VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
(S)
2022 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,
sekretoriaujant Ernestai Perednienei,
dalyvaujant ieškovo UAB „PAKOM“ atstovui advokato padėjėjui Taurui Prapuoleniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „PAKOM“ ieškinį atsakovui UAB „Statybos resursas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 25 813,57 Eur skolą, 255,26 Eur delspinigius, 8 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2020 m. liepos 20 d. UAB „PAKOM“ kaip subrangovas ir UAB „Statybos resursas“ kaip rangovas sudarė statybos rangos sutartį Nr. SR2020-07-01/1 (toliau – sutartis Nr. 1), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti pastato inžinerinių sistemų atnaujinimo (modernizavimo) darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir juos perduoti atsakovui bei įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus, o atsakovas įsipareigojo priimti ieškovo tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties Nr. 1 pagrindu ieškovas atliko atsakovui rangos darbų už 19 995,73 Eur. Tai patvirtina ieškovo išrašyti ir atsakovo pasirašyti dokumentai: 2021 m. lapkričio 23 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2021/11/23-01, 2021 m. lapkričio 23 d. atliktų statybos ir remonto darbus bei išlaidų pažyma ir 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija PA Nr. 21/072. 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovas ir atsakovas sudarė statybos rangos sutartį Nr. SR2020-09-01/1 (toliau – sutartis Nr. 2), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti pastato inžinerinių sistemų atnaujinimo (modernizavimo) darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juos perduoti atsakovui bei įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus, o atsakovas įsipareigojo priimti ieškovo tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties Nr. 2 pagrindu ieškovas atliko atsakovui rangos darbus už 5 817,84 Eur. Tai patvirtina ieškovo išrašyti ir atsakovo pasirašyti dokumentai 2021 m. balandžio 23 d. atliktų statybos ir remonto darbų bei išlaidų pažyma ir 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija PA Nr. 21/071. Taigi, sutarties Nr. 1 ir sutarties Nr. 2 pagrindais ieškovas atliko atsakovui rangos darbus iš viso už 25 813,57 Eur. 2022 m. sausio 26 d. ieškovas ir atsakovas sudarė skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas pripažino faktą, jog atsakovas yra skolingas ieškovui iš viso 25 813,57 Eur. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atliko rangos darbus atsakovui, o atsakovas atliktus rangos darbus priėmė, tačiau atsakovas nei nustatytais terminais, nei vėliau savo prievolės laiku atsiskaityti su ieškovu už atliktus rangos darbus neįvykdė.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmesti arba juos sumažinti, sprendimo įvykdymą atidėti 6 mėnesių laikotarpiui arba išdėstyti priteistos sumos grąžinimą 12 mėnesių laikotarpiui, atmesti ieškovo prašymą priteisti procesines palūkanas arba sumažinti ieškovo prašomų procesinių palūkanų dydį iki ne didesnio nei 6 proc. dydžio metinių palūkanų. Nurodo, kad nors iš pat pradžių atsakovas tinkamai ir laiku vykdė visus savo įsipareigojimus kylančius iš su ieškovu sudarytos statybos rangos sutarčių, tačiau dėl viruso SARS-CoV-2 (Covid-19) sukeltos pandemijos, ženklaus statybinių medžiagų ir įrangos kainų pabrangimo, o taip pat sutrikusių ir stipriai vėluojančių tiekimo grandinių, atsakovo finansinė padėtis pablogėjo, dėl to vėluojama atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas deda pastangas, kad rastų būdų kaip atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas dėl susidariusios sunkios finansinės padėties ir apyvartinių lėšų trūkumo padengti įsiskolinimo laiku nepajėgia. Ieškovas savo ieškinyje teigia, kad priskaičiuota delspinigių suma yra 255,26 Eur. Atsakovas yra iš dalies įvykdęs savo prievoles kylančias iš su ieškovu sudarytų sutarčių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti delspinigius ir už prievoles, kurios jau yra iš dalies įvykdytos, laikytina, kad netesybos (delspinigiai) turi būti sumažintos arba reikalavimas priteisti netesybas turi būti atmestas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 8 proc. metines palūkanas už visą priteistą sumą. Atsižvelgiant į sunkią atsakovo finansinę padėtį ir prašymą atidėti arba išdėstyti sprendimo vykdymą, prašo netaikyti procesinių palūkanų arba pritaikyti CK 6.210 str. 2 d. numatyto dydžio procesines palūkanas, t. y., ne didesnes nei 6 proc. dydžio metinės palūkanos.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsakovas į posėdį neatvyko, prašė civilinę bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. liepos 20 d. UAB „PAKOM“ ir UAB „Statybos resursas“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. SR2020-07-01/1 (toliau – sutartis Nr. 1), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti pastato inžinerinių sistemų atnaujinimo (modernizavimo) darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir juos perduoti atsakovui bei įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus, o atsakovas įsipareigojo priimti ieškovo tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties Nr. 1 pagrindu ieškovas atliko atsakovui rangos darbus už 19 995,73 Eur. 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovas ir atsakovas sudarė statybos rangos sutartį Nr. SR2020-09-01/1 (toliau – sutartis Nr. 2), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo tinkamai ir laiku atlikti pastato inžinerinių sistemų atnaujinimo (modernizavimo) darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juos perduoti atsakovui bei įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus, o atsakovas įsipareigojo priimti ieškovo tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties Nr. 2 pagrindu ieškovas atliko atsakovui rangos darbus už 5 817,84 Eur. Sutarties Nr. 1 ir sutarties Nr. 2 pagrindais ieškovas atliko atsakovui rangos darbų iš viso už 25 813,57 Eur. 2022 m. sausio 26 d. ieškovas ir atsakovas sudarė skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas pripažino faktą, jog atsakovas yra skolingas ieškovui iš viso 25 813,57 Eur.
Atsakovas sutinka su skolos dydžiu, tačiau prašo ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmesti arba juos sumažinti, atmesti ieškovo prašymą priteisti procesines palūkanas arba sumažinti ieškovo prašomų procesinių palūkanų dydį iki ne didesnio nei 6 proc. dydžio metinių palūkanų, sprendimo įvykdymą atidėti 6 mėnesių laikotarpiui arba išdėstyti priteistos sumos grąžinimą 12 mėnesių laikotarpiui.
CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Tai yra konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės.
Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Atsakovui nesumokėjus už atliktus rangos darbus bei neginčijus atliktų darbų kokybės, laikytina, kad ieškovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovas pažeidė sutartinę piniginę prievolę atsiskaityti už atliktus darbus su ieškovu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 25 813,57 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
CK 6.258 straipsnis numato, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Vadovaujantis sutarties Nr. 1 ir sutarties Nr. 2 7.1 punktu, atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti su ieškovu dieną. Vadovaujantis CK 6.54 straipsnio 3 dalimi ir sutarčių 7.1 punktu, atsakovas turi pareigą nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos (2021 m. sausio 15 d.) mokėti sutartyje nustatytą netesybų dydį. Atsakovas praleido savo prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų 255,26 Eur dydžio delspinigius (0,02 proc. dydžio už 89 kalendorinių dienų) yra pagrįstas, todėl tenkintinas (sutarčių 7.1 punktas, CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo teigimu, ieškovas remdamasis Mokėjimų įstatymu nepagrįstai prašo priteisti 8 procentų procesines palūkanas, prašo sumažinti ieškovo prašomų procesinių palūkanų dydį iki ne didesnio nei 6 proc. dydžio metinių palūkanų. Teismas su šiuo atsakovo argumentu nesutinka. Pažymi, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti 8 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl jos priteistinos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo vykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą aktualūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).
Atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą iš esmės grindė dėl Covid-19 pandemijos susidariusia sunkia finansine padėtimi. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, vertina, jog vien ginčo šalies sunki finansinė padėtis nėra pakankamas pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – padėtį, siekiant, kad nebūtų pažeisti jo teisėti interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas. Be to, prašymas iš esmės nebuvo pagrįstas jokiais jo sunkią turtinę padėtį patvirtinančiais įrodymais. Pažymėtina, kad iki parengiamojo posėdžio dienos ieškovas kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu išspręsti ginčą taikiai ir pasiūlė taikaus susitarimo sąlygas, tačiau atsakovas į ieškovo pateiktą pasiūlymą neatsakė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo prašymas dėl sprendimo išdėstymo atmetamas kaip nepagrįstas.
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas sumokėjo 587,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris, patenkinus ieškinį visiškai, priteistinas iš atsakovo.
Ieškovas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 268,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos bei priteistinos iš atsakovo pilna apimtimi (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).
Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovo UAB „PAKOM“, juridinio asmens kodas 302707116, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Statybos resursas“, juridinio asmens kodas 305244495, 25 813,57 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų trylika eurų 57 ct) skolą, 255,26 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 26 ct) delspinigius, 8,00 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (26 068,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir 1 855 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis