Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-1000-593/2014
Proceso Nr. 4-22-3-00317-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.; 45.4.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pažeidėjo E. B. advokato Antano Jarašiaus apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
E. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014-04-12, 13.39 val. vairavo G. B. priklausantį automobilį CITROEN SAXO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, alkotesteriu nustatytas 0,47 promilių girtumas, lengvas girtumo laipsnis. Nepateikė transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumento, taip pat transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus, bei padarė pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 1241 str. 7 d.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-07-23 nutarimu E. B. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, pagal ATPK 1241 str. 7 d. – 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Apeliaciniu skundu E. B. advokatas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti arba taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams. Skunde jis teigia, kad specialisto išvadoje Nr. T-A 3238/14(01) nurodyta, jog 2014-04-12, 14.30 val. buvo paimtas E. B. kraujas, kuriame rasta 0,35 promilės etilo alkoholio, o tai yra leistina norma. Be to, policijos pareigūnai privalo naudoti tik metrologiškai patikrintus alkotesterius. Tačiau teismui turėjo būti pateiktas žurnalas, kuriame registruojami patikros rezultatai ir laikas, bet tai nebuvo padaryta, todėl nepaneigta, kad šioje byloje naudoto alkotesterio patikros sertifikatas nebuvo užregistruotas ir juo tikėti negalima, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde teigiama, kad nustatydamas E. B. kaltę teismas rėmėsi prielaidomis. Pagal teismų praktiką, jei yra alkotesterio parodymai ir kraujo tyrimas, besąlygiškai vadovaujasi pastaruoju, nes jis yra žymiai tikslesnis, o kraujo tyrimu įstatymas leidžia vadovautis netgi tuo atveju, jei asmuo suspėja duoti kraują per 1 valandą, tuo tarpu E. B. tai padarė per 35 minutes. Be to, teismas vadovavosi ir ekspertizės aktu Nr. G 1630/14(01), kurio išvada nėra kategoriška, o tik tikėtina, kiek 2014-04-12, 13.55 val. alkotesteriu patikros metu E. B. kraujyje galėjo būti etilo alkoholio. Ekspertas kreipė dėmesį tik į alkotesterio rodmenis, tačiau nevertino kraujo tyrimo rezultato, nepateikė jokių galimo alkoholio kiekio organizme skaičiavimo argumentų bei metodinių nurodymų, todėl eksperto išvada yra nepilna ir šališka. Skunde teigiama, kad jei nuo E. B. būtų sklidęs stiprus alkoholio kvapas, kaip nurodė protokolą surašęs pareigūnas, alkotesteris būtų parodęs žymiai didesnį girtumą. Be to, teismas nurodė, kad dėl aplinkybės apie ligą (stiprią dantų parodontozę ir, kad pagal gydytojos nurodymą dažnai yra priverstas naudoti turinčius alkoholio dantų skalavimo skystį ir propolio ekstraktą), pažeidėjas pateikė medicininius dokumentus ir paaiškinimus per vėlai, t. y. jau paskyrus ekspertizę. Tačiau tai yra šališkas vertinimas, nes tokiu atveju teismas turėjo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teismas laikė, kad E. B. organizme patikrinimo metu buvo 0,47 promilės alkoholio (t. y. kad šis promilių skaičius „telpa“ į eksperto galimai nustatytas ribas – 0,41 – 0,50. Todėl teismas turėjo konstatuoti ne 0,47, o - 0,41 promilės girtumą ir tuo pagrindu buvo visos sąlygos taikyti ATPK 301 str. E. B. daugelį metų dirba vairuotoju, padaryti pažeidimai (pagrinde dėl greičio viršijimo) dėl to, kad vežioja aukštas pareigas užimančius asmenis, visas baudas nedelsiant sumokėdavo, yra vienintelis šeimos maitintojas, viena dukra studentė, kita nepilnametė, sutuoktinė dėl sveikatos nedirba. Skunde teigiama, kad šiek tiek išgėręs E. B. važiavau pirmą kartą, alkoholiu nepiktnaudžiauja, darbdavys jį charakterizuoja išimtinai teigiamai, dėl važiavimo išgėręs iš vakaro (apie 23 val.), nuoširdžiai gailisi, išklausė švietėjišką programą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Be to, administracinės teisės pažeidimo protokole ATPK 1241 str. 7 d. iš viso nenurodyta, t. y. šio straipsnio pažeidimu E. B. nebuvo kaltinamas, todėl ir pagal ATPK 1241 str. 7 d. jis nubaustas nepagrįstai.
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.
Sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ATPK 126 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnis. Tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014-04-12, 13.55 val. E. B. patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu, buvo nustatytas 0,47 promilių girtumas. Pats pažeidėjas paaiškino, kad iš vakaro buvo gėręs alaus ir apie 200 g degtinės, tačiau rytą pasitikrino savo turimu alkotesteriu ir pagal jo rodmenis viskas buvo gerai, todėl buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti transporto priemonę. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad E. B. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 2014-04-12, 14.30 val. buvo paimtas jo kraujas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos išvados Nr. T-A 3238/14(01) matyti, jog E. B. kraujyje rasta 0,35 promilių etilo alkoholio).
Įvertinęs įvykio vietoje patikrinimo metu alkotesteriu nustatytą E. B. neblaivumo laipsnį ir po 35 minučių E. B. medicinos įstaigoje duoto kraujo neblaivumui nustatyti tyrimo rezultatą, taip pat siekdamas objektyvaus bylos išnagrinėjimo ir visų abejonių pašalinimo, bylą nagrinėjęs apylinkės teismas 2014-04-28 nutartimi paskyrė teismo medicinos ekspertizę tikslu nustatyti, koks E. B. girtumas buvo jo patikrinimo metu, t. y. 2014-04-12, 13.55 val. Tuo pagrindu 2014-06-11 teismui buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. G 1630/14(01), kurio išvadoje nurodyta, jog 2014-04-12, 13.55 val. alkotesteriu patikros metu E. B. kraujyje galėjo būti 0,41 iki 0,50 promilės etilo alkoholio bei, kad alkotesteriu nustatytas girtumas 0,47 promilės neprieštarauja galimai tuo metu alkoholio koncentracijai jo kraujuje (0,41 – 0,50 promilės) paskaičiuotai, atlikus dujinį chromatografinį kraujo tyrimą. Šis ekspertizės aktas patvirtina, kad 2014-04-12, 13.55 val. nustatytomis aplinkybėmis pareigūnų sustabdytas vairuojantis automobilį bei patikrinus blaivumą, E. B. alkotesteriu nustatytas 0,47 promilės girtumas, kas patvirtina, kad tuo metu alkoholio koncentracijai jo kraujuje viršijo vairuotojui leistiną alkoholio koncentraciją ir siekė nuo 0,41 iki 0,50 promilės etilo alkoholio, o tai jau yra draudžiamas kiekis vairuotojui ir užtraukia atsakomybę pagal ATPK 126 str. 1 d. (lengvas neblaivumo laipsnis).
Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie E. B. ligą – stiprią dantų parodontozę ir, kad pagal gydytojos nurodymą jis dažnai yra priverstas naudoti turinčius alkoholio dantų skalavimo skystį ir propolio ekstraktą. Tačiau įvykio vietoje surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą E. B. savo paaiškinime nenurodė apie tai, kad prieš transporto priemonės vairavimą dėl ligos jis vartojo vaistus, kuriuose yra alkoholio. Šias aplinkybes jis nurodė tik 2014-07-17 teismo posėdyje, nors tokią aplinkybę jis turėjo galimybę nurodyti ir pateikti medicininius duomenis dar 2014-04-28 teismo posėdyje, kuomet buvo prašoma skirti ekspertizę E. B. girtumui vairavimo metu nustatyti. Todėl toks skundo motyvas vertinamas kritiškai ir atmetamas kaip nepagrįstas.
Įvertinus šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą daroma išvada, kad skundžiamu nutarimu E. B. nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio (0,47 prom.). Todėl skundžiamu nutarimu jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. Remiantis tuo, skundo motyvai, kad eksperto išvada Nr. G 1630/14(01) yra nepilna ir šališka, teismas jo kaltę grindė prielaidomis, taip pat dėl to, kad teismas turėjo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, yra atmetami kaip nepagrįsti. Skunde taip pat keliamos abejonės dėl E. B. neblaivumui įvykio vietoje nustatyti naudoto alkotesterio ir jo metrologinio patikrinimo. Tačiau iš byloje esančio AB „Vilniaus metrologijos centro“ išduoto 2014-02-28 patikros sertifikato Nr. 1522616 matyti, kad alkotesteris ,,Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0017 yra tinkamas naudoti, o patikros sertifikatas galioja iki 2014-08-27. Todėl abejoti alkotesterio, kuriuo buvo nustatytas E. B. neblaivumas, duomenų teisingumu pagrindo nėra.
Skunde E. B. advokatas nurodo ir tai, kad administracinės teisės pažeidimo protokole ATPK 1241 str. 7 d. iš viso nenurodyta, t. y. šio straipsnio pažeidimu E. B. nebuvo kaltinamas, todėl ir pagal ATPK 1241 str. 7 d. jis nubaustas nepagrįstai. Tačiau toks skundo motyvas prieštarauja byloje esančiam 2014-04-12 administracinio teisės pažeidimo protokolui Nr. 20P-10461471-14, iš kurio matyti, kad E. B. inkriminuojamas ir ATPK 1241 str. 7 d. (b. l. 1). Pats pažeidėjas taip pat nurodė, kad dukros automobilio dokumentai visą laiką būdavo automobilyje, todėl neapsižiūrėjo. Iš vyresniojo patrulio E. B. 2014-04-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad E. B. nepateikė transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumento, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Todėl daroma išvada, kad skundžiamu apylinkės teismo nutarimu E. B. pagrįstai nubaustas ir pagal ATPK 1241 str. 7 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti E. B. ATPK 301 straipsnį ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. E. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, o toks administracinės teisės pažeidimas yra priskiriamas prie šiurkščių (ATPK 27 str.). Tokiu būdu E. B. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nors skunde nurodoma, kad E. B. nuoširdžiai gailisi, jog vairavo apsvaigęs, tačiau tuo pačiu ginčija įvykio aplinkybes, kas verčia abejoti jo gailėjimosi nuoširdumu. E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per vienerius metus padarė kelių eismo pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. Be to, praeityje jis ne kartą baustas už KET pažeidimus. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl to, kad E. B. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, dėl jo šeiminės, materialinės padėties, teigiamos darbdavio charakteristikos ir kitų pažeidėją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Be to, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu, įvertinęs pamintas aplinkybes ir taip pagal ATPK 126 str. 1 d. paskyrė sankcijoje numatytą minimalią pagrindinę ir papildomą nuobaudas. Todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti pažeidėjui mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, t. y. neatimti teisės vairuoti transporto priemonės, pagrindo nėra. Tokios nuostatos šioje dalyje laikėsi ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, todėl toks nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
n u t a r i a :
pažeidėjo E. B. advokato apeliacinio skundo netenkinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Daiva Jankauskienė