Civilinė byla Nr. e3K-3-239-403/2024

                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12844-2021-4 

   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;

   3.1.7.6; 3.2.4.8.2; 3.2.8.3 

   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Ž. ir D. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. G., S. G., I. V., D. V., A. B., V. B. ieškinį atsakovams V. Ž. ir D. Ž. dėl servituto teisės atkūrimo arba atlygintino servituto nustatymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno rajono savivaldybės administracija, G. L., R. M. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinių tapatumą, faktų, nustatytų kitoje byloje, prejudicinę galią, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą, taip pat materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo: atkurti Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 atsakovų žemės sklypui (žemės sklypo Nr. 79-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytą 273 kv. m ploto kelio servitutą: teisę naudotis keliu 0,0273 ha žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams; kitu atveju, jeigu šis ieškinio reikalavimas nebūtų patenkintas, pagal 2021 m. liepos 29 d. UAB „Geomatininkai“ matininko Armanto Petravičiaus parengtą servituto nustatymo planą nustatyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantieji) atlygintiną kelio servitutą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, priteisti atsakovams iš ieškovų 2109,17 Eur kompensaciją už kelio servituto nustatymą.

3.       Ieškovai nurodė, kad K. G. ir S. G. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), D. V. ir I. V. – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), A. B. ir V. B. – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4.       Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 atsakovų žemės sklypui Nr. 79 buvo nustatytas 273 kv. m ploto kelio servitutas gretimų sklypų savininkams. Atsakovai žemės sklypą Nr. 79 padalijo ir, tvirtinant žemės sklypų padalijimo projektą, vietoje buvusio 273 kv. m ploto kelio servituto gretimiems sklypams Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 02-05-4361 buvo nustatytas 296 kv. m ploto kelio servitutas tik vienam gretimam sklypui Nr. 123, o likusiems gretimiems sklypams kelio servitutas neišliko. Nors Kauno apskrities viršininko administracija pripažino padarytą klaidą, tačiau 2008 m. kovo 6 d. raštu Nr. 11-G-151-293 nurodė, kad jos ištaisyti negali, nes administraciniu aktu servitutas privačioje žemėje negali būti nustatomas. Dėl to buvo inicijuotas teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 296 kv. m ploto kelio servituto nustatymo žemės sklype Nr. 79-1.

5.       Ieškovai teigia, kad jeigu pirmasis ieškinio reikalavimas atkurti ieškovams jų pažeistas teises būtų atmestas, jie prašė teismo tenkinti alternatyvų reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo. Kadangi šalys nuo 2008 metų nesutaria dėl servituto nustatymo, atsakovas V. Ž. nesutinka nei su Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus siūlomais variantais dėl servituto nustatymo, nei su ieškovų pasiūlymu dėl atlygintino servituto nustatymo, tai ginčas dėl servituto turi būti išspręstas teismine tvarka. Ieškovai pažymėjo, kad servituto būtinumas buvo nustatytas dar Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873, jo būtinumas buvo konstatuotas ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 4 d. rašte Nr. S6-35, nurodant, kad dėl padarytos klaidos gretimų sklypų savininkai, kurie naudojasi keliu per sklypą Nr. 79, nebeturi kelio privažiuoti prie savo sklypų. Visuose ties (duomenys neskelbtini) gatve suformuotų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentuose, įskaitant ir viešpataujančiųjų žemės sklypų detalųjį planą, patekimas į žemės sklypus yra pavaizduojamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nustatant rezervinę gatvės teritoriją, nurodoma 10 metrų pločio sanitarinė kelio apsaugos zona. Ieškovų teigimu, galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai sukuria prievolę projekto sprendinių rengėjams ir šiuose procesuose dalyvaujančioms institucijoms užtikrinti trečiųjų asmenų teises nustatant servitutą, juolab kad formuojant žemės sklypus toks patekimas per tarnaujantįjį žemės sklypą buvo nustatytas. Ieškovų nuomone, jų prašomas nustatyti kelio servitutas atitinka faktinę situaciją ir esamą faktinę situaciją dėl kelio naudojimo, prašomas nustatyti kelio servitutas neriboja atsakovų teisių, juo siekiama viešpataujančiųjų daiktų savininkams suteikti teisę naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiuoju daiktu naudotis pagal paskirtį. Į ieškovams priklausančius žemės sklypus nėra galimybės nustatyti patekimo, nustatant servitutą per kitus žemės sklypus, neproporcingai neapsunkinant kitų žemės sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų.

6.       Atsakovas V. Ž. prašė teismo atmesti ieškinį, ieškovų reikalavimams taikyti senaties terminą. Nurodė, kad ieškovai apie savo pažeistą teisę – panaikintą servitutą – sužinojo 1998, 2007 metais, todėl visi senaties terminai pažeistai teisei ginti yra pasibaigę. Dėl ieškovų reikalavimo nustatyti kelio servitutą atsakovas nurodė, kad tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra priimtas įsiteisėjęs Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovai turi galimybę įsirengti privažiavimą prie savo žemės sklypų per jiems priklausančius žemės sklypus ar kitu būdu. Net jei jiems tai atlikti ir būtų sudėtingiau, ieškovai negali naudotis atsakovų žemės sklypu dėl patogumo. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai žemės sklypus įsigijo iš trečiojo asmens G. L., todėl jis ir turėjo pasirūpinti privažiavimais prie ieškovų žemės sklypų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė 

7.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino: pagal 2021 m. liepos 29 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. Petravičiaus parengtą servituto nustatymo planą nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantysis) atlygintiną kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, priteisė solidariai iš ieškovų A. B. ir V. B. solidariai atsakovams V. Ž. ir D. Ž. 2109,17 Eur kompensaciją už kelio servituto nustatymą; nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudai (viešpataujantysis) atlygintiną kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, priteisė solidariai iš ieškovų K. G. ir S. G. solidariai atsakovams V. Ž. ir D. Ž. 2109,17 Eur kompensaciją už kelio servituto nustatymą; nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudai (viešpataujantysis) atlygintiną kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, priteisė solidariai iš ieškovų D. V. ir I. V. solidariai atsakovams V. Ž. ir D. Ž. 2109,17 Eur kompensaciją už kelio servituto nustatymą; priteisė iš atsakovo V. Ž. ieškovui S. G. 5769,12 Eur, trečiajam asmeniui G. L. 1312,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė iš atsakovės D. Ž. ieškovui S. G. 5769,11 Eur, trečiajam asmeniui G. L. – 1312,85 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Teismas nurodė, kad ieškovams senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m kovo 6 d., kai Kauno apskrities viršininko administracija 2008 m. kovo 6 d. raštu Nr. 11-G-151-293 nurodė, jog administraciniu aktu servitutas privačioje žemėje negali būti nustatomas, todėl 10 metų senaties terminas ieškovams ginti pažeistą teisę dėl servituto atkūrimo pasibaigė 2018 m. kovo 6 d. Atsakovams prašant taikyti ieškinio senaties terminą, teismas pirmąjį ieškovų reikalavimą atmetė.

9.       Dėl ieškovų reikalavimo nustatyti kelio servitutą teismas pripažino ieškovus įrodžius, kad servituto nustatymas ieškovams yra būtinas, kitaip jie negali naudotis jiems priklausančiomis teisėmis, nes nė vienas iš ieškovų neturi galimybės privažiuoti iki savo žemės sklypo. Pro ieškovų žemės sklypus eina servitutinis kelias – (duomenys neskelbtini) gatvė. Teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad šis kelias yra asfaltuotas ir tiesiogiai ribojasi su ieškovų žemės sklypais. Iš detaliojo plano, kuriuo buvo suformuoti ieškovams priklausantys žemės sklypai, teismas nustatė, kad visiems trims sklypams buvo nustatytas privažiavimas (duomenys neskelbtini) gatve. Ieškovams D. V. ir I. V., K. G. ir S. G. priklausantiems sklypams buvo išduoti statybos leidimai, o pastatai ir inžineriniai tinklai suprojektuoti taip, kad įvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

10.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2024 m. birželio 18 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį tenkino iš dalies – pagal UAB „Geomatininkai“ matininko A. Petravičiaus 2021 m. liepos 29 d. parengtą servituto nustatymo planą nustatė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantysis) atlygintiną kelio servitutą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, priteisė solidariai iš ieškovų A. B. ir V. B. solidariai atsakovams V. Ž. ir D. Ž. 2109,17 Eur kompensaciją už kelio servituto nustatymą; nustatė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantysis) atlygintiną kelio servitutą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, priteisė solidariai iš ieškovų K. G. ir S. G. solidariai atsakovams V. Ž. ir D. Ž. 2109,17 Eur kompensaciją už kelio servituto nustatymą; nustatė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudai (viešpataujantysis) atlygintiną kelio servitutą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, priteisė solidariai iš ieškovų D. V. ir I. V. solidariai atsakovams V. Ž. ir D. Ž. 2109,17 Eur kompensaciją už kelio servituto nustatymą; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė ieškovui S. G. iš atsakovo V. Ž. 3211,71 Eur, iš atsakovės D. Ž. – 3211,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose; priteisė trečiajam asmeniui G. L. iš atsakovo V. Ž. 995,23 Eur, iš atsakovės D. Ž. – 995,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

11.       Kolegija, remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad ieškovei K. G. nuosavybės teise priklauso 0,1905 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sklype įregistruotas gyvenamasis namas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis S. G. ir K. G.; ieškovams A. B. ir V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,3992 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ieškovams D. V. ir I. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1803 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); atsakovams V. Ž. ir D. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 0,4504 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sklype Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-05-4361 nustatyti du kelio servitutai – 300 kv. m ploto kelio servitutas leisti naudotis keliu sklypo Nr. 79-2 savininkui ir 296 kv. m ploto kelio servitutas leisti naudotis keliu sklypo Nr. 123 savininkui); trečiajam asmeniui G. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,4887 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (sklypui Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 02-05-5277 yra nustatytas 0,0833 ha ploto kelio servitutas – teisė naudotis keliu sklypuose Nr. 291, Nr. 290-1, Nr. 290-2-2). Ieškovams K. G., D. V. ir I. V. priklausantys žemės sklypai šiaurinėje pusėje ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, pietinėje pusėje – su trečiajam asmeniui G. L. priklausančiu žemės sklypu, rytinėje pusėje ieškovei K. G. priklausantis sklypas ribojasi su ieškovams D. V. ir I. V. priklausančiu žemės sklypu, kuris rytinėje pusėje ribojasi su ieškovams A. B. ir V. B. priklausančiu žemės sklypu.

12.       Byloje taip pat buvo nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų K. G., I. A., E. B., D. B., G. B., S. B., E. D., K. K., G. K., N. K., H. K., G. L., S. P., R. P., D. S., G. V., S. V. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl kelio servituto nustatymo, 2009 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13.       Kolegija, vertindama atsakovų apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo tapatumo, nurodė, kad Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo nusprendęs civilinę bylą nutraukti, nes pripažino, jog ieškinys, pareikštas šioje byloje, ir ieškinys, išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tapatūs, tačiau Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, nurodęs, kad nagrinėjamos civilinės bylos patikslinto ieškinio dalykas dėl kelio servituto nustatymo negali būti pripažintas tapačiu ieškinio dalykui, išnagrinėtam Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ir nors ieškovų interesas abiem atvejais iš esmės sutapo, tačiau nagrinėjamu atveju skiriasi prašomo nustatyti kelio servituto apimtis bei dydis, nes patikslintu ieškiniu prašoma išskirti pravažiavimui dalį ploto iš pačių ieškovų žemės sklypų ir tai neapima atsakovų žemės sklype įrengtos tvoros bei kitų kiemo statinių, o tai reiškia, kad jų tenkinimas sukeltų nevienodas teisines pasekmes asmenims; taip pat prašoma nustatyti atlygintiną kelio servitutą, o toks klausimas išnagrinėtoje Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo sprendžiamas. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.112 straipsnio 5 dalį, viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkai turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.

14.       Dėl atsakovų argumento, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė prejudicinę galią šioje byloje turinčiu Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartimi, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo atsižvelgdamas į per daugiau nei dešimt metų pasikeitusias sąlygas (pakeista žemės sklypų paskirtis, pastatyti ir statomi gyvenamieji namai, ieškovai kelio servituto dalį nustato ir savo sklypuose), todėl pagrįstai Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų faktų nelaikė prejudiciniais, pripažindamas pozityvųjį galutinio teismo sprendimo teisinės galios principo taikymo efektą, kai kitoje byloje priimtas teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip atsikirtimo pagrindas kitoje byloje.

15.       Kolegija, vertindama šalių argumentus dėl kelio servituto nustatymo būtinumo, nurodė, kad atsakovai apeliaciniame skunde iš esmės pripažino, jog ieškovai neturi galimybės patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, tačiau nesutiko, kad servitutas turėtų būti nustatomas per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovų teigimu, servitutas galėtų būti nustatytas per trečiojo asmens G. L. žemės sklypą ar kitas gatves, o ieškovai neįrodė prašomo nustatyti servituto (alternatyvaus varianto) būtinumo, racionalumo ir proporcingumo.

16.       Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovai yra išnaudoję visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad turėtų privažiavimą į nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, neapribojant atsakovų nuosavybės teisių. Jei būtų nustatytas atlygintinas 203 kv. m ploto servitutas pagal UAB „Geomatininkai“ 2021 m. liepos 29 d. servituto nustatymo planą atsakovų žemės sklype, toks servitutas labiau atitiktų šalių interesus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų pareikštų reikalavimų, tinkamai nustatė ginčo faktines aplinkybes ir vertino surinktų įrodymų visetą. Be to, pirmosios instancijos teismas išvažiuojamajame posėdyje įvertino faktinę situaciją ir nustatė, kad ieškovai neturi kitos galimybės patekti į savo žemės sklypus nei per atsakovų žemės sklypą.

17.       Kolegijos nuomone, nors Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įtraukta į vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, parengtą VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2009 m. rugsėjo mėnesį ir patvirtintą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-341 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos patvirtinimo“ ar vėlesniu Kauno rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS-431 „Dėl Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių, gatvių ir kitų susisiekimo komunikacijų objektų sąrašų patvirtinimo“, tačiau faktiškai yra susiklosčiusi kita situacija. (duomenys neskelbtini) yra pažymėta kadastro žemėlapyje, tačiau dalis šios gatvės patenka į geodeziškai pamatuotų žemės sklypų, kurių kadastro numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ribas. Kolegija iš byloje pateiktų viešai portaluose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skelbiamų aerofotografinių nuotraukų (2021–2023 m.) duomenų, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių padarė išvadą, kad privažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausančius sklypus buvo (yra) nustatytas per (duomenys neskelbtini) gatvę.

18.       Kolegijos vertinimu, atsakovai, ginčydami kelio servituto nustatymą, nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitus faktinei situacijai (aplinkui pastačius naujus gyvenamuosius namus, kt.) ieškovai, nenustačius kelio servitutų kituose sklypuose, galėtų patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus; rėmėsi tik antstolio S. Užkuraičio 2009 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimu, Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartimi. Tuo tarpu ieškovai teismui pateikė UAB „Geomatininkai“ 2021 m. liepos 29 d. parengtą servituto nustatymo planą, juo remdamasis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovams nėra galimybės patekti į jiems nuosavybės teises priklausančius sklypus kitaip negu nustatant servitutų atsakovų žemės sklypuose. Kolegijos vertinimu, ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas pagal UAB „Geomatininkai“ parengtą planą taip pat atitinka ekonomiškumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, minimaliai riboja atsakovų teises.    

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19.       Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir šią civilinę bylą nutraukti; nusprendus civilinės bylos nenutraukti, panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų patikslintą ieškinio reikalavimą nustatyti atlygintiną kelio servitutą priteisiant atsakovams iš ieškovų kompensaciją už kelio servituto nustatymą, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punktą, nepagrįstai jo netaikė. Ieškovai pareiškė tapatų ieškinį dėl kelio servituto nustatymo, nors toks ginčas buvo išnagrinėtas Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys yra tapačios, nes šios civilinės bylos ieškovai įsigijo žemės sklypus iš G. L., kuris ieškovu buvo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejose bylose ieškovai prašė teismo sprendimu nustatyti kelio servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype turėdami tą patį tikslą – patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje (išnagrinėtoje) byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023).

19.2.                      Teismai, neatsižvelgdami į kitoje civilinėje byloje nustatytus prejudicinę reikšmę turinčius faktus, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes iš naujo nustatė kitoje išnagrinėtoje byloje jau konstatuotus faktus, padarydami priešingas išvadas, nei buvo padarytos minėtoje byloje. Be to, nesivadovaudami kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, teismai sukūrė situaciją, kai vienu metu egzistuoja prieštaringi teismų procesiniai sprendimai, t. y. tos pačios aplinkybės dėl servituto nustatymo atsakovų žemės sklype būtinumo šioje byloje priimtais procesiniais sprendimais yra įvertintos kitaip, nei buvo įvertintos įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose kitoje byloje.

19.3.                      Teismai neatsižvelgė į šiai bylai aktualią kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2013) dėl kelio servituto nustatymo, pažeidė CK 4.126 straipsnio 1 dalį. Ieškovai neišnaudojo visų įmanomų galimybių patekti į savo žemės sklypus nepažeisdami atsakovų nuosavybės teisių. Nors anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas netenkino ieškovų prašymo nustatyti kelio servitutą per atsakovų žemės sklypą, vėliau ieškovai, veikdami savo rizika, suprojektavo pastatus su įvažiavimu per atsakovų žemės sklypą ir patikslintu ieškiniu šioje byloje nepagrįstai prašė nustatyti kelio servitutą. Tačiau bylą nagrinėję teismai nepagrįstai naujų statinių atsiradimą vertino kaip naują aplinkybę, sudariusią pagrindą tenkinti anksčiau teismų jau išnagrinėtą ir atmestą ieškovų reikalavimą. Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovai galėjo ir gali naudotis kitais įvažiavimais, suformuoti pravažiavimą per savo žemės sklypus ar trečiajam asmeniui G. L. priklausantį žemės sklypą.

19.4.                      Iš atsakovų ieškovui S. G. priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra didesnis nei atsakovams iš šio ieškovo priteista bendra kompensacijų už nustatytus atlygintinus kelio servitutus suma. Dėl to laikytina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė tarnaujančiojo daikto savininkų (atsakovų) nuosavybės teisę ir paneigė atlygintinumo principą už nustatytus servitutus; teismų procesiniai sprendimai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis) bei kasacinio teismo praktikos paskirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą servituto nustatymo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022).

20.       Ieškovai D. V., I. V., K. G., S. G., A. B. ir V. B. atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepažeidė proceso teisės normų dėl ieškinio tapatumo. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nurodė, kad patikslinto ieškinio dalykas dėl kelio servituto nustatymo negali būti pripažintas tapačiu ieškinio dalykui, išnagrinėtam Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje civilinėje byloje keliami reikalavimai yra kitokie, nei buvo spręsti civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), juolab kad iš esmės pasikeitė ir faktinės aplinkybės, kurios sudarė pagrindą ieškovams reikšti naują ieškinį.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismui surengus išvažiuojamąjį posėdį buvo nustatyta, kad kitų nei per (duomenys neskelbtini) gatvę įrengtų privažiavimų iki ieškovų žemės sklypų nėra arba jų nustatymas pažeistų ekonomiškumo principą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pasisakydami dėl galimo patekimo į ieškovų žemės sklypus, teisingai pagal naujas aplinkybes įvertino galimybę ieškovams faktiškai įsirengti kelią, todėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės pagrįstai nebuvo pripažintos prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčiais faktais. Be to, kiekviena byla turi būti nagrinėjama pagal jos faktus ir teisinius reikalavimus, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes.

20.3.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino aplinkybes, kad ieškovams yra būtinumas nustatyti servitutą, nes ieškovai, nenustačius kelio servituto, negalės visavertiškai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, o nustatytas kelio servitutas atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus siekiant įgyvendinti tiek ieškovų, tiek atsakovų interesus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir teisingai įvertino visas įmanomas galimybes ieškovams naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais. 

20.4.                      Teismai gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės tik tada, kai nustatoma, kad šalis, kuriai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, proceso metu elgėsi netinkamai, nesąžiningai ir (ar) susiklostė aplinkybės, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos nepateisinamai padidėjo. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pateiktu ieškiniu siekė apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, o atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir išvadomis, teikė apeliacinį ir kasacinį skundus, todėl ieškovai dėl atsakovų procesinių veiksmų patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų. Byloje nenustačius ieškovų nesąžiningumo proceso metu ir sumažinus patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, būtų pažeistas teisingumo principas.  

21.       Trečiasis asmuo G. Li. atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

21.1.                      Bylų tapatumo klausimas yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas nustatė, kad nagrinėjama civilinė byla ir civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) turi esminių skirtumų, dėl kurių šios bylos ieškinio dalykas dėl kelio servituto nustatymo negali būti pripažintas tapačiu ieškinio dalykui, spręstam Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). G. L. šioje civilinėje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo, o Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ieškovas. Be to, Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovais nebuvo šioje civilinėje byloje esantys asmenys. Negana to, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo prašoma nustatyti kelio servitutą 30 žemės sklypų ir buvo reiškiamas reikalavimas dėl 296 kv. m ploto kelio servituto nustatymo tik atsakovų žemės sklype, o nagrinėjamu atveju yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, t. y. praėję daugiau nei 15 metų nuo G. L. teikto ieškinio, žemės sklypai priklauso kitiems asmenims, ieškovai nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu prašo nustatyti 203 kv. m ploto kelio servitutą trims žemės sklypams pagal naujai parengtą servituto nustatymo schemą.

21.2.                      Prejudiciniais faktais laikytinos tik tos aplinkybės, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, tačiau tik tada, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išanalizavo nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybes ir teisingai nustatė, kad skiriasi bylų šalys, taip pat ieškinio dalykas bei faktinis pagrindas, todėl civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti faktai nėra aktualūs šiuo metu nagrinėjamai bylai ir negali būti laikomi prejudicinę reikšmę turinčiais faktais.

21.3.                      Teismai, nagrinėdami bylas dėl servitutų, privalo nustatyti, ar servitutas yra būtinas ir ar jo nustatymas nepažeidžia kitų asmenų teisių, taip pat ar servituto nustatymas yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, surengęs išvažiuojamąjį posėdį, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir vertino, kad kelias, kuriame ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą, yra asfaltuotas, naudojamas kitų žemės sklypų naudotojų, o servituto kelio servituto ruožas per atsakovų žemės sklypą sudaro nedidelę dalį kelio ruožo, be to, kelio servitutui nustatyti nereikalingos jokios lėšos ir nuosavybės pertvarkymas nei atsakovams, nei ieškovams, todėl kelio servituto į atsakovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus nustatymas nesukeltų nepatogumų. Tuo tarpu nustačius servitutą per trečiojo asmens G. L. valdomą žemės sklypą, ieškovams būtų neįmanoma tinkamai naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais ir pastatais, toks kelio servituto nustatymas apsunkintų ir G. L. žemės sklypą, sukurtų papildomą infrastruktūros naštą, padidintų sąnaudas ir iš esmės sumažintų G. L. žemės sklypo vertę bei jo naudingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinių ieškinių tapatumo

22.       Atsakovai byloje ir kasaciniame skunde kelia ieškinio tapatumo klausimą, teigdami, kad patikslintu ieškiniu šioje nagrinėjamoje byloje siekiama išspręsti ginčą, kuris jau vieną kartą buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo ieškinys buvo atmestas.

23.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje sprendė ieškinio tapatumo klausimą ir konstatavo, kad ieškovų pareikšto patikslinto ieškinio pagrindas ir reikalavimas nėra tapatus ieškinio pagrindui ir reikalavimui Kauno rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelio servituto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovų interesas abiejose bylose iš esmės sutampa, tačiau nagrinėjamu atveju skiriasi prašomo nustatyti kelio servituto apimtis, be to, šioje byloje papildomai prašoma nustatyti atlygintiną kelio servitutą.

24.       Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinio teismo praktika dėl ieškinio tapatumo yra išplėtota ir joje nuosekliai pabrėžiama, kad ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktą; kt.). Taigi ieškinių tapatumas gali būti konstatuotas tik nustačius, kad ieškiniai sutampa pagal visus tris požymius (šalis, dalyką ir pagrindą). Ieškinių nesutapimas nors pagal vieną iš minėtų požymių yra pakankamas konstatuoti, kad ieškiniai nėra tapatūs. 

25.       Pirmasis požymis, sprendžiant dėl ieškinio tapatumo, yra ieškinio dalyko (ne)sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023, 30 punktas).

26.       Antrasis požymis, sprendžiant dėl ieškinio tapatumo, siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 20 punktą; 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023 30 punktą).

27.       Trečiasis požymis, sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, yra šalių (ne)tapatumas vertinant su anksčiau išnagrinėta byla.

28.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 20 punktą).

29.       Teisėjų kolegija nurodo, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai patikslintu ieškiniu prašė nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovams važiuoti transporto priemonėmis 296 kv. m ploto keliu, esančiu atsakovui V. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 79-1, ir jį remontuoti ar kitaip tinkamai išlaikyti tam, kad būtų galima normaliai naudotis servituto suteikiamomis teisėmis, taip pat įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovams juo naudotis ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patraukti kelio ribose esančią tvorą, o to nepadarius per nustatytą terminą, leisti ieškovams patraukti tvorą atsakovo lėšomis. Nagrinėjamoje byloje ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo: atkurti Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 atsakovų V. Ž. ir D. Ž. žemės sklypui nustatytą 273 kv. m kelio servitutą arba nustatyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r., naudai (viešpataujantieji) atlygintiną kelio servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis), suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku pagal 2021 m. liepos 29 d. UAB „Geomatininkai“ matininko A. Petravičiaus parengtą servituto nustatymo planą, priteisiant atsakovams iš ieškovų kompensaciją už atsakovų žemės sklype nustatytą 203 kv. m ploto servitutą.

30.       Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad patikslintas ieškinys toje byloje buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 žemės sklypui Nr. 79, kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė E. A., buvo nustatytas 5 metrų pločio bendro naudojimo kelio servitutas. Servituto nustatymo tikslas buvo užtikrinti gretimų žemės sklypų savininkams privažiavimą prie jiems priklausančių žemės sklypų. Gretimų žemės sklypų savininkai buvo ieškovai I. A., E. B., D. B., G. B., S. B., E. D., K. G., K. K., G. K., N. K., H. K., G. L., S. P., R. P., D. S., G. V. ir S. V.. 2001 m. žemės sklypą Nr. 79 įsigijo atsakovas V. Ž. ir šį sklypą padalijo į du sklypus: Nr. 79-1 ir Nr. 79-2. 2001 m. gegužės 31 d. priimtu Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-05-4361 atsakovo žemės sklypas buvo padalytas į du sklypus, nustatytas servitutas, tačiau tik vieno gretimo sklypo Nr. 123 savininkui. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino, kad, detaliuoju planu dalijant atsakovui priklausantį žemės sklypą Nr. 79, buvo padaryta klaida ir vietoj anksčiau nustatyto kelio servituto kitiems sklypų savininkams buvo įrašytas servitutas tik sklypo Nr. 123 savininkui.

31.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai K. G., S. G., I. V., D. V., A. B. ir V. B. patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 atsakovų V. Ž. ir D. Ž. žemės sklypui Nr. 79 buvo nustatytas 273 kv. m ploto kelio servitutas visiems gretimų sklypų savininkams. Atsakovai žemės sklypą Nr. 79 padalijo iš naujo ir, tvirtinant žemės sklypų padalijimo projektą, vietoje buvusio kelio servituto gretimiems sklypams buvo nustatytas kelio servitutas tik vienam gretimam sklypui Nr. 123. Kadangi Kauno apskrities viršininko administracija pripažino padarytą klaidą, tačiau 2008 m. kovo 6 d. raštu Nr. 11-G-151-293 nurodė, kad jos ištaisyti negali, tai buvo inicijuotas naujas teisminis ginčas dėl kelio servituto nustatymo atsakovo žemės sklype Nr. 79-1. Ieškovai nurodė, kad servituto būtinumas buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873, jo būtinumas buvo konstatuotas ir Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 4 d. rašte Nr. S6-35, nurodant, kad dėl padarytos klaidos gretimų sklypų savininkai, kurie naudojosi keliu per sklypą Nr. 79, liko be privažiuojamojo kelio. Ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas atitinka faktinę situaciją ir esamą naudojimą, neriboja atsakovų teisių, juo siekiama viešpataujančiųjų daiktų savininkams suteikti teisę naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiuoju daiktu naudotis pagal paskirtį. Į ieškovams priklausančius žemės sklypus nėra galimybės patekti kitaip negu nustatant servitutą per kitus žemės sklypus. Šalims nesutariant dėl kelio servituto nustatymo, taip pat atsakovams nesutinkant dėl Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus siūlomų variantų dėl servituto nustatymo, taip pat atmetant ieškovų pasiūlymus dėl atlygintino kelio servituto nustatymo, taikus susitarimas tarp šalių tapo neįmanomas.

32.       Įvertinusi visa, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje nei pagal ieškinio dalyką, nei pagal ieškinio pagrindą nėra tapatus ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl ieškinio tapatumo civilinėse bylose, kuriose prašoma nustatyti servitutą, ieškinių netapatumui konstatuoti paprastai pakankama, kad nauju ieškiniu prašoma nustatyti mažesnės ar didesnės apimties (vertinant pagal servituto turinį ar juo suvaržomą tarnaujančiojo daikto plotą) servitutą ar servitutą, kuris suteiktų teisę naudotis kita tarnaujančiojo daikto vieta.

Dėl civilinėje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios

33.       Atsakovai kasaciniu skundu kelia klausimą dėl prejudicinių faktų, nustatytų byloje dėl kelio servituto nustatymo, ir tokio sprendimo prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Atsakovai kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 dalies normą, netinkamai vadovavosi teismų praktika šiuo klausimu. Atsakovai prejudiciniais faktais laiko teismų nustatytas aplinkybes, kad ieškovai įgijo žemės sklypus iš G. L., todėl jis turėjo pasirūpinti privažiavimais prie sklypų, arba ieškovai gali (galėjo) įsirengti privažiavimus per savo sklypus, taip pat teismų konstatuota aplinkybe, jog galimi kiti privažiavimai prie ieškovų žemės sklypų.

34.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

35.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).

36.       Pažymėtina, kad ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 45 punktą).

37.       Tais atvejais, kai nėra pakankamo pagrindo aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažinti prejudiciniais faktais pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, teismo sprendimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, jo įrodomoji reikšmė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais šioje byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013).

38.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo šalimis buvo K. G., G. L. ir V. Ž.. Šioje byloje klausimas dėl kelio servituto nustatymo nagrinėtas pagal ieškovų K. G., S. G., I. V., D. V., A. B., V. B. ieškinį atsakovams V. Ž. ir D. Ž., dalyvaujant trečiajam asmeniui G. L. Atsižvelgiant į ieškovų teisinį suinteresuotumą ir iš esmės sprendžiant dėl civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų faktų prejudicijos, pažymėtina, kad nors ieškovų teisinis suinteresuotumas gali būti laikomas susijusiu su anksčiau nagrinėtoje byloje keltais klausimais, tačiau teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra paties prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui). Tuo tikslu teismas turi atsižvelgti į tai, ar įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime esantis teiginys, kuriuo kaip prejudiciniu faktu remiasi ginčo šalis, pagal savo turinį yra teismo nustatyta faktinė aplinkybė (faktas), ar byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas ir kiek tokia aplinkybė turi reikšmės nagrinėjamai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022 33 punktą).

39.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylą nagrinėjo atsižvelgdami į per daugiau kaip dešimt metų pasikeitusias sąlygas (buvo pakeista žemės sklypų paskirtis, pastatyti ir statomi gyvenamieji namai, ieškovai kelio servitutą prašė nustatyti kitokį nei nagrinėtoje civilinėje byloje). Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas klausimas dėl kelio servituto nustatymo, atsižvelgiant į aplinkybes, kad kai G. L. buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,7700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypas buvo padalytas į tris sklypus, kurių detaliojo plano rengėjas buvo G. L. Byloje ginčytina situacija susidarė dėl to, kad ieškovai nedavė vieni kitiems sutikimo važiuoti per jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nesutiko su atsakovo V. Ž. pasiūlymu suteikti 3,5 m įvažiavimo servitutą į K. G. priklausantį žemės sklypą. Iš šio žemės sklypo ir ieškovui G. L. priklausančių žemės sklypų būtų galima patekti į kitiems ieškovams priklausančius žemės sklypus. Byloje taip pat buvo sprendžiama galimybė ieškovams patekti į savo žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, už (duomenys neskelbtini) gatvės esančiu pravažiavimu ir tai buvo nustatyta 2009 m. gegužės 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 35. Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos ir dokumentų matyti, kad toje byloje konstatuoti faktai buvo labiau susiję su G. L. teisių įgyvendinimu ir tuo, kad ieškovai tarpusavyje neišsprendė galimybių suteikti vieni kitiems pravažiuoti reikalingų žemės sklypų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad situacija, susijusi su ieškovų galimybe patekti į savo sklypus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių, už (duomenys neskelbtini) gatvės esančiu pravažiavimu, yra pasikeitusi. Ir tai konstatuota ne tik antstolės S. Vaicekauskienės 2021 m. spalio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 36, bet ir pirmosios instancijos teismo atliktame išvažiuojamajame teismo posėdyje, kurio metu nustatytos aplinkybės, kad servitutui nustatyti reikalingas kelias yra asfaltuotas ir tiesiogiai ribojasi su ieškovų žemės sklypais; ieškovai turi kelio servituto teisę per du sklypus, todėl jiems suteikta teisė vykti (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. iki atsakovų sklypo, tik kelio servituto nebuvimas per atsakovams priklausantį žemės sklypą jiems užkerta galimybę patekti į sau priklausančius žemės sklypus ir naudotis ant žemės sklypų stovinčiais pastatais.

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo surengto išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atlikta išsami faktinių aplinkybių apžiūra bylą nagrinėjusiems teismams pagrįstai leido pripažinti, kad po 2009 metų įvykę pokyčiai įrodo, jog faktinės aplinkybės, kurios buvo svarbios ankstesnėje byloje, šios bylos nagrinėjimo metu yra pasikeitusios, todėl nebegali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad atsakovų kasaciniame skunde nurodoma kaip civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta aplinkybė, jog ieškovai turi galimybę patekti į savo žemės sklypus ir juos naudoti normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį nesinaudodami servituto suteikiamomis teisėmis dalimi jų žemės sklypo, yra ne civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta faktinė aplinkybė, bet tą bylą nagrinėjusio teismo pateiktas byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas.  

41.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo atsižvelgdamas į pasikeitusias kelio servitutui nustatyti aktualias sąlygas, todėl teismo sprendimu nustatytų faktų pagrįstai nelaikė prejudiciniais, tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias faktų, nustatytų kitoje byloje, prejudicinę galią, teisingai sprendė dėl jų aktualumo šioje byloje. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta tinkamai vadovaujantis teismų praktika kasaciniame skunde įvardytais proceso teisės normų taikymo klausimais, todėl kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje servituto nustatymo byloje

42.       Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto turinį nulemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nurodytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

43.       Taigi teismo sprendimu nustatomo servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – sudarymas galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti nekilnojamąjį daiktą (viešpataujantįjį), kartu suvaržant kito nekilnojamojo daikto (tarnaujančiojo) savininko teises naudoti šį daiktą (jo dalį). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 23 punktas).

44.       Nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus (CK 4.112 straipsnis). Jeigu tarnaujantysis daiktas yra žemės sklypas, tai būtina tiksliai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi. Teritorija turi būti apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017 35 punktą). Dėl to ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo matmenys, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas). Atsižvelgiant į tai, kad servitutas, kaip nuosavybės suvaržymas, turi būti tikslus ir aiškus, tai jis nustatomas pagal pateiktą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-695/2017, 36–37 punktai).

45.       Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia nustatyti kelio servitutą atsakovams priklausančiame žemės sklype. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 atsakovų žemės sklypui buvo nustatytas 273 kv. m ploto kelio servitutas visiems gretimų sklypų savininkams. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-05-4361 dėl žemės sklypo Nr. 79 (priklausančio atsakovams) padalijimo šis sklypas buvo padalytas į 2 sklypus: Nr. 79-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. 79-2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymą žemės sklypų padalijimo projekte vietoje buvusios visų gretimų žemės sklypų savininkų teisės naudotis keliu buvo nustatyta teisė naudotis keliu tik vieno gretimo žemės sklypo Nr. 79 savininkams. Padalijus atsakovams priklausantį žemės sklypą Nr. 79, anksčiau nustatytas kelio servitutas nebuvo įregistruotas. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. sausio 4 d. raštu Nr. S6-35 pripažino padarytą klaidą. Tuo tikslu bylą nagrinėję teismai vertino, kaip istoriškai keitėsi ginčo teritorijos planavimas, žemės sklypų naudojimo paskirtis, ribos, ir iš VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno regioninio kadastro ir geodezijos centro 1998 m. gegužės mėnesį parengto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano nustatė, kad pradžioje patekimas į E. A. priklausantį žemės sklypą buvo nustatytas iš kelio (duomenys neskelbtini), plane pažymėta – 4, įrašytas kaip 228 kv. m ploto servitutas – teisė naudotis keliu, planas buvo suderintas su VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registru 1998 m. gegužės 21 d., o sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008 m. kovo 19 d. UAB „Architektų pastogė“ 2000 metais parengtame atsakovų žemės sklypo detaliajame plane buvo nurodyta pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ir padalyti jį į du atskirus sklypus, pietinėje pusėje nustatant 296 kv. m ploto kelio servitutą sklypui Nr. 123; detalusis planas buvo suderintas su atitinkamos institucijomis. Žemės sklypo padalijimo projektas su paskirties keitimu buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-05-4361 ir įsakymo priede buvo nustatytas 296 kv. m ploto kelio servitutas (leisti naudotis keliu) sklypo Nr. 123 savininkui. UAB „Architektų pastogė“ 2001 m. gegužės mėnesį parengtame atsakovų žemės sklypo padalijimo projekte žemės sklypo pietinėje pusėje buvo nustatytas kelio servitutas (teisė naudotis keliu sklypo Nr. 123 savininkams per sklypą Nr. 79-1). Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 02-050-4361 buvo patvirtintas atsakovui V. Ž. priklausančio žemės sklypo Nr. 79 padalijimo ir žemės paskirties keitimo projektas. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliajame plane, kurį 2003 metais parengė A. Dambrausko firma, buvo pažymėtas įvažiavimas ir išvažiavimas į projektuojamą sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nr. 2, kuris priklauso K. G. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno geodezijos ir kartografijos skyriaus 2004 m. kovo mėnesį rengtuose žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planuose patekimas į šiuos žemės sklypus buvo nustatytas iš šiaurinėje sklypų pusėje esančios (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismai atsižvelgė į tai, kad nors (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įtraukta į Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, tačiau pagal faktiškai natūroje susiklosčiusią situaciją (duomenys neskelbtini) gatvė yra pažymėta kadastro žemėlapyje ir tai patvirtino šio žemėlapio ištraukos. Pažymėtina, kad iš viešai portaluose skelbiamų aerofotografinių nuotraukų (2021–2023 m.) duomenų buvo nustatyta, kad privažiavimas į ieškovams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus nustatytas per (duomenys neskelbtini) gatvę. Tam, kad ieškovai galėtų naudotis savo sklypais, patekdami iš (duomenys neskelbtini) gatvės per (duomenys neskelbtini) gatvę, 2008 m. kovo 21 d. susitarimais Nr. 975 ir Nr. 977 ieškovų žemės sklypams buvo nustatyti neterminuoti, neatlygintini viešpataujantieji kelio servitutai (tarnaujantieji žemės sklypai – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).

46.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, kad servitutinis kelias yra asfaltuotas ir tiesiogiai ribojasi su ieškovų žemės sklypais, atsižvelgė į detalųjį planą, iš kurio matyti, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams buvo nustatytas privažiavimas (duomenys neskelbtini) gatve, nusprendė, kad ieškovams suteikta teisė atvykti(duomenys neskelbtini) gatve iki atsakovų žemės sklypo ir tik servituto nebuvimas per atsakovams priklausantį žemės sklypą ieškovams užkerta galimybę patekti į jiems priklausančius žemės sklypus.

47.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje ieškovų pateiktą UAB „Geomatininkai“ parengtą servituto nustatymo planą, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis bei kitus įrodymus, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kitų įrengtų ar galimų įrengti privažiavimų iki ieškovų žemės sklypų dėl intensyvių statybų kvartale nėra, o ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas minimaliai ribotų atsakovų teises. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai apeliaciniame skunde iš esmės pripažino, jog ieškovai neturi kitos galimybės patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, tik nesutiko, kad servitutas būtų nustatytas per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

48.       Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 44 punkte aptartomis servituto nustatymo sąlygomis bei šioje byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad žemės sklypų savininkai nesutarė dėl kelio servituto nustatymo, kad ieškovai neturi galimybės kitaip naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais nei nustačius servitutus atsakovams priklausančiame žemės sklype, pažymi, kad servituto nustatymo bylose taikomas bendrasis rungimosi civiliniame procese principas, kuris lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 14 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 57 punktą).

49.       Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad ieškovai pagrindė, kodėl yra būtina nustatyti tokio dydžio kelio servitutą būtent per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Bylą nagrinėjusiems teismams įvertinus tiek Nekilnojamojo turto registro duomenis, tiek žemės sklypų detaliuosius planus bei faktiškai susiklosčiusias kelio servituto egzistavimo aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873 atsakovų žemės sklypui jau buvo nustatytas kelio servitutas visiems gretimų sklypų savininkams naudotis kelio servitutu, byloje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog byloje pateikti dokumentai ir įrodymai leido spręsti apie objektyvų servitutų nustatymo būtinumą.

50.       Kasaciniame skunde atsakovai ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, nesutinka su teismo padarytomis faktinių aplinkybių įvertinimo išvadomis dėl objektyvaus servituto nustatymo būtinumo sąlygos, reikalingos servitutui teismo sprendimu nustatyti, egzistavimo. 

51.       Dėl atsakovų kasacinio skundo argumento, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

52.       Kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismų procesinių sprendimų turinį, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimą nustatyti kelio servitutą pagal jų siūlytą servituto nustatymo planą, ištyrė byloje nustatytas ir ginčui joje išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog ieškovų prašomas nustatyti kelio servitutas užtikrino minimalaus savininko (atsakovų) teisių ribojimo principą, ieškovų prašomo nustatyti kelio servituto plotas yra mažesnis, nei buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 1997 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 05-2873, be to, servitutas nustatytas išsaugant atsakovų žemės sklype įrengtą betoninę tvorą bei elektros skydines. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismai nustatė, jog atsakovai pripažino, kad ieškovai neturi kitos galimybės patekti į sau priklausančius žemės sklypus, todėl ir dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nustatytas kelio servitutas negali būti vertinamas kaip neproporcingai pažeidžiantis tarnaujančiojo daikto savininkų teises ir teisėtus interesus.

53.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina atsakovų kasacinio skundo argumentą, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės įvertino visas reikšmingas nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti aplinkybes, įskaitant ir atsakovų kasaciniame skunde nurodytąsias. Kasacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu, t. y. grindžiami atskirų įrodymų turinio analize, tačiau vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas atsakovams nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Minėta, kad konkrečių byloje pateiktų įrodymų turinio vertinimas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nenustatė.

54.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl servituto nustatymo būtinumo, nenukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų, pagrįstai nusprendė, kad nenustačius kelio servituto ieškovai neturės kitos galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti savo nuosavybę pagal tikslinę paskirtį.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, aiškinimo ir taikymo 

55.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų išvados dėl šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo neatitinka proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) reikalavimų, nes bylą nagrinėjusių teismų sprendimais sukuriama situacija, kai atsakovai liko įpareigoti ieškovams atlyginti didesnes bylinėjimosi išlaidų sumas nei jiems pagrįstai priteistos kompensacijos.

56.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

57.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 13 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021, 21 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021, 13 punktas). Vis dėlto teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).

58.       Konvencijos požiūriu Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad taisyklė „pralaimėtojas moka“ ir atitinkama taisyklė, pagal kurią reikalaujama atlyginti kitos šalies patirtas proceso išlaidas (įskaitant advokato atlyginimą), proporcingas sėkmei procese ir priklausančias nuo ieškinio vertės, atgraso potencialius bylininkus nuo išpūstų ieškinių teismuose pateikimo, ji gali būti laikoma teisės kreiptis į teismą apsunkinimu. Toks ribojimas nelaikytinas savaime nesuderinamu su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi. Kita vertus, ribojimas, paveikiantis teisę į teismą, nebus suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jei jis neatitiks teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir ribojimu siekiamo tikslo (žr. 2013 m. liepos 18d. sprendimą byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Neprotingo dydžio bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pirmiausiai tais atvejais, kai šalies civilinis ieškinys buvo patenkintas bent iš dalies. Tokiais atvejais labai didelės bylinėjimosi išlaidos gali „uzurpuoti“ didelę dalį ar net visą šaliai priteistą piniginį atlyginimą. Nepateikus svarių priežasčių tokiam rezultatui pateisinti, bylinėjimasis tampa beprasmis, o teisė į teismą – teorinė ir iliuzinė (žr. 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Čolić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 49083/18) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 38 punktą).

59.       Naujausioje EŽTT praktikoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą nebūtų praktiška ir veiksminga, jeigu bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstomos mechaniškai, atsižvelgiant tik į pareikštų ir tenkintų bei atmestų reikalavimų kiekį. Bylose turi būti atsižvelgiama į bylos esmę apskritai ir ne tik į pareikštų tenkintų reikalavimų kiekį, bet ir į tai, kiek asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, pavyko kokybiškai laimėti ginčą (žr. 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Girdauskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 54171/21).

60.       Taigi, remiantis pirmiau aptarta EŽTT praktika, pabrėžtina, kad nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet konkrečiu atveju įvertinti ir tai, kokie reikalavimai iš esmės buvo tenkinti, o kurie atmesti, taip pat vertinti, ar šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas.

61.       Nagrinėjamu atveju civilinę bylą dėl servituto nustatymo inicijavo ieškovai. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino;        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 18 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. Kauno apylinkės teismui 2024 m. vasario 14 d. priėmus sprendimą atsakovai aktyviai įgyvendino savo procesines teises skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, teismo procese teikti į bylą procesinius dokumentus. Dėl to ieškovai, iš esmės laimėję teisinį ginčą, pagal CPK 17, 42 straipsnius pagrįstai aktyviai gynėsi nuo jiems pareikštų reikalavimų.         Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti esant abejonių dėl ieškovų netinkamo procesinio elgesio ar kad jie naudojosi jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nesąžiningai ir dėl to būtų pagrindas sumažinti  jiems teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį ir nustatęs atlygintiną kelio servitutą atsakovų žemės sklypams bei priteisęs solidariai atsakovams V. Ž. ir D. Ž. iš ieškovų K. G. ir S. G., A. B. ir V. B., D. V. ir I. V. 6327,91 Eur kompensaciją (solidariai iš ieškovų A. B. ir V. B. 2109,17 Eur; solidariai iš ieškovų K. G. ir S. G. 2109,17 Eur; solidariai iš ieškovų D. V. ir I. V. 2109,17 Eur) už kelio servituto nustatymą, priteisė ieškovui S. G. iš atsakovų V. Ž. ir D. Ž. po 5769,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad byloje buvo tenkintas vienas ieškinio reikalavimas, nusprendė, jog ieškinys buvo tenkintas 50 proc., todėl ieškovai ir trečiasis asmuo, dalyvavęs ieškovų pusėje, įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir priteisė ieškovui S. G. iš atsakovų V. Ž. ir D. Ž. po 3211,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

63.       Įvertinusi EŽTT praktiką bei laimėtų ieškovų reikalavimų dėl ginčo esmės dalį, atsižvelgdama į tai, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, atsakovai kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio neginčijo, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisto ieškovams iš atsakovų, sumažinimo remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Kitoks bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos sumažinimo.

64.       Atsakovai kasaciniame skunde neginčija trečiajam asmeniui G. L. priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl teisėjų kolegija dėl šio klausimo nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

65.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, nenukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinių tapatumą, faktų, nustatytų kitoje byloje, prejudicinę galią, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodyti teisės normų pažeidimai. Dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

66.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

67.       Atsakovai, teikdami kasacinį skundą, pateikė prašymą priteisti jiems iš ieškovų 2200 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, 110 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų kasacinis skundas atmestas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlyginamos.

68.       Ieškovai, pateikę prašymą atlyginti kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą jie patyrė 2202,20 Eur išlaidų; savo reikalavimui pagrįsti pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Ieškovų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidoms atlyginti skirta suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktų pagrindu apskaičiuotos didžiausios už tokio procesinio dokumento parengimą priteistinos sumos (3673,70 Eur, sumokėta 2024 m. rugpjūčio 26 d.), todėl 2202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo priteistina solidariai iš atsakovų V. Ž. ir D. Ž. solidariai ieškovams A. B. ir V. B. 734,06 Eur, solidariai ieškovams K. G. ir S. G. 734,06 Eur, solidariai ieškovams D. V. ir I. V. 734,06 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis, CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

69.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašymų atlyginti jų kasaciniame teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas kartu su tokias išlaidas patvirtinančiais dokumentais nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas kasacinio teismo nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) solidariai ieškovams A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 734,06 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis Eur 6 ct), solidariai ieškovams K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 734,06 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis Eur 6 ct), solidariai ieškovams D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 734,06 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis Eur 6 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo

Pranešti valstybės įmonei Registrų centrui apie kasacinės bylos išnagrinėjimą civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024 dėl šio registruotino nekilnojamojo turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Algirdas Taminskas

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė