MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

pareiškėja R. M. (toliau – pareiškėja) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos tėvas, o pareiškėja yra A. M. dukra, ir pakeisti (papildyti) (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad pareiškėjos tėvas yra A. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (2024 m. rugsėjo 19 d. Nr. CBP-7306).

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai gimus, jos pavardė buvusi „V.“. (Duomenys neskelbtini) pareiškėja sudariusi santuoką, po kurios jos pavardė pasikeitusi į „M.“. Pareiškėjos tėvai  - motina R. V. ir tėvas A. M., kuris (duomenys neskelbtini) miręs. Po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į notarą, siekdama priimti tėvo (palikėjo) palikimą, tačiau notarė paaiškinusi, kad pareiškėjos gimimo liudijime, kur duomenys apie tėvą, yra įrašytas tik jos tėvo vardas A., o tėvo pavardė nurodyta pagal pareiškėjos mamos pavardę, t. y., nurodyta ne tėvo pavardė, o pareiškėjos mamos pavardė. Notarė nurodžiusi, jog būtina pateikti duomenis, kad pareiškėja – palikėjo (tėvo) dukra.

Pareiškėja pažymi, kad, kol buvo gyvas jos tėvas A. M., jai niekada net nebuvo kilusi mintis, kad jos gimimo liudijime nėra duomenų apie tėvą, ji visuomet maniusi ir  įsitikinusi, kad tėvystės klausimai yra įforminti tinkamai. Su tėvu ir mama kartu gyvenusi ir niekada dėl to nebuvo kilę kokių nors klausimų ar ginčų. Iki tėvo (palikėjo) mirties pareiškėjai jos gimimo liudijimas nebuvo aktualus, jo niekada niekam nereikėjo pateikti ir jo pareiškėja net neturėjo, gimimo liudijimas nuo pat gimimo ir buvo likęs tėvų namuose. Tik mirus pareiškėjos tėvui bei iškilus poreikiui notarui pateikti pareiškėjos gimimo liudijimą, pareiškėjai ir tapo žinoma aplinkybė, kad jos gimimo liudijime nėra duomenų apie jos tėvą. Be to, niekada jokių klausimų nebuvo kilę ir patiems pareiškėjos tėvams. Pareiškėjai po jos tėvo mirties pareiškėjos motina pasakiusi, kad jie nebuvo sudarę santuokos ir kad tokia tuo metu buvusi tokia tvarka. Pagal tuo metu galiojusią tvarką pareiškimą dėl tėvystės galėjo pateikti pats palikėjas (tėvas), tačiau šiuo metu jis to padaryti negali, nes yra miręs. Pareiškėjos tvirtinimu, jokia kita tvarka ji negalinti gauti jos tėvystę patvirtinančių duomenų, t. y., kad ji yra A. M. (palikėjo) dukra, o jis yra jos tėvas, todėl ir kreipiasi į teismą su šiuo pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo, kuris sukels pareiškėjai teisines pasekmes. Nustačius tėvystę, ji turės ir galimybę kreiptis dėl palikimo po savo tėvo mirties priėmimo, be to, įgis teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą su prašymu, kad jos gimimo įraše tėvu būtų įrašytas palikėjas. Tėvystės faktui patvirtinti, pareiškėja pateikianti teismui keletą fotonuotraukų kuriose yra užfiksuota pareiškėja su savo tėvu A. M.. Be to, pareiškėjos motinai žinomos visos pareiškime nurodytos aplinkybės, pareiškėjos tėvystės fakto nustatymas susijęs ir su jos motinos teisėtais interesais. Pareiškėjos vertinimu, nustatytinas jos tėvystės faktas susijęs ir su A. M. teisėmis, nes, šiuo metu nesant duomenų apie pareiškėjos tėvystę, dėl palikimo po palikėjo mirties į notaro biurą kreipėsi A. M. kaip palikėjo brolis. Nustačius faktą, kad A. M. yra pareiškėjos tėvas, palikimą turėtų teisę priimti pareiškėja kaip pirmos eilės įpėdinė, o A. M. netektų teisės į palikimą.

Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos gimimo akto liudijime pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą jos tėvo pavardė yra įrašyta pagal motinos pavardę, todėl, nustačius pareiškėjos tėvystę, būtina ir pakeisti (papildyti) (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad pareiškėjos tėvas yra palikėjas A. M..

Suinteresuotas asmuo R. V. (pareiškėjos motina) atsiliepimu į pareiškimą (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas 2024 m. spalio 7 d., dokumento registracijos Nr. DOK-39832) su pareiškėjos pareiškimo reikalavimais sutinka. Tvirtina, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės teisingos ir prašo pareiškimą tenkinti. Pareiškėjos motinos nurodymu, A. M. buvo jos sugyventinis, su kuriuo ji pragyvenusi visą gyvenimą. Gyvenant kartu jiems gimusi dukra – pareiškėja. Abu su A. M. dukrą augino nuo mažens. A. M. buvo geras ir rūpestingas tėtis, jis rūpinosi savo dukra, ją prižiūrėjo ir išlaikė. Niekada jokio ginčo dėl tėvystės nebuvo, A. M. visuomet pripažino, kad pareiškėja - jo dukra ir ja visuomet kaip dukra tinkamai rūpinosi. Pareiškėjos tėvai santuokos nebuvo sudarę, galimai todėl pareiškėjos gimimo liudijime nebuvo tinkamai įrašyti duomenys apie jos tėvą. Tuomet tai nebuvusi svarbi ar reikšminga aplinkybė, ginčo dėl pareiškėjos tėvystės nebuvę. Daugiau vaikų su A. M. jie nesusilaukę, pareiškėja – vienintelė dukra. Nelabai buvo žinomos ir tos aplinkybės, ką ir kaip turėję padaryti dėl tėvystės įrašo dukros gimimo liudijime. Ši aplinkybė  buvo pasimiršusi, nei ji, nei pats A. M. nemanę ir nežinoję, kad taip ir liko tinkamai nesutvarkyti duomenys apie pareiškėjos tėvystę. A. M. buvęs vienintelis jos vyras ir gyvenimo partneris, todėl jokios abejonės dėl pareiškėjos tėvystės niekada nebuvę ir nėra.

Suinteresuotas asmuo A. M. (pareiškėjos dėdė ir palikėjo brolis) atsiliepimu į pareiškimą (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose gautas 2024 m. spalio 7 d., dokumento registracijos Nr. DOK-39835) su pareiškėjos pareiškimo reikalavimais sutinka. Tvirtina, kad pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės teisingos, ir prašo pareiškimą tenkinti. Jo teigimu, jokio ginčo dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nėra. A. M. buvo jo brolis, kuris visuomet pripažino, jog yra pareiškėjos tėvas ir rūpinosi pareiškėja kaip dukra. Suinteresuoto asmens vertinimu, jam net buvo keista, kad pareiškėjos gimimo liudijime nebuvo įrašyta kad jo brolis yra jos tėvas. Tiek ir brolis, tiek ir visi kiti artimieji žinojo, kad A. M. ir R. M. yra tėvas ir dukra. R. M. visuomet A. M. vadino tėvu, o A. M. R. M. vadino savo dukra. Jo pažymėjimu atsiliepime, mirus broliui, pareiškėja kaip dukra kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties, į notaro biurą jis vykęs kartu su pareiškėja, notaro kontoroje ir paaiškėjusi aplinkybė, jog pareiškėjos gimimo liudijime nėra įrašyta duomenų apie jos tėvą. Todėl notarė, nesant duomenų apie pareiškėjos tėvą, iš pareiškėjos negalėjusi priimti pareiškimo dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties. Esant tokiai susiklosčiusiais aplinkybei, tam kad nebūtų praleistas terminas palikimui priimti, brolio palikimą priėmęs jis kaip brolis, tačiau neprieštaraujantis ir sutinkantis, kad, teismui nustačius pareiškėjos tėvystę, palikimą priimtų pareiškėja kaip brolio dukra, kuriai ir priklausantis palikimas po jos tėvo mirties, dėl palikimo priėmimo nesant jokio ginčo.

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi, byloje nesant ginčo, byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškėjos pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos tėvas, o pareiškėja yra A. M. dukra. Pareiškėjos nurodymu, šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl pareiškėjos tikslo žinoti savo kilmę, turėti tėvą ir išspręsti paveldėjimo klausimus, t. y., tokiu būdu pareiškėja siekianti įgyvendinti asmeninius neturtinius ir turtinius interesus.

Suinteresuoti asmenys su pareiškėjos pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti ir nurodo, jog pareiškėjos pareiškime įvardintos faktinės aplinkybės teisingos, ginčo dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų tėvystės aplinkybių nėra (2024 m. spalio 7 d. DOK-39832, 2024 m. spalio 7 d. DOK-39835).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje asmenų, tėvui. Šis faktas gali būti nustatytas, jeigu vaiko gimimo liudijime kaip jo tėvas nėra įrašytas konkretus asmuo, o spėjamas vaiko tėvas miręs. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi ar mirę.

Remiantis LR CPK 391 str. 1 d., yra numatyta, kad jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti bylą dėl tėvystės nustatymo miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą LR CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo). Tai yra specialaus pobūdžio norma, reglamentuojanti tėvystės nustatymo procedūrą tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. Išvadą apie šios normos specialų pobūdį suponuoja tai, kad ji reguliuoja konkretų, tam tikrais specifiniais pakankamai siaurais požymiais (spėjamo vaiko tėvo mirties faktu; bylos pradėjimo nagrinėti teisme momentu) apibrėžtą teisinį santykį. Aiškinant šią teisės normą, tam, kad byla būtų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, būtinos dvi sąlygos: 1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs; 2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi būti pradėta nagrinėti.

Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra pažymėta, kad mirus asmeniui, kuris išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismine tvarka. Tėvystės pripažinimo faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: asmuo išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2001).

Nagrinėjamoje byloje iš pareiškėjos teismui nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, suinteresuotiems asmenims patvirtinant ir sutinkant nustatyta, jog pareiškėja R. M. (R. V.) gimusi (duomenys neskelbtini), jos gimimas įregistruotas Marijampolės (tuomet Kapsuko) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), gimimo įrašu Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas serija (duomenys neskelbtini), pareiškėjos tėvu nurodytas V. A., J., lietuvis, motina – R. V., J., lietuvė (2024 m. rugsėjo 19 d. Nr. CBP-7306 priedas Nr.2). pareiškėja R. M. (buv. V.), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudariusi santuoką, santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. rugsėjo 19 d. Nr. CBP-7306 priedas Nr.3). A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (2024 m. rugsėjo 19 d. Nr. CBP-7306 priedas Nr.4, (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pareiškime nurodo, jog kol buvo gyvas jos tėvas A. M., jai niekada net nebuvo kilusi mintis, kad jos gimimo liudijime nėra duomenų apie tėvą. Ji visuomet maniusi ir buvusi įsitikinusi, kad tėvystės klausimai yra įforminti tinkamai. Su tėvu ir mama kartu gyvenusi ir niekada dėl to nebuvo kilę kokių nors klausimų ar ginčų. Iki tėvo (palikėjo) mirties pareiškėjai jos gimimo liudijimas nebuvo aktualus, jo niekada niekam nereikėjo pateikti ir jo pareiškėja net neturėjo. Gimimo liudijimas nuo pat gimimo faktiškai ir buvo likęs tėvų namuose. Tik mirus pareiškėjos tėvui bei iškilus poreikiui notarui pateikti pareiškėjos gimimo liudijimą, pareiškėjai keipusis į notarą ir tapo žinoma aplinkybė, kad jos gimimo liudijime nėra duomenų apie jos tėvą. Be to, niekada jokių klausimų nebuvo kilę ir patiems pareiškėjos tėvams, kurie nebuvo sudarę santuokos. Šias konkrečias pareiškėjos motinos ir tėvo faktinio gyvenimo kartu bei pareiškėjos gimimo aplinkybes patvirtina bei paaiškina ir suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose, nesant ginčo dėl pareiškėjos tėvystės ir pareiškėjos pareiškime nurodytų gimimo ir gyvenimo aplinkybių (2024 m. spalio 7 d. DOK-39832, 2024 m. spalio 7 d. DOK-39835).

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).

Šioje byloje yra aktualus teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nustatymą, taikymo klausimas.

Iš pareiškėjos į bylą pateikto gimimo liudijimo (2024 m. rugsėjo 19 d. Nr. CBP-7306 priedas Nr.2) akivaizdu, kad pareiškėja R. M. (V.) gimusi (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-12-28 nutarimo Nr. 56 dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje, 14.4. punkte numatyta, kad nagrinėdami šios kategorijos bylas teismai turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais. Pareiškėjo gimimo metu galiojo Lietuvos TSR 1969 m. liepos 16 d. įstatymas dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186), kurio 55 straipsnis numatė, kad jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu. Nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę.

Pareiškėjos tėvai buvo nesusituokę. Pareiškėjos gimimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 straipsnyje numatyta, kad, vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu. Santuokos ir šeimos kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaiko vardas nustatomas tėvų susitarimu, tėvavardis suteikiamas pagal tėvo vardą.

Iš pareiškėjos į bylą pateikto gimimo liudijimo akivaizdu, kad jos gimimas įregistruotas Marijampolės (Kapsuko) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvu nurodytas V. A., J., lietuvis, motina – R. V., J., lietuvė (2024 m. rugsėjo 19 d. Nr. CBP-7306 priedas Nr.2), tai atitinka aukščiau įvardinto ir pareiškėjos gimimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas dėl tėvystės įrašo vaiko gimimo liudijime (pareiškėjai suteikta motinos pavardė, tėvo pavardė suteikta pagal motinos pavardę, tėvo vardas – A., pagal motinos nurodymą). 

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei suinteresuotų asmenų paaiškinimais pagrįstas faktines bylos aplinkybes, suinteresuotiems asmenims jų neginčijant ir su jomis visiškai sutinkant, įvertinęs teisinį reglamentavimą, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir nustato, jog A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos R. M. (V.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o pareiškėja R. M. yra A. M. dukra.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos gimimo liudijime pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą tėvo pavardė yra įrašyta pagal motinos pavardę („A. V.“), nustatydamas pareiškėjos tėvystę, vertina, kad būtina pakeisti ir (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), „tėvo“ įrašo duomenis, nurodant, kad pareiškėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjos R. M. pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra pareiškėjos R. M. (buv. V.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o pareiškėja R. M. yra A. M. dukra.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Marijampolės miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini),“tėvo“ įrašo duomenis, nurodant, kad pareiškėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tėvystės bei paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslais.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti pareiškėjos atstovui, advokatui V. R. (per EPP) ir suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.