Civilinė byla Nr. e2A-1643-258/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05448-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.3.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai  ir UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros, Namų Liejyklos g. 6, 4 ir 4B Vilniuje savininkų bendrija, A. M., K. K., K. K., V. B., UAB „NT startas“, UAB „DV17“, V. M., AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama:

1.1.        Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą, pašalinant ūkio pastatus - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 911/ž sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis Valstybės įmonei Registrų centrui, kad minėtas ūkinis pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

1.2.        Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro:

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5I1/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4I1/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26I1/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11I1/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)14I1/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17I1/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)18I1/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19I1/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21I1/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22I1/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31Il/ž;

1.3.        Įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompaniją“ teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų - ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2311/ž; Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2411/ž;

1.4.        Įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija” per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti Žemės sklypą, pašalinant ūkio pastatą - Nr. (duomenys neskelbtini), 2011/ž sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis Valstybės įmonei Registrų centrui, kad minėti ūkiniai pastatai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

2.       Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis Liejyklos g. 4, Vilnius (toliau - Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-05-22 sprendimu Nr. 49SK-923-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo, esančio Liejyklos g. 4, Vilniaus m. sav. Vilniaus m., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre buvo suformuotas Žemės sklypas ir patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys pagal matininko parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

3.       Vilniaus miesto skyrius 2017-07-11 raštu Nr. 49SDŽ-388-(14.49.22) „Dėl atlikto valstybinės žemės naudojimo patikrinimo“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, patikrinimo vietovėje metu nustatyta, kad Žemės sklype esantis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 911/ž yra nenaudojamas pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Taip pat Vilniaus miesto skyrius atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2017-05-29 nutarimą,  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavo, kad būtų pašalinti Žemės sklype esančių pastatų liekanos ir šiuos neegzistuojančius pastatus išregistruotų iš Nekilnojamojo turto registro. Taip pat buvo prašoma iki 2017-11-01 informuoti Vilniaus miesto skyrių kokių veiksmų ir priemonių buvo imtasi siekiant įvykdyti nurodytą Vilniaus miesto skyriaus reikalavimą.

4.       Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau - Nuostatai) 1 punktas). Nacionalinės žemės tarnybos vienas iš uždavinių yra atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas (Nuostatų 6.3. papunktis), taip pat organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę (Nuostatų 6.4. papunktis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentą Žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.). Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, yra tinkamas subjektas ir turi teisę kreiptis į teismą su negatoriniu ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir valstybinės žemės atlaisvinimo.

5.       Pažymėjo, kad pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracija. Iš kartu su ieškiniu pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus atlikto Žemės sklype esančių pastatų ir statinių būklės 2017-03-28 patikrinimo (patikrinimo aktas Nr. A32-509/(2.1.15.-UK)), kuriame užfiksuoti atsakovams priklausančių statinių būklė, matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ daugumos priklausančių ūkinių pastatų būklė - itin prasta, netenkina esminių statinio reikalavimų - mechaninio atsparumo, pastovumo, didžioji dalis statinių yra sunykę, keliantys pavojų. Ūkiniai pastatai - sunykę, dauguma avarinės būklės, jie yra apleisti, todėl vadovaujantis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, tokiems ūkiniams pastatams negali būti išskirta Žemės sklypo dalis ir šio valstybinės žemės sklypo dalis išnuomota ar parduota be aukciono.

6.       Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014- 04-23 nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 69 punkte numatyta, kad „daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro paskirtis išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.

7.       Atsakovė  UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 1-1978 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ ir jo priedo „Nekilnojamojo turto sąrašas“, 2014 m. rugsėjo 12 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ pasirašytos akcijų pasirašymo sutarties bei Savivaldybės 2014 m. rugsėjo 30 d. akto Nr. A403-51/14(2.2.6.23-FN4) „Dėl turto perdavimo ir priėmimo“ pagrindu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė perdavė UAB „Start Vilnius“ nuosavybei: 1) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 2011/ž; 2) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 2311/ž; ir 3) ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 2411/ž.  Atitinkamai UAB „Start Vilnius“ buvo perduotos ir savivaldybės iš ankstesnio statinių savininko - valstybės, įgytos teisės į naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kurią statiniai užima ir kuri būtina jiems naudoti pagal paskirtį. Pastaba: Po 2018 m. įvykusio UAB „Start Vilnius“ reorganizavimo, ši įmonė buvo prijungta prie atsakovės UAB „Vilniaus Vystymo kompanija“. Atsakovė UAB „Vilniaus Vystymo kompanija“ perėmė UAB Start Vilnius" teises, pareigas ir turtą, įskaitant ginčo ūkio pastatus su teisės aktų suteikiamomis teisėmis į šiais statiniais užimamą ir statinių naudojimui reikalingą žemės sklypo dalį. Sandoriai ir aktai, kurių pagrindu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatus ir šių statinių nuosavybės sąlygotas teises į jais užimamą žemės sklypo dalį, yra galiojantys. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas nei ūkio pastatų įgijimo sandorių teisėtumas, nei pačių ūkio pastatų (jų pastatymo) teisėtumas. Byloje nebuvo ginčo, kad ūkio pastatai, kurie anksčiau priklausė valstybei, buvo pastatyti teisėtai. Nebuvo ginčo ir dėl to, kad tokių statinių buvimas žemės sklype nei jų pastatymo metu, nei dabar, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, teritorijų planavimo dokumentams, kad tokio pobūdžio statiniai žemės sklype gali stovėti. Pažymėjo, kad atsakovei priklausantis medinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011/ž, yra naudojamas, jo konstrukcijų būklė patenkinama. Medinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2311/ž, yra naudojamas, bet avarinės būklės. Medinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2411/ž, yra nenaudojamas, sunykęs. Nekilnojamojo turto įsigijimo pagrindas yra teisėtas - 2004 m. lapkričio 9 d. aktu Nr. 2148-01 „Dėl kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo-priėmimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininkas F. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870, perdavė Savivaldybės nuosavybėn Liejyklos g. 4, Vilniuje, esančius objektus su jiems priskirtais priklausiniais pagal atitinkamą sąrašą, tarp kurių buvo perduoti ir ginčo statiniai: ūkio pastatai pažymėti indeksais 2011/ž, 2311/ž ir 2411/ž . Ieškovė neįrodė, kokios teises ar teisėti interesai kokiu nors būdu yra pažeidžiami atsakovėms priklausančių ginčo statinių buvimu ginčo sklype. Atitinkamai, ieškinys atmestinas, nes ieškovė neturi subjektinės teisės reikšti ieškinį.

8.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnyje yra reglamentuotos statinių naudotojų pareigos. Minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte teigiama, jog statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Kitaip tariant, vadovaujantis minėtu įstatyminiu reguliavimu, pastato savininkams įstatymas suteikia keletą alternatyvų, o būtent – suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius. Atsakovė, kaip minėta ankščiau, kaip šių ūkio pastatų savininkė, siekia ginčo statinius rekonstruoti/atstatyti ir naudoti juos pagal paskirtį, tačiau to negali padaryti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, t. y. ieškovė nepagrįstai šią teisę varžo reikalaudama nugriauti ūkio pastatus ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Savivaldybės turtas, kaip viešoji nuosavybė negali būti nurašomas ar pripažįstamas netinkamu naudoti nesant jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra numatyti specialūs pagrindai, kuomet valstybės ir savivaldybių turtas gali būti pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Taip pat, minėto straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima būtent turto valdytojas. Nacionalinės žemės tarnybos ieškinys turėtų būti atmestas, nes yra teisiškai visiškai nepagrįstas. Priešingu atveju tai reikštų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuosavybės nusavinimą.

9.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė ieškinį tenkinti, nes ant žemės sklypo statinių likučiai ar buvę statiniai nesudaro kultūros paveldo objekto, nėra nustatytų vertingų savybių. Dalis statinių nunykę, kiti neegzistuoja, nėra saugomi kaip kultūros paveldas, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.

10.       Trečiasis asmuo Namų Liejyklos g.6, 4 ir 4b Vilniuje savininkų bendrija prašė ieškinį tenkinti, nes dalis ginčo statinių neegzistuoja, kitur yra statinių liekanos. Prašė atkreipti dėmesį, kad atsakovams priklausantys statiniai yra nuo to laikotarpio, kai buvo laikomi gyvūnai, liekanos, todėl ieškovė turėtų reikalavimų sąrašą dėl nenaudojamų pastatų plėsti. Negali Vilniaus senamiestyje, kaip kultūros paveldo objekte, būti statinių griuvėsiai, kurie nėra saugomi kaip kultūros paveldo objektas.

11.       Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius prašo teismą ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

13.       Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų – šalių susirašinėjimo, nuotraukų, patikrinimo vietoje aktų, statybos inspekcijos atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, vietos fiksacijos nuotraukų – nustatė, kad ieškovo prašomi išregistruoti statiniai neišlikę.

14.       Teismas nurodė, kad atstovaudama žemės sklypo savininko interesus ieškovė, kaip patikėtinė, vadovaudamasi CK 98 str., reikalauja atsakovių pašalinti pažeidimus – įregistruoti buvusio nekilnojamojo daikto išnykimą, nugriauti fiziškai ir funkciškai susidėvėjusius statinius, kurie stovi ant ieškovo žemės. Atsakovės teismui nepateikė įrodymų, kad statiniai, dėl kurių išnykimo vyksta ginčas, egzistuoja natūra – nepateikta nuotraukos, jų būklės specialisto įvertinimo. Ieškovė nurodė, o atsakovai nepateikė įrodymų dėl ginčo nekilnojamojo turto objektų buvimo vietos, kurios atsakovai negali nurodyti, kaip ir fizinės būklės, funkcinės paskirties. CK 6.551 str. numatyta valstybinės žemės nuomą be aukciono, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, 28.1 punktu, yra negalima statiniui neturinčio aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Trečiojo asmens Namų Liejyklos g.6, 4 ir 4b Vilniuje savininkų bendrijos atstovė paaiškino, kad registro planuose atvaizduoti statiniai yra sandėliukai, gyvulių ir paukščių laikymo vietos, kurie namų Liejyklos g.6, 4 ir 4b savininkams nebuvo perduoti naudojimui. Atsakovų atsikirtimas, kad turi teisę atkurti statinį, teismas atmetė, nes be žemės sklypo savininko sutikimo statybos darbai negali būti vykdomo, žemės sklypai statinių naudojimui atsakovams neišnuomoti, o Vilniaus senamiestyje atkurti ūkinės paskirties statinius neatitiktų protingumo ir sąžiningumo principų.

15.       Teismas, vadovaudamasis CK 4.98 str., CK 4.254 straipsnio 9 punktu, nustatė prievolę atsakovams įforminti buvusio nekilnojamojo daikto išnykimą. Atsakovų nekilnojamojo turto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre valstybei priklausančiame žemės sklype pažeidžia žemės savininko nuosavybės teisę, nes neaišku kokiu pagrindu ant valstybei priklausančios žemės yra registruotas neegzistuojantis turtas, kas apsunkina žemės savininko nuosavybės teisę – valdyti, naudoti, disponuoti žemės sklypu. Nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai įtvirtinti CK ketvirtosios knygos antrajame skirsnyje, tačiau toks nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą – statinį praradimo pagrindas, kaip jo išnykimas, čia nėra įtvirtintas. Pagal CK XV skyriaus, reglamentuojančio daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimą, LR CK 4.254 straipsnio 9 punkto nuostatą, viešame registre, be kita ko, turi būti registruojamas buvusio daikto išnykimo faktas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktu, Nekilnojamojo turto registre, be kitų, registruojamas šis su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijęs juridinis faktas – buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas. Daikto išnykimo faktas, vadovaujantis LR CK 4.254 str. 9 punktu, turi būti registruojamas. Tokią pareigą turi asmenys, kurio vardu registruota nuosavybės teisė į statinius, tai yra atsakovai. Teismas ieškovo reikalavimą atsakovams dėl ūkio pastato - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 911/ž, ir ūkio pastatą - Nr. (duomenys neskelbtini), 2011/ž, pašalinimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro tenkino.

16.        Teismas nurodė, kad statiniai yra įregistruoti atsakovų vardu kaip ūkio paskirties. Statinių funkcinė paskirtis neaiški. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nurodo, kad nežino kam statinys priklauso, nors registruotas atsakovo vardu. Atsakovai nesikreipė į ieškovą dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, kad galėtų naudotis statiniais. Statinių buvimas ant valstybei priklausančios žemės sklypo be žemės sklypo savininko sutikimo, pažeidžia nuosavybės teisę.

17.       Teismas nurodė, kad įpareigoja atsakovus pašalinti ieškovo nurodytus statinius, nes jų buvimas valstybei priklausančiame žemės sklype be teisinio pagrindo pažeidžia valstybei priklausančia nuosavybės teisę į žemę. Teismas iš pateiktų nuotraukų nustatė, kad atsakovams priklausantys ūkio paskirties pastatai Nr. (duomenys neskelbtini), 2011/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 911/ž, yra griūnantys, jų savininkai atsakovai neinvestuoja į jų būklės gerinimą, stogai uždengti statybos atliekomis, o teisme atsakovai įrodinėja, kad yra naudojami, nors prieiga apaugusi žolėmis. Teismas sprendė, kad pateikti statinių duomenys neatitinka statinių faktinės būklės, statiniai naudojami tik žemės sklypo vietai užimti ir apriboti ieškovo teisę disponuoti, naudotis, valdyti valstybei priklausančiu žemės sklypu. Pažymėjo, kad žemės sklypas yra Vilniaus senamiesčio centre, nugriauti fiziškai ir funkciškai susidėvėjusius statinius turėtų būti atsakovų veiklos prioritetas.

18.        Teismas, vadovaudamasis CK 4.40 str., 4.37 str., 4.98 str., LR Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p., reikalavimą dėl ūkio pastato pašalinimo ir išregistravimo tenkina, nes nurodyti statiniai stovi be žemės savininko valios, pažeidžia sklypo savininko nuosavybės teisę, yra fiziškai ir funkciškai susidėvėję, sulopyti panaudojant visokias atliekas, kurios nepriskiriamos prie statybinių medžiagų (nuotraukose UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“ priklausančio medinio statinio stogas uždengtas vilkiko tento dalimi).

19.       Teismas konstatavo, kad įrodymų, jog atsakovai kreipėsi dėl valstybinės žemės nuomos iki ieškovas pradėjo reikalauti atlikti teisinius veiksmus su išnykusiais statiniais, griuvėsiais, griuvenomis, nėra. Atsakovų cituojama teisminė praktika yra dėl gyvenamųjų namų išregistravimo, o ne dėl neaiškios paskirties ūkio pastatų, priklausinių išregistravimo. Atsakovai nesikreipė į ieškovę CK 6.551 str. pagrindu dėl valstybinės žemės nuomos, todėl ieškovė turi visas įstatymo leidėjo suteiktas teises pašalinti žemės sklypo savininko nuosavybės teisių pažeidimą. Atsakovai daiktinės teisės į išnykusius daiktus negali turėti, nes registre registruojama teisė į egzistuojantį nekilnojamąjį turtą, o šia susidėvėjus fiziškai, išnykus, nugriovus, privalo vadovautis CK 4.254 straipsnio 9 punkto nuostatą ir viešame registre įregistruoti buvusio daikto išnykimo faktą. Atsakovės teismui nepateikė įrodymų, kad teisėtai naudojasi valstybei priklausančiu žemės sklypu.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta: 1) „įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompaniją“ teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų - ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2311 /ž; Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2411/ž; 2) „įpareigoti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą Liejyklos g.4, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant ūkio pastatą - Nr. (duomenys neskelbtini), 2011/ž sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis Valstybės įmonei Registrų centrui, kad minėti ūkiniai pastatai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.; 3) Priteisti iš UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“ žyminį mokestį valstybės naudai 150 eurų“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

20.1. Sandoriai ir aktai, kurių pagrindu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įgijo nuosavybės teises į ūkio pastatus ir šių statinių nuosavybės sąlygotas teises į jais užimamą žemės sklypo dalį, yra galiojantys. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas nei ūkio pastatų įgijimo sandorių teisėtumas, nei pačių ūkio pastatų (jų pastatymo) teisėtumas. Byloje nebuvo ginčo, kad ūkio pastatai, kurie anksčiau priklausė valstybei, buvo pastatyti teisėtai. Nebuvo ginčo ir dėl to, kad tokių statinių buvimas žemės sklype nei jų pastatymo metu, nei dabar, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, teritorijų planavimo dokumentams, kad tokio pobūdžio statiniai žemės sklype gali stovėti.

20.2. 2014 m. pabaigoje vyko viešas aukcionas, kuriame, su Vilniaus miesto savivaldybės leidimu, buvo pardavinėjami ir ginčo statiniai. Dar 2014 m. gruodžio 11 d. buvo nustatytas viešo aukciono laimėtojas, su kuriuo per 10 dienų turėjo būti sudaryta turto, įskaitant ūkio pastatus, pirkimo-pardavimo sutartis. Deja, šios sutarties sudarymas buvo ilgai atidedamas, o vėliau tapo ir visiškai neįmanomu dėl nuo UAB „Start Vilnius“ nepriklausiusių aplinkybių. Kaip atsakovė paaiškino bylos nagrinėjimo metu, netrukus po to kai UAB „Start Vilnius“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinius, buvo pradėti įvairūs veiksmai (areštai, raštai, skundai, teismo bylos ir pan.), įskaitant ir pačios ieškovės raštus, ribojantys atsakovės teises naudoti, valdyti ir disponuoti ginčo statiniais. Atsakovė, pareigą sudaryti statinių pirkimo-pardavimo sutartį, taikomi areštai ūkio pastatams, bylos dėl ginčo turto ar susijusios su ginčo turtu) objektyviai kliudė ir kliudo atsakovei efektyviai įgyvendinti teisę ūkio pastatus rekonstruoti, suremontuoti. Bet nei UAB „Start Vilnius“, nei jo teises po reorganizavimo perėmusi UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ niekada neatsisakė ir kitais būdais neprarado savo kaip savininko teisių į ūkio pastatus, neturėjo valios ūkio pastatus sunaikinti, nugriauti ir neatliko jokių turto griovimo ar kitų veiksmų, galėjusių lemti paties turto ir jo suteikiamų savininko teisių išnykimą.

20.3. Skundžiamame sprendime padaryta klaidinga išvada, kad atsakovės UAB „Vilniaus Vystymo kompanija“ nuosavybės teisė į tris ginčo ūkio pastatus yra pasibaigusi ir dėl to ūkio pastatai turi būti išregistruoti ir/ar pašalinti iš žemės sklypo. Tokia teismo išvada prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikai ir paneigia LR Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės teisę.

20.4. Skundžiamame sprendime padarant išvadą, kad 2 ūkio pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2311 /ž ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2411/ž) laikytini neišlikusiais ir dėl to išregistruotini, teismas netinkamai taikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos LAT praktikos, numatančių kada statinys gali ir turi būti laikomas išnykusiu. Netinkamas teisės normų taikymas, rėmimasis teisės normomis, kurios nereglamentavo ginčo teisinio santykio, nesivadovaujant jį reglamentuojančiomis teisės normomis ir suformuota LAT praktika, lėmė neteisingo skundžiamo sprendimo priėmimą, atsakovės įpareigojimą išregistruoti statinius, byloje esant įrodymams, kad statiniai nei teisiškai nei faktiškai negali būti laikomi išnykusiais.

20.5. Priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos, nukrypta nuo suformuotos LAT praktikos, nepagrįstai ignoruota dalis bylos įrodymų. Teismas tik abstrakčiai nurodė, kad visi ieškovo prašomi išregistruoti statiniai neva neegzistuoja. Skundžiamame sprendime nenurodyta kurie konkrečiai byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad du UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ priklausantys ginčo statiniai neišlikę. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys statinių egzistavimą, išlikimą.

20.6. Skundžiamu sprendimu įpareigojant nugriauti teisėtai pastatytą, egzistuojantį ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20I1ž ir jį išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro buvo paneigtos atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nuosavybės teisės, suformuotas teisinėje valstybėje netoleruotinas precedentas, suteikiantis teisę žemės sklypo savininkui bet kada reikalauti pašalinti ant jam priklausančio žemės sklypo teisėtai pastatytus kitiems asmenims priklausančius statinius.

20.7. Skundžiamu sprendimu teismas įpareigojo nugriauti teisėtai pastatytą ir stovintį ūkio pastatą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 20I1ž, nesant įstatyme numatytų pagrindų šio statinio nugriovimui. Be to, ūkio pastatą teismas įpareigojo nugriauti tenkindamas ieškinį asmens, kuris net neturi teisės reikšti tokio reikalavimo (dėl statinio nugriovimo), t. y., kuris yra netinkamas ieškovas tokiam reikalavimui pareikšti. Be to, skundžiamame sprendime pateiktais išaiškinimais teismas sukūrė prielaidas, remiantis šiuo teismo sprendimu, žemės sklypų savininkams reikšti reikalavimus dėl teisėtai jiems priklausančiuose žemės sklypuose esančių kitiems asmenims priklausančių statinių (pvz., paveldėtų, dovanotų ir pan.) nugriovimo.

21. Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

21.1. Skundžiamas sprendimas iš esmės yra paremtas išimtinai tik ieškovo pozicijos palaikymu ir ieškinyje nurodomų aplinkybių bei argumentų perrašymu, o atsakovės atsiliepimuose pateikti argumentai ir įrodymai buvo nevertinti išvis arba vertinti itin selektyviai bei neobjektyviai.

21.2. Tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento (toliau – ir MŪTD) 2017-03-28 faktinių duomenų patikrinimo akte, tiek Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2017-05-29 nutarime, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, nebuvo vienareikšmiškai nurodoma, jog visi civilinėje byloje ginčijami ūkio pastatai yra sunykę. Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklės buvo konstatuojama, jog yra likusios pagalbinio ūkio pastato pamatų liekanos. Analogiškas būklės įvertinimas buvo nurodytas ir dėl ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). MŪTD 2017-03-28 faktinių duomenų patikrinimo akte, vertinant ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklę buvo nurodoma, kad statinys yra iš medinių konstrukcijų, kurių būklė netenkina esminio statinio reikalavimų – mechaninio atsparumo ir pastovumo. Vien jau iš šios išvados galima spręsti apie ūkio pastato ar jo pamatų likučių tam tikrą egzistavimą, nes priešingu atveju, jei statinys apskritai neegzistuotų, nebūtų įmanoma nurodytų konstrukcijų rūšies ir jos būklės.

21.3. Negalima neatkreipti dėmesio į tai, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino to fakto, jog pagal byloje pateiktą 2004-11-18 turto priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2148-01, kuriuo iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybei buvo perleisti 24 ūkio pastatai, esantys adresu Liejyklos g. 4, Vilniuje, bei pagal vėlesniu laiku darytus statinių išdėstymo planus (pavyzdžiui, pagal 2011-12-01 UAB „KM Centras“ parengtą statinių išdėstymo planą), ginčo ūkio pastatai egzistavo, jie taip pat buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (kurių, be kita ko, niekada net nebuvo bandyta nuginčyti), o šiai dienai nėra išlikusių net ūkio pastatų ir/ar pamatų likučių. Apeliantei apskritai nėra suprantama, kaip ginčo statiniai, palyginti per tokį trumpą laikotarpį, galėjo taip sunykti, jog neliktų net pamatų likučių, kaip teigiama skundžiamame sprendime.

21.4. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ieškovės teisės valdyti, naudoti ar disponuoti žemės sklypu, pažeidimą. Be kita ko, teismas padarydamas tokio pobūdžio išvadą taip pat nepateikė jokių konkrečių tai galinčių patvirtinti argumentų. Atsakovė  visiškai teisėtai įgydama nuosavybės teisę į ginčo statinius minėtu turto priėmimo-perdavimo aktu įgijo ir į šiems statiniams nuosavybės sąlygotas teises į juo užimamą žemės sklypo dalį.

21.5. Vilniaus miesto savivaldybė net du kartus kreipėsi į ieškovę, prašydama duoti sutikimą naudotis žemės sklypu, esančiu Liejyklos g. 4, Vilniuje. Šių pateiktų įrodymų byloje teismas apskritai nevertino, arba sąmoningai juos ignoravo. Nacionalinė žemės tarnyba nei vienu kartu nesutiko išduoti sutikimo leisti naudotis valstybine žeme, dėl ko būtent ir buvo pažeistos Vilniaus miesto savivaldybės, kaip nekilnojamojo daikto savininkės, teisės ir negalėjo ji tinkamai naudotis pagal paskirtį ginčo statiniais.

21.6. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra numatyti specialūs pagrindai, kuomet valstybės ir savivaldybių turtas gali būti pripažįstamas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Taip pat, minėto straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad sprendimą dėl valstybės ar savivaldybių turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti priima būtent turto valdytojas. Faktas, kad ieškovė nesutiko duoti leidimo tiek apeliantei, tiek UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ naudotis žemės sklypu, turint tikslą tinkamai įgyvendinti savo kaip savininkų teises į priklausantį nekilnojamąjį turtą (jį remontuoti, rekonstruoti ar atlikti kitus būtinus veiksmus), tai nesudaro pagrindo iš esmės paneigti savininko teisės į jam priklausantį turtą. Tokiais veiksmais yra nesąžiningai ir neproporcingai apribojamos ant to žemės sklypo esančių pastatų savininkų teises ir teisėti interesai.

22. Atsiliepimu į UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus trečiasis asmuo Namų Liejyklos g. 6, 4 ir 4B Vilniuje savininkų bendrija Vilniuje prašo apeliacinius skundus atmesti.

22.1. Šie ginčo statiniai yra pagalbinio ūkio paskirties ir jie tarnauja pagrindiniam daiktui -gyvenamiesiems namams, pastatyti pačių gyventojų pokaryje jų reikmėms tenkinti- laikyti kietą kurą, nes gyvenamieji namai neturi centralizuoto šildymo ir yra šildomi krosnimis. Nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ neturi šiame žemės sklype pagrindinio daikto nuosavybės teisių, todėl šių statinių jie negali naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Dėl nuosavybės teisių atsiradimo apeliantėms (atsakovėms) yra pradėtas ginčas teisme. Nuosavybės turėjimas ir registro faktas dar neįrodo sandorio teisėtumo.

22.2. Byloje yra dokumentas, kuriame nurodyta, kad ginčo statiniai yra fiksuoti, kaip namo dalys. Namo dalims atskiros žemės sklypo dalys neišskiriamos. Apeliantės reikalaudamos išskirti žemės sklypo dalis pagalbinio ūkio paskirties pastatams pažeidžia kitų asmenų teises ir teisėtus interesus t. y. gyvenamųjų namų savininkų teises, nes žemės sklypas suformuotas jų gyvenamiesiems namams eksploatuoti. Namų valdos žemės sklypo įsigijimas galimas tik pagrindinio daikto turėtojams. Išskirtos žemės sklypo dalys pagalbinio ūkio paskirties pastatams, sumažintų namų savininkų įsigyjamas dalis. Teismas teisingai konstatavo, kad nuosavybės teisė į ginčo ūkio paskirties pastatus yra pasibaigusi ir dėl to ūkio pastatai turi būti išregistruoti iš NT registro ir pašalinti iš žemės sklypo.

22.3.Keliais išlikusiais ūkio statiniais suręstais iš atliekų: sienos iš lentų ir sunkvežimio tentu uždengtu stogu, apeliantai niekada nesinaudojo, jie nebuvo reikalingi jų poreikiams tenkinti pagal jų paskirtį. Apeliantų siekis yra užvaldyti didelės vertės žemės sklypo dalis. Teismas priėmė teisingą sprendimą.

23. Atsiliepimu į apeliacinius skundus Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Departamentas pagal kompetenciją sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas  yra pagrįstas ir teisingas.

24. Atsiliepimu į apeliacinius skundu ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo juos atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais:

24.1. Ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jai patikėtą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat reikšti reikalavimą ginti pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kokius teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.37 straipsnis, 4.98 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl remiantis sistemišku prieš tai nurodytų teisės aktų nuostatų vertinimu, atmestini apeliantės nurodyti argumentai, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra tinkamas subjektas nagrinėjamu atveju reikšti tokio pobūdžio reikalavimus siekdama racionalaus valstybinės žemės naudojimo ar teikti tokį ieškinį, jeigu valstybės institucijos tokių veiksmų neatlieka.

24.2. Valstybinių žemės sklypų nuomos ar pardavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” (toliau - Taisyklės), kurių 2.2. papunktyje nustatyta, jog parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taisyklių 28 punkte nustatyta, jog išnuomojami 2.1, 2.2, 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Asmeniui nebegalint naudoti statinio, arba apskritai nustačius faktą, kad tokio pobūdžio statinys yra neegzistuojantis, sunykęs nenaudojamas ir panašiai turi būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir jų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registre, siekiant apginti valstybės interesus, kad nebūtų sudarytos prielaidos sukurti teisę į žemės sklypo dalį po neegzistuojančiais statiniais. Taigi, turi būti sprendžiamas klausimas dėl racionalaus žemės sklypo naudojimo ir nesamų ar nenaudojamų statinių pašalinimo iš valstybei priklausančios žemės, ką patikėtinis nagrinėjamu atveju ir atliko pateikdamas negatorinį ieškinį teismui.

24.3. Atsakovai nepateikė duomenų, kad valstybinėje žemėje yra kokios nors pastatų pamatų liekanos ar pamatai, jeigu įrodinėja faktą, kad pastatai nėra sunykę, todėl darytina išvada, kad atsakovų pareiga buvo įrodinėti šią aplinkybę, nors apeliantės nesistengė paneigti Nacionalinės žemės tarnybos argumentų ir neįrodinėjo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja kokie nors pamatai. Taigi, nesant tokių duomenų negalima teigti, kad ginčo pastatai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio požymį - turi laikančiąsias konstrukcijas ir yra nekilnojamieji daiktai, o tai reiškia, kad šie statiniai / pastatai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos sąvokos, ar to, kad pamatas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu.

24.4. Iš VTPSI, NŽT, VMSA atliktų patikrinimo aktų matyti, ginčo ūkinių pastatų natūroje nėra, VMSA šiaurinėje Žemės sklypo dalyje esančių ūkinių pastatų kurių žymėjimas 1111/ž, 1411/ž, 1711/ž, 1811/ž., 1911/ž taip pat nėra natūroje (šią aplinkybę taip pat pagrindžia ir Vilniaus miesto skyriaus atliktas 2018-09-03 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-679 12 nuotrauka). Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktą statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracija. Iš kartu su ieškiniu pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus atlikto Žemės sklype esančių pastatų ir statinių būklės 2017-03-28 patikrinimo (patikrinimo aktas Nr. A32-509/(2.1.15.-UK)), kuriame užfiksuoti atsakovams priklausančių statinių būklė, matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ daugumos priklausančių ūkinių pastatų būklė – itin prasta, netenkina esminių statinio reikalavimų - mechaninio atsparumo, pastovumo, didžioji dalis statinių yra sunykę, keliantys pavojų. Be to, minėtame patikrinime pažymėta, kad ūkio pastatų kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2211/ž, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2611/ž apskritai nėra.

24.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 69 punkte nustatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Tam, kad viešasis interesas nagrinėjamu atveju būtų iki galo apgintas, Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ įpareigotina atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 84'4.2. papunktyje ir 8415 punkte nustatytus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka įforminti nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti ginčo statinius iš Nekilnojamojo turto registro. Darytina išvada, kad tais atvejais, kai žemės sklype egzistuoja tik statinio liekanos, arba statinio fiziškai nėra, galima konstatuoti, kad statinio eksploatuoti nėra galimybės, o išlikusi tik jo teisinė registracija, tokie statiniai turėtų būti išregistruotini iš Nekilnojamojo turto registro, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atlikti apeliantes.

25. Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepimu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

25.1. Nagrinėjamoje byloje didelės dalies atsakovių pateiktų įrodymų ir argumentų teismas apskritai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, ne visi bylos duomenys ir įrodymai buvo visapusiškai ir išsamiai ištirti bei įvertinti, o ieškovės pateiktus argumentus, ieškovei palankius įrodymus (ar ieškovei palankias įrodymų dalis) teismas Skundžiamame sprendime aprašė ir analizavo labai plačiai.

25.2. Pritaria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomonei, kad teismui nesiaiškinus aplinkybių dėl ūkio pastatų pamatų (jų likučių) egzistavimo/neegzistavimo teismo išvada, jog pastatai yra visiškai išnykę, negalėjo būti padaryta.

25.3. Ieškovei reikalavimus dėl ūkio pastatų išregistravimo grindžiant jų žuvimu (sugriuvimu, sunykimu, sudegimu), pagrindinė ir esminė aplinkybė, kuri turėjo būti teismo nustatyta ir vertinama šioje byloje - ūkio pastatų žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) fakto egzistavimas ar neegzistavimas. Ne galimybės tokius statinius išnuomoti, ieškovės sutikimo statinių remontui, rekonstrukcijai davimas ar nedavimas, o būtent ūkio pastatų bei su jais susijusių teisių faktinis ir teisinis egzistavimas. Sprendžiant klausimą ar statiniai gali būti laikomi išnykusiais ar ne, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis šį klausimą (kada statinys gali/turi būti laikomas išnykusiu ir turi būti išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro) reglamentuojančiomis teisės normomis ir teismų praktika. Bet tai nebuvo daroma.

25.4. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad skundžiamu sprendimu buvo faktiškai paneigta pastatų savininkų nuosavybės teisė į ginčo ūkio pastatus, kad Skundžiamame sprendime teismo pateikti argumentai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtintą fundamentalų nuosavybės neliečiamumo principą.

26. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliantės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

26.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo padaryta išvada prieštarauja ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, bet ir apskritai paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę.

26.2. Vien tas faktas, kad ieškovė nesutiko duoti leidimo tiek apeliantei, tiek Vilniaus miesto savivaldybei naudotis žemės sklypu, turint tikslą tinkamai įgyvendinti savo kaip savininkų teises į priklausantį nekilnojamąjį turtą (jį remontuoti, rekonstruoti ar atlikti kitus būtinus veiksmus), tai nesudaro pagrindo iš esmės paneigti savininko teisės į jam priklausantį turtą. Tokiais veiksmais yra nesąžiningai ir neproporcingai apribojamos ant to žemės sklypo esančių pastatų savininkų teises ir teisėti interesai.

26.3. Vadovaujantis aukščiau cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bei tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, apskritai nesiaiškino to fakto dėl ginčo pastatų pamatų likučių egzistavimo/neegzistavimo, toks teismo vertinimas, jog pastatai yra visiškai išnykę net negalėjo būti padarytas, kadangi byloje ieškovė nebuvo pateikusi jokių šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų. Pažymi, jog net ir esant nugriautiems apeliantei priklausantiems ūkio pastatams, tai dar nesudaro jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad buvo nustatyta aplinkybė dėl ginčo statinių pamatų visiško nebuvimo ir atsiradusio pagrindo atsisakyti jai nuosavybes teise priklausančio turto jį išregistruojant.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinio skundo

Dėl reikalavimo nugriauti atsakovei priklausantį pastatą

28.       Byloje nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/0041:245), esantis Liejyklos g. 4, Vilnius (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (toliau - Valstybė) ir jį patikėjimo teise valdo ieškovė. Žemės sklypo, esančio Liejyklos g. 4, Vilniuje, kuriame yra ginčo statiniai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtinis – kita, žemės naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

29.       Pagal Nekilnojamojo turto registre esančius statinių išdėstymo planus sklypas užstatytas statiniais. Nekilnojamojo turto registrų centro išrašo duomenimis, ginčo ūkiniai pastatai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 911/ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 411/ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 511/ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1111/ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1411/ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1711/ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1811/ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1911/ž‘ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2111/ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2211/ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2611/ž; unikalus (duomenys neskelbtini), 3111/ž nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 

30.       Ieškovė yra pareiškusi negatorinį ieškinį. Vienu iš ieškinio reikalavimu siekia įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti jai nuosavybės teise priklausantį statinį, kuris yra valstybei priklausančiame Žemės sklype, o atsakovė ieškinį prašė atmesti remdamasi nuosavybės teise į jai priklausantį pastatą. Taip pat atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti negatorinį ieškinį.

31.       CK 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos; atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Taigi, šioje byloje ieškovė turi pareigą įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkė (patikėtinė) ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos, o atsakovė turi pareigą įrodyti, jog ji turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas taip pat privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

32.       Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9I1/ž. Šio pastato eksploatacijai valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, nuomos, panaudos sutartis nesudaryta.

33.       Vilniaus miesto skyrius 2017-07-11 raštu Nr. 49SDŽ-388-(14.49.22) „Dėl atlikto valstybinės žemės naudojimo patikrinimo“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad patikrinimo vietovėje metu nustatyta, jog Žemės sklype esantis Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 911/ž yra nenaudojamas pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Taip pat Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius 2017-05-29, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavo, kad būtų pašalinti Žemės sklype esantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 911/ž, bei kiti, galimai sunykę ar sugriuvę ūkio pastatai. Šis reikalavimas įvykdytas nebuvo.

34.       Byloje nustatyta, kad  2004-11-18 turto priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2148-01, kuriuo iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto savivaldybės (atsakovės) nuosavybei buvo perleisti 24 ūkio pastatai, esantys adresu Liejyklos g. 4, Vilniuje, tarp jų buvo perleistas ir ginčo ūkinis pastatas, kurį ieškovė prašo nugriauti.

35.       Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (apie Ūkinius pastatus) (t. 1, b.l. 175-199) matyti, kad pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio pastato, statybos pabaigos metai – 1940 m., sienos – medis su karkasu, užstatymo plotas – 13 kv. m., fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto nustatyta, kad pastatas yra 13 kv. m. Akte nurodyta, kad žemės sklypo plane pažymėti ūkiniai pastatai indeksais 4I1/ž, 9I1/ž, 22I1/ž, 21I1/ž  sublokuoti vienas prie kito; patikrinimo metu sunku nustatyti ar ūkiniai pastatai 22I1/ž, 21I1/ž yra išlikę, statiniai be pamatų, sublokuotų medinių ūkinių pastatų stogo konstrukcijos įlinkusios, stogo danga susidėvėjusi, matomos kiaurymės, medinės statinių konstrukcijos veikiamos drėgmės, apatinė dalis sutręšusi, pastatų medinės konstrukcijos nestabilios.

36.       Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, atsakydamas į Vilniaus apygardos prokuratūros 2017-02-27 raštą dėl patikrinimo Liejyklos g. 4, Vilniuje 2017-03-27 ir 2017-03-29 atliko patikrinimus minėtu adresu ir surašė 2017-03-30 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.17)-(duomenys neskelbtini) Šiame akte nurodyta, jog ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagalbinio ūkio, avarinės būklės, medinis, naudojamas, galimai perstatytas (t. 3, b.l. 88). Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 2.1.5-43 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškimo dalies argumentų ir taikyti viešojo intereso gynimo priemonę, numatytą LR Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 3 p. nustatyta, kad ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9I1/ž 13 kv. m. neūkiškai prižiūrimas, medinių konstrukcijų būklė netenkina esminio statinio reikalavimų – mechaninio atsparumo ir pastovumo. Taip pat šiame nutarime nurodoma, kad dalies pastatų konstrukcijos yra pažeistos ar avarinės būklės, keliančios pavojų ir neatitinkančios esminių statinio reikalavimų: mechaninio atsparumo ir pastovumo: ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)<...> (t. 1, b. l. 97).

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas yra itin prastos būklės. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių kvalifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nurodyta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ginčo pastato laikančios konstrukcijos yra susidėvėjusios, nestabilios, paveiktos aplinkos poveikio, pastatas neturi pamatų ir yra avarinės būklės. Kaip minėta, nusidėvėjimas yra 70 proc. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė pastatu pagal jo paskirtį naudojosi ar kad jį prižiūrėjo.

38.       Pažymėtina, jog Kasacinis Teismas yra išaiškinęs, jog pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus – kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, bet neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje ieškovai turėjo tik įrodyti, kad jie yra žemės sklypo, kurio dalyje yra atsakovams priklausantis statinys, savininkai, o tokio statinio buvimas šiame sklype, atsakovams neturint teisės naudotis sklypo dalimi, pažeidžia ieškovų teises. Kad statinio statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, inter alia, kad atsakovai turėjo teisę naudoti nuosavybės teise jiems nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniui pastatyti ir naudoti (ši aplinkybė esminė, kai sklypo savininkai reiškia negatorinį ieškinį), turėjo įrodyti atsakovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020). Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodė, jog turi teisę naudoti nuosavybės teise jiems nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniui naudoti.

39.       Atsakovė byloje nurodė, kad ji kaip šių ūkio pastatų savininkė, siekia ginčo statinius rekonstruoti/atstatyti ir naudoti juos pagal paskirtį, tačiau to negali padaryti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, t. y. ieškovė nepagrįstai šią teisę varžo reikalaudama nugriauti ūkio pastatus ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro. Taip pat nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė net du kartus (2016-11-09 raštu Nr. A51-83932/16(3.3.15.3-EM4) ir 2018-12-07 raštu Nr. A51-107050/18(2.14.1.17E-TR2)) kreipėsi į ieškovę, prašydama duoti sutikimą naudotis žemės sklypu, esančiu Liejyklos g. 4, Vilniuje. Pažymėtina, kad ginčo pastato savininkė yra savivaldybė, todėl ginčo turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas turi būti valdomas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, į ginčo pastatą nuosavybės teisę įgijusi 2004 m., dėl žemės sklypo suformavimo šio pastato eksploatacijai kreipėsi, kaip pati nurodo, tik 2016 m. Tačiau šie prašymai nebuvo tenkinami nustačius, kad pastatas yra nenaudojamas ir netinkamas naudoti pagal paskirtį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės nutarimas, kuriuo atsakovė buvo įpareigota pašalinti ginčo statinį būtų skundžiamas. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo apskųstas ieškovės sprendimas neduoti sutikimų naudotis valstybine žeme (2019-02-14 raštas Nr. 49SJN-416-(14.49.136E) „Dėl informacijos pateikimo“). Todėl, neskirti atsakovei žemės sklypo nusidėvėjusio pastato eksploatacijai pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, yra išspręstas. Be to, ieškovės veiksmų (ne)teisėtumas neskirti atsakovei žemės sklypo nėra šios bylos dalykas.

40.       Atsakovė nurodo, kad 2004-11-18 turto priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2148-01 iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybei buvo perleisti 24 ūkio pastatai, esantys adresu Liejyklos g. 4, Vilniuje. Todėl atsakovės manymu, ji visiškai teisėtai įgydama nuosavybės teisę į ginčo statinius minėtu turto priėmimo-perdavimo aktu įgijo ir į šiems statiniams nuosavybės sąlygotas teises į juo užimamą žemės sklypo dalį. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, pažymėtina tai, kad nurodytame priėmimo-perdavimo akte nėra nurodyta, kad su statiniais perduodamas ir žemės sklypas. Antra, Žemės sklypas nėra atsakovei priklausančių statinių priklausinys. Be to, pačios atsakovės teikiami prašymai dėl žemės sklypo dalies suteikimo statinių eksploatacijai patvirtina, kad ir pati atsakovė pripažino, jog turto priėmimo-perdavimo aktu neįgijo į šiems statiniams nuosavybės sąlygotas teises į juo užimamą žemės sklypo dalį.

41.       Nustačius byloje duomenis, kad ginčo pastatas yra valstybinėje žemėje be jokio teisinio pagrindo, pastatas yra netinkamas naudoti pagal savo tiesioginę paskirtį ir yra nenaudojimas, o priešingai yra avarinės būklės, kuri galimai kelia pavojų aplinkiniams, pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir įpareigojo atsakovę nugriauti atsakovei priklausantį pastatą, esantį valstybinėje žemėje ir jį išregistruoti iš VĮ „Registrų centras“.

Dėl reikalavimų išregistruoti pastatus iš Nekilnojamojo turto registro

42.        Ieškovė taip pat atsakovei pareiškė reikalavimus išregistruoti 11 ūkinių pastatų iš Nekilnojamojo turto registro. Šį ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad pastatai yra sunykę, t. y. neegzistuoja, todėl privalo būti išregistruoti.

43.       Pirmosios instancijos teismas tenkino visus šiuos ieškinio reikalavimus. Tačiau įvertinus sprendimo motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevertino kiekvieno pastato atskirai ir nenustatė, ar pastatai yra sunykę, ar yra išlikusios pastatų konstrukcijos. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvieno prašomo išregistruoti pastato.

44.       Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pagal Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktą daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas.

45.       Kasacinis teismas, spręsdamas dėl teisės normų, reglamentuojančių pastato ir daiktinių teisių į jį išregistravimo pagrindus, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad nei CK, nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatai nepateikia buvusio (nekilnojamojo) daikto išnykimo sampratos. Atsižvelgdamas į kituose teisės aktuose įtvirtintų tapačių arba labiausiai susijusių sąvokų turinį, šiuo klausimu kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 36, 44 punktus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 43 punktas).

46.       Ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 511/ž. Iš nekilnojamojo turto registro VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad šis pastatas yra  11 kv. m. ploto, daikto naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, sienos – medis su karkasu, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto nustatyta, kad pastatas, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) yra daugiabučio gyvenamojo namo 3A1/p priestatas A1/p – nebaigta statyba, nenaudojamas, pastato būklė patenkinama.  Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 2.1.5-43 nurodyta, kad pastato, kurio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 5I1/ž, nėra, vietoje jo pastatytas kitas statinys. Tokia informacija nurodyta ir Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-27 rašte. Atsižvelgiant į tai, kad vietoje buvusio pastato, pastatytas naujas pastatas, t. y. jis buvo atkurtas, nėra pagrindo šį pastatą laikyti išnykusi ir įpareigoti atsakovę jį išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad pastatas nėra išlikęs, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, ieškinys dėl įpareigojimo išregistruoti pastatą (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) atmetamas.

47.       Ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 411/ž;. Iš nekilnojamojo turto registro VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad šis pastatas yra 55 kv. m. ploto, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, sienos – metalas su karkasu, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-27 rašte nurodyta, kad pastatas sunykęs, likę pamatų liekanos. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto nustatyta, kad šį pastatą natūroje sunku nustatyti, ar visas statinys išlikęs, ūkiškai prižiūrimas, medinių konstrukcijų būklė netenkina esminio statinio reikalavimų – mechaninio atsparumo ir pastovumo. Atsižvelgiant į pateiktą statinio aprašymą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad, jei statinys apskritai neegzistuotų, nebūtų įmanoma nurodytų konstrukcijų rūšies ir jos būklės. Šiuo atveju buvo įvertinta, kad pastatas turi medines konstrukcijas, tačiau jo būklė prasta. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, kad statinys gali būti laikomas išnykusiu tik tada, kai statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), spręstina, jog ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negalima laikyti išnykusiu ir įpareigoti jo savininkę išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad pastatas nėra išlikęs, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, ieškinys dėl įpareigojimo išregistruoti šį pastatą atmetamas.

48.       Ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2611/ž. Iš nekilnojamojo turto registro VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad šis pastatas yra 3 kv. m. ploto, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, sienos – medis su karkasu, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-27 rašte nurodyta, kad pastatas yra sunykęs. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto nustatyta, kad patikrinimo metu toks pastatas nenustatytas. Atsakovė nors tvirtina, kad nėra pagrindo pastato laikyti sunykusiu, tačiau į bylą nėra pateikusi duomenų apie tokio pastato buvimą adresu Liejyklos g. 4, Vilniuje. Tokių duomenų atsakovei nepateikus nėra pagrindo daryti kitokią išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

49.       Ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11I1/ž. Iš nekilnojamojo turto registro VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad šis pastatas yra 11 kv. m. ploto, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, sienos – medis su karkasu, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-27 rašte nurodyta, kad pastato nėra, vietoje šio statinio randasi laikini statiniai – metaliniai garažai). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte šis pastatas nėra nurodomas. Atsakovė į bylą nėra pateikusi duomenų apie tokio pastato buvimą adresu Liejyklos g. 4, Vilniuje. Laikinų statinių (metalinių garažų buvimas) įrodo, kad pastato, kuris įrašytas Nekilnojamojo turto duomenų bazėje, nėra ir nėra išlikusių jo likučių. Atsakovė nepateikė duomenų apie šio pastato egzistavimą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę įpareigojo išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro.

50.       Ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14I1/ž. Iš nekilnojamojo turto registro VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad šis pastatas yra 10 kv. m. ploto, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, sienos – medis su karkasu, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-27 rašte nurodyta, kad pastatas yra sunykęs. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte šis pastatas nėra nurodomas, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad šio pastato nėra. Atsakovė teismui neteikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie pastato egzistavimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę išregistruoti pastatą iš Nekilnojamojo turto registro.

51.       Ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17I1/ž. Iš nekilnojamojo turto registro VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad šis pastatas yra 13 kv. m. ploto, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, sienos – medis su karkasu, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-27 rašte nurodyta, kad pastatas yra sunykęs. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte šis pastatas nėra nurodomas, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad šio pastato nėra. Atsakovė teismui neteikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie pastato egzistavimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę išregistruoti pastatą iš Nekilnojamojo turto registro.

52.       Ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18I1/ž. Iš nekilnojamojo turto registro VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad šis pastatas yra 23 kv. m. ploto, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, sienos – medis su karkasu, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-27 rašte nurodyta, kad pastatas yra sunykęs. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte šis pastatas nėra nurodomas, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad šio pastato nėra. Atsakovė teismui neteikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie pastato egzistavimą. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę išregistruoti pastatą iš Nekilnojamojo turto registro.

53.       Ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19I1/ž. Iš nekilnojamojo turto registro VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad šis pastatas yra 7 kv. m. ploto, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, sienos – medis su karkasu, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-27 rašte nurodyta, kad pastatas yra sunykęs. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte šis pastatas nėra nurodomas, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad šio pastato nėra. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę išregistruoti pastatą iš Nekilnojamojo turto registro.

54.       Ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21I1/ž. Iš nekilnojamojo turto registro VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad šis pastatas yra 8 kv. m. ploto, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, sienos – medis su karkasu, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-27 rašte nurodyta, kad pastatas yra sunykęs, likę pamatų liekanos. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto nustatyta, kad šį pastatą natūroje sunku nustatyti, ar visas statinys išlikęs, ūkiškai prižiūrimas, medinių konstrukcijų būklė netenkina esminio statinio reikalavimų – mechaninio atsparumo ir pastovumo. Atsižvelgiant į pateiktą statinio aprašymą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad, jei statinys apskritai neegzistuotų, nebūtų įmanoma nurodytų konstrukcijų rūšies ir jos būklės. Šiuo atveju buvo įvertinta, kad pastatas turi medines konstrukcijas, tačiau jo būklė prasta. Be to, Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento užfiksavo, kad yra pamatų liekanos. Priešingai nei prie kitų atsakovei priklausančių statinių nėra nurodoma, kad pastatas sunykęs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog šio pastato nėra, o priešingai pateikti byloje rašytiniai įrodymai apie pastatus leidžia daryti išvadą, kad pastatas nors ir prastos būklės, tačiau jis egzistuoja. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovę išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro.

55.       Ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22I1/ž. Iš nekilnojamojo turto registro VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad šis pastatas yra 4 kv. m. ploto, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, sienos – medis su karkasu, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-27 rašte nurodyta, kad pastatas yra sunykęs. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sudaryto 2017 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto nustatyta, kad šio pastato nėra. Priešingų įrodymų atsakovei nepateikus, darytina išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pastatas 22I1/ž nėra išlikęs.

56.       Ieškovė prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti pastatą - ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31I1/ž. Iš nekilnojamojo turto registro VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad šis pastatas yra 9 kv. m. ploto, naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio, sienos – medis su karkasu, fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 proc. Valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-02-27 rašte nurodyta, kad pastatas yra naudojamas, mūrinis, galimai perstatytas (registro duomenimis – medinis). Atsižvelgiant į tai, kad pastatas yra perstatytas, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad pastatas išnykęs ir jį reikia išregistruoti iš registro. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl įpareigojimo išregistruoti šį pastatą nepagrįsta.

57.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal 2004-11-18 turto priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2148-01, kuriuo iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybei buvo perleisti 24 ūkio pastatai, esantys adresu Liejyklos g. 4, Vilniuje, bei pagal vėlesniu laiku darytus statinių išdėstymo planus (pavyzdžiui, pagal 2011-12-01 UAB „KM Centras“ parengtą statinių išdėstymo planą), ginčo ūkio pastatai egzistavo, jie taip pat buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (kurių, be kita ko, niekada net nebuvo bandyta nuginčyti), o šiai dienai nėra išlikusių net ūkio pastatų ir/ar pamatų likučių. Todėl apeliantei nėra suprantama, kaip ginčo statiniai, palyginti per tokį trumpą laikotarpį, galėjo taip sunykti, jog neliktų net pamatų likučių, kaip teigiama skundžiamame sprendime. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių aplinkybę, kad kartu su perduodamu turto priėmimo-perdavimo aktu buvo pastatai faktiškai apžiūrėti jų buvimo vietoje. Tuo tarpu statinių išdėstymo planas neįrodo, kad visi plane nurodyti statiniai yra išlikę.

58.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovė įrodė, kad Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26I1/ž; Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11I1/ž; Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)14I1/ž; Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17I1/ž; Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)18I1/ž; Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19I1/ž; 21I1/ž; Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 22I1/ž; nėra išlikę. Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomus argumentus ir teikiamus įrodymus dėl nurodytų statinių nebuvimo. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu, o sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro Pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5I1/ž; Pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4I1/ž; Pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21I1/ž; Pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31Il/ž; naikintina ir šioje dalyje ieškinys atmetamas nustačius, kad yra išlikę pastatai.

Dėl atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinio skundo

59.       Byloje nustatyta, kad ginčo ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011/ž; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2311/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2411/ž nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo UAB „Vilniaus vystymo kompaniją“ teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų - ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro: Pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2311/ž ir Pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2411/ž; Taip pat teismas įpareigojo atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą Liejyklos g.4, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant ūkio pastatą - Nr. (duomenys neskelbtini), 2011/ž sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis Valstybės įmonei Registrų centrui, kad minėti ūkiniai pastatai, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

60.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-13358-1044/2020, kurioje ginčijama UAB „Start Vilnius“ (po 2018 m. įvykusio UAB „Start Vilnius“ reorganizavimo, ši įmonė buvo prijungta prie atsakovės UAB „Vilniaus Vystymo kompanija“) nuosavybės teisių į visus tris ūkio pastatus, kurie yra šios bylos ginčo objektas, įgijimo teisėtumas. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiais ab initio: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimą „Dėl įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-1978“, akcijų pasirašymo sutartį ir šio sprendimo pagrindu priimtą Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 14 d. aktą(sąrašą) dalyje dėl Liejyklos g. 4, Vilniuje, esančių statinių,- ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo UAB „Start Vilnius“, 2018-08-14 priėmimo-perdavimo aktą dalyje, kurioje perduoti ginčo pastatai, taikyti vienašalę restituciją, priteisiant atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ Liejyklos g. 4, Vilniuje esančius: ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši byla nėra išnagrinėta.

61.       CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

62.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla gali būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Kadangi bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, tai teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611-687/2015; kt.).

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tik po bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėjimo bus žinoma ginčo pastatų nuosavybės klausimas, t. y paaiškės ar ieškovė šioje byloje turi reikalavimo teisę atsakovei. Darytina išvada, jog tarp šių bylų egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryšys. Pripažinus perleidimo sandorius į ginčo pastatus neteisėtais ir pritaikius restituciją, šioje byloje ieškovės reikalavimai negalėtų būti tenkinami dėl netinkamo atsakovo. Todėl nagrinėjama civilinė byla apeliacine tvarka pagal atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundą sustabdoma CPK 163 str. 3 d. pagrindu iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-13358-1044/2020.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 96 str. 3 d. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Pagal šio straipsnio 4 d. jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Kadangi ieškovė ir atsakovė yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio išlaidos nepriteisiamos.

65.       Klausimas dėl UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ mokėtino žyminio mokesčio nespręstinas, kadangi šios atsakovės atžvilgiu nepriimamas galutinis sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 str. 3 d., 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo dalį pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį dėl atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei pareikštų reikalavimų išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę, j.a.k.111109233, per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą Liejyklos g.4, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinant ūkio pastatus - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 911/ž sutvarkant šį žemės sklypą ir pateikiant duomenis.

Valstybės įmonei Registrų centrui, kad minėtas ūkinis pastatas, daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su ūkiniu pastatu būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę j.a.k.111109233, teisės aktų nustatyta tvarka įforminti toliau nurodytų nekilnojamųjų daiktų-ūkio pastatų, žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą ir išregistruoti šiuos pastatus iš Nekilnojamojo turto registro:

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2611/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1111/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1411/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1711/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1811/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1911/ž;

Pastatas - ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2211/ž;

Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

Sustabdyti civilinę bylą pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, valstybinės žemės atlaisvinimo iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13358-1044/2020.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos                                Rita Kisielienė

Liuda Uckienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė