Civilinė byla Nr. 2-105-839/2014
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01505-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
35.5.; 44.5.1.; 116.1.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. vasario 21 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Renatai Šapokienei, dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios G. L. individualios įmonės bankroto administratoriui A. K., atsakovės G. L. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios G. L. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. K., ieškinį atsakovei G. L. dėl piniginių sumų priteisimo,
n u s t a t o :
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 28215,13 Lt bankroto administravimo išlaidų ir kreditorinių reikalavimų sumą bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad prašomą priteisti sumą sudaro 2013-09-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi patvirtinta 6000 Lt ir 2013-09-25 nutartimi patvirtinta 10 000 Lt administravimo išlaidų bei 12 215,13 Lt kreditoriniai reikalavimai. Kadangi įmonė neturi turto įvykdyti prievolę, todėl ieškovė, atstovaujama administratoriaus ir tuo pačiu visų kreditorių įgijo subsidiarią reikalavimo teisę į įmonės savininkę.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (22, 23 b.l.), su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovės atsakomybė yra ribota turimu turtu, tačiau ieškovas nepateikia jokių duomenų apie jos turtimo turto vertę. Be to, prašoma priteisti suma nėra pagrįsta, nes 2013-09-25 Panevėžio apygardos nutartimi visai bankroto administravimo procedūrai patvirtinta 10 000 Lt išlaidų sąmatą. Taip pat abejoja ar ieškovas turi materialinį teisinį suinteresuotumą reikšti reikalavimą dėl administravimo išlaidų atlyginimo, nes iki 2013-10-01 galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 12 d. 2013-04-18 įstatymu pripažinta netekusia galios.
Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Juridinių asmenų registro duomenimis G. L. individualios įmonės savininkė nuo įmonės įsteigimo 2002-04-23 yra G. L. (37 b.l.).
Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2013-07-22 nutartimi G. L. individualiai įmonei iškelta bankroto byla, 2013-09-18 nutartimi patvirtinta 6000 Lt administravimo išlaidų suma iki admistravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, 2013-09-25 nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 12 215,13 Lt sumai, 2013-09-25 nutartimi nutarta taikyti G. L. individualiai įmonei supaprastintą bankroto procedūrą ir visai bankroto procedūrai patvirtinta 10 000 Lt administravimo išlaidų suma.
Iš nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktos informacijos matyti, kad duomenų apie įmonei priklausantį turtą nėra (8, 14, 15, b.l.). Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“ duomenimis registruoto turto G. L. vardu taip pat nėra (7, 27, 28 b.l.). Byloje yra pateiktas tik G. L. asmeninio turto apyrašas apie jai priklausantį kilnojamąjį neregistruotiną turtą (11 b.l.).
Pagal CK 2.50 str. 4 d. individuali įmone yra neribotos civilines atsakomybes subjektas. Už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka paties juridinio asmens turto, turi atsakyti šio juridinio asmens dalyvis. Individualios įmones dalyvis yra jos savininkas (CK 2.45 str., 2.50 str. 4 d., Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.).
Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d. nustatyta, kad kai bankrutuojanti ir bankrutavusi neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, gali būti parduodamas jos savininko (savininkų) turimas turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir esantį bendra jungtine nuosavybe.
Įmonių bankroto įstatymo 28 str. 2 d. numato, kad administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Duomenų apie sudarytą taikos sutartį byloje nėra pateikta, informacijos ar bankroto administratorius kreipėsi dėl išieškojimo nukreipimo į įmonės savininkės turtą ieškovas nepateikė.
Iš aptartų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad bankrutavusios G. L. IĮ bankroto byloje nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, administravimo išlaidos turi būti išieškomi Įmonių bankroto įstatymo 28 str. 2 d. nustatyta tvarka, prašant teismą priimti nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės, t.y. bankrutavusios G. L. IĮ savininkės G. L. turimo turto. Įmonių bankroto įstatymo 28 str. 2 d. nuostata sudaro galimybę bankrutavusios neribotos civilinės atsakomybės įmonės kreditoriams, įmonei neturint pakankamai turto kreditorių reikalavimams tenkinti, supaprastinta tvarka prašyti teismą priimti nutartį išieškoti reikiamą kreditorių finansinių reikalavimų ar administravimo išlaidų dalį iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, todėl pripažintinas pertekliniu nagrinėjamas ieškovo bankrutavusios G. L. IĮ bankroto administratoriaus ieškinys atsakovei G. L. dėl 28215,13 Lt bankroto administravimo išlaidų ir kreditorinių reikalavimų sumos priteisimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė jau yra subsidiariai atsakinga už įmonės prievoles ir šiuo atveju yra tik išieškojimo problema, tačiau teismui byloje galimai tenkinus ieškinį, susidarytų procesinė situacija, kad bankrutavusios G. L. IĮ bankroto byloje bankroto administratoriui kreipusis dėl išieškojimo nukreipimo į įmonės savininkės turtą, kas nagrinėjamu atveju praktiškai neišvengiama, dėl tų pačių kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo iš tos pačios atsakovės G. L. būtų priimti du procesiniai sprendimai iš esmės tuo pačiu pagrindu grindžiamų turtinio pobūdžio reikalavimų patenkinimo, kurie būtų išieškomi iš tos pačios atsakovės turimo turto.
Be to, teismas šioje byloje iš atsakovės turėtų priteisti žyminį mokestį į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), patirtas bylinėjimosi išlaidas, o teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimas vis viena būtų nukreiptas į tą patį atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. į tą patį turtą, į kurį išieškojimas turi būti vykdomas Įmonių bankroto įstatymo 28 str. 2 d., 33 str. 1 d. nustatyta tvarka. Taip pat šioje byloje, atsižvelgiant į atsakovės argumentus ir poziciją, kyla ginčas dėl ieškinio dalyko pagrįstumo ir dydžio, taigi ieškiniu iškeltų klausimų nagrinėjimas iš esmės suponuoja bankroto byloje teismo nutartimi patvirtintų sumų peržiūrėjimą, o šių aplinkybių kvestionavimas šioje byloje negalimas.
Pagal teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis G. L. IĮ bankroto procedūros nepasibaigusios iki šiol. Byloje nėra duomenų, kad dėl individualios įmonės pabaigos būtų priimtas teismo sprendimas, taip pat nežinoma kitų aplinkybių, kurios galėtų užkirsti kelią išieškojimą nukreipti bankroto byloje, todėl manytina, kad reikalavimai turėtų būti sprendžiami bankroto byloje. Tokią formuojamą praktiką patvirtina ir aukštesnių teismų priimti procesiniai dokumentai (Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis c.b. Nr. 2-301-425/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis c.b. 2-778/2013; 2009 m. gruodžio 16 d. nutartis c.b. Nr. 2-1583/2009; 2007 m. vasario 1 d. nutartis c.b. Nr. 2-110/2007).
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010). Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010). Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju visi šie kriterijai sutampa, aplinkybių, kurios būtų kitokiu pagrindu priteisti iš įmonės savininkės kokias nors sumas (dėl žalos padarymo, neteisėtų veiksmų ar pan.) byloje nebuvo nustatyta.
Remiantis išdėstytais motyvais ieškinys paliktinas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 4 p. pagrindu – kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Byloje pateikti duomenys apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonės savininkė subsidiariai atsakinga už bankrutavusios įmonės prievoles, taigi šių išlaidų priteisimas iš tos pačios įmonės už kurią ji atsako neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir tik didintų bankroto administravimo kaštus, todėl patirtos išlaidos atsakovei nepriteistinos, nors ieškinys ir paliktas nenagrinėtu.
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 str. 1 d. 4 p., 290-291 str., teismas
n u t a r i a :
palikti nenagrinėtą ieškovo bankrutavusios G. L. individualios įmonės ieškinį atsakovei G. L. dėl 28215,13 Lt bankroto administravimo išlaidų ir kreditorinių reikalavimų sumos priteisimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Gediminas Karpavičius