Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-920-260-2012].doc
Bylos nr.: 2A-920-260/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                               Civilinė byla Nr. 2A-920-260/2012

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01552-2011-2

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1;

(S)

114.11;121.21;                                                                                                                                                                                

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. gegužės 31 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą  pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2092-570/2011 pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas ieškinį atsakovams Petrui G. A., A. S. M., A. D., trečiasis asmuo BUAB „Imperita“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. G. esmė

 

Ieškovė akcinė bendrovė Šiaulių bankas ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2010-07-21 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2739, sudarytą tarp atsakovų Petro G. A. ir A. D. dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)pardavimo ir 2010-07-21 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RK-2673, sudarytą tarp atsakovų Petro G. A. ir A. S. M. dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) pardavimo, prašė taikyti restituciją – grąžinti šalis į pirminę padėtį. 

Ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės AB Šiaulių bankas ir trečiojo asmens  UAB „Imperita“ 2008-04-01 buvo sudaryta  kreditavimo  sutartis Nr. IL-2008-001-18, pagal kurią UAB ,,Imperita“ buvo suteiktas 193.000 Lt kreditas, o 2008-04-01 laidavimo sutartimi Nr. 2008-11-18 atsakovas P. G. A. įsipareigojo UAB ,,Imperita“ laiku neįvykdžius savo prievolių kreditoriui, ne vėliau  kaip per 5 dienas nuo ieškovo kreditorinio reikalavimo gavimo dienos pervesti reikalavime nurodytą sumą. Nurodytai kreditavimo sutarčiai įvykdyti UAB „Imperita“ yra įkeitusi ieškovui naują „Shantui“ buldozerį. Kadangi UAB „Imperita“ sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, ieškovė, 2010-11-19 raštu Nr. 806 informavusi trečiąjį asmenį UAB ,,Imperita“, nuo 2010-12-02 minėtą kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą. 2011-03-30 Kauno apygardos teismo sprendimu iš atsakovo kaip UAB „Imperita“ laiduotojo ieškovei yra priteista  152.331,72 Lt skola. A. P. G. A., siekdamas išvengti laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ėmėsi nesąžiningų veiksmų ir 2010-07-21 dviem pirkimo-pardavimo sutartimis Nr.2739 ir RK-2673 perleido atsakovams A. D. ir A. S. M. jam nuosavybės teise priklausantį turtą –  9 žemės sklypus. A. P. G. A. nuo trečiojo asmens UAB ,,Imperita“ įregistravimo dienos 2006-09-11 iki ieškovei pareiškiant reikalavimus yra UAB ,,Imperita“ vienintelis akcininkas ir vienasmenis valdymo organas, todėl kreditavimo sutarties sudarymo bei vykdymo metu gerai žinojo UAB ,,Imperita“ finansinę padėtį ir gresiantį priverstinį skolos išieškojimą. Ginčo sandoriai buvo sudaryti tik po to, kai ieškovė atsakovui pareiškė reikalavimus dėl skolos pagal Laidavimo sutartį grąžinimo.

A. P. G. A. su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog pardavęs sklypus gautus pinigus panaudojo paskolos ieškovui grąžinimui, dalį įnešė į UAB „Imperita“ kasą kaip paskolą įmonei apyvartinėms lėšoms, o likusią dalį panaudojo važinėjimui į Vokietiją, technikos ekspertizei atlikti, detalėms pirkti, kitiems einamiems įmonės reikalams.

 

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

 

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 62-65, t.III). Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovas privalėjo parduoti neįkeistą žemę ir iš gautų lėšų vykdyti UAB „Imperita“ ūkinę veiklą, atsiskaityti su savo kreditoriais, naudoti lėšas pragyvenimui, nes turėjo finansinių sunkumų. Sandoriais perleisti žemės sklypai buvo niekam neįkeisti, neareštuoti, jokių pretenzijų į juos niekas nereiškė, todėl atsakovas galėjo laisvai šiais nekilnojamaisiais daiktais disponuoti ir juos valdyti. 2010-07-29 UAB „Imperita“ vienintelio akcininko sprendimas ir 2010-07-30 kasos pajamų orderio kvitas patvirtina, kad atsakovas P. G. A. po 2010-07-21 įvykusių ginčijamų sandorių sudarymo suteikė kredito gavėjai UAB „Imperita“ 35.000 Lt akcininko paskolą, kitą sumą panaudojo atsiskaitymui su kreditoriais, įmonės technikos remontui ir kt. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė actio Pauliana sąlygos, jog ginčo sandoriais buvo pažeisti kreditoriaus interesai. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad UAB „Imperita“  turi kito turto, į kurį galima nukreipti skolos išieškojimą, be to, už 193.000 Lt kreditą sutartinio įkeitimo lakštu ieškovui įmonė yra įkeitusi  apie 242.000 Lt vertės naują buldozerį „Shantui SD13“, kredito grąžinimas užtikrintas atsakovo P. G. A. laidavimu, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija 80 proc. kredito sumos. Šis užstatas dar nėra realizuotas, garantija neišmokėta, todėl juos realizavus gali būti padengtas apie 152.331,72 Lt dydžio įsiskolinimas ieškovui. Teismas sprendė, kad atsakovai A. D. ir A.S. M. išnaudojo visus jiems prieinamus ir įmanomus būdus pasidomėti perkamu daiktu, todėl laikė juos sąžiningais įgijėjais. Prieš sandorio sudarymą ir pasirašydami sutartis notarų biure atsakovai pasidomėjo ar parduodami žemės sklypai nėra įkeisti, areštuoti, išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas jų valdymas, naudojimasis ar disponavimas. Atsakovo A.S. M. paaiškinimais jam buvo žinoma, jog P. G. A. yra sąžiningas verslininkas, jo įmonė veikianti. Sandorio sudarymo dieną dar nebuvo jokių oficialių ir viešų duomenų apie atsakovo Petro G. A. skolą ieškovei, atsakovas Petras G. A. nežinojo, kad ieškovė nutrauks kreditavimo sutartį prieš terminą ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. Teismas ieškovės argumentus dėl parduotų žemės sklypų mažos kainos atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nustatė, kad žemės sklypai buvo parduoti už tokią pačią kainą, už kurią P. G. A. žemę įsigijo prieš 2 metus, 2008 metais. Kadangi dėl ekonominės krizės 2010 metais pragyvenimo lygis pakito iš esmės, sumažėjo nekilnojamojo turto paklausa, todėl nekilnojamasis turtas galėjo būti parduodamas mažesne negu rinkos kaina.

 

 

I. A. skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

                                                                     

Apeliaciniu skundu (b.l. 70-79, t.III) ieškovė AB Šiaulių bankas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Spręsdamas dėl privalomumo sudaryti ginčo sutartis, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Petro G. A. paaiškinimais, kad dėl sugedusios žemės ūkio technikos atsakovas vyko į Vokietiją pas gamintojus, pirko naujas detales, dėl nekokybiškų buldozerių pardavimo BUAB „Imperita“ ruošė dokumentus kreipimuisi į teismą, nurodytoms išlaidoms dengti naudojo pinigines lėšas, gautas pagal sandorius, pinigines lėšas taip pat naudojo atsiskaitymams su BUAB „Imperita“ kreditoriais, skolino pinigines lėšas BUAB „Imperita“. Visus nurodytus veiksmus atsakovas atliko siekdamas pagerinti BUAB „Imperita“ finansinę padėtį. Apeliantės nuomone, atsakovo nurodyti paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais su byla susijusiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aplinkybėmis, jog BUAB „Imperita“ turi kito turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, ir kad ieškovui sutartinio įkeitimo lakštu yra įkeistas apie 242.000 Lt vertės naujas buldozeris Shantui SD13, kurios byloje nebuvo įrodytos, t.y. į bylą nebuvo pateiktas BUAB „Imperita“ turto sąrašas  ir/ar jo vertę pagrindžiantys dokumentai, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių esamą buldozerio Shantui SD13 vertę. Atsakovų sąžiningumą pirmosios instancijos teismas argumentavo tuo, kad: BUAB „Imperita“ paskolintos piniginės lėšos, t. y. 35.000 Lt, buvo investuotos į BUAB „Imperita“ žemės ūkio techniką, t. y. jos remontą; A. S. M. apie Petrą G. A. sužinojo iš trečiųjų asmenų, nurodžiusių, kad inter alia P. G. A. yra sąžiningas verslininkas, jo įmonė yra veikianti, vykdanti įvairaus pobūdžio darbus; kad P. G. A. parduoda jam priklausančius žemės sklypus A. D. pranešė jo pažįstama, kuri inter alia charakterizavo jį kaip sąžiningą verslininką; P. G. A. ir A. S. M. negalėjo būti pažįstami, kadangi A. S. M. su O. M., kuri yra V. M. (P. G. A. yra jos vaikų tėvas) motina, išsituokė 1975 m. ir nuo to laiko nepalaikė jokių artimų santykių nei su dukra, nei su buvusia žmona. Tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos. Į bylą nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys  investicijas  į BUAB  „Imperita“ žemės  ūkio  techniką, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo apklaustas nė vienas liudytojas, galintis patvirtinti, supažindinęs A. S. M. ir/ar A. D. su Petru G. A., bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo apklaustas nė vienas liudytojas,  galintis patvirtinti A. S. M. nurodytas aplinkybes dėl visiško nebendravimo su dukra V. M. ar buvusia žmona O. M.. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė jokiais leistinais įrodymais nepatvirtintomis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė prielaidomis, nurodydamas, kad ieškovui susidaręs įsiskolinimas bus padengtas realizavus įkeistą 242.000 Lt vertės buldozerį“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantą. Į bylą nėra pateikti nei dokumentai, pagrindžiantys buldozerio vertę, nei dokumentai, įrodantys, kad neva pasinaudojus prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, gautos piniginės lėšos padengs susidariusį įsiskolinimą.

Reikšdama actio Pauliana ieškinį ieškovė privalo įrodyti tai, kad dėl ginčijamo sandorio sumažėjo skolininko mokumas, ir kad dėl sumažėjusio skolininko mokumo sumažėjo kreditoriaus galimybė gauti reikalavimo patenkinimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė „nepateikė įrodymų, kad jo suteikto kredito grąžinimui nepakaktų UAB „Imperita“ įkeisto turto, garantijų ir laidavimo". Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, apeliantės teisių pažeidimą siejo ne su P. G. A., o su BUAB „Imperita“ mokumu, ir šiuo pagrindu sprendė esant būtina apeliantei įrodyti aplinkybes, susijusias su BUAB „Imperita“ finansine padėtimi. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei aplinkybių, kurių ši neprivalo įrodinėti, įrodinėjimo naštą - aplinkybės, susijusios su BUAB „Imperita“ bankroto byla ir galimybe patenkinti ieškovo reikalavimą iš BUAB „Imperita“ turto nėra susijusios su nagrinėjama byla.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad P. G. A. privalėjo sudaryti ginčo sandorius, rėmėsi aplinkybėmis, kurios nepagrindžia sandorio sudarymo privalomumo. Techninės ekspertizės aktas Nr. 2011-02-17/2 tegali pagrįsti tik tai, kad BUAB „Imperita“ žemės ūkio technika galimai buvo nekokybiška. Tačiau, priešingai  nei  sprendė pirmosios instancijos teismas, šis dokumentas negali pagrįsti aplinkybių, kad šis ekspertizės aktas buvo ruošiamas kaip vienas iš ieškinio prieš žemės ūkio technikos gamintojus įrodymų. 35.000 Lt paskolą BUAB „Imperita“ P. G. A. grąžino 2010-08-31, t. y. praėjus vienam mėnesiui po paskolos suteikimo. J. P. G. A., būdamas šios įmonės vadovu, būtų siekęs pagerinti BUAB „Imperita“ finansinę padėtį, jis nebūtų priėmęs sprendimo po mėnesio grąžinti paskolą. Šie veiksmai tik patvirtina P. G. A. suvokus sudėtingą BUAB „Imperita“ finansinę padėtį ir siekus laiku apsaugoti savo pinigines lėšas (jeigu jos iš viso buvo paskolintos) kuo greičiau jas atsiimant. Be to, byloje nėra įrodymų, kad paskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos ginčijamame sprendime nurodytiems tikslams. Priešingai, paties atsakovo P. G. A. ir ieškovo pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad nuo 35.000 Lt paskolos suteikimo BUAB „Imperita“ nenaudojo piniginių lėšų ir nemokėjo įmokų ieškovei.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad sandoriai nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų. P.  G. A. yra ieškovės skolininkas, iš kurio, kaip BUAB „Imperita“ laiduotojo, Kauno apygardos teismas 2011-03-30 sprendimu priteisė 152.331,72 Lt skolos. Likusio, ginčijamais sandoriais neperleisto, atsakovo Petro G. A. nekilnojamojo turto vertė yra tik 66.771 Lt, kas sudaro tik trečdalį ieškovės reikalavimų pagal laidavimo sutartį atsakovui Petrui G. A.. Skola ieškovei iki šiol nėra grąžinta, kito vertingo turto, į kurį ieškovė galėtų nukreipti išieškojimą, P. G. A. neturi. Todėl nurodytos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ginčijami sandoriai pažeidžia  ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes juos sudarius sumažėjo  Petro  G. A. mokumas ir ieškovo galimybė  gauti  savo  reikalavimo patenkinimą iš Petro G. A. turimo turto.

Sudarydamas sandorius, atsakovas P. G. A. buvo nesąžiningas. Šis atsakovas buvo BUAB „Imperita“ vieninteliu akcininku bei vadovu. Jis prisiėmė įsipareigojimus pagal UAB „Imperita“ suteiktą kreditą. Atsakovo įmonė nuo 2010-05-05 nustatytais terminais negrąžino kredito dalių, o nuo 2010-08-05 nemokėjo priskaičiuotų palūkanų. Bankroto byla BUAB „Imperita" buvo iškelta 2011-04-27. UAB „Imperita“ su finansiniais sunkumais susidūrė anksčiau nei buvo sudaryti ginčo sandoriai. A. P. G. A., sudarydamas sandorius, neabejotinai žinojo ir suvokė, kad sandorių pagrindu perleidus žemės sklypus ir ieškovei pareikalavus įvykdyti prievoles už BUAB „Imperita“, ieškovė praras galimybę patenkinti savo reikalavimą į atsakovą Petrą G. A..

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovus A. S. M. ir A. D. buvus sąžiningais. Sandorių pagrindu žemės sklypai buvo perleisti už beveik perpus mažesnę kainą. Ekspertizės akte nustatyta kaina - tai rinkoje ekonominės krizės metu galiojanti kaina. A. P. G. A. pardavė žemės sklypus jų pirkimo kaina. Veiksmai, kai asmuo parduoda žemės sklypus jų įsigijimo kaina galėdamas parduoti beveik perpus didesne kaina, negali būti vertintini esant sąžiningais ir pagrįstais. Be to, atsakovų A. S. M. ir A. D. nesąžiningumą patvirtina šių civilinių teisinių santykių dalyvių neveikimas nesidomint atsakovo Petro G. A. padėtimi. Pateikdami   atsiliepimus   į   ieškovo   ieškinį   A. S. M. ir  A. D. nurodė, kad sandorių pagrindu perleistus žemės sklypus jie įgijo tikėdamiesi juos parduoti ateityje ir tokiu būdu gauti pelno. Nurodyti atsakovų motyvai patvirtina, kad įsigydami žemės sklypus jie veikė kaip verslininkai. Kaip patvirtina atsakovų A. S. M. ir A. D. atsiliepimai, ir kaip  parengiamajame  teismo  posėdyje  nurodė  A. D.,   sudarydami   sandorius atsakovai   visiškai   nesidomėjo,   ar  atsakovas   P.  G. A. turi   įsipareigojimų trečiosioms šalims, nėra laidavęs už juridinio asmens, kurio vieninteliu akcininku ir vadovu jis pats yra, prievoles, ar BUAB „Imperita" nėra trečiųjų asmenų kreditorė ir pan. Tiek A. S. M. ir A. D. nurodė pasitikėję tik atsakovo Petro G. A. patvirtinimais ir pareiškimais apie jo padėtį. Jeigu atsakovai būtų pasidomėję vieša informacija ir pareikalavę Petrą G. A. suteikti su jo įsteigtos ir valdomos įmonės prievolėmis susijusią informaciją, jie neabejotinai būtų sužinoję, kad sandoriai pažeis ieškovės  teises ir teisėtus interesus. Atsakovų neveikimas tik patvirtina juos buvus nesąžiningais. Aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas A. S. M. ir A. D. sąžiningumą vertino tik tuo atžvilgiu, kad jie pasidomėjo tik perkamu daiktu, o ne pardavėju, patvirtina pirmosios instancijos teismą netinkamai taikius CK 6.66 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų sąžiningumą, visiškai neatsižvelgė į jų parodymų ir pozicijos prieštaringumą. Atsakovai atsiliepimuose nurodė, kad žemės sklypai buvo įsigyti siekiant juos parduoti ateityje ir gauti pelno. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu atsakovai pakeitė šią poziciją ir nurodė visiškai kitus tikslus. A. D. nurodė siekęs vykdyti šiuose žemės sklypuose žemės ūkio veiklą. A. S. M., vis keisdamas savo poziciją,  iš viso nurodė tris skirtingus įsigijimo tikslus: 1) neva žemės sklypai buvo įsigyti siekiant kirsti juose esančius medžius ir naudoti juos pakuroms; 2) žemės sklypai buvo įsigyti siekiant perleisti juos anūkams; 3) žemės sklypai buvo įsigyti siekiant juose vykdyti kaimo turizmo veiklą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovai sandorius sudarė tik dėl akių, jų pagrindu nesiekė sukurti jokių teisinių padarinių.

Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovai neįrodė piniginių lėšų perdavimo ir gavimo fakto. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai neįrodė, kad pinginės lėšos Petrui G. A. buvo perduotos. Šių aplinkybių nepatvirtina nei  byloje esantys dokumentai, nei kitos galimos įrodinėjimo priemonės. Sandoriuose yra įtvirtinta, jog piniginės lėšos buvo perduotos iki sandorių  sudarymo, tačiau bylos  nagrinėjimo  metu  A. D. nurodė pinigus perdavęs po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Toks atsakovų pozicijos prieštaringumas patvirtina, kad pinigai iš viso nebuvo perduoti. Pirmosios instancijos teismas turėjo ginčo sandorius kaip tariamus panakinti ex officio, nenustatęs realaus pinigų perdavimo fakto. Netinkamai vertindamas faktines bylos aplinkybes ir jų pagrindu netinkamai taikęs teisės normas pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

 

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 85-89, t.III) atsakovas A. S. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis  nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą ir teisiškai pagrįstą sprendimą.

 

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 91-95, t.III) atsakovas A. D. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis  nurodė, kad visi apelianto argumentai yra nepagrįsti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas yra teisingas ir teisiškai pagrįstas.

 

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 97-100, t.III) atsakovas P. G. A. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis nurodė, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog ieškovo interesai nebuvo pažeisti. Ginčo sandoriais perleisti žemės sklypai buvo niekam neįkeisti, neareštuoti, jokių pretenzijų į juos niekas nereiškė, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turėjo teisę laisvai šiais nekilnojamaisiais daiktais disponuoti ir juos valdyti kaip tinkamas. BUAB „Imperita“ turi kito turto, į kurį galima nukreipti skolos išieškojimą, kad už 193.000 Lt kreditą sutartinio įkeitimo lakštu ieškovui BUAB „Imperita“ yra įkeitusi apie 242.000 Lt vertės naują buldozerį „Shantui SD13“. Kredito grąžinimas yra užtikrintas atsakovo laidavimu, kuris dar nerealizuotas, ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija, kuri taip pat neišmokėta. Ieškovas, o ne atsakovai, turėjo pareigą įrodyti, kad įkeisto turto nepakaks jo kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Bankas šios aplinkybės neįrodė. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Techninės ekspertizės aktas Nr. 2011-02-17/2 įrodo, kad BUAB „Imperita“ žemės ūkio technika buvo nekokybiška, kad to pasekmėje BUAB „Imperija“ turėjo finansinių nuostolių, papildomų išlaidų. Todėl teko realizuoti turtą, kad būtų galima ruošti dokumentus kreiptis į teismą dėl nekokybiškų buldozerių įsigijimo, bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir pataisyti įmonės finansinę būklę. Techninės ekspertizės aktas Nr. 2011-02-17/2 pagrindžia atsakovo atsikirtimus į ieškinį.

 

Ieškovė  byloje  2012 03 19  pateikė teismui prašymą  dėl  bylinėjimosi  išlaidų  apeliacinės instancijos teisme priteisimo, kuriuo prašė  priteisti  advokato pagalbai parengiant  apeliacinį   skundą  apmokėti  turėtas 4177,89 Lt  išlaidas (b.l. 107-11, t. III). 2012 04 12  ieškovė pateikė prašymą   priteisti jai  7200 Lt  turėtas išlaidas už   byloje  atliktą  ekspertizę (b.l. 113-118, t. III). 

 

I. Apeliacinės teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame  skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio  skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas  nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Ieškovė AB Šiaulių bankas  Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m gruodžio 22 d. byloje  priimtą  sprendimą  prašo panaikinti   kaip neteisėtą ir nepagrįstą  dėl  to, kad  pirmosios instancijos teismas  pažeidė  įrodymų  vertinimo taisykles, nes rėmėsi neįrodytomis  aplinkybėmis ir  prielaidomis,  taip pat  netinkamai  vertino  faktines  bylos  aplinkybes ir  šiuo  pagrindu  netinkamai taikė   ginčo santykiams  privalomas  taikyti  materialines teisės normas. Apeliantė  vertina, kad   pirmosios instancijos teismas nepagrįstai  pripažino, jog    atsakovas  P. G. A. privalėjo  sudaryti ginčijamus  sandorius, ginčijami sandoriai  nepažeidė  apeliantės teisių ir  teisėtų interesų,  taip pat, kad  visi atsakovai  ir  pardavėjas  P. G. A. , ir  atsakovai  A. D. bei A. S. M. sudarydami  sandorius buvo  sąžiningi.

Teisėjų  kolegija  iš  esmės  sutinka  su  apeliacinio  skundo  argumentais.

 

Byloje nustatyta, kad  trečiasis asmuo UAB „Imperita“, atstovaujama direktoriaus ir akcininko atsakovo G.P. A.,  2008-04-01 sudarė su ieškove AB Šiaulių bankas kreditavimo sutartį Nr. IL-2008-001-18, pagal kurią ieškovė suteikė  uždarajai akcinei bendrovei „Imperita“ 193000 Lt  kreditą. Tą pačią dieną  ieškovė  su  atsakovu  P. G. A. sudarė  laidavimo  sutartį,  kuria   laiduotojas, kaip solidarinis  skolininkas,  įsipareigojo  atsakyti bankui  visomis savo lėšomis  ir  turtu, jei  paskolos gavėjas  UAB „Imperita“  nevykdys savo prievolės  pagal  kreditavimo sutartį Nr. IL-2008-001-18. Kreditas pagal  grafiką  turėjo būti grąžintas iki 2013 m. balandžio 1 d., tačiau  skolininkui  netinkamai vykdant  prievoles, ieškovė 2010-08-09 pranešimu informavo skolininkę UAB „Imperita“   ir  laiduotoją  P. G. A. dėl sutarties pažeidimų, o 2010-11-19 pranešimu Nr. 806 kreditavimo sutartį nutraukė prieš terminą nuo 2010 12 02 (b.l. 12-28, t. I). 2010-07-21 atsakovas P.  G. A. sudarė dvi pirkimo pardavimo sutartis, kuriomis už 51700 Lt pardavė atsakovams A. D. ir A. S. M. jam nuosavybės teise priklausančius  10  žemės sklypų ( b.l. 114-119  ir  120-131, t. I) . 2011 m. kovo 30 d. sprendimu  už  akių  Kauno apygardos teismas  priteisė  iš  laiduotojo  Petro G. A. 152331,72 Lt  skolą  už  UAB „Imperita“  negrąžintą kreditą   pagal kreditavimo sutartį Nr. IL-2008-001-18 (b.l. 32-33, t. I). Pagal LITEKO duomenis šis sprendimas įsiteisėjęs.  2011 04 21 ieškovė  kreipėsi į teismą  su  ieškiniu prašydama  pripažinti negaliojančiomis 9 žemės sklypų pirkimo-pardavimo  sutartis, kuriomis  atsakovas  P. G. A. perleido jam  priklausantį  turtą atsakovams A. D. ir A. S. M. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi  bylą  pagal  ieškovės  apeliacinį  skundą, dėl  šioje  byloje  ieškovo pareikštų   reikalavimų  sprendžia  taip:

 

  Dėl actio Pauliana instituto taikymo

 

             CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nebus pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu.

 

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

 

A. P. institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. šis institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama ar pasibaigusi.

Ieškovė  nurodo, kad  ji  yra  atsakovo  P. G. A. kreditorius, nes ieškovė AB Šiaulių bankas ir trečiasis  asmuo UAB „Imperita“ 2008-04-01 sudarė  kreditavimo  sutartį Nr. IL-2008-001-18, pagal kurią uždarajai  akcinei  bendrovei ,,Imperita“ buvo suteiktas 193.000 Lt kreditas, o 2008-04-01 laidavimo sutartimi Nr. 2008-11-18 atsakovas P. G. A. įsipareigojo šios   paskolos  gavėjui UAB ,,Imperita“ laiku neįvykdžius savo prievolės ar jos dalies, t.y. negrąžinus paskolos  sutartyje nurodytais terminais  paskolos ar jos dalies, nesumokėjus palūkanų, delspinigių  ar  neįvykdžius kitų įsipareigojimų, atsakyti bankui tomis pačiomis sąlygomis ir  ta pačia  apimtimi kaip ir   paskolos gavėjas,  laidavimo sutartyje  ieškovė, laidavimo sutartimi  atsakovas P. G. A. įsipareigojo  kaip  solidarinis  skolininkas  atsakyti  visomis  savo  lėšomis  ir  turtu, jei  paskolos gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys prievolės. Šias  aplinkybes  patvirtina  Kreditavimo ir Laidavimo sutartys (b.l. 12-19, t.I; b.l.24-25, t. I).

Ieškovė  nurodė, kas  matyti ir iš  jos 2010-11-19   pranešimo  skolininkei  UAB „Imperita“  bei  laiduotojui P. G. A. „Dėl kredito sutarčių  nutraukimo“ (b.l. 27-28), kad  kredito  gavėja UAB „Imperita“  netinkamai  vykdė  savo įsipareigojimus  grąžinti bankui dalimis kreditą, mokėti priskaičiuotas palūkanas, t.y nuo  2010 m. gegužės 5 d. negrąžino grafike numatytų  kredito  dalių, o nuo 2010 m. rugpjūčio  5 d. nemokėjo ir priskaičiuotų palūkanų. Kadangi  kredito gavėja  UAB „Imperita“ nuo 2010 05 05 nevykdė įsipareigojimo  grąžinti pagal grafiką  suteiktą kreditą  dalimis,  laikytina, kad  nuo  2010 m. gegužės 5 dienos ieškovė turėjo  reikalavimo  teisę  į  atsakovą  Petrą G. A.,  kaip  skolininkės  laiduotoją,  o  atsakovas  P. G. A., būdamas  uždarosios akcinės bendrovės  „Imperita“  direktoriumi ir vieninteliu  akcininku (b.l. 135, t.I),  apie tai žinojo.

Ši  kreditoriaus reikalavimo teisė  yra  galiojanti,  nes  ieškovės  su  atsakovu  P. G. A. sudarytoje  Laidavimo sutartyje  šalys numatė, kad  Laidavimo sutartis galioja iki  įsipareigojimų  pagal  paskolos sutartį visiško įvykdymo.   

 

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

 

CK 6.66 str. 1 d. nustato, kokiais atvejais sandoris yra pripažintinas kaip pažeidžiantis kreditoriaus teises. Tokie atvejai yra, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kai yra kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Teisėjų  kolegija  vertina,, kad  byloje nagrinėjamu atveju  kreditoriaus  teisės  buvo pažeistos skolininko  atsakovo  P. G. A. sudarytais  ieškovės ginčijamais  sandoriais, kuriais  buvo  sumažintas  šio  atsakovo  turtas  ir  likusio turto  vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti.

Pirmosios instancijos teismas  pripažino, kad  ginčijami  sandoriai  nepažeidė  kreditoriaus interesų,  kadangi   trečiasis asmuo turi turto į kurį būtų galima nukreipti  skolos  išieškojimą,  ieškovė  neįrodė, kad  šio turto nepakaks  kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tokios  pirmosios instancijos  teismo išvados yra  nepagrįstos,  kadangi  atsakovas  P. G. A. yra  solidarinis  kredito gavėjo  skolininkas, o  pagal  CK 6.6 str. 4 d. jeigu skolininkų pareiga yra  solidari, tai  kreditorius    turi teisę reikalauti, kad  prievolę  įvykdytų  tiek visi  skolininkai  bendrai, tiek ir  bet kuris jų skyriumi, be to tiek ją visą, tiek  jos dalį. Todėl  ne  ieškovas, kaip kad  konstatavo pirmosios instancijos teismas,   privalėjo  įrodyti,  kad   atsakovo  turto  sumažėjimas  nepažeidė  kreditoriaus interesų.

 

Dėl ieškinio senaties termino

 

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinį, kuriuo  prašo  pripažinti  negaliojančiomis 2010 m. liepos 21 d. sudarytas  pirkimo-pardavimo sutartis,  ieškovė  pateikė  teismui 2011 m. balandžio 21 d.,  todėl  ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

 

Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

 

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Pareiga  sudaryti sandorį  gali kilti taip pat iš   teismo  sprendimo, preliminarios sutarties, iki sutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų. Kaip yra  išaiškinęs  Lietuvos A. T., taip pat atitinkamais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Dėl to, sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes. Teismas konkrečiu atveju nustato ir vertina, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29, Teismų praktika 29).

Byloje  nagrinėjamu  atveju  pirmosios instancijos teismas  vertino, kad  atsakovas P. G. A. privalėjo   parduoti  savo žemės  sklypus, nes  reikėjo  lėšų  vykdyti  UAB „Imperita“  ūkinę  veiklą,  atsikaityti su kreditoriais, taip pat reikėjo lėšų pragyvenimui.

Tokios pirmosios instancijos teismo padarytos  išvados, teisėjų  kolegijos vertinimu, yra nepagrįstos. Lėšų  trūkumas  įmonės  veiklai  vykdyti  dar  neįpareigoja  įmonės  vadovą  parduoti  asmeninį  turtą. Be  to  atsakovo paaiškinimai  apie  lėšų  trūkumą  įmonės veiklai vykdyti,  ekspertizėms  apmokėti nėra  pagrįsti  byloje pateiktais  įrodymais. Pirmosios instancijos teismas  buvo  įpareigojęs  trečiąjį asmenį  UAB „Imperita“  pateikti   byloje   įrodymus  apie  gautas  iš  atsakovo  P. G. A. pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2010 06 01 iki 2010 09 01 (b.l.138, t. II) , jų panaudojimą,  tačiau  byloje buvo pateikti  įrodymai tik apie tai, kad  šis atsakovas  uždarajai akcinei bendrovei  „Imperita“  2010 07 29 suteikė  35000 Lt  paskolą, 2010 07 30  tokia suma buvo įnešta į įmonės kasą, tačiau nepateikti duomenys apie jų panaudojimą.  Nesant  įrodymų  apie tai, kam  įmonė panaudojo  35000 Lt paskolintas lėšas,  bet   esant pateiktiems įrodymams, kad po mėnesio ši suma buvo grąžinta  atsakovui P. G. A. (b.l.50, t. III), nesant  pateiktiems  įrodymams apie  bendrą  tuometę  įmonės finansinę  padėti,  negalima pripažinti, jog  šis  atsakovas turėjo pareigą parduoti  savo  turtą – žemės sklypus. 

 

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

 

Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Teismui pripažįstant atlygintinį sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, nesąžiningumas – tai teisinių pasekmių taikymo sąlyga, todėl teismas privalo ištirti aplinkybes, susijusias su turtą įgijusio asmens sąžiningumu sudarant ginčijamą sandorį (CK 6.66 straipsnio 2, 5 dalys).

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens turimus  duomenis, t.y. informatyvumą, apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju - asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“  yra suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti“ aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš įvairiausių  šaltinių:  pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų asmenų, kitų oficialių ir  privačių šaltinių. Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės nėra  apribotos, kaip  buvo  byloje nagrinėjamu atveju. Todėl labai svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandori ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Pirmosios instancijos teismas  pripažino, kad  ginčijamus  sandorius  sudariusiuos  šalys  buvo sąžiningos. Teismas pripažino, kad  atsakovai  A. D. ir  A. S. M. pakankamai domėjosi  parduodamais žemės sklypais ir pardavėju,  negalėjo  žinoti  apie  tai, kad P. G. A. galėjo turėti  kreditorių.

Teisėjų kolegija  pripažįsta, kad sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo  padarytomis  išvadomis negalima. Byloje   teismo  ekspertas  atlikęs   ginčijamais  sandoriais perleisto  Turto vertinimo ekspertizę  nustatė, kokia  buvo  pardavimo  metu  žemės sklypų rinkos vertė  (b.l. 156, t.II). Iš  šių  duomenų matyti, kad  atsakovui  A. D. už  15200 Lt parduotų žemės sklypų rinkos  vertė pardavimo metu buvo  23837 Lt,  o  atsakovui  A. S. M. už 34000 Lt parduotų žemės sklypų rinkos vertė pardavimo metu   buvo  63216 Lt.  Turto  pardavimas  už  kainą  kuri  mažesnė  už  rinkos vertę  37 % ar 53% , leidžia  pripažinti, kad  įvykdymo , kurį pagal sandorius  turėjo atlikti atsakovas  P. G. A., vertė  žymiai viršijo   atsakovų  A. D. ir  A. S. M. pateiktą įvykdymą, o tai leidžia  preziumuoti, jog   kreditoriaus interesus pažeidusių  sandorių  šalys  buvo nesąžiningos (CK 67 str. 1 d. 4 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo  Teismo  formuojamą teismų praktiką faktas, kad  turtas parduotas už  žymai  mažesnę nei jo rinkos vertė kainą, teikia pagrindą konstatuoti ginčijamais sandoriais įgijusių nekilnojamąjį turtą atsakovų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-549/2007; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-367/2010; kt.).

  

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų  kolegija  daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Dėl šios priežasties kolegija  pripažįsta,  kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino  bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, o todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas naikintinas, priimtinas  naujas sprendimas  - ieškinį tenkinti.

Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

 

Dėl restitucijos taikymo

 

Pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija (CK 6.145 str.).

Atsižvelgus į tai, kad pagal ginčo sandorius nuosavybės  teisę  į  pirktus  žemės  sklypus  įgijo  pirkėjai  atsakovai   A. D. ir  A. S. M.,  o pardavėjas atsakovas  P. G. A. gavo iš pirkėjų  pinigus, taikant restituciją   nekilnojamasis  turtas  grąžintinas  pardavėjui, o ginčo sandorių pagrindu sumokėtos lėšos iš  jo priteistinos pirkėjams.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Patenkinus  ieškovės   ieškinį  jai  iš   atsakovų  priteistinos    bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė  byloje  pareiškė  prašymus priteisti jai  tokias  turėtas bylinėjimosi išlaidas : 270 Lt žyminį mokestį, sumokėtą paduodant  ieškinį, 18586,25 Lt  advokato pagalbai  nagrinėjant bylą  pirmosios instancijos teisme  apmokėti turėtų išlaidų, 280 Lt  žyminį mokestį  už apeliacinį  skundą,  4177,89 Lt  advokato pagalbai nagrinėjant bylą  apeliacinės instancijos teisme  apmokėti turėtų išlaidų  ir 7260 Lt  išlaidų, turėtų sumokant už  atliktą byloje ekspertizę. Teisėjų kolegija  pripažįsta, kad  pilnai  pagrįstos  ir priteistinos  išlaidos,  patirtos  ieškovei  sumokant   žyminius mokesčius  bei  už  ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas 2011 08 09  nutartimi skirdamas ekspertizę  nurodė, kad ji atliekama  ieškovės lėšomis. Ieškovė  sumokėjo  ekspertams  7260 Lt (b.l.118, t. III). Ieškovės  išlaidos, turėtos sumokant  už  advokatų teisinę pagalbą  priteistinos ne  visos, o  atsižvelgiant  į  Lietuvos  advokatų tarybos  ir  Lietuvos Respublikos  teisingumo ministro patvirtintas   Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio,  kuriomis  nustatyti  maksimalūs  priteistini dydžiai  už  ieškinio ir apeliacinio skundo surašymą  po 2400 Lt, dalyvavimą  teismo posėdyje po 120 Lt  už  valandą. Ieškovei priteistinos  išlaidos  už  advokato  pagalbą  nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme  3600 Lt (ieškinio surašymas,  8 valandos dalyvavimo teismo posėdžiuose, konsultacijos, prašymų  surašymas)  ir  2400 Lt  už  advokato pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (apeliacinio skundo surašymą).

Iš  viso  ieškovei  iš  atsakovų  priteistinos  13810 Lt  bylinėjimosi išlaidos, 6905 Lt iš  atsakovo  P. G. A. (dviejų naikinamų sandorių šalis)  ir  po 3452,50 Lt iš  atsakovų  A. D. ir  A. S. M. (kiekvienas viena iš dviejų  naikinamų sandorių šalis).

Procesinių  dokumentų  įteikimo  išlaidos  į  valstybės  biudžetą  priteistinos  iš  atsakovų, tokiomis pačiomis  dalimis  bylinėjimosi išlaidos  iš  atsakovų  priteisiamos  ieškovei, t.y.  28,50 Lt  iš  atsakovo  Petro G. A. ir  po 14,25 Lt iš   atsakovų  A. D. ir  A. S. M..

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio  pirmosios  dalies antru punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia  2010 m. liepos 21 d. sudarytą tarp atsakovų P. G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2739,  dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini)., pardavimo.

Taikyti  restituciją:

1) Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti  P. G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)

2) Priteisti  iš  P. G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 15200 Lt (penkiolika tūkstančių  du šimtus litų)   A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Pripažinti dalyje  negaliojančia   2010 m. liepos 21 d. sudarytą  tarp  atsakovų  P. G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir  A. S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį Nr. RK-2673, dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) pardavimo

Taikyti restituciją :

1) Žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) grąžinti  P. G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)

2) Priteisti  iš  P. G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 34000  Lt (trisdešimt  keturis  tūkstančius  litų)  A. S. M.  (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti  ieškovei akcinei bendrovei  Šiaulių bankas (į.k.112025254)  iš  atsakovo  P. G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6905 Lt  bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti  ieškovei akcinei bendrovei  Šiaulių bankas (į.k.112025254)  iš  atsakovo A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3452,50 Lt (tris tūkstančius  keturis šimtus  penkiasdešimt  du  litus ir 50 centų)  bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti  ieškovei akcinei bendrovei  Šiaulių bankas (į.k.112025254)  iš  atsakovo A. S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3452,50 Lt (tris tūkstančius  keturis šimtus  penkiasdešimt  du  litus ir 50 centų)  bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti  iš  atsakovo  P. G. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 28,50 Lt (dvidešimt aštuonis litus ir 50 centų) , iš  atsakovo A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 14,25 Lt (keturiolika litų ir 25 centus)  ir  iš  atsakovo A. S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 14,25 Lt (keturiolika litų ir 25 centus)  procesinių dokumentų įteikimo  išlaidų  į  valstybės  biudžetą. (Mokėti  Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą  Nr. (duomenys neskelbtini) AB  bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas  5660).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                              Raimondas Buzelis

 

 

                                                                                    Ramūnas Mitkus

 

                                                                      Algirdas Remeika