Administracinio nusižengimo byla eII-470-586/2024
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00120-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.9.; 22.10.4.
(S)
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 18 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,
sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11398-2024 pakeitimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11398-2024 (ROIK:(duomenys neskelbtini)) G. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, paskirta 300 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 1 d., 11:20 val. magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 22 kilometre vairavo automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio maksimali masė 2 745 kg ir tempė priekabą (kemperį) „Caravelair A 3 700“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio maksimali masė 870 kg (bendra junginio masė 3 615 kg), neturėdamas teisės vairuoti tokio junginio. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. Š. skundas, kuriame nurodė, kad su nutarimu nesutinka. 2024 m. rugsėjo 1 d. vairavo automobilį Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tempė kemperiuką. Reido metu buvo įvertintas automobilio (maksimali masė 2 745 kg) ir kemperio ( maksimali masė 870 kg) svoris. Leistina masė yra iki 3 500 kg, o jo, pagal maksimalias leistinas mases buvo 3 615 kg. Pats to nesuvokdamas, 115 kg viršijo leistiną svorį. Nurodo, jog tą dieną grįžinėjo su šeima iš Kunigiškių kempingo ir net neįtarė, jog daro administracinį nusižengimą. Turi A, B, C1 vairavimo kategorijas, todėl važiuoti su didele mase moka. Pripažįsta, jog nusižengė taisyklėms, dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi. Užsiregistravo Regitroje egzaminui. 2024 m. rugsėjo 26 d. išlaikė egzaminą ir įgijo reikalingą kategoriją. Su paskirta bauda, nors ji ir per didelė, sutinka, skundu prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisių atėmimo. Jis yra šeimos maitintojas, dirba pagal individualią veiklą, be automobilio neturės darbo. Turi būsto paskolą, gyvena už miesto, kas rytą veža sūnų į mokyklą.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su G. Š. skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog B kategorija reikalinga kai vairuojami automobiliai: „kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; <...>; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; <...>. SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad BE kategorija būtina, kai vairuojami: „B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai“. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad G. Š. vairavo transporto priemonę Dodge Grand Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios maksimalus svoris 2 745 kg, ir tempė priekabą Caravelair A 3 700, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šios priekabos didžiausia leidžiamoji masė 870 kg, todėl teigia, kad G. Š. vairavo transporto priemonę su priekaba, kai junginio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg (t. y. 2 745 kg + 870 kg = 3 615 kg), todėl G. Š. šiuo atveju būtina turėti BE kategoriją. G. Š. nenurodė jokių ypatingų, išimtinių ar itin reikšmingų aplinkybių, todėl nėra pagrindo švelninti (neskirti) straipsnio sankcijoje numatyto privalomai skiriamos administracinio poveikio priemonės. G. Š. paskirta minimali administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės minimaliam terminui yra adekvati administracinė nuobauda. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Bylos nagrinėjamo teisme metu prašo remtis atsiliepime išdėstyta Institucijos pozicija, bei informuoja, kad Institucijos atstovas bylos nagrinėjame nedalyvaus ir prašo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. Š. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad buvo įsitikinęs, jog gali tempti priekabą. Skundžiamas nutarimas yra per griežtas, paskirtą baudą sumokės, tik prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisių atėmimo. Jau išlaikė reikiamą kategoriją.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, G. Š. veikoje formaliai yra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. Skundu prašoma pakeisti priimtą nutarimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).
Parenkant poveikio priemonės (administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės) rūšį ir dydį būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad poveikio priemonė atitiktų administracinės atsakomybės principus. Teisinga, proporcinga ir protinga yra tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudų tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4/2013, Nr. 2AT-13/2013, Nr. 2AT-53/2014 ir kt.).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nagrinėdami bylas dėl poveikio priemonės sušvelninimo ar pernelyg švelnios poveikio priemonės paskyrimo teismai yra ne kartą konstatavę, kad poveikio priemonė gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos poveikio priemonės, naudai. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-511/2016 ir kt.).
Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad G. Š. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino nuo pat tyrimo pradžios, paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad G. Š. yra du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už analogiškus ar kitokius itin šiurkščius, pavojingus pažeidimus nėra baustas. Todėl G. Š. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčiu neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančiu eismo saugumo reikalavimus.
Vertinant G. Š. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir tvirtina nežinojęs, jog tokios priekabos tempimui reikalinga speciali vairuotojo kategorija. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas sąmoningai, suvokdamas, kad neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, vis tiek tempė priekabą. Todėl šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemones, suvokdamas, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Įvertinama ir tai, jog pareiškėjas gyvena už miesto ribų, dirba pagal individualią veiklą, todėl ilgam laikui netekus teisės vairuoti finansiškai nukentėtų visa šeima, nes jis nebegalėtų vykdyti veiklos, gauti pajamų, prisidėti prie šeimos išlaikymo. Pareiškėjas nurodo, kad augina mokyklinio amžiaus vaiką, kurį vežioja į ugdymo įstaigą, o kadangi gyvena už miesto ribų, ir vykstant autobusu vaikas vėluotų į pirmą pamoką apie 20 minučių. Taigi, G. Š. yra socialiai integruotas, pakankami atsakingas visuomenės narys, jo gyvenimo būdas nėra lengvabūdiškas ar pavojingas visuomenei. Dėl padaryto pažeidimo padariniai nekilo, duomenų, kad jis kėlė grėsmę eismui, nėra. Pareiškėjas įgijo reikiamą vairuotojo kvalifikaciją. Byloje nėra duomenų apie tai, kad aptariamo nusižengimo metu vairavimo sąlygos būtų buvę sudėtingos (pavyzdžiui, būtų liję, būtų buvusi šlapia kelio danga, būtų buvęs tamsus paros metas, būtų važiuojama kalnuotoje vietovėje ir pan.). Taip pat pažymėtina, kad jokių kitų KET pažeidimų, vairuojant šį transporto priemonių junginį, nebuvo nustatyta, t. y. G. Š. nevairavo būdamas neblaivus, neviršijo nustatyto greičio, nepažeidė jokių kitų kelių eismo saugumo reikalavimų. Todėl šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, jei pareiškėjas būtų vairavęs išvis neturėdamas teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonių, būtų padaręs ir kitų anksčiau paminėtų KET pažeidimų. Skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo nustatyta viena atsakomybėn traukiamo asmens G. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamo nužengimo padarymo metu atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę vairuoti „A, B, C1“ kategorijų transporto priemones, G. Š. vairuotos transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo G. Š. šiuo metu iš esmės yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir jis savo pobūdžiu yra mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad G. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir G. Š. panaikinti administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą.
Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, skundas tenkintinas, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimas keistinas, G. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikintina administracinio poveikio priemonė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
n u t a r i a :
skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11398-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo byloje ir G. Š., pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.
Kitą 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėjas Vandalinas Vainius