našta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija“ ir ŠAVPK sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų, kuria UAB „Automagija“ įsipareigojo užtikrinti transporto priemonių nuvežimą, pervežimą bei saugojimą 24 valandas per parą, ŠAVPK pareigūnui iškvietus į nurodytą vietą atvykti ne vėliau kaip per 60 min. Sutartyje buvo numatyta, kad UAB „Automagija“ turi teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų UAB „Automagija“ patyrė išlaidas, reikalauti atlyginti tik šias išlaidas – už nuvežimą, pervežimą 112,14 Eur (387,20 Lt), už saugojimą – 5,79 Eur (20 Lt) už vieną parą (Sutarties 4.1., 4.1.1., 4.1.2. punktai). Sutartis galiojo iki 2015 m. spalio 2 d., taip pat numatyta galimybė 2 kartus po 12 mėnesių sutarties galiojimo terminą pratęsti. 2021 m. kovo 31 d. el. laišku ŠAVPK atstovė patvirtino, kad sutarties pratęsimai daryti nebuvo, buvo laikoma, kad sutartis pratęsta automatiškai.
24. 2017 m. liepos 3 d. UAB „Automagija“ ir ieškovė sudarė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 2017 07 03, kuria susitarė veikti bendrai, dalyvaujant 2017 m. transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių rajonuose ir Šiaulių mieste supaprastintame atvirame konkurse, bei, laimėjimo atveju, įvykdant sudarytą su perkančiąja organizacija pirkimo sutartį.
25. 2017 m. rugpjūčio 29 d. UAB „Automagija“ ir ŠAVPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje sutartį, kuria UAB „Automagija“ įsipareigojo užtikrinti transporto priemonių nuvežimą, pervežimą bei saugojimą 24 valandas per parą, ŠAVPK pareigūnui iškvietus į nurodytą vietą atvykti ne vėliau kaip per 60 min. 2018 m. spalio 2 d. susitarimu dėl sutarčių pratęsimo, šios sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 15 d.
26. 2019 m. sausio 4 d. UAB „Automagija“ ir UAB „Osvalda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Automagija“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei, o ieškovė priėmė visas UAB „Automagija“ teises (teisę į atlygį už transporto priemonių priverstinį nutempimą ir saugojimą) pagal UAB „Automagija“ ir ŠAVPK laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sudarytas sutartis.
27. 2019 m. spalio 2 d. UAB „Osvalda“ ir ŠAVPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų Šiaulių miesto ir Šiaulių, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo rajonų savivaldybių teritorijose sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo užtikrinti transporto priemonių nuvežimą, pervežimą bei saugojimą 24 valandas per parą, ŠAVPK pareigūnui iškvietus į nurodytą vietą atvykti ne vėliau kaip per 60 min.
28. 2019 m. spalio 22 d. UAB „Osvalda“ ir ŠAVPK sudarė Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, kuria ieškovė įsipareigojo užtikrinti transporto priemonių nuvežimą, saugojimą ir transporto priemonių nuvežimą iš vienos vietos į kitą nurodytą vietą pagal ŠAVPK reikalavimą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę specialiai tam skirtomis transporto priemonėmis.
29. 2016 m. lapkričio 15 d. ŠAVPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nuspręsta priverstinai nuvežti transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini).
30. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis 2016 m. lapkričio 15 d. transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra A. J..
31. 2017 m. vasario 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. jam administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 15 d., apie 11.49 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, važiuodamas tiesiai nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio, jam iš dešinės į kairę sukusio automobilio „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė, be to, L. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nutarime apie automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą ar grąžinimą teisėtam savininkui nepasisakyta.
32. 2017 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. atžvilgiu dėl A. J. automobilio vagystės, nes L. K. veiksmais nebuvo padaryta ši ar kokia kita nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal A. J. pareiškimą, kad 2016 m. lapkričio 24 d., apie 6 val., pastebėjo, kad pavogtas jam priklausantis automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo paliktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Automobilį paskutinį kartą matė 2016 m. lapkričio 14 d., apie 6 val., prieš išvykdamas į komandiruotę. Akistatos tarp A. J. ir L. K. metu A. J. nurodė, kad jis L. K. leisdavo važiuoti jam priklausančiu automobiliu. Apie L. K. padarytą eismo įvykį jis sužinojo 2016 m. lapkričio 23 d.
33. 2017 m. kovo 2 d. ŠAVPK Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo postinio surašytu Leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę buvo leista transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui atsiimti šią priemonę, nes ji nebuvo konfiskuota teismui išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
34. 2020 m. birželio 19 d. A. J. ir L. K. buvo siųsti pranešimai, kuriais jie informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei. Taip pat nurodyta, kad ieškovės saugomų automobilių aikštelėje nuo 2016 m. lapkričio 15 d. saugoma transporto priemonė, 2017 m. kovo 2 d. buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį, tačiau iki šios dienos transporto priemonė yra neatsiimta.
35. 2020 m. birželio 19 d. A. J. ir L. K. buvo siųsti pranešimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovų A. J. ir L. K. skola už transporto priemonės saugojimą yra 7714,41 Eur, siūloma šią skolą kuo skubiau, bet ne vėliau nei per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo, apmokėti.
36. 2020 m. gruodžio 28 d. A. J. ir L. K. buvo siųsti ieškovės pranešimai, kuriuose nurodyta, kad atsakovų A. J. ir L. K. skola už transporto priemonės saugojimą yra 8826,09 Eur, siūlyta šią skolą kuo skubiau, bet ne vėliau nei per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo, apmokėti.
37. 2020 m. gruodžio 28 d. A. J. ir L. K. buvo siųsti ieškovės pranešimai, kuriais informuota apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei.
38. Nustatyta, kad ŠAVPK neturi duomenų, kad UAB „Automagija“ ar UAB „Osvalda“ kreipėsi į ŠAVPK dėl reikalingumo saugoti transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
39. 2021 m. balandžio 30 d. UAB „Turtuvos grupė“ pateikė pažymą dėl skolos išieškojimo, kurioje nurodė, kad ši bendrovė vykdė skolos išieškojimą, susidariusį už transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkai – A. J. ir L. K.. Skolos išieškojimo pagrindas: 2018 m. balandžio 10 d. susitarimas dėl įsiskolinimų administravimo sutarties nutraukimo ir teisių bei pareigų pagal sutartį perdavimo. Vykdant skolos išieškojimą buvo atlikti šie veiksmai: 2018 m. kovo 5 d. skolininkui A. J. išsiųstas raginimas dėl skolos sumokėjimo; 2018 m. spalio 23 d. Gyventojų registre peržiūrėti duomenys apie A. J. gyvenamąją vietą; 2018 m. spalio 23 d. išsiųstas A. J. pranešimas dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo; 2018 m. spalio 23 d. el. paštu kreiptasis į ŠAVPK Joniškio rajono policijos komisariatą dėl informacijos patikslinimo; 2018 m. spalio 26 d. gautas el. laiškas iš ŠAVPK Joniškio rajono policijos komisariato; 2018 m. spalio 26 d. Gyventojų registre peržiūrėti duomenys apie L. K. gyvenamąją vietą; 2018 m. spalio 26 d. skolininkui L. K. išsiųstas raginimas dėl skolos sumokėjimo; 2019 m. gegužės 28 d. skolininkams A. J. ir L. K. išsiųsti siūlymai dėl taikos sutarties sudarymo ikiteismine tvarka. Išnaudojus visas galimybes skolą išieškoti ikiteismine tvarka, 2020 m. birželio mėn. skolos išieškojimas buvo nutrauktas bei dokumentai grąžinti UAB „Osvalda“.
Dėl ginčo esmės
40. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 3 d. UAB „Automagija“ ir ŠAVPK sudarė sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo paslaugų.
41. 2019 m. sausio 4 d. UAB „Automagija“ ir UAB „Osvalda“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Automagija“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido ieškovei, o ieškovė priėmė visas UAB „Automagija“ teises (teisę į atlygį už transporto priemonių priverstinį nutempimą ir saugojimą) pagal UAB „Automagija“ ir ŠAVPK laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sudarytas sutartis.
42. CK 6.830 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje.
43. Dėl konfiskuotos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo kasacinio teismo yra pasisakyta, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).
44. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, jam administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 15 d., apie 11.49 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, važiuodamas tiesiai nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio, jam iš dešinės į kairę sukusio automobilio „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei su juo susidūrė, be to, L. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2016 m. lapkričio 15 d. ŠAVPK Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu buvo nuspręsta priverstinai nuvežti transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis 2016 m. lapkričio 15 d. transporto priemonės „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas – A. J.. Ieškovė, parėmusi UAB „Automagija“ reikalavimo teisę, pareiškė reikalavimą atsakovams, teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir L. K. 7338,06 Eur skolą už priverstinį transporto priemonės nuvežimą, pervežimą ir saugojimą.
46. Civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovę ir automobilio savininką bei valdytoją sieja pasaugos teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga automobilio valdytojui ir savininkui solidariai sumokėti ieškovei už automobilio transportavimą ir saugojimą patirtas išlaidas.
47. 2014 m. spalio 3 d. sutartyje buvo numatyta, kad paslaugos teikėjas turi teisę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą iš transporto priemonės savininko, valdytojo, įgalioto asmens ar asmens, dėl kurio neteisėtų veiksmų paslaugos teikėjas patyrė išlaidas, reikalauti atlyginti: už nuvežimą, pervežimą (nugabenimą į saugojimo vietą) – 320 Lt (92,68 Eur) ir 67,20 Lt (19,46 Eur) PVM (iš viso – 112,14 Eur), už saugojimą – 16,53 Lt (4,79 Eur) ir 3,47 Lt (1 Eur) PVM ( iš viso – 5,79 Eur) už vieną parą.
48. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog transporto priemonės transportavimo įkainis nebuvo ginčijamas kaip nepagrįstas ir neprotingas, todėl sprendė, kad 112,14 Eur atlyginimas už automobilio transportavimą priteistinas ieškovei iš atsakovų solidariai. Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonės saugojimo įkainis, skaičiuojant po 5,79 Eur už parą, yra neprotingas, neteisingas ir neatitinkantis Šiaulių mieste teikiamų analogiškų paslaugų kainų. Teismas sprendė, kad šiuo atveju transporto priemonės saugojimo įkainis (5,79 Eur už parą) nėra neatitinkantis rinkos kainų ir skaičiuoti mažesnį įkainį už saugojimo parą nėra pagrindo.
49. Ieškovė nurodė, jog atsakovų solidarią skolą sudaro 1339,62 Eur skola už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. birželio 15 d. (212 dienų transporto priemonės saugojimo išlaidos (212 dienos X 5,79 Eur=1227,48 Eur) ir 112,14 Eur už transporto priemonės nuvežimą bei 5998,44 Eur skola už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2021 m. sausio 4 d. (bylos perdavimas į teismą) (1036 dienos X 5,79 Eur=5998,44 Eur). T. y. ieškovė prašė iš atsakovų priteisti išlaidas, patirtas dėl transporto priemonės saugojimo už 1248 dienas – nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. birželio 15 d., ir nuo 2018 m. kovo 5 d. iki bylos perdavimo teismui dienos 2021 m. sausio 4 d. Bendra suma – 7225,92 Eur.
50. Atsakovai su prašoma priteisti suma nesutiko. Atsakovų vertinimu, transporto priemonės saugojimo išlaidų didėjimą iš esmės lėmė tiek pirminės kreditorės elgesys, delsiant atsakovus įspėti apie skolą, kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tiek ieškovės elgesys, kuri taip pat delsė po jai suteiktos galimybės iš karto kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovai pažymėjo, kad šiuo metu nuostolių dydis yra keliasdešimt kartų didesnis nei automobilio vertė; sutiko, kad ieškovei iš atsakovų solidariai būtų priteista 1508,40 Eur dydžio skola.
51. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
52. Iš UAB „Turtuvos grupė“, kuri vykdė skolos išieškojimą, susidariusį už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, pateiktos pažymos apie skolos išieškojimą nustatyta, kad atsakovas L. K. apie susidariusį transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo įsiskolinimą pirmą kartą informuotas buvo tik 2018 m. spalio 26 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams po transporto priemonės priverstinio nuvežimo, o apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas ieškovės 2020 m. birželio 19 d. pranešimu.
53. Iš UAB „Turtuvos grupė“ pateiktos pažymos taip pat nustatyta, kad atsakovas A. J. apie susidariusį transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo įsiskolinimą pirmą kartą informuotas buvo tik 2018 m. kovo 5 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po transporto priemonės priverstinio nuvežimo, o apie reikalavimo teisės perleidimą informuotas ieškovės 2020 m. birželio 19 d. pranešimu.
54. Civilinėje byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 28 d. atsakovams buvo išsiųstas siūlymas dėl taikos sutarties sudarymo ikiteismine tvarka. UAB „Turtuvos grupė“, išnaudojusi visas galimybes skolą išieškoti ikiteismine tvarka, 2020 m. birželio mėnesį skolos išieškojimą nutraukė, visi dokumentai grąžinti ieškovei.
55. 2020 m. gruodžio 28 d. A. J. ir L. K. buvo siųsti ieškovės pranešimai, kuriuose nurodyta, kad atsakovų A. J. ir L. K. skola už transporto priemonės saugojimą yra 8826,09 Eur, siūlyta šią skolą kuo skubiau, bet ne vėliau nei per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo, apmokėti. 2020 m. gruodžio 28 d. A. J. ir L. K. buvo siųsti ieškovės pranešimai, kuriais informuota apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei.
56. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. kovo 5 d. mažavertė transporto priemonė buvo saugojama nesiimant jokių priemonių, kad apie su saugojimu susijusias išlaidas būtų informuoti transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė būtų informavusi kurį nors iš atsakovų apie galimybę atsiimti automobilį, apie laikymo įkainius ir skolos dydį, tad už laikotarpį nuo automobilio priverstinio nuvežimo dienos iki abiejų atsakovų informavimo dienos įsiskolinimas iš jų negali būti priteisiamas, kadangi atsakovai nebuvo informuoti apie automobilio saugojimą ir negalėjo žinoti, kad automobilis saugomas bei už tai skaičiuojamas atlyginimas. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2019 m. sausio 4 d.; 2020 m. birželio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. pranešimais ieškovė kreipėsi į atsakovus, informavo apie reikalavimo perleidimą, ragino apmokėti įsiskolinimą, ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 4 d.
57. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nei UAB „Automagija“, nei ieškovė, matydamos, kad atsakovai gera valia neatlygina susidariusio įsiskolinimo už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, nesikreipė į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovų, o vis siuntinėjo jiems raginimus susimokėti skolą, taip didindamos transporto priemonės saugojimo išlaidas.
58. 2014 m. spalio 3 d. sutarties 4.4. punkte šalys numatė, jog jei transporto priemonė saugoma ilgiau kaip 6 mėnesius, paslaugos teikėjas turi teisę reikalauti iš paslaugos gavėjo informacijos apie tolesnę būtinybę ją saugoti; gavęs iš paslaugos gavėjo informaciją apie tai, kad saugoti nuvežtos transporto priemonės daugiau nereikia, transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo atveju, savo lėšomis vykdyti sumokėjimo už nuvežimą ir saugojimą išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis.
59. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė ar pradinė kreditorė UAB „Automagija“ kreipėsi dėl informacijos apie būtinybę toliau saugoti transporto priemonę pateikimo, ar po 6 mėnesių nuo automobilio saugojimo pradžios ėmėsi priemonių saugojimo išlaidoms išieškoti.
60. Darytina išvada, kad nei pradinė kreditorė, nei ieškovė ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, kad automobilio savininkas ir valdytojas būtų informuoti apie saugomą automobilį ir jo saugojimo įkainius. Tiek pirminė kreditorė, tiek ieškovė ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamos sustabdyti atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimą, tad dėl pirminės kreditorės bei ieškovės pasyvumo, delsimo informuoti ir neinformuojant apie automobilio atsiėmimą bei besikaupiančią skolą, taip pat delsimo kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovų priteisimo buvo dirbtinai padidintos transporto priemonės saugojimo išlaidos.
61. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog esant tokioms aplinkybėms, turi būti vertinamas automobilio saugojimo išlaidų (laikotarpiu nuo abiejų atsakovų informavimo dienos iki ieškinio padavimo teismui dienos (801 diena x 5,79 Eur = 4637,79 Eur)) pagrįstumas bei proporcingumas.
62. Kasacinio teismo konstatuota, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje nurodytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
63. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovams kylančios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios, proporcingos ir realiai įgyvendinamos. Byloje nustačius, kad ieškovė nevykdė bendradarbiavimo su atsakovais, kooperavimosi pareigos, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų sustabdytas atlyginimo už automobilio saugojimą didėjimas, spręstina, kad nagrinėjamu atveju automobilio saugojimo išlaidų suma mažintina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu sutiko ieškovei atlyginti 1508,40 Eur, ir sprendė, kad ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 1508,40 Eur atlyginimas už transporto priemonės saugojimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo iš atsakovų solidariai priteistas atlyginimas už automobilio saugojimą vertintinas kaip protingas ir teisingas pagal šios bylos aplinkybes.
64. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
65. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, kasacinio teismo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
67. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės UAB „Osvalda“ apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. A. L. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. liepos 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurios suma 500,00 Eur, 2021 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 200,00 Eur sumos sumokėjimą, 2021 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 300,00 Eur sumos sumokėjimą už advokatės teisines paslaugas.
68. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
69. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovui L. K. iš ieškovės UAB „Osvalda“ priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Osvalda“ (į. k. 245195140) atsakovui L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Lina Muchtarovienė
Birutė Simonaitienė