Civilinė byla Nr. e2YT-4102-291/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05138-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.3.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjos R. K. atstovei advokatei Donatai Motiejūnei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. K. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja R. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai Ramunei priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. CMS buvo sudaryta jos ir suinteresuoto asmens - A. K. santuoka, kuri (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 6-2-4662/98, buvo nutraukta. Kadangi nežinojo, kad sprendimą būtina nedelsiant įregistruoti, to ir nepadarė. Buvo įsitikinusi, kad yra išsituokusi nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ištuokos liudijimą pasiėmė tik (duomenys neskelbtini).

1999-10-12, t. y., po metų nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, nusipirko butą (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini). Kadangi šiuo metu dažnai būna užsienyje, nusprendė butą perleisti ir kreipėsi į notarą, kuris pasakė, kad turtas laikytinas įgytas santuokos metu, nes ištuoka įregistruota tik 2002 m. Visą laiką galvojo, kad turtas, registruotas jos vardu, jai ir priklauso, tačiau paaiškėjo, kad dalis turto, nors ir įgyto po santuokos nutraukimo, turėtų priklausyti ir buvusiam sutuoktiniui. Kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė, patvirtina jau aukščiau išdėstyti faktai apie tai, kad butas įgytas po santuokos nutraukimo. Namų knygoje buvęs sutuoktinis A. K. netgi nebuvo registruotas. Pirkimo - pardavimo sutartyje taip pat įrašyta tik jos vienos pavardė. Be to, (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad jau iki teismo sprendimo priėmimo 1998-11-10, kartu negyveno.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų jai teisines pasekmes - galėtų pilnai disponuoti savo turtu. (LR CPK 448 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Donata Motiejūnė prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėja jau iki santuokos nutraukimo su A. K. gyveno atskirai, o nutraukus santuoką, butą įsigijo maždaug po metų laiko.

Suinteresuotas asmuo A. K. apie teismo posėdį informuotas viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų teismui nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

           pareiškimas tenkinamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos,  pareiškėjos santuoka su A. K. nutraukta Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu, civilinė byla Nr. 6-2-4662/98, tačiau ištuoka įregistruota tik (duomenys neskelbtini), nes, pasak pareiškėjos, ji buvo įsitikinusi, kad yra išsituokusi priėmus teismo sprendimą. 1999-10-12, t. y., po metų nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, nusipirko butą (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu būna užsienyje, todėl nusprendė butą parduoti, bet notaras nurodė, kad turtas laikytinas įgytas santuokos metu, nes ištuoka įregistruota tik 2002 m.

  Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant CK, t. y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant CK įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Taigi, nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja nurodė, kad butas buvo nupirktas jau metai po sprendimo dėl santuokos nutraukimo, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia tik įregistravus ištuoką nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja R. K. už asmenines lėšas savo vardu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini). Butas pirktas pareiškėjos vardu, praėjus beveik metams po sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, buvęs sutuoktinis A. K. šiame bute nebuvo registruotas, o (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad jau iki teismo sprendimo priėmimo 1998-11-10, kartu negyveno.

 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti įrodymų, patvirtinančių, kad ji minėtą turtą įsigijo iš asmeninių lėšų ir valdo jį asmeninės nuosavybės teise.

Įvertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad pareiškėja R. K. pagal 1999-10-12 pirkimo – pardavimo sutartį  už asmenines lėšas ir savo vardu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), taip išreiškė valią turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir nuo to laiko šį turtą valdo asmeninės nuosavybės teise, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), įsigijo ir valdo asmeninės nuosavybes teise.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                Vida Žostautienė