Administracinė byla Nr. eAS-694-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02845-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Virginijos Volskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. J. ir R. K. patikslintą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. J. ir R. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai G. J. ir R. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Panevėžio skyriaus 2021 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti LAGK Panevėžio skyriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą 
Nr. (duomenys neskelbtini));

3) išnagrinėti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą pareiškėjų reikalavimų pagrindu;

3.1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti šiai institucijai patikėtus veiksmus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose: paruošti dokumentus, numatytus procedūrose, išsiperkant įsiterpusios valstybinės žemės sklypą remiantis nauju 2021 m. gegužės 24 d. pateiktu prašymu, „žpdris“ Nr. (duomenys neskelbtini) paskyroje, įkeliant pareiškėjų prašymą;

3.2) pripažinti „žpdris“ sistemoje Nr. (duomenys neskelbtini) prisegtą schemą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta ir neatitinkančia realios situacijos bei įpareigoti savivaldybės administraciją ištaisyti klaidas;

3.3) įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti šiai institucijai patikėtus veiksmus numatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose, išsiperkant įsiterpusios valstybinės žemės sklypą remiantis nauju 2021 m. gegužės 24 d. pateiktu prašymu, „žpdris“ Nr. (duomenys neskelbtini) paskyroje išduoti naujus reikalavimus;

3.4) įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti šiai institucijai patikėtus veiksmus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, išsiperkant įsiterpusios valstybinės žemės sklypą remiantis nauju 2021 m. gegužės 24 d. pateiktu prašymu ir pripažinti tik pareiškėjus formavimo ir pertvarkymo iniciatoriais suformuotoje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyroje;

3.5) pripažinti lygiagrečią paskyrą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta;

3.6) jei nėra techninių galimybių atlikti visus pakeitimus Nr. (duomenys neskelbtini) sukurtoje paskyroje, įpareigoti savivaldybės atstovus sukurti naują paskyrą su nauju numeriu 2021 m. gegužės 24 d. pateikto prašymo įgyvendinimui.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, be kita ko: 1) atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl 3 ir 3.1–3.6 reikalavimų; 2) pareiškėjų skundo daliai dėl LAGK Panevėžio skyriaus 2021 m. liepos 30 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimų panaikinimo nustatė terminą trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas išnagrinėti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą pareiškėjų reikalavimų pagrindu bei įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius veiksmus negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas pareiškėjų skundą dalyje dėl 3 ir 3.1–3.6 reikalavimų, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kurį patikslinę prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundą dėl
3.1–3.6 reikalavimų; išnagrinėti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą pareiškėjų reikalavimų pagrindu.

Pareiškėjai pažymi, kad jų reikalavimai buvo suformuluoti taip, kad atskleistų savivaldybės neveikimą ir neteisėtus veiksmus, kurie pažeidžia pareiškėjų teises. Pirmosios instancijos teismas privalėjo suprasti skundo esmę ir galėjo nutartimi pašalinti neesminius trūkumus. Pareiškėjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti pareiškėjų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo 3.1–3.6 reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip reikalavimus, nenagrinėtinus teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018), nes tai lemia valdžių padalijimo principas.

Nustatyta, kad 3.1–3.6 reikalavimais pareiškėjai, iš esmės, siekė, kad būtų pašalinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žpdris sistemoje galbūt padaryti pažeidimai (sukuriant naujas paskyras su skirtingais numeriais, įkeliant netinkamus prašymus su klaidinga schema) – pareiškėjai prašė, kad atsakovas būtų įpareigotas paruošti reikiamus dokumentus remiantis pareiškėjų prašymu; prašė teismo pripažinti žpdris sistemoje schemą neteisėta ir įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidas; įpareigoti atsakovą atlikti jam patikėtus veiksmus išsiperkant įsiterpusios valstybinės žemės sklypą, remiantis pareiškėjų 2021 m. gegužės 24 d. pateiktu prašymu, žpdris paskyroje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyroje išduodant naujus reikalavimus, taip pat pripažinti pareiškėjui formavimo ir pertvarkymo iniciatoriais suformuotoje paskyroje; prašė teismo pripažinti paskyrą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta; nesant galimybių atlikti visus pakeitimus (duomenys neskelbtini) sukurtoje paskyroje, pareiškėjai prašė įpareigoti atsakovo atstovus sukurti naują paskyrą su nauju numeriu 2021 m. gegužės 24 d. pateikto prašymo įgyvendinimui. 

Pirmiausiai pabrėžtina, kad 3.2 reikalavimo dalį „pripažinti „žpdris“ sistemoje
Nr. (duomenys neskelbtini) prisegtą schemą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta ir neatitinkančią realios situacijos <...>“ ir 3.5 reikalavimą „pripažinti lygiagrečią paskyrą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėta“ buvo pagrįstai atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kadangi teismas neatlieka viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų.

Tačiau vertinant 3.1, 3.3, 3.4 ir 3.6 reikalavimų pagrįstumą pažymėtina, kad jais pareiškėjai siekė įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Savo 2021 m. gegužės 17 d. prašyme (šis prašymas pareiškėjų elektroniniais parašais buvo pasirašytas 2021 m. gegužės 24 d.) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pareiškėjai prašė leisti įsigyti tarp pareiškėjų dviejų sklypų įsiterpusį Valstybinės žemės plotą pirmumo teise, išdėstė argumentus, pagrindžiančius šį prašymą. Pareiškėjai 2021 m. liepos 25 d. skunde LAGK nurodė, kad atsakovas vilkina jam priskirtų procedūrų atlikimą (teigė, kad savivaldybė nekorektiškai atlieka savo pareigas, netinkamai reaguoja (nereaguoja) į pareiškėjų prašymą). Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamame skunde LAGK pareiškėjai nurodė, kad „Savivaldybė mūsų prašymą ignoruoja ir į minėtus prašymus nereaguoja, tik atsiuntė du raštus kuriuose yra paaiškinimai, kurie neliečia mūsų esminių prašymų turinio.“ Pareiškėjai skunde LAGK išdėstė 3.1–3.6 reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad tiek pirminiame, tiek (vėliau) patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjai teigė, kad atsakovas ignoruoja jų prašymą, t. y. buvo skundžiamas atsakovo neveikimas. Be to, pirminiame skunde pareiškėjai nurodė, kad „Gavome raštą, kuriame paaiškinta, kad mums rekomenduoja projektą įkelti į vieną paskyrą, o kiti projekto dalyviai į kitą. Kuris projektas bus teisingas tą projektą patvirtins. Mums rekomendavo (duomenys neskelbtini) paskyrą, kur ir vėl sukėlė senus dokumentus, bei įkėlė seną 2015-04-22 mūsų prašymą ir pateikė naują schemą“; taip pat kad „Gavome du raštus, kurie neturi nieko bendro su mūsų naujo prašymo turiniu, pateikti paaiškinimai, kad sukurta dar viena nauja paskyra žpdris sistemoje tam pačiam valstybinės žemės sklypui. Šioje paskyroje bus vykdomas Žemės formavimo ir pertvarkymo projektas adresu <...> ir kad ši paskyra skirta kitiems projekto dalyviams.“. Iš nurodyto matyti, kad pareiškėjai savo prašomus atlikti veiksmus siejo su atsakovo neveikimu (vilkinimu atlikti veiksmus).

Pabrėžtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018). Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Taigi, sistemiškai įvertinus pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui argumentus ir formuluotes, taip pat skundą LAGK, spręstina, kad šiuo atveju pareiškėjai skundė atsakovo vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Konkrečiu atveju negalima neabejotinai daryti priešingos išvados, kadangi, nors teismui ir nėra priskirtos viešojo administravimo subjekto atliekamos funkcijos, tačiau teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1–2 p.), o pareiškėjai tiek LAGK, tiek teismo prašė įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nurodė, kad jis juos atsisakė atlikti. Iš to galima daryti išvadą, kad pareiškėjai 3.1–3.6 reikalavimus (arba analogiškus jiems) buvo išdėstę atsakovui, tačiau šis atsisakė juos tenkinti (juos ignoravo). Siekiant išsiaiškinti, ar tarp pareiškėjų ir atsakovo yra kilęs ginčas (t. y. siekiant nustatyti, ar pareiškėjai galėjo kreiptis į teismą nurodytu pagrindu), turi būti gauti ir išnagrinėti pareiškėjų minimi atsakovo raštai.

Teismas detaliau nepasisako dėl pareiškėjų atskirojo skundo reikalavimo išnagrinėti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą pareiškėjų reikalavimų pagrindu, kadangi šio atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta priimti jų skundo dalį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju būtina papildomai įvertinti pareiškėjų nurodytus dokumentus, siekiant nustatyti, ar tarp šalių yra kilęs ginčas. Todėl pareiškėjų patikslintas skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų 3.1–3.6 reikalavimus, panaikinama, šios pareiškėjų skundo dalies priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. J. ir R. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį dėl 3.1, 3.3, 3.4 ir 3.6 reikalavimų (išnagrinėti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą pareiškėjų reikalavimų pagrindu; įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti šiai institucijai patikėtus veiksmus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose: paruošti dokumentus numatytus procedūrose, išsiperkant įsiterpusios valstybinės žemės sklypą remiantis nauju 2021 m. gegužės 24 d. pateiktu prašymu, „žpdris“ Nr. (duomenys neskelbtini) paskyroje, įkeliant pareiškėjų prašymą; <...> bei įpareigoti savivaldybės administraciją ištaisyti klaidas; įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti šiai institucijai patikėtus veiksmus numatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose, išsiperkant įsiterpusios valstybinės žemės sklypą remiantis nauju 2021 m. gegužės 24 d. pateiktu prašymu, „žpdris“ Nr. (duomenys neskelbtini) paskyroje išduoti naujus reikalavimus; įpareigoti savivaldybės administraciją atlikti šiai institucijai patikėtus veiksmus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose, išsiperkant įsiterpusios valstybinės žemės sklypą remiantis nauju 2021 m. gegužės 24 d. pateiktu prašymu ir pripažinti tik pareiškėjus formavimo ir pertvarkymo iniciatoriais suformuotoje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyroje; <...> jei nėra techninių galimybių atlikti visus pakeitimus Nr. (duomenys neskelbtini) sukurtoje paskyroje, įpareigoti savivaldybės atstovus sukurti naują paskyrą su nauju numeriu 2021 m. gegužės 24 d. pateikto prašymo įgyvendinimui. panaikinti 2020 m. spalio 20 d. Valstybinės miškų tarnybos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir perduoti pirmosios instancijos teismui šių skundo reikalavimų priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Rytis Krasauskas

                                        Virginija Volskienė

                                        Skirgailė Žalimienė