Teikimas Nr. TS-141-1123/2022

                Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2

                                                                                     (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-285 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Teismas

n u s t a t ė :  

V. B. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 2 dalimi, bausmė, paskirta Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto aplinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmėmis ir V. B. paskirta galutinė 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 22 d.  

2/3 paskirtos bausmės atliko 2020 m. balandžio 22 d.

Neatliktos bausmės dalis 2022 m. spalio 27 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną) – 2 metai 7 mėnesiai 26 dienos.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) posėdžio, įvykusio 2022 m. spalio  27 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-283 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 58-285 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, bet kita ko, kad, 2022 m. balandžio 29 d. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo ir V. B. pateikė rekomendaciją tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse. Turimais duomenimis, V. B. nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. spalio 5 d. vykdė šias individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: 2022 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją; 2022 m. liepos 23 d. individualaus pokalbio metu su Resocializacijos specialistu kalbėjosi apie jo aplinkoje esančius draugus ir pažįstamus, kurie gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir veiksmams, aptarti būdai kaip atpažinti manipuliacijas, kad būtų išvengta neigiamos įtakos; 2022 m. rugpjūčio 26 d. kalbėtasi apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje. Nutarime nurodyta, kad V. B. tiek laisvėje, tiek bausmės atlikimo metu stokoja motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje, nėra sukaupęs oficialios darbinės patirties. Pataisos įstaigoje išreiškia motyvaciją mokytis bei įgyti profesines kvalifikacijas. Galima kelti prielaidą, kad nuteistojo vengimas užsiimti laisvėje pozityvia bei oficialia darbine veikla, gali būti siejamas su nuteistojo asocialaus bei nusikalstamo elgesio raiška. Šiuo metu nuteistojo turimi sveikatos sunkumai bei nedidelis darbingumo lygis gali apsunkinti V. B. savęs realizavimo darbinėje aplinkoje galimybes. Nuteistasis turi finansinių sunkumų dėl neišmokėtų teisminių ieškinių, kurių šiuo metu motyvacijos spręsti neišreiškia. Taigi, lėšų tvarkymo ir pajamų sritis gali būti siejama su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška. V. B. pažymi, kad jaunystėje siekė save realizuoti sportinėje veikloje, tačiau dėl sveikatos sunkumų negalėjus įstoti į sporto mokyklą, jo planai pasikeitė. Nuteistasis toliau aktyviai sportavo, tačiau tuo pačiu nevengė palaikyti artimų ryšių ir su kriminaliniais asmenimis. Galima manyti, kad siekimas išlaikyti aukštesnį socialinį statusą, autoritetą tuometinėje aplinkoje, pabrėžiant jį materialinio gerbuvio užsitikrinimu, turimi artimi ryšiai su kriminaliniais asmenimis, skatino nuteistąjį užsiimti nelegaliomis veiklomis. Nuteistasis pakankamai jauno amžiaus susidūrė su teisėsaugos problemomis, praeityje buvo 7 kartus teistas, tačiau jo elgesys teigiama linkme nesikeitė. V. B. yra būdinga pakankamai aukšta savivertė bei aukštas pasitikėjimo savimi lygis. Nuteistasis itin akcentuoja savigarbos jausmo išlaikymą, poreikį vadovautis asmeniniais principais bei vertybių sistema, išlaikyti subjektyviai suprantamą teigiamą bei gerbiamą socialinį statusą. Nors nuteistasis pripažįsta turintis negatyvių asmenybės bruožų, tačiau jo motyvacija juos koreguoti ar valdyti jų raišką išlieka minimali. Remiantis įvertinimo metu gautus duomenimis, galima teigti, kad V. B. tam tikri mąstymo ir elgesio ypatumai yra glaudžiai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška: kontroliuojantis elgesys, impulsyvaus bei savitvardos stoka pasižyminčio elgesio apraiškos, orientavimasis į asmeninės gerovės siekimą, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams, mąstymo lankstumo stoka ir pan. Nors struktūruotoje aplinkoje tam tikri kriminogeniniai poreikiai išlieka valdomi, tačiau siekiant didinti nuteistojo sąmoningumą, konstruktyvesnius problemos sprendimų įgūdžius, empatijos jausmą, gali būti tikslingas nuteistojo įtraukimas į tęstines intervencines priemones. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis, nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių – bausmės rūšių, ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, kurios pasižymėjo sunkėjančia dinamika. V. B. šiuo metu nėra linkęs pabrėžti poreikio priklausyti nuteistųjų bendruomenei, vadovautis kriminalinės subkultūros nuostatomis, tačiau tam tikri nuteistojo supratimai bei elgesio principai išlieka artimi šiuo metu būdingoms subkultūros nuostatoms. Analizuojant nuteistojo nuostatas priežiūros bei apribojimų atžvilgiu, nėra pastebimas nuteistojo priešiškumas pataisos įstaigų administracijos atžvilgiu, tačiau nuteistasis vengia kurti artimesnį santykį su pareigūnais, išlieka nepasitikinčiu bei atsiribojusiu. Šiuo metu yra stebimas pakankamai disciplinuotas V. B. elgesys, nustatytų taisyklių laikymasis. Tačiau nuteistasis praeityje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu vykdė naujas nusikalstamas veikas. V. B. pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. V. B. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimo (įgytas vidurinis išsilavinimas ir profesinės kvalifikacijos), tam tikrų mąstymo ir elgesio (dalyvavimas smurtinio elgesio korekcinėje programoje, užsiėmimuose, skirtuose alkoholio vartojimo prevencijai), nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kūrimą. Tačiau probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, lėšų tvarkymo ir pajamų, darbine, mąstymo ir elgesio nuostatų sritimis, išlieka šiuo metu aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Atsižvelgiant į šias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir vienbalsiai nutarė nuteistajam V. B. netaikyti lygtinio paleidimo.

Nuteistasis V. B. skundu prašo panaikinti minėtą Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nurodydamas, kad sutinka su intensyvia priežiūra ir visomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurias teismas nuspręstu jam paskirti. Skunde nuteistasis nurodė, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, baigė vidurinę mokyklą, po ko mokėsi suaugusiųjų profesinio mokymo centre, įgijo šešias specialybes, 11 kartų buvo skatintas. Laisvalaikiu skaito spaudą, žiūri televizijos programas, jo elgesys vertinamas teigiamai. Atlikdamas bausmę, aktyviai dalyvavo 2021 m. liepos 22 d. projekte „Išmokime gyventi be smurto“, individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. dalyvavo 24 akad. Val. trukmės socialinių įgūdžių lavinimo, kuriant karjeros planus, mokymuose. 2021 m. rugsėjo 20 d. intensyviai dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimuose. 2022 m. birželio 22 d. įgijo „oro kondicionierių“ specialybę. Pažymi, kad jis turi motiną, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra stiprūs, palaiko ryšį su jais laiškų pagalba bei pasimatymų metu ir telefoniniais pokalbiais. Nuteistojo nuomone, Komisija, atsisakydama jam taikyti lygtinį paleidimą, Nutarimą motyvavo iš esmės netinkamais motyvais, nustatydama aukštesnius reikalavimus, nei įstatymai. Komisija nurodė, kad bausmės atlikimu jį neigiamai apibūdinančios aplinkybės, tokios, kaip probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliumi ir draugais, lėšų tvarkymo ir pajamų, darbine, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimi, išlieka šiuo metu aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksnių, ir vertino tai, kad jis anksčiau teistas, atsižvelgė į nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą, vertino, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nededa pastangų įsidarbinti. Nuteistojo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, kad jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, anot Komisijos, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi anksčiau nurodytos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo vertinimu, jo teisėtus lūkesčius pažeidžiantis nutarimas galėtų būti priimtas tik labai aiškiai jį argumentavus ir pateikus įrodymus, kodėl jis neatitinka minimalių paleidimo kriterijų, tačiau Nutarime, anot nuteistojo, nėra apskritai jokių motyvų, o tik abstrakti ir niekuo nepagrįsta nuomonė. Motyvuotumo reikalavimas Komisijos nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas tiek BVK 164 straipsnyje, tiek ir Komisijos nuostatuose, taigi, šio reikalavimo nepaisymas laikytinas absoliučiu pagrindu Nutarimo panaikinimui. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nepakankamą Komisijos nutarimų motyvuotumą teismai ne kartą yra pripažinę esant pagrindu Komisijos nutarimų panaikinimui, kaip pavyzdį pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį Nr. TS-23-957/2022. Nuteistasis nurodo, kad kalinimo metu jam buvo nuolat nustatinėjama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teiktas rekomendacijas, tačiau, vykdant kalinių rotaciją, jis buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, kur, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo rezultatas buvo siurprizinis, neatitinkantis teisėtų lūkesčių. Ant nuteistojo, jokių suprantamų paaiškinimų dėl tokio rezultato pataisos įstaigos administracija jam nepateikė, tik nurodė, kad Marijampolės pataisos namų administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėjo klaidingai (kas, anot nuteistojo, yra mažai tikėtina), o Vilniaus pataisos namų administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėja pagal kitokią metodiką (kas, anot nuteistojo, apskritai yra nonsensas). Per paskutinius 8 metus Vilniaus pataisos namų administracija jam jokių pretenzijų neturėjo, jis neturi drausminių nuobaudų ir nėra baustas administracine tvarka, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos anksčiau pateiktas rekomendacijas, yra nustatyta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o siurprizinis sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo, anot nuteistojo, apskritai niekuo neargumentuotas. Nuteistojo vertinimu, teiginiai, kad „jam yra būdingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejami su kriminaline subkultūra, jis yra linkęs prisitaikyti tam tikrus elgesio modelius, siekiu išlaikyti tam tikrą, savo lūkesčius atitinkantį statusą nuteistųjų bendruomenėje“ neturi nieko bendra su BVK 157 straipsnio 1 dalimi, o Komisijos teiginiai, kad jo „pažanga nėra pakankama“, anot nuteistojo, yra demagogija, nes įstatymas nenumato vertinimo „pakankama ar nepakankama pažanga“, kaip ir nesuteikia viešosios teisės subjektui atlikti tokius subjektyvius vertinimus nustatytais vertinamaisiais kriterijais. Dėl Komisijos motyvo, jog bausmės vykdymo laikotarpiu jis įsitraukė ne į visų reikalingų intervencijų priemonių įgyvendinimą, tokias, kaip darbo paiešką pataisos įstaigoje, nuteistasis nurodo, kad Vilniaus pataisos namų teritorijoje iš viso nėra jokių gamybinių patalpų, kur būtų atliekami kokie darbai, todėl nėra jokių sąlygų Vilniaus pataisos namuose įsidarbinti, yra ne vienas atvejis, kuomet nuteistieji kreipiasi į įstaigos administraciją su prašymais dėl įdarbinimo, tačiau gaunami neigiami atsakymai, neva šiuo metu neturi darbo vietų, todėl Komisijos teiginiai dėl darbo paieškos yra tik deklaratyvaus požymio ir nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad kai kurios Komisijos nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, yra nusikalstamos veikos pobūdis ir jo ankstesni teistumai, yra statiniai veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl, remtis vien jais negalima. Be to, nuteistasis pažymi, kad į šiuos veiksnius jau buvo atsižvelgta jam skiriant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo vertinimu, Komisija šioms aplinkybėms nepagrįstai suteikė esminę reikšmę. Nuteistasis nurodo nesutinkantis su Komisijos teiginiais dėl jo turimų ryšių su kriminaliniais asmenimis, jis niekada nebuvo pripažintas įvykdęs nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje ar dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, taip pat jo byloje nėra jokių duomenų, kad jis kada nors būtų priklausęs kokiai nors nusikalstamai grupuotei ir taikytas prevencijos užkardymo įstatymas, todėl teiginiai, kad jis nevengė palaikyti artimus ryšius ir su kriminaliniais asmenimis bei siekė išlaikyti socialinį statusą, autoritetą tuometinėje aplinkoje, pabrėžiant materialinio gerbuvio užtikrinimu, turimi artimi ryšiai su kriminaliniais asmenimis skatino nuteistąjį užsiimti nelegaliomis veiklomis, nuteistojo vertinimu, yra visiškas šmeižtas ir negali būti traktuojami kaip jį charakterizuojanti medžiaga, nes šių pasisakymų nepatvirtina jokios faktinės aplinkybės. Nuteistojo vertinimu, Komisijos prasimanytos jo charakterio vertinimo aplinkybės nesuderinamos su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma. Nuteistojo nuomone, jeigu per visą ganėtinai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį įkalinimo įstaigos administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mąstymo korekcijai, tai šiuo metu, iki bausmės pabaigos likus 2 metams ir 7 mėnesiams, tiesiog neetiška varžyti jo teises ir pažeisti jo teisėtus lūkesčius, teisinantis savo paties neveiklumu. Nuteistasis taip pat nurodo, kad Nutarimu Komisija pateikė deklaratyvią ir visiškai nesuprantamą rekomendaciją tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, nors visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones jis yra įvykdęs. Taip pat Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad terminas, kuriam Komisija atideda lygtinio paleidimo svarstymą, taip pat privalo būti motyvuotas, jis negali būti vėliau, kaip po šešių mėnesių. Nuteistojo vertinimu, vieninteliu suprantamu motyvu, dėl kurio svarstymas galėtų būti atidėtas maksimaliam įstatymo leidžiamam terminui – tai itin sudėtingos ar didelės apimties rekomendacijos, kurias per trumpesnį laiko tarpą įvykdyti būtų neįmanoma. Nuteistasis teigia, kad Komisija nuolat pažeidinėja BVK 164 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą, ko priežastimi yra netoleruotinas, jau įpročiu tapęs svarstymų atidėliojimas iki paskutinės maksimalaus įstatymo leidžiamo termino dienos. Anot nuteistojo, jis atitinka visus įstatyme nustatytus kriterijus, tuo tarpu Komisijos samprotavimai tema, kodėl jo asmenybė Komisijai nepatinka ir kokių dar asmenybės pokyčių Komisija norėtų, nėra įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, todėl vertintini kaip diskrecijos teisės painiojimas su subjektine teise, pažeidžiant Konstitucinio teismo suformuotą doktriną, taip pat kaip prieštaravimas EŽTT suformuotai taisyklei, kad baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui. Nuteistasis nurodo, kad nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo jam praėjo daugiau nei 7 metai, per kuriuos jis elgėsi pavyzdingai ir drausmingai, nepadarė jokių drausmės pažeidimų, nebuvo svarstytas drausmės komisijoje. Per šį laikotarpį jis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, įgijo net kelias specialybes, buvo skatintas netgi vienuolika kartų, kas leidžia spręsti apie esminį teigiamą jo elgesio bei požiūrio į taikomą priežiūrą pokytį. Paleistas į laisvę, ketina gyventi pas savo mamą, iš probacijos tarnybos gautas patvirtinimas, kad jo mama priims jį gyventi pas save ir kad jos butas yra tinkamas taikyti intensyvią priežiūrą. Iš karto išėjęs į laisvę, jis planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini), taigi, turi konkrečius planus ir tikslus, kaip gyvens išėjęs į laisvę, kurie rodo, jog savo gyvenimą ves tinkama linkme. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo tinkamą elgesį pataisos įstaigoje, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Anot nuteistojo, Nutarimo visiškas nemotyvuotumas yra absoliutus pagrindas Nutarimui panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į skundą.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. B. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo V. B. asmens bylą, daro išvadą, kad V. B. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo V. B. atitikimą BVK straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad V. B. yra nuteistas subendrinta 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, du trečdalius šios bausmės jis atliko 2020 m. balandžio 22 d., tokiu būdu nuteistojo V. B. prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto termino.

BVK straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2022 m. spalio 12 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-270 (toliau – socialinio tyrimo išvada) 7.1 punkte nurodyta, kad  atliekant nuteistojo paskutinį rizikos įvertinimą 2022 m. spalio 4 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, V. B. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, nors nuteistasis skunde teigia, jog Komisijos teiginiai, kad jo „pažanga nėra pakankama“, yra demagogija, nes įstatymas nenumato vertinimo „pakankama ar nepakankama pažanga“, tačiau su tokiu nuteistojo vertinimu nesutiktina, kadangi iš BVK straipsnio 1 dalies formuluotės, priešingai, akivaizdu, jog įstatymas suteikia lygtinį paleidimą taikantiems subjektams prerogatyvą ir netgi įtvirtina pareigą vertinti, ar nuteistojo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (kai ji yra ne žema) yra pakankamai akivaizdi, nes tik padarius išvadą, kad ji yra pakankamai akivaizdi, yra galimas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo skunde išreiškė prieštaravimą socialinio tyrimo išvadai pateiktam jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nurodydamas, kad kalinimo metu jam buvo nuolat nustatinėjama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teiktas rekomendacijas, tačiau, vykdant kalinių rotaciją, jis buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, kur, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo rezultatas buvo siurprizinis, neatitinkantis teisėtų lūkesčių. Ant nuteistojo, jokių suprantamų paaiškinimų dėl tokio rezultato pataisos įstaigos administracija jam nepateikė. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados (su kuria nuteistasis buvo pasirašytinai supažindintas) matyti, kad ankščiau minėtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas joje buvo išsamiai aptartas ir argumentuotas. Socialinio tyrimo išvados 7.1. punkte nurodyta, kad V. B. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo atliekami nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai taikant OASys 2 metodiką, kurių metu 2013 m. birželio 20 d. ir 2018 m. kovo 9 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę patirtį, išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes bei nuteistojo elgesį, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą Vilniaus pataisos namuose, taikant OASys 1 metodiką, 2020 m. rugsėjo 22 d. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog anksčiau atliktų įvertinimų rizikos taškų įverčiai nėra lygintini su įvertinimo rezultatais, kadangi buvo taikomos skirtingos OASys metodikos versijos. Tačiau pažymėtina, kad paskutinio įvertinimo metu nustatytas rizikos lygis nepakito ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Taigi, priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų, atliktų po jo perkėlimo į Vilniaus pataisos namus, rezultatai yra argumentuoti ir paaiškintini skirtingos OASys metodikos versijos taikymu, tokiu būdu vien nuteistojo subjektyvus nepasitenkinimas, kad toks vertinimas neatitinka jo lūkesčių, nėra pagrindas abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto V. B. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu. Teismas savo iniciatyva jokio pagrįsto pagrindo tokiai abejonei taip pat neįžvelgė.

Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog kadangi buvo taikomos skirtingos OASys metodikos versijos, anksčiau (Marijampolės pataisos namuose) atliktų įvertinimų rizikos taškų įverčiai nėra lygintini su įvertinimo rezultatais Vilniaus pataisos namuose. Taigi, nuteistajam išaiškintina, kad toks įvertinimas teismo nėra laikomas jo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimu, ar vertinamas neigiamai. Akivaizdu, kad Nutarime taip pat nebuvo remiamasi šia aplinkybe, kadangi Nutarime Komisija tik nurodė, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vidutinė, tačiau apie tai, jog pakartotinio rizikos įvertinimo metu būtų nustatytas nuteistojo rizikos taškų/įverčių didėjimas, kuris būtų traktuojamas kaip neigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, Nutarime neužsimenama. Tokių aplinkybių nenurodyta ir socialinio tyrimo išvadoje.

Socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte, aptariant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamiką, nurodytos šios aplinkybės: 2021 m. balandžio 26 d., 2021 m. spalio 19 d., 2022 m. balandžio 14 d. buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu buvo nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą, asmens bylos duomenis, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2022 m. spalio 4 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu V. B. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į išsilavinimo (įgytas vidurinis išsilavinimas ir profesinės kvalifikacijos), tam tikrų mąstymo ir elgesio (dalyvavimas smurtinio elgesio korekcinėje programoje, užsiėmimuose, skirtuose alkoholio vartojimo prevencijai), nuostatų ypatumų valdymo prielaidų kūrimą. Tačiau probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, lėšų tvarkymo ir pajamų, darbine, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritimis, išlieka šiuo metu aktualios ir reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Šiomis aplinkybėmis, be kita ko, rėmėsi ir Komisija, konstatuodama, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.  Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo Komisijos vertinimu. Nutarime taip pat papildomai detalizuojama, kad, remiantis įvertinimo metu gautus duomenimis, galima teigti, kad V. B. tam tikri mąstymo ir elgesio ypatumai yra glaudžiai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška: kontroliuojantis elgesys, impulsyvaus bei savitvardos stoka pasižyminčio elgesio apraiškos, orientavimasis į asmeninės gerovės siekimą, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams, mąstymo lankstumo stoka ir pan. Nors struktūruotoje aplinkoje tam tikri kriminogeniniai poreikiai išlieka valdomi, tačiau siekiant didinti nuteistojo sąmoningumą, konstruktyvesnius problemos sprendimų įgūdžius, empatijos jausmą, gali būti tikslingas nuteistojo įtraukimas į tęstines intervencines priemones. Tuo tarpu nuteistasis savo skunde teigia, jog šie Komisijos teiginiai apie jo charakterio vertinimo aplinkybes yra prasimanyti ir neva nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma. Papildomai, nuteistasis teigia, kad per ganėtinai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį pataisos namų administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mąstymo korekcijai, kas, nuteistojo vertinimu, nepagrįstai varžo jo teises ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius dėl pataisos įstaigos administracijos neveiklumo, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados 5.1 punkto matyti, jog bausmės vykdymo laikotarpiu su nuteistuoju buvo dirbama individualiai, buvo sudarytas ir koreguojamas jo individualios socialinės reabilitacijos planas, jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti įvairaus pobūdžio tikslinėse į mąstymo ir elgesio korekciją orientuotose socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo programose, kuriomis nuteistasis naudojosi, todėl nuteistojo teiginys, neva pataisos įstaigos administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mąstymo korekcijai, teismo vertinimu, demonstruoja paties nuteistojo negatyvų požiūrį į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, bandant dėl to nepagrįstai apkaltinti pataisos namų administraciją. Pažymėtina, kad nors nuteistasis teigia, kad Komisijos teiginiai, jog „tam tikri nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumai yra glaudžiai siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška: kontroliuojantis elgesys, impulsyvaus bei savitvardos stoka pasižyminčio elgesio apraiškos, orientavimasis į asmeninės gerovės siekimą, konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka, vengimas įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams, mąstymo lankstumo stoka ir pan.“, yra Komisijos prasimanyti, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog šie teiginiai taip pat yra nurodyti socialinio tyrimo išvados 4.9 punkte, kur jie yra papildomai detalizuojami ir paaiškinami. Minėtame punkte nurodyta, be kita ko, ir tai, kad V. B. bendravimo situacijose gali pasižymėti nelankstumu, gynybiškumu, vengimu emociškai atsiskleisti, ypatingai tuomet, kai yra analizuojami jo asmeninio gyvenimo niuansai. Nors nuteistasis atvirai priešiškumo aplinkai nedemonstruoja ir nesiekia kurti išskirtinai palankaus savęs vaizdo aplinkiniams, tačiau išlieka kontroliuojantis bendravimo situaciją bei aiškiai nubrėžiantis ribas. Nuteistajam yra būdingas pakankamai ūmus būdas. Analizuojant jo kriminalinę patirtį, pastebėta, kad didžioji dalis nusikalstamų veikų buvo vykdomos spontaniškai reaguojant į aplinkos stimuliaciją ar savo poreikių patenkinimą, pakankamai dažnos smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Nors struktūruotoje aplinkoje nėra stebimas nuteistojo agresyvus elgesys, tačiau situacijos kontrolė bei kryptingumas išlieka nuteistojo elgesyje. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai dažnai pasižymėjo problematiškumu bei orientavimusi į asmeninės naudos siekimą, kas galimai sąlygojo nusikalstamų veikų vykdymą bei kriminalinio gyvenimo būdo puoselėjimą. Nuteistasis nepripažįsta nusikalstamų veiksmų, už kuriuos buvo nuteistas, bei vengia apie juos kalbėti. Nors šiuo metu akcentuoja, kad nebejaučia poreikio save realizuoti kriminalinėse veiklose, deklaruoja ateities tikslus, kurie yra nukreipti į artimuosius, rūpinimąsi sveikata ir savęs realizavimą darbinėje veikloje, tačiau įvertinimo metu pastebėta, kad V. B. yra labiau susikoncentravęs ties savimi, savo poreikiais, subjektyviai suvokiamo teisingumo jausmo išlaikymu. Savo elgesiu sukeltas itin negatyvias pasekmes nukentėjusiesiems ar visuomenei apskritai vengia analizuoti. Panašios problemos įvardijamos ir socialinio tyrimo išvados 4.8 punkte, kuriame nurodyta, kad V. B. nėra būdingi išskirtiniai emocinės gerovės sunkumai, tačiau nuteistojo aukšta savivertė, siekis išlaikyti subjektyviai suvokiamą savigarbos jausmą bei norimą socialinį statusą jį supančioje aplinkoje, gali būti iš dalie siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taip pat nurodyta, kad nors nuteistasis ir pripažįsta turintis negatyvių asmenybės bruožų, tačiau jo motyvacija juos koreguoti ar valdyti jų raišką išlieka minimali. Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, sustiprina teismo įsitikinimą, kad šios motyvacijos nuteistasis iš tiesų dar stokoja ir, nepaisant ankstesnio dalyvavimo į mąstymo ir elgesio korekciją orientuotose tikslinėse programose, teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos išvada, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, tarp jų ir mąstymo ir elgesio nuostatų sritys, išlieka šiuo metu aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų.

Nutarime kaip aktualūs kriminogeniniai poreikiai, taip pat nurodytos darbinės bei lėšų tvarkymo ir pajamų sritys. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš socialinio tyrimo išvados 4.3 punkte nurodytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis iki nuteisimo oficialiai niekur nedirbo, oficialios darbinės patirties sukaupęs nėra. Paties teigimu, iki nuteisimo dirbo neoficialiai, įvairius atsitiktinius ir trumpalaikius darbus, vertėsi perpardavinėdamas automobilius. Socialinio tyrimo išvadoje keliamos prielaidos, kad nuteistojo vengimas laisvėje užsiimti pozityvia bei oficialia darbine veikla gali būti siejamas su jo asocialaus bei nusikalstamo elgesio rizika. Laisvės atėmimo vietose nuteistasis įsidarbinti nebandė, teigė, kad dirbti negali dėl prastos sveikatos būklės. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistajam yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, todėl jo galimybės įsidarbinti šiuo metu yra apribotos sveikatos problemų. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis patvirtino įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju galimybę (byloje yra pateikta UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad įmonė lygtinio paleidimo atveju įdarbintų pagalbiniams darbams vykdyti). Tačiau, nors teismas ir teigiamai vertina šią aplinkybę (taip pat ji teigiamai įvertinta ir socialinio tyrimo išvadoje, kaip vienas iš apsauginių kriminogeninių veiksnių, mažinančių V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką), visgi pažymėtina, kad pažyma, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, niekaip negarantuoja, kad nuteistasis gebės šį darbą išlaikyti ilgalaikėje perspektyvoje ir negrįš prie nusikalstamo gyvenimo būdo, todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertintos ir anksčiau minėtos jį neigiamai darbine prasme charakterizuojančios aplinkybės – jo skurdi oficialaus darbo laisvėje patirtis bei jo neigiama nuostata į darbą pataisos įstaigoje. Pažymėtina, kad savo skunde nuteistasis nurodė, kad Komisijos teiginiai dėl darbo pataisos įstaigoje yra neva deklaratyvūs, kadangi pataisos namuose nėra galimybių įsidarbinti. Nuteistojo teigimu, yra ne vienas atvejis, kuomet nuteistieji kreipiasi dėl įdarbinimo ir yra gaunami vien neigiami atsakymai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis pats būtų bandęs kreiptis į pataisos įstaigą dėl įdarbinimo ir gavęs tokį atsakymą, taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad net jei pataisos namuose nėra jokios galimybės įsidarbinti už atlygį, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis būtų kada nors atlikęs nemokamus (gerbūvio) darbus ar kitaip parodęs iniciatyvą įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje. Paminėtina, kad teismas teigiamai vertina, jog nuteistasis deda pastangas kelti savo profesinę kvalifikaciją, kadangi jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu baigė vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijo tekintojo, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, apdailininko, siuvėjo, suvirintojo elektra rankiniu būdu bei šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesines kvalifikacijas. Su nuteistojo stropiu mokymusi yra susiję didžioji dalis jo gautų paskatinimų. Šios aplinkybės teismo vertintinos teigiamai. Visgi, teismo vertinimu, nuteistojo oficialios darbinės patirties stygius ir neigiama nuostata į darbą pataisos įstaigoje socialinio tyrimo išvadoje yra pagrįstai vertinamos kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir jos teikia teismui pagrindą abejoti nuteistojo gebėjimu dirbti legalų darbą laisvėje. Šias abejones dar labiau sustiprina ta aplinkybė, kad dalis iš nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas, sietinos su finansinio atlygio motyvacija, kas rodo, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, buvo linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais. Akivaizdu, kad tokios abejonės pagrįstai kilo ir Komisijai. Be to, kaip nuteistojo dinaminis kriminogeninis veiksnys socialinio tyrimo išvadoje įvardinamas ir jo apsunkinta finansinė padėtis dėl neišmokėtų teisminių ieškinių. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Finansų skyriaus duomenimis, nuteistasis V. B. šiuo metu pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo yra skolingas 2032,10 Eur, tačiau priteistų ieškinių nemoka, nuteistojo teigimu, to daryti nesiruošia, kadangi jam pradėjus dirbti, antstoliai priteistas sumas išieškos be jo sutikimo. Teismo vertinimu, tai siejasi ir pabrėžia anksčiau aptartus nuteistojo neigiamus mąstymo ir nuostatų ypatumus, ypač orientavimąsi į asmeninės naudos siekimą, kadangi iš nuteistojo požiūrio į turimas skolas akivaizdu, jog jis yra stokoja motyvacijos asmeniškai spręsti savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimą, o lėšų siekia gauti tik asmeniniams poreikiams tenkinti.

Nuteistasis savo skunde taip pat teigia, kad kai kurios Komisijos nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą – nusikalstamos veikos pobūdis ir jo ankstesni teistumai, yra statiniai veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl, remtis vien jais negalima. Nors sutiktina, kad vien šios aplinkybės negali būti priežastimi netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo, visgi, teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, kurios taip pat privalo būti vertinamos svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių pagrįstumą. Pažymėtina, kad M. B. iš viso teistas 8 kartus laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą. Šiuo metu jis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už keturių nusikaltimų (nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kvalifikuoto nužudymo ir dviejų vagysčių įsibraunant į patalpą), iš kurių vienas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai). Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas gali būti taikomas ne tik teismo pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad iš V. B. teistumų istorijos matyti, jog jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo ir išėjęs į laisvę darė naujas nusikalstamas veikas, iš kurių viena, kaip jau minėta, netgi priskirtina prie labai sunkių nusikaltimų (nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai), ir būtent ši nusikalstama veika buvo padaryta lygtinio paleidimo laikotarpiu. Remiantis išvardintų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad V. B. iš anksčiau jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, būdamas laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, taigi, švelnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad V. B. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, priešingai, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, ir tik reali laisvės atėmimo bausmė tapo efektyvia priemone sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taigi, ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas, jis buvo du kartus baustas drausmine tvarka, nors gerokai daugiau – vienuolika kartų – buvo skatintas. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, po paskutinio baustumo 2017 metais buvo tris kartus paskatintas. Tačiau nuo 2019 metų nuteistojo asmens byloje nėra nei baustumų, nei skatinimų. Tokiu būdu darytina išvada, kad šiuo metu yra stebimas tam tikras disciplinuotas nuteistojo elgesys, jis geba laikytis taisyklių griežtai struktūruotoje aplinkoje – pataisos įstaigoje. Teismas vertina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip ir turi elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, tačiau pati savaime ši aplinkybė dar nėra pakankamas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. B. tik dalinai pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų – kaltės dėl įvykdyto nužudymo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino, o dėl įvykdytų vagysčių pripažino tik iš dalies. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad interviu metu nuteistasis vengė analizuoti savo nusikalstamą elgesį ir prisiimti atsakomybę už teisės pažeidimus, už kuriuos buvo nuteistas. Nors teismas sutinka, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę proceso metu nepripažinti visos ar dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbus nuteistojo požiūris į nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis yra nuteistas. Šiuo atveju V. B. kaltės nepripažinimas arba tik dalinis pripažinimas, jo socialinio tyrimo išvadoje įvardintų aplinkybių – nuteistojo konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stokos bei vengimo įvertinti savo elgesio galimas pasekmes aplinkiniams, kontekste, sudaro pagrindą teismui abejoti nuteistojo gebėjimu tinkamai vertinti savo poelgius ir išėjus į laisvę nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, kad jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, reikšminga pažanga ją mažinant nepastebima, o jos įvertinimą sąlygoja daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai. Šių aplinkybių kontekste, kai iš esmės nėra išpildyta viena iš formalių BVK straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas, nuteistojo lygtinis paleidimas nėra galimas. Priešingai, lygtinio paleidimo taikymas tokiu atveju galėtų ir nuteistajam, ir visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkų ir itin pavojingą tyčinį nusikaltimą ir būti viena iš prielaidų V. B. naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę savo nusikalstamo elgesio riziką ženkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu. 

Pažymėtina, kad skunde nuteistasis taip pat teigia, kad Komisija nuolat pažeidinėja BVK 164 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių pakartotinio lygtinio paleidimo svarstymo terminą, ko priežastimi yra netoleruotinas, jau įpročiu tapęs svarstymų atidėliojimas iki paskutinės maksimalaus įstatymo leidžiamo termino dienos. Šiame kontekste pažymėtina, kad BVK 164 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu, be kita ko, nustato pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju Komisija 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu V. B. netaikė lygtinio paleidimo ir šiuo nutarimu nustatė sekančio svarstymo datą 2022 m. spalio mėnesį, t.y. po penkių mėnesių. Šis svarstymas, kurio metu ir buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, įvyko 2022 m. spalio 27 d., tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo nesilaikoma BVK 164 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino. Nuteistojo subjektyvus nepasitenkinimas dėl nustatyto termino šiuo atveju nėra pagrindas naikinti Nutarimą.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-285 teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, minėtas nutarimas yra tinkamai motyvuotas, jame Komisija aiškiai išdėstė aplinkybes, kodėl, jų vertinimu, nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, teikiančių pagrindą nesutikti su tokia Komisijos išvada. Kaip jau minėta, tokiu atveju laikytina, kad nėra įgyvendintas vienas iš BVK straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, tokiu būdu lygtinio paleidimo taikymas nuteistojo atžvilgiu nėra galimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo V. B. skundas netenkintinas.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo V. B. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-285 netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė