Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-34-363/2023
Proceso Nr. 4-33-3-00005-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.5.3; 16.9.4.1; 21.10.4
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. vasario 28 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė,
sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,
dalyvaujant pareiškėjui P. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) vyriausiojo tyrėjo Mariaus Ukso 2023 m. sausio 5 d. nutarimu P. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 4 d., 16.22 val., Plungės raj. sav., magistraliniame kelyje Šiauliai-Palanga, kelio 94,50 km vairavo transporto priemonę ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 priedas, ženklas Nr. 108), lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Savo veiksmais pažeidė KET 140.1 punktą.
Pareiškėjas P. G. prašo pakeisti 2023-01-05 Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą ir skirtą administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti, neskiriant šios poveikio priemonės. Likusią nutarimo dalį palikti galioti nepakeistą. Skunde nurodė, kad jis savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, neturėjo tyčios jo padaryti, nekliudė eismo dalyvių ir nesukėlė pavojaus jiems. Policijos tarnybinį automobilį pradėjo lenkti leistinoje vietoje, kai policijos automobilis važiavo apie 70 km/h greičiu. Nusižengimo padarymo metu buvo sutemę, gausiai snigo didelėmis snaigėmis. Buvo pasirinkęs saugų važiavimo greitį, kuris toje vietoje buvo leistinas. Jam aplenkus tarnybinį automobilį pasirodė ištisinė linija ir sankryža. Nenorėdamas sukelti pavojingos situacijos, užbaigęs manevrą grįžo į savo eismo juostą. Dėl to, kad nepastebėjo kelio ženklo įtakos turėjo blogos oro sąlygos, ilga kelionė, išvargęs regėjimas. Netekimas teisės vairuoti būtų didelė našta jam tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Turi dvi mažametes dukras, kurias jis veža į ugdymo įstaigas. Pagrindinis jo darbas yra vairuoti automobilį bei žemės ūkio techniką. Turi 15 metų vairavimo stažą, anksčiau administracine tvarka baustas už nešiurkščius nusižengimus, su 170 eurų bauda sutinka.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. G. skundą palaikė.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nurodė, kad su skundu nesutinka. P. G. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Vaizdo medžiagoje akivaizdžiai matyti kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Lenkdamas jis privalėjo įsitikinti, kad artėjama prie kelio ženklinimo, kurį draudžiama kirsti. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad ženklo nebuvo, o kai šis jo teiginys nutarime buvo paneigtas skunde jau teigia, kad ženklo nepastebėjo. Prašyme nurodo, kad galiojančių nuobaudų neturi, o kai šis jo teiginys nutarime buvo paneigtas skunde jau teigia, kad turi galiojančią nuobaudą. P. G. per visą savo vairavimo stažą už KET pažeidimus yra baustas 9 kartus (galiojantis 1 nusižengimas), du iš jų už tai, kad vairavo automobilį neblaivus. Tai parodo jo požiūrį į KET laikymasi. Atkreiptinas dėmesys į oro sąlygas (kaip nurodo pats P. G.) kokiomis buvo padarytas šis nusižengimas, bei į patį nusižengimo faktą. Tamsu, sninga didelėmis snaigėmis, o jis pats pavargęs po ilgos kelionės. Negalimas saugus važiavimo greitis bei saugus lenkimas, kai vairuotojas lenkdamas nemato nei kelio ženklų, nei kelio ženklinimo, nei sankryžos. Išskirtinėmis negali būti laikomos skunde nurodytos aplinkybės, jog jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, teisės vairuoti netekimas iš esmės pablogintų jo ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir P. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už savo šeimą, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes. Mano, kad išskirtinių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, P. G. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023-01-05 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-191-2023 be pakeitimų. Prašo P. G. skundą nagrinėti Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)L1883_Priekis_20221204161000_20221204162500“, matoma, kad prastos oro sąlygos, temsta, sninga. 13.23 min. pravažiuojamas kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 108). 13.31 min. pareiškėjo vairuojamas automobilis, leistinoje vietoje, pradeda lenkti pareigūnų automobilį, pravažiuoja visą sankryžą, su šalutiniu keliu, priešpriešine kelio juosta ir sugrįžta į kelio juosta, kirsdamas ištisinę kelio liniją.
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
P. G. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir skirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 4 d., 16.22 val., Plungės raj. sav., magistraliniame kelyje Šiauliai-Palanga, kelio 94,50 km vairavo transporto priemonę ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 108), lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Savo veiksmais pažeidė KET 140.1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, be to byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną P. G. kaltę dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas P. G. prašo pakeisti Klaipėdos AVPK 2023 m. sausio 5 d. nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės.
Už administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos paskirtis įtvirtinta ANK 22 straipsnyje. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Taigi tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų, t. y. ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu – siekiama pirmiau nurodytų tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, jog policijos tarnybinį automobilį pradėjo lenkti leistinoje vietoje, kai policijos automobilis važiavo apie 70 km/h greičiu, nusižengimo padarymo metu buvo sutemę, gausiai snigo didelėmis snaigėmis, buvo pasirinkęs saugų važiavimo greitį, kuris toje vietoje buvo leistinas, nepastebėjo kelio ženklo, šios aplinkybė rodo, jog P. G. lenkimą pradėjo neįvertinęs lenkimo galimybių, tinkamai neįsitikinęs, jog tai daryti yra saugu ir leidžiama. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kelio ženklą Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ pravažiavo, kaip atsakingas vairuotojas turėjo pastebėti kelio ženklus bei gerai matomą sankryžą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, jog nepastebėjo kelio ženklo, kadangi buvo blogos oro sąlygos, ilga kelionė, išvargęs regėjimas, vertinama, kaip gynybinė pozicija, dargi KET 127 straipsnyje nurodyta, kad vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, taigi kaip atsakingas vairuotojas P. G. turėjo pasirinkti greitį, kuriuo galėtų važiuoti saugiai, užtikrintai ir nepažeisdamas KET. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat teigė, kad teisė vairuoti jam reikalinga, kadangi vairuotojo teisės praradimas neigiamai paveiks pareiškėjo galimybes dirbti, mokėti mokesčius, teikti pagalbą šeimos nariams ir kt. Vis dėl to, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir sudarančios pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės, nes visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo įvertinti prieš darydamas teisės pažeidimą. Todėl darytina išvada, kad P. G. taikoma administracinio poveikio priemonė – laikinas teisės vairuoti transporto priemones netekimas, nesukels administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepatogumų, daugiau nei tai būtų proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui.
Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skunde nurodytos aplinkybės, šiuo atveju nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą pagrindą panaikinti skundžiamo 2023 m. sausio 5 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti, pažymint, kad P. G. padarytas administracinis nusižengimas sukėlė realų pavojų eismo saugumui.
Esant minėtoms aplinkybėms, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo pateiktais paaiškinimais bei kitais aptartais įrodymais, sugretinęs juos tarpusavyje teismas daro išvadą, kad P. G. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą 420 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, jam pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 3 mėnesių terminui. Klaipėdos AVPK vyriausiojo tyrėjo Mariaus Ukso 2023 m. sausio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-191-2023, pagrįstas ir teisėtas, todėl keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Mariaus Ukso 2023 m. sausio 5 d. nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-191-2023, ROIK: 22191467145, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.
Teisėja (parašas) Irena Šeškauskienė