Civilinė byla Nr. e2A-280-934/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00627-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.4.1.9
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilungės statyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškinį atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilungės statyba“ (toliau – ir ieškovė) 2024 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė arba perkančioji organizacija) 2024 m. gruodžio 28 d. raštu „Dėl pasiūlymo atmetimo“ įformintą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą atvirame (supaprastintame) konkurse „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, (duomenys neskelbtini) statybos darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas).
2. Paaiškino, kad atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą ir pašalino ją iš Pirkimo dėl to, jog ji yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nurodė, kad nėra ginčo, jog ji yra įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą kitos perkančiosios organizacijos – valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko – iniciatyva, tačiau tokį sprendimą ji ginčija Vilniaus apygardos teisme ir sprendimas dėl ieškovės įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pagrįstumo nėra priimtas.
3. Net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, jog į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ieškovė buvo įtraukta pagrįstai (su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka), tai nesudaro pagrindo pašalinti ją iš Pirkimo, nes į minėtą sąrašą įrašytam tiekėjui išlieka galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei jis įgyvendina tam tikras savo patikimumo, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo, atkūrimo priemones. Ieškovė privalėjo įrodyti ir įrodė esminę „apsivalymo“ doktrinos taikymo sąlygą: ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai. Šios priemonės yra nurodytos Vidaus kontrolės – stebėsenos (monitoringo) sistemos apraše. Nurodyta sistema veikia patikimai, sėkmingai ir užtikrina „apsivalymo“ doktrinai keliamus tikslus. Visos perkančiosios organizacijos (išskyrus atsakovę) ir perkantieji subjektai, pripažino ieškovės taikomas „apsivalymo“ priemones tinkamomis ir veiksmingomis ir nė karto nepašalino jos iš viešųjų pirkimų procedūrų. Analogišką kitų tiekėjų taikomą „apsivalymo“ sistemą, kaip tinkamą ir pakankamą, taip pat pripažįsta tiek kitos perkančiosios organizacijos, tiek teismai. Jeigu atsakovei trūko informacijos apie ieškovės taikomas „apsivalymo“ priemones, ji privalėjo pareikalauti duomenis, patvirtinančius „apsivalymą“, o ne pašalinti iš Pirkimo neįsitikinus taikomų priemonių pakankamumu, juolab kad atsakovė įdiegtos Vidaus kontrolės–stebėsenos (monitoringo) sistemos veikimo nekvestionuoja, nenurodo jos (sistemos) veikimo trūkumų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Nustatė, kad VĮ Turto banko iniciatyva 2023 m. gruodžio 8 d. ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nes jis 2023 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą vienašališkai nutraukti su UAB „Vilungės statyba“ pasirašytą rangos sutartį, padaręs išvadą, jog „<...> Rangovas padarė esminį Sutarties pažeidimą – 2022-09-16 netinkamai įrengė atraminės sienos gręžtinius polius, šiurkščiai pažeisdamas Sutarties dokumentų sąlygas ir iš esmės nukrypdamas nuo projektinės dokumentacijos <...>“.
6. Nurodė, kad perkančioji organizacija, susipažinusi su ieškovės pateiktais duomenimis apie „apsivalymo“ priemonių taikymą, įvertinusi aplinkybes, dėl kurių ieškovė yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat, ankstesnes patirtis su ieškove, pastarajai vykdant kitas viešojo pirkimo sutartis, nusprendė, jog pateikti duomenys patikimumui atkurti ir užtikrinti nėra pakankami įrodyti, jog ji „apsivalė“. Pasak atsakovės, ieškovės pateikti kitų perkančiųjų organizacijų atsiliepimai neįrodo „apsivalymo“, kadangi atsiliepimuose nurodomos pirkimo procedūros buvo atliktos prieš įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovės pateiktas Vidaus kontrolės–stebėsenos (monitoringo) sistemos aprašas nepatvirtino, kad tokios sistemos įdiegimas pakeitė bendrovės veikimo principus. Perkančioji organizacija viešai prieinamuose šaltiniuose patikrinusi tiekėjos 2023 m. sudarytų sutarčių, įvykdžius tarptautinius ir supaprastintus pirkimus skaičių (iki įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą), nustatė, kad tokių sutarčių buvo penkios. Nuo 2023 m. gruodžio 8 d., kai tiekėja buvo įtraukta į sąrašą, sudarytų sutarčių, įvykdžius tarptautinius ir supaprastintus pirkimus skaičius sumažėjo iki dviejų, o tai, perkančiosios organizacijos nuomone, suponuoja, kad „apsivalymas“ neveikia, arba veikia netinkamai, arba ieškovė turi kitų problemų, susijusių su vykdoma veikla.
7. Pažymėjo, kad būtent perkančioji organizacija yra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir atitinkamai nuspręsti, ar tiekėjo nurodytos priemonės yra pakankamos jo nešalinti iš pirkimo. Atsižvelgdamas į tai, atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad kitos perkančiosios organizacijos ieškovės taikomas „apsivalymo“ priemones laikė tinkamomis ir veiksmingomis ir nė karto nepašalino jos iš viešųjų pirkimų procedūrų. Be kita ko, nurodė, kad pareiga reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių tiekėjo „apsivalymą“, negali būti neribota.
8. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, elgesys atitiko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnyje perkančiajai organizacijai nustatytų sprendimo dėl tiekėjo pašalinimo iš Pirkimo procedūros priėmimo reikalavimus, be to, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad skundžiamas sprendimas atmesti ieškovės pasiūlymą yra teisėtas ir nusprendė ieškinį atmesti.
9. Be kita ko, nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog ieškovė pastaruoju metu dalyvauja ne viename teisminiame ginče su perkančiosiomis organizacijomis, t. y. be Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-553-640/2025, kurioje ginčijamas VĮ Turto banko sprendimas vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį su ieškove, Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 2 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-652-921/2024, kurioje ieškovė ginčijo Lietuvos zoologijos sodo sprendimą vienašališkai nuo 2023 m. gruodžio 18 d. nutraukti 2019 m. rugpjūčio 19 d. su atsakove sudarytą statybos rangos sutartį. Teismas ieškovės ieškinį pastarojoje byloje atmetė, konstatavęs, kad užsakovė negavo darbų rezultato tokio, kokio tikėjosi. Ieškovė, vykdydama rangos sutartį, padarė esminį sutarties pažeidimą. Nors atsakovė reikalavo ieškovės pašalinti trūkumus, tačiau ji to nepadarė, taigi atsakovė turėjo teisę nutraukti rangos sutartį. Šio sprendimo ieškovė neskundė, jis įsiteisėjo 2025 m. sausio 3 d. Be to, Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 15 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1523-603/2025 pagal ieškovės UAB „Vilungės statyba“ reikalavimą pripažinti negaliojančiu ir nevykdytinu atsakovo Kultūros infrastruktūros centro 2024 m. lapkričio 29 d. reikalavimą „Dėl draudimo sumos sumokėjimo“. Šioje byloje ginčijamu sprendimu, atsakovas iš draudiko akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ pareikalavo sumokėti draudimo sumą, draudėjai UAB „Vilungės statyba“ pažeidus sutartinius įsipareigojimus dėl (duomenys neskelbtini) tvarkybos (konservavimo, restauravimo, remonto, avarijos grėsmės pašalinimo) darbų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovė UAB ,,Vilungės statyba“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesirėmė nei apeliantės, nei atsakovės, nei Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) išvadomis bei argumentais, t. y. nevertino bylos šalių procesinių dokumentų turinio ir reikalavimų bei atsikirtimų (ne)pagrįstumo. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakyta apie apeliantės taikytas ,,apsivalymo“ priemones, t. y. neatskleista tikroji bylos esmė ir neišspręstas bylos šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumo klausimas.
10.2. Apeliantė procesiniuose dokumentuose pateikė išsamius ir motyvuotus argumentus, kad tinkamai taiko ,,apsivalymo“ doktriną ir įdiegė technines–organizacines, valdymo ir ekonomines–finansines priemones, kurios padeda užtikrinti tinkamą sutarčių vykdymą. Kartu su ieškiniu ir dubliku taip pat pateikė šiuos argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nekvestionavo ir nepaneigė nė vieno nurodyto argumento ir (ar) rašytinio įrodymo.
10.3. Teismas skundžiamame sprendime iš esmės rėmėsi atsakovės sprendimo (kurį ieškiniu skundė apeliantė) priėmimo metu neegzistavusiomis aplinkybėmis, kurių nei atsakovė, nei apeliantė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ar teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė. Atsakovės sprendimas pašalinti apeliantę iš Pirkimo yra sietinas išimtinai su VĮ Turto banko sprendimu įtraukti apeliantę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl ir skundžiamo atsakovės sprendimo (ne)pagrįstumas turėjo būti nagrinėjamas būtent VĮ Turto banko nustatytų tariamų pažeidimų kontekste.
10.4. Nors viešųjų pirkimų civilinės bylos pasižymi tam tikru viešojo intereso laipsniu, tačiau tai nesuteikia teismui teisės akivaizdžiai ex officio (pagal pareigas) (juo labiau nepranešus bylos šalims) išeiti už ginčo ribų ir grįsti teismo sprendimą aplinkybėmis, kuriomis nesiremia bylos šalys, taigi teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
10.5. Aplinkybė, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime bus remiamasi Kauno apygardos teisme 2024 m. gruodžio 2 d. išnagrinėta civiline byla Nr. e2-652-921/2024 ir Vilniaus apygardos teisme 2025 m. sausio 15 d. iškelta civiline byla Nr. e2-1523-603/2025 apeliantei buvo siurprizinė. Nagrinėjamoje byloje pateiktuose dokumentuose nėra užuominų į šias bylas. Pirmosios instancijos teismas: 1) nenurodė ir nemotyvavo poreikio ar priežasties, sudarančios pagrindą peržengti bylos nagrinėjimo ribas; 2) apie tai, kad skundžiamame sprendime bus peržengtos bylos ribos, ar kad teismas remsis naujais įrodymų šaltiniais, neinformavo bylos šalių.
10.6. Apeliantei nesuprantama, kaip dėl dviejų tiekėjų (UAB „Proit“ ir UAB „Vilungės statyba“), kurios taiko iš esmės vienodą „apsivalymo“ doktriną (apeliantės atstovas turi tikslią informaciją apie UAB „Proit“ apsivalymo doktrinos turinį), yra priimami skirtingo turinio teismų sprendimai. Tris kartus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įrašyta UAB „Proit“ teismų sprendimais nėra pašalinama iš viešųjų pirkimų ir sudaro strateginės reikšmės sutartis su valstybės institucijomis, o apeliantė, kuri atsakovės sprendimo priėmimo metu vieną kartą buvo įrašyta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (ir šį įrašymą skundžia Vilniaus apygardos teisme) gali būti teisėtai pašalinta iš Pirkimo.
10.7. Įvertinus tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-602-854/2024 ir apeliantės inicijuotos civilinės bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios, todėl civilinėje byloje Nr. e2A-602-854/2024 pateikti išaiškinimai turi precedento galią šioje civilinėje byloje. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą remtis aptariama Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais.
10.8. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, t. y. apeliantės teisę į teisingą procesą, teisėtų lūkesčių principą, priėmė siurprizinį sprendimą, nesirėmė analogiškoje civilinėje byloje suformuotu precedentu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas.
11. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detalizavo atsakovės veiksmus (argumentus), kurių pagrindu ji pripažino, kad apeliantės taikytos „apsivalymo“ priemonės yra nepakankamos laikyti ją „apsivaliusia“ ir pateikė šių aplinkybių teisinį vertinimą. Kitaip tariant, priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamame sprendime nurodė, kad esminė priežastis, dėl kurios apeliantės ieškinys yra atmetamas, yra tai, jog detalizuoti atsakovės veiksmai ir jų pagrindimas atitinka VPĮ 46 straipsnio ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
11.2. Teismai turi teisę savo iniciatyva rinkti ne tik tuos įrodymus, kurie sudaro ieškinio pagrindą, bet ir tuos įrodymus, kurie paaiškėja bylos nagrinėjimo metu. Būtent ši nuostata paneigia apeliantės teiginį, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo teisės remtis atsakovės 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo atmesti jos pasiūlymą priėmimo metu neegzistavusiomis aplinkybėmis, kurias nurodė sprendime.
11.3. Priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamos bylos ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-602-854/2024 nustatytos faktinės aplinkybės nėra identiškos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pripažino, jog apeliantės taikytos „apsivalymo“ priemonės yra nepakankamos laikyti ją „apsivaliusia“ ir pašalino iš Pirkimo. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-602-854/2024 nustatė, kad perkančioji organizacija nepašalino UAB „Proit“ iš pirkimo, kadangi pripažino, jog UAB „Proit“ taikytos „apsivalymo“ priemonės yra pakankamos ir efektyvios, siekiant išvengti panašaus pobūdžio pažeidimų ateityje ir atkuriant jos dalykinį patikimumą.
11.4. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-602-854/2024, atsižvelgdamas būtent į šios bylos faktines aplinkybes, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, tai jokiu būdu nereiškia, kad ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir atsižvelgdamas būtent į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, neturėjo teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, t. y. savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurie paaiškėjo nagrinėjant bylą, jais vadovautis.
11.5. Atsakovei nesuprantama, dėl kokių priežasčių apeliantė skundžiamame sprendime nurodytas aplinkybes laiko siurprizinėmis. Būtent apeliantė inicijavo abi civilines bylas, paminėtas sprendime. Be to, abejose paminėtose civilinėse bylose yra sprendžiami klausimai dėl apeliantės sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių netinkamo vykdymo. Kitaip tariant, apeliantė ir šiose bylose siekia paneigti savo, kaip nepatikimos tiekėjos, reputaciją. Todėl, pagrįstai galima teigti, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4238 straipsniu remsis nustatytais faktais ir priimdamas sprendimą, negalėjo apeliantei būti netikėta.
11.6. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismai nesiima perkančiųjų organizacijų vaidmens ir neatlieka tiekėjų pateiktų „apsivalymo“ priemonių vertinimo bei nesprendžia, ar šios priemonės yra tinkamos ir pakankamos, taigi, ir neformuoja „apsivalymo“ priemonių pripažinimo efektyviomis kriterijų precedentų. Tiek nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-602-854/2024 pripažino, kad būtent perkančioji organizacija yra subjektas, kuriam įstatymas suteikia teisę vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir atitinkamai nuspręsti, ar tiekėjo nurodytos priemonės yra pakankamos jo nešalinti iš pirkimo ir patikrino perkančiųjų organizacijų priimtus sprendimus teisėtumo aspektu.
11.7. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-602-854/2024 nenurodė, kad paties teismo vertinimu UAB „Proit“ taikytos „apsivalymo“ priemonės yra optimalios ir pripažintinos kaip pavyzdinės kitoms perkančiosioms organizacijoms ir kitiems teismams, į kurias jie privalės atsižvelgti, spręsdami dėl tiekėjų taikomų „apsivalymo“ priemonių pakankamumo ir pačių tiekėjų patikimumo. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesiėmė perkančiosios organizacijos vaidmens ir nevertino apeliantės taikytų „apsivalymo“ priemonių (ne)pakankamumo, nelygino jų su UAB „Proit“ taikytomis.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės ieškinys dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
15. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Proit“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį įvykusiame atvirame konkurse „Kompiuterizuoto audito informacinės sistemos priežiūros paslaugų viešasis pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Nacionalinės teismų administracijos ir UAB ,,Proit“ 2024 m. lapkričio 6 d. sudarytą Modernizuojamos Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO2) taikomosios programinės įrangos vystymo ir palaikymo paslaugų teikimo sutartį; 3) 2025 m. vasario 24 d. rašytinius paaiškinimus dėl VPT išvados; 4) 2024 m. lapkričio 25 d. Ekspertinį Techninio-inžinerinio vertinimo aktą; 5) VĮ Turto banko ir apeliantės 2025 m. vasario 20 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo siurprizinis ir tai lėmė poreikį pateikti naujus rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, jog net tris kartus į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukta tiekėja UAB ,,Proit“ sėkmingai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Taip pat, kad (duomenys neskelbtini) sutartis nėra vienašališkai nutraukta – pasibaigė jos vykdymo terminas, o Kultūros infrastruktūros centras sumažino reikalavimų dėl draudimo išmokos sumą.
16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Kasacinis teismas išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
18. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023).
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktų UAB ,,Proit“ viešuosiuose pirkimuose sudarytų sutarčių turinį ir jų santykį su ginčo dalyku (žr. šios nutarties 15 punktą), neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad prašomos priimti sutartys gali paneigti ar patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes, t. y., būtų susijusios su ginčo dalyku. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai dėl apeliantės UAB ,,Vilungės statyba“, o ne dėl UAB ,,Proit“ atžvilgiu priimtų sprendimų pagrįstumo, todėl pastarųjų sprendimų vertinimas nepatenka iš šios bylos nagrinėjimo dalyką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės pateiktas UAB ,,Proit“ viešuosiuose pirkimuose sudarytas sutartis (CPK 181 straipsnis). Tačiau, įvertinusi rašytinių paaiškinimų dėl VPT išvados, ekspertinio vertinimo akto bei VĮ Turto banko ir apeliantės tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto turinį, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė turėjo galimybę susipažinti su jais, pateikti savo nuomonę dėl jų, nenustačiusi apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, teisėjų kolegija nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir esant poreikiui juos vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis).
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
20. Atsakovė 2024 m. kovo 1 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė ir atviro konkurso būdu vykdo supaprastintą viešąjį pirkimą „Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastato, (duomenys neskelbtini) statybos darbai“ Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė šiame pirkime pateikė pasiūlymą.
21. Atsakovė 2024 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą apeliantės pasiūlymą atmesti, kadangi ji yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė nurodė, kad Pirkimo komisija, įvertinusi ieškovės pateiktus „apsivalymo“ procesus, padarė išvadą, jog apeliantė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jos „apsivalymą“.
22. Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-944-1060/2024 atsakovės sprendimą panaikino. Nurodė, kad Pirkimo sąlygose nesant įtvirtinam reikalavimui įrodymus apie „apsivalymo“ priemones pateikti kartu su EBVPD, atsakovė turėjo pareigą laikytis savo pačios nustatytų Pirkimo sąlygų ir kreiptis į ieškovę dėl „apsivalymą“ pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Tik įvertinus įrodymus apie realiai taikomas taisomąsias priemones padaryto pažeidimo vykdant viešųjų pirkimų sutartį (duomenų, kurie buvo pagrindas įtraukti Tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą) kontekste, perkančioji organizacija galėjo priimti sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-521-370/2024 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
23. Atsakovė, atsižvelgdama į teismų nustatytas aplinkybes, 2024 m. spalio 23 d. posėdyje, vadovaudamasi 2024 m. vasario 29 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. K-83 patvirtintų atviro (supaprastinto) pirkimo sąlygų 12.1.7 papunkčiu, priėmė sprendimą grąžinti apeliantę į pasiūlymų vertinimo procedūras. Taip pat, raštu kreipėsi į apeliantę su prašymu pateikti informaciją ir įrodymus apie bendrovėje taikomas „apsivalymo“ priemones ir vykstantį ginčą su VĮ Turto banku.
24. Apeliantė 2024 m. spalio 29 d. raštu atsakydama pateikė dokumentus, patvirtinančius prevencinių priemonių įdiegimą dėl sutarčių savalaikio bei tinkamo vykdymo ir šių priemonių taikymo rezultatus – Vidaus kontrolės–stebėsenos (monitoringo) sistemos aprašą ir užsakovų atsiliepimus. Paaiškino, kad vyksta civilinis teisminis procesas su VĮ Turto banku, taikos sutartis nėra sudaryta, tačiau derybos dėl jos sudarymo nenutrūko.
25. Atsakovė 2024 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į apeliantę su prašymu pateikti papildomus dokumentus, susijusius su teisme tarp apeliantės ir VĮ Turto banku nagrinėjamu ginču. Įvertinusi tiek apeliantės, tiek VĮ Turto banko pateiktą informaciją apie tarp jų vykstančio ginčo aplinkybes, taip pat apeliantės pateiktą informaciją dėl jos taikytų „apsivalymo“ priemonių, 2024 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą apeliantės pasiūlymą atmesti.
26. Apeliantė 2024 m. gruodžio 5 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad atitinka „apsivalymo“ doktrinos reikalavimus ir perkančioji organizacija neturi pagrindo pašalinti ją iš Pirkimo.
27. Atsakovė 2024 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą atmesti 2024 m. gruodžio 5 d. apeliantės pateiktą pretenziją ir apie tai raštu „Dėl pretenzijos“ Nr. SA-12552 (35.3 E) informavo apeliantę, paaiškindama sprendimo atmesti pretenziją motyvus.
28. Pirmosios instancijos teismas, apskųstame sprendime įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, elgesys atitiko VPĮ 46 straipsnyje perkančiajai organizacijai nustatytus sprendimo dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros priėmimo reikalavimus, be to, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, todėl skundžiamą sprendimą pripažino teisėtu. Apeliantė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jame nepasisakyta dėl apeliantės taikytų ,,apsivalymo“ priemonių (ne)pakankamumo, jis grindžiamas aplinkybėmis, kurios neegzistavo atsakovei priimant sprendimą, jame nesivadovauta analogiškoje Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje pateiktais išaiškinimais.
Dėl apeliantės pašalinimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu (ne)teisėtumo
29. Tam, kad tiekėjas turėtų galimybę patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl pirkimo objekto, jis turi atitikti pirkimo dokumentuose išdėstytus kvalifikacinius reikalavimus ir neturi būti jo pašalinimo iš konkurso pagrindų (VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 46, 47 ir 49 straipsniai).
30. VPĮ 46 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija tiekėją pašalina iš pirkimo procedūros bet kuriame pirkimo procedūros etape, jeigu paaiškėja, kad dėl savo veiksmų ar neveikimo prieš pirkimo procedūrą ar jos metu jis atitinka bent vieną iš pirkimo dokumentuose nustatytų tiekėjo pašalinimo pagrindų.
31. Vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punktu, tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba yra netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnyje (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos, perkančiojo subjekto ar suteikiančiosios institucijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, ar per pastaruosius 3 metus buvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to buvo pritaikyta sutartyje nustatyta sankcija.
32. VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui. Priimant sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytais pašalinimo pagrindais, gali būti atsižvelgiama į pagal VPĮ 52 ir 91 straipsnius skelbiamą informaciją.
33. Pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalį, jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.
34. Pagal VPĮ teisinį reguliavimą faktas, kad tiekėjas yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, pats savaime nėra pagrindas pašalinti iš pirkimo. Kiekvieną kartą pirkimo vykdytojas turi spręsti, ar vertinant tiekėjo patikimumą, tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui (VPĮ 46 straipsnio 8 dalis). Be to, net ir priėmus sprendimą, kad tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros būtų proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui, tiekėjas vis tiek turi galimybę taikyti „apsivalymo“ priemones (VPĮ 46 straipsnio 10 dalis). VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas tam tikrų korekcinių priemonių mechanizmas, t. y. situacija, kai tiekėjui, padariusiam pažeidimą, suteikiama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei jis įgyvendina tam tikras padėties (savo patikimumo, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo) atkūrimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 109 punktas).
35. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas bei ją aiškinančią teismų praktiką (žr. šios nutarties 29–34 punktus), darytina išvada, kad bet kuriame pirkimo procedūros etape paaiškėjus, jog su pirkime dalyvaujančiu tiekėju per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminio jos pažeidimo, perkančioji organizacija pirmiausia turi įvertinti šio tiekėjo patikimumą, prieš tai suteikdama jam galimybę pateikti informaciją, kokių priemonių buvo imtasi po minėto pažeidimo, ir tuomet individualiai įvertinusi susiklosčiusią situaciją priimti sprendimą dėl šio tiekėjo (ne)pašalinimo iš pirkimo procedūros.
36. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-944-1060/2024, kuriuo buvo panaikintas atsakovės sprendimas dėl apeliantės pasiūlymo Pirkime atmetimo (žr. šios nutarties 22–23 punktus), atsakovė 2024 m. spalio 23 d. raštu kreipėsi į apeliantę su prašymu pateikti paaiškinimus, informaciją bei įrodymus apie taikomas „apsivalymo“ priemones (1 t., b. l. 22–24). Apeliantė pateikė duomenis apie prevencinių priemonių įdiegimą dėl sutarčių savalaikio bei tinkamo vykdymo ir šių priemonių taikymo rezultatus – Vidaus kontrolės–stebėsenos (monitoringo) sistemos aprašą ir užsakovų atsiliepimus. Paaiškino, kad aprašas patvirtina ir įrodo, jog apeliantė ėmėsi ir įgyvendino bei nuolat tobulina sudarytų ir (ar) sudaromų sutarčių tinkamo ir savalaikio įvykdymo sistemą, kuri užtikrina visų esamų ir būsimųjų įsipareigojimų įvykdymą. Apraše apibūdinta sistema yra itin veiksminga ir panaikina bet kokią riziką sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo kontekste. Atkreipė dėmesį, kad pridedami užsakovų atsiliepimai apie apeliantę patvirtina, jog aprašas (sistema) veikia efektyviai ir rezultatyviai, užsakovai yra patenkinti atliktų darbų rezultatais. Be kita ko, nurodė, kad vyksta civilinis teisminis procesas su VĮ Turto banku, taikos sutartis nėra sudaryta, tačiau derybos dėl jos sudarymo nenutrūko (1 t., b. l. 25–37).
37. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė 2024 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į apeliantę su prašymu pateikti papildomus dokumentus, susijusius su teisme tarp apeliantės ir VĮ Turto banko nagrinėjamu ginču (1 t., b. l. 38–40). Apeliantė 2024 m. lapkričio 18 d. atsakydama pateikė: 1) civilinėje byloje Nr. e2-1270-640/2024 pateiktą ieškinį; 2) civilinėje byloje Nr. e2-1270-640/2024 pateiktą dubliką. Be kita ko, pažymėjo, kad yra pasiryžusi bendradarbiauti su atsakove, atsakyti į visus klausimus, pateikti reikiamą informaciją ir tinkamai bei savalaikiai įvykdyti būsimą Pirkimo sutartį (1 t., b. l. 41).
38. Tiek 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo atmesti apeliantės pasiūlymą, tiek ir atsakymo į apeliantės pretenziją turinys, pagrindžia, kad atsakovė, įvertinusi apeliantės paaiškinimus dėl priemonių, kurių ji ėmėsi siekdama užtikrinti sudarytų ir (ar) sudaromų sutarčių tinkamo ir savalaikio įvykdymo sistemą bei tai patvirtinančius įrodymus (Vidaus kontrolės–stebėsenos (monitoringo) sistemos aprašą ir užsakovų atsiliepimus), nustatė, kad pateikti patikimumui atkurti ir užtikrinti duomenys, nėra pakankami įrodyti, jog apeliantė „apsivalė“. Ginčijamo atsakovės sprendimo, kuriuo atmestas apeliantės pasiūlymas, taip pat atsakymo į pretenziją turinio analizė, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė atliko ne tik apeliantės pateiktų reabilitacijos dokumentų vertinimą, bet taip pat kreipėsi į VĮ Turto banką, kuris 2023 m. gruodžio 8 d. įrašė apeliantę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kad pateiktų atsiliepimą apie apeliantės patikimumą bei paaiškintų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-1270-640/2024 aplinkybes ir priežastis, kokiu pagrindu apeliantė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, t. y. atliko ir kitos perkančiosios organizacijos (VĮ Turto banko) nustatytų viešojo pirkimo sutarties netinkamo vykdymo aplinkybių vertinimą (1 t., b. l. 42–48, 52–59).
39. Atsakovė 2024 m. lapkričio 28 d. sprendime atmesti apeliantės pasiūlymą nustatė, kad VĮ Turto bankas nutraukė sutartį su apeliante dėl padaryto esminio pažeidimo (1 t., b. l. 42–48). Atsakyme į pretenziją nurodė, kad nors ir nelaiko apeliantės padaryto esminio sutarties su VĮ Turto banku pažeidimo nedideliu (mažareikšmiu), tačiau priimdama sprendimą atkreipė dėmesį į apeliantės veiksmus (elgesį), vykdant kitas tiek su atsakove, tiek ir su kitomis perkančiosiomis organizacijomis sudarytas viešųjų pirkimų sutartis ir nustatė, kad apeliantės veiksmai kelia pagrįstų abejonių jos patikimumu ta prasme, jog atsakovė negalės įgyvendinti esminio viešųjų pirkimų tikslo – sudaryti Pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti darbus, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (1 t., b. l. 52–59).
40. Atsakovės sprendimas, kad ieškovės apsivalymo priemonės nepakankamos, grindžiamas šiomis aplinkybėmis: 1) apeliantė neįvykdė VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto a papunktyje numatytos pareigos pateikti informaciją apie tai, ar savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, atsiradusią dėl padarytų pažeidimų, arba informaciją (paaiškinimą) apie tai, kad ši „apsivalymo“ priemonė pagal padarytų pažeidimo pobūdį objektyviai negali būti taikoma; 2) apeliantė nevykdė VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto b papunktyje numatytos bendradarbiavimo pareigos, t. y. po vienašališko VĮ turto banko sprendimo nutraukti sutartį dėl pažeidimų padarymo, nebendradarbiavo su VĮ Turto banku siekdama jam paaiškinant visas su pažeidimu susijusias faktines aplinkybes, nesiėmė ir kitų priemonių, kurios padėtų visapusiškai ištirti abejonių keliančią situaciją. Vietoje to, inicijavo ginčą teisme ir nusprendė nedelsdama susiklosčiusią situaciją spręsti ne taikiu, bet ginčo būdu; 3) apeliantės pateikti duomenys (techninės, organizacinės bei personalo valdymo priemonės, skirtos tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai), nėra pakankami įrodyti, kad ji „apsivalė“, t. y. sistema, kurią pateikė apeliantė, atsakovės nuomone nėra pakankama ir nepatvirtina, kad jos įdiegimas kardinaliai pakeitė bendrovės veikimo principus (kai apeliantė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, sudarytų sutarčių, įvykdžius tarptautinius ir supaprastintus pirkimus skaičius sumažėjo per pusę, o apeliantės pateikti atsiliepimai apie tinkamai įvykdytas sutartis neįrodo jos „apsivalymo“, nes pirkimo procedūros buvo atliktos prieš įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą) (1 t., b. l. 42–48, 52–59).
41. Nors apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad neįvykdė VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkto a papunktyje numatytos pareigos pateikti informaciją apie tai, ar savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, atsiradusią dėl padarytų pažeidimų, kadangi VĮ Turto bankas nesikreipė dėl žalos atlyginimo, tačiau nepaneigė aplinkybės, jog nebendradarbiavo su VĮ Turto banku jam siekiant išsiaiškinti visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Pretenzijoje nurodė, kad ginčą su VĮ Turto banku siekia išspręsti taikiai, derasi dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (pvz., susirašinėjimo su VĮ Turto banku ar taikos sutarties projekto) nepateikė. Be to, kaip nurodoma atsakyme į pretenziją, VĮ Turto bankas atsakovei pateiktame rašte patvirtino, kad apeliantė nebendradarbiavo (1 t., b. l. 57).
42. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės procesiniuose dokumentuose akcentuojama aplinkybe, kad atsakovė nevertino jos įdiegtos Vidaus kontrolės–stebėsenos (monitoringo) sistemos, neatsižvelgė į tai, jog kitos perkančiosios organizacijos ją pripažino pakankama, ji yra tapati UAB ,,Proit“ taikytai sistemai, kuri perkančios organizacijos ir teismo sprendimu buvo pripažinta pakankama. Viena vertus, kaip matyti iš atsakovės sprendimo, ji įvertino ir sprendime paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog įtraukus apeliantę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą iš esmės sumažėjo sudarytų sutarčių skaičius, o apeliantės pateikti kitų perkančiųjų organizacijų atsiliepimai neįrodo ,,apsivalymo“, nes pirkimo procedūros buvo atliktos prieš įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, aprašo nepakanka įsitikinti apeliantės patikimumu (žr. šios nutarties 40 punktą). Vien tai, kad tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikė dokumentus, kurie, jo nuomone, jį reabilituoja, nereiškia, jog perkančioji organizacija negali tiekėjo pašalinti, jeigu pripažįsta, kad tiekėjo pateikti dokumentai nėra pakankami laikyti jį patikimu ir nešalinti iš pirkimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-573-370/2024).
43. Kita vertus, VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos, reglamentuojančios vadinamąjį tiekėjo reabilitacijos, arba „apsivalymo“ (angl. self–cleaning), institutą, yra kildinamos iš Direktyvos 2014/24. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus neprivalomuosius pašalinimo pagrindus ir jų tikslus bei principus, yra pažymėjęs, kad šie pagrindai yra grindžiami svarbiausiu tiekėjo ir perkančiosios organizacijos santykių veiksniu – tiekėjo patikimumu perkančiajai organizacijai (šios pasitikėjimu tiekėju). Todėl išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė įvertinti tiekėjo sąžiningumą ir patikimumą bei spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18, 34 punktas). Perkančiosios organizacijos ir konkurso laimėtojo pasitikėjimo santykių užmezgimas reiškia, kad perkančioji organizacija neturi būti automatiškai saistoma kitos perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo per ankstesnį viešąjį pirkimą tam, kad, ji galėtų, be kita ko, ypatingą dėmesį skirti proporcingumo principui, taikydama neprivalomuosius pašalinimo pagrindus (2019 m. birželio 19 d. sprendimo Meca, C‑41/18, 30 ir 32 punktai). Pagal šį principą reikalaujama, kad perkančioji organizacija pati išnagrinėtų ir įvertintų faktines aplinkybes (2019 m. birželio 19 d. sprendimo Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere SA, Nr. C 267/18, 27 punktas). Taigi, aplinkybė, kad kita perkančioji organizacija taikytas ,,apsivalymo“ priemones pripažino pakankamomis, neturi teisinės reikšmės, kadangi kiekvienu atveju atliekamas individualus vertinimas.
44. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, jų neįvertino. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas nurodė esminius ir pakankamus motyvus, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Aplinkybė, kad teismas atskirai neaptarė bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ar kartu su jais pateiktų įrodymų, nereiškia, jog jie nebuvo įvertinti. Kita vertus, aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę (peticijos Nr. 288); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024). Taigi, aptariami apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
45. Taigi, aptartų aplinkybių visuma (žr. šios nutarties 36–44 punktus), teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad atsakovė pareikalavo, jog apeliantė pateiktų VPĮ 46 straipsnyje nurodytus dokumentus, kurie įrodytų, kad tiekėja ėmėsi visų įmanomų priemonių tam, jog teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti, nebus daromi ateityje, atliko individualų susiklosčiusios situacijos vertinimą, t. y. išanalizavo pateiktus dokumentus, atliko individualų kitos perkančiosios organizacijos nustatytų viešojo pirkimo sutarties netinkamo vykdymo aplinkybių vertinimą, pateikė motyvuotą atsakymą dėl kokių priežasčių mano, kad priemonės, kurių ėmėsi apeliantė, nėra pakankamos. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jos priimtas sprendimas netaikyti apeliantei „apsivalymo“ doktrinos ir dėl to pašalinti ją iš Pirkimo negali būti laikomas neteisėtu, nes jis atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus tokio sprendimo priėmimo reikalavimus.
46. Siekdama pagrįsti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumą, apeliantė taip pat rėmėsi argumentu, kad skundžiamas sprendimas iš esmės grindžiamas vien aplinkybėmis, kurios neegzistavo atsakovei priimant sprendimą dėl jos pašalinimo iš Pirkimo. Pažymi, kad nors civilinės bylos, kuriose nagrinėjami viešųjų pirkimų ginčai, ir pasižymi tam tikru viešojo intereso laipsniu, tačiau tai nesuteikia teismui teisės nepranešus bylos šalims išeiti už ginčo ribų ir grįsti sprendimą aplinkybėmis, kuriomis nesiremia bylos šalys. Pasak apeliantės, skundžiamas sprendimas jai yra siurprizinis, lėmė poreikį teikti apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus. Apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
47. Viena vertus, nors teismas tokio pobūdžio byloje turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia (CPK 4238 straipsnio 1 dalis), kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, kad šaliai turi būti suteikta galimybė dėl jų pasisakyti, siekiant nepažeisti rungimosi principo ir nepriimti siurprizinio sprendimo (CPK 12 straipsnis). Kiekvienu individualiu atveju, be kita ko, reikšminga įverti, ar aplinkybes, kurias nurodė teismas, nesuteikdamas šaliai galimybės dėl jų pasisakyti, sudarė ieškinio atmetimo (patenkinimo) pagrindą, t. y., turėjo esminę reikšmę ginčo išnagrinėjimui.
48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo, be kita ko, papildomai nurodyta aplinkybė, kad apeliantė dalyvauja ne viename teisminiame ginče su perkančiosiomis organizacijomis dėl jų priimtų sprendimų nutraukti viešojo pirkimo sutartis, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas detalizavo atsakovės atliktus veiksmus bei motyvus, kuriais remdamasi ji nusprendė, kad apeliantės taikytos ,,apsivalymo“ priemonės yra nepakankamos, pateikė individualų šių aplinkybių teisinį vertinimą (žr. skundžiamo sprendimo 22–24 punktus) ir konstatavo, jog atsakovės sprendimas pašalinti apeliantę iš Pirkimo yra pagrįstas, t. y., tik įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovės priimto sprendimo teisėtumu, kaip papildomą aplinkybę, be kita ko, paminėjo, jog apeliantė dalyvauja ne viename teisminiame ginče su perkančiosiomis organizacijomis.
49. Taigi, ieškinio atmetimą lėmė ne aplinkybės, į kurias, be kita ko, atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, o individualus situacijos, perkančiajai organizacijai priimant skundžiamą sprendimą ir jo metu buvusių aplinkybių, įvertinimas, todėl teisėjų kolegija, remdamasi apeliantės nurodytais argumentais, neturi pakankamo pagrindo panaikinti iš esmės teisingą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
50. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-602-854/2024, suformuluotos praktikos. Nors tiek apeliantės nurodytoje, tiek nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl tiekėjo, įtraukto į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, (ne)pašalinimo iš pirkimo kaip nepatikimo, tačiau jos negali būti vertinamos kaip identiškos, kadangi skiriasi jų faktinės aplinkybės. Apeliantės nurodomoje byloje perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjo pateiktas ,,apsivalymo“ priemones, nusprendė jas laikyti pakankamomis atkuriant pasitikėjimą juo, priešingai nei atsakovė nagrinėjamoje byloje. Be to, tiek UAB ,,Proit“, tiek ir apeliantė yra skirtingi juridiniai asmenys, vykdė skirtingas sutartis, kurias dėl skirtingų priežasčių perkančiosioms organizacijoms vienašališkai nutraukus, buvo įrašytos į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Nurodyti bylų faktinių aplinkybių skirtumai, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl apeliantės pašalinimo iš Pirkimo išspręsti taip pat, kaip tai padaryta išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-602-854/2024.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo bei tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Antanas Rudzinskas
Žilvinas Terebeiza