Administracinė
byla Nr. R525-44/2011
Procesinio sprendimo
kategorija 18.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S
P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos
pirmininkas),
sekretoriaujant Alinai
Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui
Pauliui Vinkleriui,
atsakovo atstovui Z.
V.,
viešame teismo posėdyje
išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą
atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems
suinteresuotiems asmenims Darbo partijai, Lietuvos socialdemokratų partijai,
partijai Tvarka ir teisingumas dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo
atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija
(toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2011 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. Sp.-209
„Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos rinkimų galutinių rezultatų patvirtinimo“
(toliau – ir Sprendimas) nusprendė pagal Pagėgių savivaldybės rinkimų komisijos
Nr. 29 pateiktą rinkimų rezultatų nustatymo protokolą nustatyti ir patvirtinti
galutinius rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje bei pavesti Pagėgių
savivaldybės rinkimų komisijai Nr. 29 paskelbti šiuos rinkimų rezultatus.
Pareiškėjas V. M. pateikė skundą (b.l.
6–9), kuriuo prašo:
1) panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. kovo 4
d. sprendimą Nr. Sp.-209 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos rinkimų galutinių
rezultatų patvirtinimo“;
2) įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją paskirstyti
savivaldybės tarybos narių vietas tarp kandidatų, registruotų kaip patys save
išsikėlę.
Nurodo, kad atsakovo sprendimas patvirtinti galutinius
rinkimų rezultatus Pagėgių rinkimų apygardoje, pripažįstant trečiųjų
suinteresuotų asmenų, politinių partijų, iškeltus kandidatus išrinktais Pagėgių
savivaldybės tarybos nariais, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi
prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. pažeidžia Lietuvos Respublikos
Konstitucijos garantuotą vietos gyventojų bendruomenės savivaldą ir rinkimų
proporcinę sistemą bei pažeidžia jų, kaip kandidatų, teises į kandidatų
lygiateisiškumą. Pažymi, jog Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 119 straipsnio 1 daliai, kuri vietos gyventojų bendruomenei
laiduoja savivaldos teisę, ta apimtimi, kad joks subjektas neturi teisės kištis
į teritorijos administracinio vieneto valdymą bei valdymo institucijų sudarymą.
Tuo tarpu iš politinių partijų, kurios kelia kandidatus, nereikalaujama, kad
organizacijos nariai būtų teritorinio administracinio vieneto gyventojai, todėl
jie, kaip kandidatai, turi teisėtą lūkestį, kad kandidatai bus keliami,
laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų. Sprendimas taip pat prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, kuri išskirtinai
tik vietos gyventojų bendruomenei garantuoja tiesioginių rinkimų teisę į
savivaldybių tarybų narius. Teigia, jog tai reiškia, inter alia, kad tik
vietos gyventojai gali siūlyti kandidatus be tarpininko, kai tuo tarpu
politinės partijos atlieka pirminę atranką pagal jų pačių nustatytus principus,
todėl jie, kaip kandidatai, turi teisėtą lūkestį, kad konkuruojantys kandidatai
bus iškelti tomis pačiomis sąlygomis, kaip jie – tiesiogiai vietos gyventojų. Sprendimas
prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintam lygios rinkimų teisės principui. Pabrėžia, kad pasirinkus vien
proporcinę rinkimų sistemą negalima tokia situacija, kai rinkimuose dalyvauja
ne tik asmenys, įrašyti į politinių partijų (ar kitų kolektyvinių subjektų)
sudaromus kandidatų sąrašus, bet ir pavieniai asmenys, t. y. negalima tokia
situacija, kai pavieniai asmenys varžosi su kandidatų sąrašais, nes taip būtų
iškreipiama proporcinės rinkimų sistemos esmė. Tokia rinkimų tvarka, kai
pavieniai asmenys rungiasi su politinių partijų iškeltais kandidatų sąrašais,
galimai pažeidžia pasyviąją nuolatinių savivaldybių gyventojų rinkimų teisę, t.
y. jų teisę būti išrinktais. Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, kuri išskirtinai tik vietos
gyventojų bendruomenei garantuoja rinkimų teisę į savivaldybių tarybų narius ir
tai yra baigtinis sąrašas. Jokiems kitiems subjektams, įskaitant ir politines
partijas, Lietuvos Respublikos Konstitucija nėra suteikusi rinkimų teisės,
todėl jie, kaip kandidatai, turi teisėtą lūkestį, kad kandidatai bus keliami,
laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų. Sprendimas prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, kuri piliečiams
laiduoja teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą. Tokios nuostatos,
inter alia, reiškia teisę stoti į tarnybą ir į savivaldybės tarybos
narius lygiomis sąlygomis. Nurodo, kad politinės partijos keliami kandidatai
neturi rinkti jų kandidatūras palaikančių vietos gyventojų parašų. Sprendimas
prieštarauja ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatoms
dėl viešųjų juridinių asmenų. Politinė partija pagal Lietuvos Respublikos politinių
partijų įstatymo (toliau – ir Politinių partijų įstatymas) 2 straipsnį yra
viešas juridinis asmuo. Juridinių asmenų teisinį reglamentavimą įtvirtina CK,
pagal kurio 2.74 straipsnio 2 dalį, viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį
teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir
pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Tuo
tarpu trečiasis suinteresuotasis asmuo partija Tvarka ir teisingumas savo
steigimo dokumente – įstatuose, nėra numatęs veiklos ir tikslų kelti kandidatus
savivaldybių tarybų rinkimuose. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos
119 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, pažymi, jog kitiems subjektams,
išskyrus vietos gyventojus, nėra suteikiama teisė spręsti ir kandidatų į
savivaldybių tarybų narius kėlimo klausimą. Tokia nuostata taikoma ir politinių
partijų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs
(2001-06-28 nutarimas), kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata, jog
savivaldybės pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją
veikia laisvai ir savarankiškai, vertintina kaip šių vietos bendruomenių
dalyvavimo, valdant šias teritorijas, garantija. Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
skiriamos dvi viešosios valdžios sistemos: valstybės valdymas ir vietos
savivalda. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją vietos savivalda –
tai įstatymo numatytu valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių
(t. y. teritorinių arba vietos bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų
nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai
gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, tai savivaldybė yra įstatymo numatyto
valstybės teritorijos administracinio vieneto bendruomenė, turinti Lietuvos
Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę. Atsižvelgdamas į Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimą, aplinkybę, jog
politinės partijos yra viešieji juridiniai asmenys, tai yra tokie asmenys, kurių
valia išreiškiama per valdymo organus, o valdymo organų funkcijas gali vykdyti
asmenys, skirtingų savivaldybių gyventojai, arba asmenys, kurių nei vienas nėra
duotos savivaldybės nuolatinis gyventojas, konstatuoja, jog teisės politinėms
partijoms teikti registracijai kandidatus suteikimas prieštarautų
konstituciniams savivaldos principams, kadangi tokiu būdų būtų išreikšta valia
ne vietos bendruomenės, o galimai kitų savivaldybės bendruomenių atstovų. Daro
išvadą, jog tai būtų grubus kišimasis į teritorijos administracinių vienetų
bendruomenių kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos
Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarką ir
savaveiksmiškumą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio
2 dalyje įtvirtintas tiesioginių rinkimų principas reiškia, kad savivaldybių
tarybų narius rinkėjai renka be tarpininkų. Toks principas taip pat laiduoja
rinkėjams teisę be tarpininkų kelti kandidatus. Pažymi, jog Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje expressis verbis
įtvirtinta subjektinė rinkimų teisė, kaip rinkimų institutas, susideda iš trijų
teisių – teisės balsuoti, teisės siūlyti ir kelti (teikti registracijai;
siūlyti) kandidatus ir teisės kandidatuoti. Daro išvadą, kad kandidatų siūlymas
priklauso tik vietos gyventojams ir jie šią teisę įgyvendina tiesiogiai. Tuo
tarpu atsakovas, įregistruodamas politinių partijų atrinktus kandidatus,
pažeidė šį rinkimų principą. Pažymi, kad įstatymų leidėjui pasirinkus vien
proporcinę rinkimų sistemą, į politines atstovaujamąsias ar kitas demokratines
atstovaujamąsias institucijas gali būti renkami kandidatai, įrašyti tik į
rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų sudaromus sąrašus. Šie sąrašai yra
sudaromi iš tam tikro skaičiaus kandidatų. Be to, pasirinkus vien proporcinę
rinkimų sistemą, negalima tokia situacija, kai rinkimuose dalyvauja ne tik
asmenys, įrašyti į politinių partijų (ar kitų kolektyvinių subjektų) sudaromus
kandidatų sąrašus, bet ir pavieniai asmenys, t. y. negalima tokia situacija,
kai pavieniai asmenys varžosi su kandidatų sąrašais. Priešingu atveju, būtų
iškreipiama proporcinės rinkimų sistemos esmė. Todėl atsakovo registruoti
partijų keliami kandidatų sąrašai, kurie konkuravo su pareiškėju, kaip pavieniu
kandidatu, iškreipia proporcinę rinkimų sistemą. Teigia, jog atsakovas,
priimdamas registruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų politinių partijų keliamų
kandidatų sąrašus, neleistinai išplėtė subjektų, kurie turi rinkimų teisę, ratą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis išskirtinai tik
vietos gyventojų bendruomenės atstovams, kaip fiziniams asmenims, garantuoja
rinkimų teisę į savivaldybių tarybas ir tai yra baigtinis sąrašas. Tuo tarpu
atsakovas, registruodamas politinių partijų keliamų kandidatų sąrašus, neatsižvelgė
į viešųjų juridinių asmenų politinių partijų veiklos tikslus, į tai, ar šių
asmenų įstatuose numatyta veikla kelti kandidatus į vietos savivaldos tarybas. Pabrėžia,
jog atsakovas įregistravo politinių partijų keliamus kandidatus be vietos
gyventojų, palaikančių kandidatus, parašų, kai tuo tarpu pareiškėjo atžvilgiu
turėjo būti surinkti jį palaikančių vietos gyventojų parašai. Tokiu būdu
atsakovas pažeidė jo teisėtą lūkestį stoti į valstybinę tarnybą lygiomis
sąlygomis su kitais kandidatais.
Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą
prašo skundą atmesti.
Nesutikdamas su skundu, atsakovas atsižvelgia į Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnio 3 dalį,
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių
tarybų rinkimų įstatymas) 34 straipsnį, 83 straipsnio 2 dalį. Pažymi,
jog pareiškėjo argumentai, grindžiami CK nuostatomis, nepriimtini, nes CK
nuostatos negali būti taikomos. Remiasi CK 1.1 straipsnio 1, 2 dalimis ir
pabrėžia, jog Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kaip ir kitais rinkimų
įstatymais, reguliuojami santykiai priskiriami išimtinai viešosios teisės
sričiai ir būtent Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34, 83 ir kiti
straipsniai nustato kandidatų kėlimo (ir kėlimosi), mandatų dalinimo tvarkas.
Todėl susiklosčiusiems teisiniams santykiams turėtų būti taikomos ne CK
nuostatos, o kitų įstatymų, kurių reguliavimo sfera priskiriama viešajai teisei
– Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo ir Politinių partijų įstatymo,
nuostatos. Teigia, jog pareiškėjo argumentai, kad situacija, kai politinių
partijų iškelti kandidatai rungiasi su save išsikėlusiais kandidatais,
pažeidžia proporcinės rinkimų sistemos esmę ir Lietuvos Respublikos
Konstituciją, nėra teisiškai reikšmingi, nes Savivaldybių tarybų rinkimų
įstatymas, rinkimų teisės teorijos požiūriu, nustatė proporcinę rinkimų sistemą
su mažoritarinės sistemos elementais. Tuo tarpu tiek proporcinė rinkimų
sistema, tiek mažoritarinė ar mišri rinkimų sistema yra teisėtos rinkimų
sistemos. Pabrėžia, jog pareiškėjas neginčija kandidatų registravimo fakto,
kitaip tariant, neprieštarauja, kad buvo registruoti tiek save išsikėlę
kandidatai, tiek ir politinių partijų keliami kandidatai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos socialdemokratų
partija atsiliepimu į skundą prašo remtis Lietuvos socialdemokratų partijos
2011 m. kovo 16 d. atsiliepimo į pareiškėjos D. Š. 2011
m. kovo 8 d. skundą argumentais visa apimtimi, o pareiškėjo skundą atmesti kaip
nepagrįstą.
Nurodo, kad su skundu nesutinka, o Vyriausioji rinkimų
komisija, priimdama Sprendimą, nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų lūkesčių
ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiajam
administraciniam teismui 2011 m. kovo 8 d. ir 2011 m. kovo 9 d. pateikti
pareiškėjų S. R. ir kitos pareiškėjos D. Š.
skundai (2011-03-15 nutartimi sujungti į vieną bylą Nr. R-29-11), kurie
paremti analogiškais argumentais kaip ir pareiškėjo V. M. skundas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo partija Tvarka ir teisingumas
atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka.
Nurodo, kad Sprendimas yra objektyvus ir teisingas, o partija
Tvarka ir teisingumas dėl jo pretenzijų neturi.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė pareiškėjo
skundą, prašė jį tenkinti. Taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos
Respublikos Konstitucinį teismą prašant ištirti ar Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnis, 35
straipsnis, 55 straipsnio 2 dalies 2 punktas, pagal priėmimo procedūrą
neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai,
Konstituciniam valstybės principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 2 punktas, toje
apimtyje, kai pavieniai asmenys varžosi su kandidatų sąrašais neprieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios
rinkimų teisės principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų
įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 3 dalis, toje apimtyje, kai
asmenims norintiems išsikelti reikalaujama rinkti vietos gyventojų remiančius
kandidatą parašus, o tuo tarpu kandidatams, kuriuos kelia viešieji juridiniai
asmenys – politinės partijos, nereikia rinkti juos palaikančius vietos
gyventojų parašus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33
straipsnio 1 dalyje ir 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam lygios rinkimų
teisės principui bei 1 straipsnio demokratinės valstybės santvarkai ir atviros
visuomenės principui; ar Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų
įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, toje apimtyje, kai
viešiesiems juridiniams asmenims – politinėms partijoms, suteikiama teisė kelti
kandidatus neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1
dalyje ir 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai išskirtinai tik administracinio
vieneto nuolatinių gyventojų rinkimų teisei bei demokratinės valstybės
santvarkai ir atviros visuomenės principui; ar Lietuvos Respublikos
savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-968 priimti
Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 ir 35 straipsniai,
toje apimtyje, kai iš politinių partijų, kurios kelia kandidatus,
nereikalaujama, kad organizacijos nariai būtų gyventojai teritorinio
administracinio vieneto, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119
straipsnio 2 dalyje įtvirtintai išskirtinai tik administracinio vieneto
nuolatinių gyventojų rinkimų teisei bei demokratinės valstybės santvarkai ir
atviros visuomenės principui.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu
nesutiko ir nepalaikė prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį
teismą.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
II.
Skundas
netenkintinas.
Nagrinėjamoje
byloje pareiškėjas iškėlė ginčą dėl atsakovo sprendimo, kuriuo nustatyti ir
patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai Pagėgių rinkimų apygardoje. Grįsdamas
savo reikalavimus pareiškėjas kelia įvairių rūšių kandidatų išsikėlimo
(registracijos) klausimų (pvz., ar galėjo kelti partija kandidatų sąrašą ir
pan.) menamą neatitikimą LR Konstitucijai, tačiau konkrečiai nepateikia jokių argumentų
dėl balsų skaičiavimo ar mandatų dalinimo taisyklių ydingumo. Atsižvelgiant į
tai kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės ginčija atitinkamų
kandidatų, jų sąrašų registraciją, paskelbimą, tačiau sprendimų, kuriais jie
buvo įregistruoti ir ar paskelbti, šioje byloje pareiškėjai neginčija ir jie
nėra nuginčyti.
Kadangi
pareiškėjas nėra apskundęs ir nėra nuginčijęs atsakovo sprendimų dėl politinių
partijų iškeltų kandidatų įregistravimo Pagėgių rinkimų apygardoje, t.y. nėra
apskundęs atsakovo sprendimų, su kuriais pareiškėjas tiesiogiai sieja savo
nurodomą teisių pažeidimą šioje byloje ir iš kurių tiesiogiai kyla pareiškėjo
nurodomi teisių pažeidimai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra
nurodęs nei vieno argumento dėl balsų skaičiavimo ar mandatų dalinimo taisyklių
pažeidimo Pagėgių rinkimų apygardoje, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė,
jog atsakovas šioje byloje ginčiją sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų
patvirtinimo priėmė pažeisdamas kokias nors imperatyvias teisės aktų nuostatas.
Teismas negali spręsti ar pagrįstai vieni ar kiti kandidatai (jų sąrašai) buvo
įregistruoti Pagėgių rinkimų apygardoje, nes rinkimai jau yra įvykę, o byloje
skundžiami tik balsavimo rezultatai ir mandatų paskirstymas. Dėl to pareiškėjo
skundas negali būti tenkinamas.
Taip pat
netenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į LR Konstitucinį teismą,
nes Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, dėl
kurių atitikimo LR Konstitucijai kelia abejones pareiškėjas, nagrinėjamoje
byloje netaikytinos. Tuo tarpu teismas dėl įstatymo ar kito teisės akto
atitikimo LR Konstitucijai į LR Konstitucinį teismą gali kreiptis tik tuo
atveju, kai abejones keliantis teisės aktas turi būti taikomas konkrečioje
byloje (ABTĮ straipsnio 2 dalis).
Teismo kolegija
vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas
neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas