Civilinė byla Nr. 2-2182/2013
Teismo proceso Nr. 2-55-3-00917-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija:102.5.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių L. M., R. P. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, civilinėje byloje Nr. 2-1819-661/2013 pagal ieškovių L. M., R. P. ir I. K. ieškinį atsakovui valstybės įmonei Turto bankui dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Vilsota“.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos iš atsakovo ieškovei L. M. priteisti 1 031 684 Lt skolą, ieškovei R. P. priteisti 1 001 341 Lt skolą, o ieškovei I. K. priteisti 1 001 341 Lt skolą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovių trečiajam asmeniui UAB „Vilsota“ priteisė 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovės teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti; apeliantės sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o nuo likusios mokėtinos 34 144 Lt žyminio mokesčio dalies prašė atleisti.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi apeliančių prašymą tenkino iš dalies - nustatė 20 d. terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 16 972 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovių atskirąjį skundą, 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį paliko nepakeistą ir ieškovėms nustatė 15 d. terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos sumokėti 16 972 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismui pateikti tai patvirtinančius dokumentus.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė, kad ieškovės nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, jokių prašymų ar paaiškinimų dėl įpareigojimo nevykdymo teismui nepateikė, todėl ieškovių apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.
2013 m. liepos 10 d. ieškovės teismui pateikė prašymą pripažinti, kad apeliacinio skundo trūkumų ištaisymo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašymus grindė sunkia ekonomine padėtimi ir negalėjimu sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė ieškovėms atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti konstatuodamas, kad toks prašymas negali būti pateiktas praėjus daugiau nei trims mėnesiams (CPK 307 str. 3 d.). Trijų mėnesių terminas yra naikinamasis, tuo tarpu, apeliantės prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams. Teismas taip pat nurodė, kad apeliantėms buvo nustatytas papildomas terminas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, jos turėjo teisę prašyti teismo minėtą terminą pratęsti, tačiau tokios teisės nerealizavo, todėl laikė, kad apeliančių prašymas negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovės L. M., R. P. ir I. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atnaujinti terminą apeliacinio skundo trūkumų pašalinimui, nustatant protingą terminą sumokėti likusią 16 972 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas nustatė ieškovėms sumokėti pakankamai didelę pinigų sumą, o apeliacinės instancijos teismas nustatė pernelyg trumpą 15 d. terminą sumokėti nurodytą žyminio mokesčio dalį. Ieškovės dėjo visas įmanomas pastangas - pardavinėjo nekilnojamąjį turtą, ieškojo galimybių gauti paskolą banke ir ėmėsi kitų veiksmų tam, kad sukauptų reikalingą pinigų sumą ir laiku sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Tačiau, iki nustatyto termino ieškovėms nepavyko surinkti reikiamos pinigų sumos. L. M. vieno mėnesio pajamos sudaro 3 900 Lt, tačiau už būsto kreditą ji bankui moka kas mėnesį po 2 500 Lt, ji augina tris nepilnamečius vaikus; R. P. vieno mėnesio pajamos sudaro 997 Lt, ji augina du nepilnamečius vaikus; ieškovės I. K. mėnesio pajamos sudaro 1 182 Lt senatvės pensija. Ieškovės už parduotą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus) gavo reikiamą pinigų sumą, kurios užtektų žyminio mokesčio teismo nustatytai 16 972 Lt daliai sumokėti. Ieškovės pateikė teismui tai patvirtinančių sudarytų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių kopijas. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovės ėmėsi aktyvių veiksmų sukaupti reikiamą pinigų sumą ir sumokėti teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį, sukaupė tam tikrą pinigų sumą, stengėsi įvykdyti teismo nurodymą laiku, tačiau minėti sandoriai buvo sudaryti ir lėšos gautos jau po teismo nustatyto termino pabaigos. Sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą prašė įvertinti ieškovių pastangas, termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą trūkumams pašalinti ir apeliaciniam skundui paduoti bei nustatyti protingą terminą per kurį ieškovės galėtų sumokėti likusią 16 972 Lt žyminio mokesčio dalį.
2. Teismas nenagrinėjo apeliančių argumentų ir termino praleidimo priežasčių svarbos, nepasisakė dėl ieškovių išdėstytų motyvų, o apsiribojo tik formaliu CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies normų taikymu.
3. Teismas netinkamai taikė CPK 307 straipsnio 3 dalies nuostatą, kadangi ieškovės prašė atnaujinti apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo teismo nustatytą procesinį terminą, kuris suėjo 2013 m. gegužės 17 d., be to apeliacinis skundas buvo pateiktas teismui nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai priimdami procesinius sprendimus nustatė pernelyg didelę pinigų sumą žyminio mokesčio daliai sumokėti ir pernelyg trumpą 15 d. terminą šiai sumai sumokėti, nors ieškovės, įvertinusios savo galimybes, atskirajame skunde prašė apeliacinės instancijos teismo nustatyti joms protingą 2 mėnesių terminą likusiai žyminio mokesčio daliai sumokėti.
4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytas 15 d. terminas sumokėti žyminio mokesčio dalį ir tokiu būdu pašalinti apeliacinio skundo trūkumus nėra naikinamasis ir teismas šį terminą gali atnaujinti. Ieškovės pažymi, kad jau yra surinkusios reikiamą sumą sumokėti teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį ir pasirengusios tai atlikti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, teisėtumas bei pagrįstumas teisiniu ir faktiniu aspektais, taip pat absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliančių teigimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, priimdami procesinius sprendimus nustatė pernelyg didelę pinigų sumą žyminio mokesčio daliai sumokėti ir pernelyg trumpą 15 d. terminą šiai sumai sumokėti, o teismas neįvertino šių aplinkybių ir apeliančių argumentų dėl termino praleidimo priežasčių svarbos; apsiribojo tik formaliu CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies normų taikymu. Be to, apeliančių nuomone, teismo nustatytas terminams apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti nėra naikinamasis, todėl šis terminas teismo gali būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu procesinių terminų nuostatų ir pasekmių aiškinimu.
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliaciniai skundai paduodami per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Praleidus įstatymo nustatytą trisdešimties dienų terminą, teisė paduoti apeliacinį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007). Tačiau prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 str. 3 d.). Pagal teismų praktikos nuostatas nagrinėjamu klausimu – aptariamo naikinamojo termino nustatymas paaiškinamas siekiu užtikrinti teisinių santykių tarp ginčo šalių stabilumą ir teismo sprendimo (nutarties) teisinę galią bei pašalinti galimybę nesąžiningai šaliai piktnaudžiauti procesu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos mėn. 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1775/2013).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. sprendimu atmetė ieškovių ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo. Ieškovės, nepraleisdamos 30 d. apskundimo termino dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą ir prašė atleisti nuo dalies mokėtino žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 25 d. nutartimi (188-189 b. l.) šį prašymą tenkino iš dalies, nustatęs, kad ieškovės prie sumokėtų 200 Lt žyminio mokesčio dalies, turi sumokėti 16 972 Lt žyminio mokesčio dalį. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad apeliantės nei teikdamos ieškinį, nei teikdamos apeliacinį skundą nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį, nors sprendžiant tokį ieškovių prašymą turėjo būti vertinami Valstybės registrų duomenys. Lietuvos apeliacinės teismas 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1383/2013, pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartį paliko nepakeistą, kadangi ieškovės atskiruoju skundu jau prašė teismo svarstyti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, nors pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškusios tokio prašymo. Lietuvos apeliacinis teismas minėta nutartimi įpareigojo apeliantes per 15 d. nuo šios nutarties priėmimo dienos sumokėti teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau, kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, apeliantės per teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, t.y. nesumokėjo trūkstamos žyminio mokesčio dalies. 2013 m. gegužės 24 nutartimi teismui ieškovių apeliacinį skundą grąžinus apeliantėms, laikoma, jog apeliacinis skundas nėra paduotas (CPK 316 str. 2 d.). Tai reiškia, jog siekdamos įgyvendinti apeliacijos teisę, ieškovės turi iš naujo paduoti apeliacinį skundą, o, kadangi terminas jam paduoti yra pasibaigęs, be paties apeliacinio skundo, turi būti paduodamas ir prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo (CPK 78 str. 3 d., 307 str. 2 d.).
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai svarstė būtent galimybę atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir visiškai teisingai nutartyje nurodė, jog šis terminas nebegali būti atnaujinamas dėl tos priežasties, kad yra suėjęs CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatytas naikinamasis terminas- trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
Nors atskirajame skunde teigiama, kad apeliantės prašė atnaujinti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, o ne terminą apeliaciniam skundui paduoti, minėta, jog grąžinus apeliacinį skundą apeliantėms, jis laikomas nepaduotu, todėl tam, kad jis galėtų būti priimtas, turi būti sprendžiamas būtent termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo terminas, o ne apeliacinio skundo, kuris jau yra grąžintas, termino trūkumams pašalinti atnaujinimo klausimas: laikomo nepaduotu ir grąžinto apeliacinio skundo trūkumai negali būti taisomi (šalinami).
Ieškovių atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad 15 dienų terminas sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį buvo pernelyg trumpas, galėtų būti reikšmingos tik tuo atveju, jeigu nepasibaigus teismo nustatytam terminui, būtų buvęs pateiktas prašymas šį terminą pratęsti (CPK 77 str.). Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, per teismo nustatytą 15 d. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, toks prašymas nebuvo paduotas.
Kadangi pačios apeliantės civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendino savo teisės į apeliaciją, o, suėjus naikinamajam terminui jis nebegali būti atnaujinamas, tai prašymo atnaujinti terminą trūkumams pašalinti svarstymas neturi jokios teisinės prasmės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apeliančių pozicijos dėl teismų nustatytų procesinių terminų trukmės ir objektyvių galimybių sumokėti 16 972 Lt žyminio mokesčio dalį.
Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė minėtų ir kitų proceso teisės normų, tarp jų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, reikšmingas šios klausimo išsprendimui, bei padarė teisingas išvadas, susijusias su procesinių terminų pabaiga ir pasekmėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė