Civilinė byla Nr. 2-528-381/2018

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.2.1.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 1 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

              teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „BALTAZ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BALTAZ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties ir nutarta skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

              Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2445-262/2008, uždarajai akcinei bendrovei „ŽEKINAS“ (toliau – BUAB „ŽEKINAS“) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „SLOVIS“ (toliau – UAB „SLOVIS“ arba bankroto administratorė) (b. l. 1).
2. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtintas BUAB „ŽEKINAS“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tarp kurių ir trečios eilės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „BALTAZ“ (toliau – UAB „BALTAZ“) 85 922,17 Eur (296 672,04 Lt) dydžio finansinis reikalavimas. BUAB „ŽEKINAS“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas teismo 2009 m. gegužės 26 d., 2009 m. lapkričio 6 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. spalio 13 d., 2012 m. sausio 10 d. nutartimis.
3. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „ŽEKINAS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
4. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi atstatydinta BUAB „ŽEKINAS“ bankroto administratorė UAB „SLOVIS“ ir bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriumi paskirtas R. M..
5. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1901-603/2013, patenkintas BUAB „ŽEKINAS“ ieškinys atsakovei UAB „BALTAZ“ – pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „ŽEKINAS“ ir UAB „BALTAZ“ 2006 m. gegužės 15 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis dėl SIA „Baltaz Latvia“ šešių paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 LVL, kas sudaro 30 proc. įstatinio kapitalo dydžio, pirkimo–pardavimo sutartis už 246 177,02 Eur  (850 000 Lt) kainą ir 2006 m. gegužės 26 d. UAB „ŽEKINAS“ ir UAB „BALTAZ“ akcijų priėmimo–perdavimo aktas dėl SIA „Baltaz Latvia“ šešių paprastųjų vardinių materialiųjų akcijų. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, teismas taikė restituciją ir grąžino UAB ,,ŽEKINAS“ 246 177,02 Eur (850 000 Lt) sumą, o UAB ,,BALTAZ“ nuosavybės teises į SIA ,,Baltaz Latvia“ 6 paprastąsias vardines materialiąsias akcijas, kurių vienos nominali vertė 100 LVL, kas sudaro 30 proc. įstatinio kapitalo dydžio (b. l. 3–10).
6. BUAB „ŽEKINAS“ bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimu pritaikius restituciją konstatuotas UAB „BALTAZ“ 246 177,02 Eur (850 000 Lt) dydžio įsiskolinimas UAB „ŽEKINAS“, kuris yra didesnis už bankroto byloje patvirtintą UAB „BALTAZ“ finansinį reikalavimą (85 922,17 Eur/296 672,04 Lt), 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutarė, kad BUAB „ŽEKINAS“ nėra skolingas UAB „BALTAZ“, todėl UAB „BALTAZ“ išbraukė iš BUAB „ŽEKINAS“ trečios eilės kreditorių sąrašo bankroto byloje (b. l. 24–25).
7. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-5403-781/2016, UAB „BALTAZ“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Finigna” (toliau – UAB „Finigna”).
8. 2017 m. lapkričio 30 d. BUAB „BALTAZ” bankroto administratorė UAB „Finigna” pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties. Atskirajame skunde nurodė, kad apie skundžiamos teismo nutarties priėmimą sužinojo atsitiktinai 2017 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paštu iš BUAB „ŽEKINAS” bankroto administratorės gavusi šią nutartį. 2017 m. balandžio 10 d. vykusiam pirmajam BUAB „BALTAZ“ kreditorių susirinkimui pateiktoje administratoriaus veiklos ataskaitoje BUAB „ŽEKINAS“ buvo nurodytas tiek kaip UAB „BALTAZ“ kreditorius, turintis 246 177,02 Eur dydžio finansinį reikalavimą, tiek kaip debitorius, skolingas BUAB „BALTAZ“ 85 922,18 Eur sumą, tačiau už šios ataskaitos patvirtinimą balsavęs BUAB „ŽEKINAS“ administratorius R. M. jokių pastabų dėl ataskaitoje nurodytų BUAB „BALTAZ“ ir BUAB „ŽEKINAS“ tarpusavio įsipareigojimų nenurodė. Skundžiama teismo nutartis, kuria įskaityti priešpriešiniai UAB „BALTAZ“ ir UAB „ŽEKINAS“ reikalavimai, neteisėta, nes šalys nebuvo išreiškusios valios dėl tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalys), toks įskaitymas pažeidė kitų BUAB „BALTAZ“ kreditorių teises, nes nepagrįstai pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą buvo suteikta vienam iš kreditorių. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama buvo atlikti bet kokias finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo (b. l. 27–29).

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos BUAB „BALTAZ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui (b. l. 41).
10. Teismas nurodė, kad CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos.
11. Teismas konstatavo, kad pareiškėja atskirąjį skundą padavė praėjus beveik metams nuo skundžiamos nutarties priėmimo, neprašo atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti.
12. Teismas nenustatė jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti buvo praleistas tokį ilgą laiko tarpą.
13. Dėl išvardintų priežasčių teismas atsisakė priimti pareiškėjos BUAB „Baltaz“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties ir jį grąžino padavusiam asmeniui.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Pareiškėja BUAB „BALTAZ“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b. l. 42–43).
15. Pareiškėjos BUAB „BALTAZ“ atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostatas. Minėtoje įstatymo nuostatoje nurodyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, tačiau tuo atveju, kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl įstatyme nustatytas apskundimo terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties įteikimo BUAB „BALTAZ“ dienos. BUAB „BALTAZ“ Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties kopijos iš teismo negavo. Dokumentų, patvirtinančių minėtos nutarties įteikimą BUAB „BALTAZ“ bankroto administratorei, nepavyko rasti ir BUAB „ŽEKINAS“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties kopiją UAB „BALTAZ“ administratorė faktiškai gavo tik 2017 m. lapkričio 23 d., todėl 2017 m. lapkričio 30 d. pateikdama atskirąjį skundą nebuvo praleidusi termino šiam skundui paduoti.
2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja BUAB „BALTAZ“ ir atsakovė BUAB „ŽEKINAS“ yra bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu ir sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Nesant jokio teisinio bei faktinio pagrindo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo konstatuotas ginčo šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymas, ko pasėkoje BUAB „BALTAZ“ buvo neteisėtai išbrauktas iš UAB „ŽEKINAS“ kreditorių sąrašo. Tokia teismo nutartis akivaizdžiai prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymą.
16. BUAB „ŽEKINAS“ bankroto administratorė atsiliepime į pareiškėjos BUAB „BALTAZ“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti (b. l. 44–46).
17. BUAB „ŽEKINAS“ bankroto administratorės atsiliepimas į pareiškėjos BUAB „BALTAZ“ atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties kopiją UAB „BALTAZ“ administratorė faktiškai gavo tik 2017 m. lapkričio 23 d. 2017 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimui BUAB „BALTAZ“ bankroto administratorės pateiktoje ataskaitoje nėra nurodyta, kad UAB „BALTAZ“ vadovas nepateikė kokių nors įmonės finansinės veiklos dokumentų, kas patvirtina, jog buvo pateikti visi, ataskaitoje nurodytų debitorių, tarp jų ir BUAB „ŽEKINAS“, finansinius reikalavimus patvirtinantys dokumentai. BUAB „ŽEKINAS“ bankroto byloje nėra duomenų apie tai, kad BUAB „BALTAZ“ bankroto administratorius per daugiau nei metus būtų atvykęs susipažinti su savo debitoriaus BUAB „ŽEKINAS“ bylos medžiaga. Visų teismo sprendimų medžiaga yra viešai skelbiama e.teismai svetainėje, todėl su skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi BUAB „BALTAZ“ turėjo galimybę susipažinti ir anksčiau.
2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nesant jokio teisinio bei faktinio pagrindo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo konstatuotas ginčo šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymas. Nagrinėjamu atveju buvo visos būtinos sąlygos įskaitymui atlikti. Įskaitymas galėjo būti atliktas esant vienos šalies pareiškimui, nes įskaitymui atlikti užtenka vienos šalies valios. Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas galėjo būti padaromi vienasmenišku dokumentu. Tai reiškia, kad kita prievolės šalis neturi teisės pasisakyti dėl to, ar ji sutinka su įskaitymu, ar ne. Taigi kita šalis negali pareiškimo dėl įskaitymo ginčyti motyvuodama tuo, kad ji nedavė sutikimo įskaitymui atlikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo

19. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos BUAB „BALTAZ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 338 straipsnis).
20. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ją (teisę) riboja laikas. Įstatymo leidėjas, siekdamas skatinti dalyvaujančius byloje asmenis rūpintis proceso eiga, užkirsti kelią nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju teismas atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą, nurodydamas, kad  nenustatyta jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių terminas skundui paduoti buvo praleistas tokį ilgą laiko tarpą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas procesinį klausimą išsprendė iš esmės teisingai, tačiau pats teismas, konstatuodamas, kad apeliantė terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties pateikti praleido daugiau nei vienerius metus, nenurodė, kad šis terminas CPK 307 straipsnio 3 dalies prasme yra naikinamasis.
22. CPK 307 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus pirmojo skirsnio numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
23. Taigi CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos, per kurį galima prašyti atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą, yra naikinamasis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta galutinė termino atnaujinimo riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).
24. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis priimta 2016 m. lapkričio 14 d. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad skundžiama nutartis apeliantei įteikta 2016 m. lapkričio 19 d., BUAB „Baltaz“ bankroto administratorės UAB „Finiga“ direktoriui G. V. (b. l. 26). Vadinasi, paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties apeliantei buvo 2016 m. lapkričio 28 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis, 73-74 straipsniai).
25. Atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties apeliantė teismui pateikė  tik 2017 m. lapkričio 30 d. (b. l. 25–29). Kadangi per CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo skundžiamos teismo nutarties paskelbimo dienos apeliantė neinicijavo apeliacinio proceso, todėl teisę į apeliaciją prarado, o terminas atskirajam skundui paduoti nebegali būti atnaujintas.
26. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl sužinojimo apie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį momentą, šioje nutartyje konstatavus, kad apeliantė praleido terminą atskirajam skundui pateikti, kuris yra naikinamasis (CPK 307 straipsnio 3 dalis), nėra aktualūs ir apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl jų nepasisako.

Dėl kitų atskirojo skundo reikalavimų

27. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties pateikti, neatsižvelgė, kad nesant jokio teisinio bei faktinio pagrindo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo konstatuotas ginčo šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymas, ko pasėkoje BUAB „BALTAZ“ buvo neteisėtai išbraukta iš UAB „ŽEKINAS“ kreditorių sąrašo. Tokia teismo nutartis akivaizdžiai prieštarauja ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, draudžiančioms kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymą.
28. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi patenkino BUAB „ŽEKINAS“ bankroto administratoriaus prašymą dėl UAB „BALTAZ“ pašalinimo iš kreditorių sąrašo. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. nutartimi buvo taikyta restitucija ir UAB „BALTAZ“ grąžinta nuosavybė į SIA „Baltaz Latvia“ 6 paprastąsias vardines akcijas, o UAB „ŽEKINAS“ grąžinta 246 177,02 Eur (850 000 Lt) piniginė suma (b. l. 3–10). Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-746/2014, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 11–23). Teismas sprendė, kad bankroto byloje patvirtintas UAB „BALTAZ“ finansinis reikalavimas yra mažesnis už UAB „BALTAZ“ įsiskolinimą, todėl vertino, kad BUAB „ŽEKINAS“ yra neskolinga UAB „BALTAZ“, t. y. BUAB „ŽEKINAS“ iš UAB „BALTAZ“ skolininkės tapo jos kreditore, todėl UAB „BALTAZ“ pašalino iš BUAB „ŽEKINAS“ trečios eilės kreditorių sąrašo.
29. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar neginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.
30. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1403-157/2016, iš dalies keisdamas suformuotą teismų praktiką dėl CPK 366 straipsnio 3 dalies normos aiškinimo bei taikymo, nurodė, jog tokiu atveju, kai klausimas dėl administratoriaus ar kreditorių ginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo yra išsprendžiamas kilusį ginčą išnagrinėjus iš esmės arba atskiroje civilinėje byloje, arba pačioje bankroto byloje, – vėlesnis tokių įsiteisėjusių ir galutinių teismo procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas yra galimas vadovaujantis tik CPK XVII skyriaus normomis, reglamentuojančiomis proceso atnaujinimą.
31. Apeliantė, vertindama, kad ji iš kreditorių sąrašo yra išbraukta nepagrįstai ir jos teisės yra pažeistos, teismui atlikus įstatymo draudžiamą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, gali ginti savo teises pasinaudodama proceso atnaujinimo institutu, kadangi tokia teismo nutartimi išspręstas ne procesinis klausimas, kai pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį proceso atnaujinimas bankroto bylose negalimas, bet materialusis teisinis klausimas, nes atlikus įskaitymą, šalims kilo materialiosios teisės ir pareigos – apeliantė prarado kreditoriaus teisinį statusą BUAB „ŽEKINAS“ bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

          Teisėjas                                                                                                      Artūras Driukas