Administracinė byla Nr. I-20-505/20101

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01167-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.,74.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 11 d.

Kaunas

              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Čekanausko ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Mildai Bučnytei,

dalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Andrėjui Salovui ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl oficialaus perspėjimo panaikinimo,

nustatė:

E. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-09-07 taikytą prevencinio poveikio priemonę - oficialų perspėjimą Nr. 20-6-1-38 (b.l.2,3).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad taikyta prevencinė priemonė yra nepagrįsta, kadangi nėra duomenų apie jo priklausymą organizuotai grupuotei, neįvertinta informacija apie organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą bei asmens ryšius su ja, t.y. nelegalių kasų kūrimą, naujų asmenų verbavimą, jos narių specializavimąsi nusikalstamai veiklai ir funkcijų pasidalijimą, veiklos plėtimą, ryšių su korumpuotomis teisėsaugos institucijomis ir jų pareigūnais palaikymą, žvalgybos ir kontražvalgybos kūrimą, aktyvų nusikalstamo pasaulio ir  jos narių profesionalumo ugdymą. Remiantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatomis neatliko veiksmų, susijusių su organizuotomis grupuotėmis, keliančių grėsmę visuomenės ar valstybės saugumui, viešajai tvarkai, asmenų teisėms ir laisvėms. Nurodė, kad mokosi Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre, jokia neteisėta veikla neužsiima ir nepalaiko ryšių su nusikalstamų grupuočių nariais, todėl ginčijamame akte išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti.

Pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta (b.l. 18, 26). Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 str., išaiškino pareiškėjui teisę pateikti papildomą skundo reikalavimą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-09-07 nutarimo Nr.20-6-1-38 panaikinimo, tačiau pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko ir šia teise nepasinaudojo (b.l.21,22,24).

Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime į skundą, o atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjui prevencinio poveikio priemonė, t.y. oficialus perspėjimas skirtas dėl jo ryšių su organizuotomis grupuotėmis, jų nariais, manant, kad jis gali padaryti nusikaltimus. Turima slapta medžiaga yra pagrįstas pagrindas manyti, kad pareiškėjas priklauso nusikalstamai grupuotei. Pritaikyta poveikio priemonė paskirta remiantis informacija, gauta operatyvinių veiksmų atlikimo metu bei užfiksuota teisės aktų nustatyta tvarka, kaip tai numato Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 4 d. (b.l.14,15).

Skundas netenkintinas.

              Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato l.e. viršininko pareigas D. Ž. 2010-09-07 patvirtino nutarimą Nr. 20-6-1-38, kuriuo pareiškėjui taikyta prevecinė poveikio priemonė- oficialus perspėjimas (b.l. 30). Vykdydamas nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas Andrėj Salovas, vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, 2010-09-07 pareiškė E. M. oficialų perspėjimą, kadangi jo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, jo buvimas demokratinėje visuomenėje sudaro palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms (b.l. 31).

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-09-07 pareiškėjui pareikšto oficialaus perspėjimo Nr. 20-6-1-38 teisėtumo ir pagrįstumo, kuris priimtas vykdant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato l.e. viršininko pareigas patvirtinto 2010-09-07 nutarimą Nr. 20-6-1-38.

2010-09-07 nutarime Nr. 20-6-1-38 Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo, nurodyta, kad prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą – E. M. nutarta taikyti atsižvelgiant į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie šio asmens ryšius su ,,(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama grupuote, kurios aktyvus narys jis yra, galintis vykdyti turto prievartavimo, automobilio vagysčių ir kitus apysunkius, sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Oficialiame perspėjime nurodyta, kad jis priimtas remiantis nutarimu, esant  pakankamam pagrindui manyti, kad E. M. savo veiksmais gali varžyti kitų žmonių teises ir laisves bei kelti grėsmę visuomenės saugumui. Oficialiame perspėjime pareiškėjui aiškiai nurodyti aspektai, kad jam, savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai remiant organizuotas grupes ar nusikalstamus susivienijimus, priklausant jiems, teikiant finansinę ar materialinę paramą, naudingą informaciją nusikalstamai veiklai plėtoti, turint tikslą padaryti nusikaltimus ir kitą neteisėtą veiklą, keliančią žalą valstybės, visuomenės ir asmenų interesams, slepiant ir apie tai nepranešant teisėsaugos institucijoms, bus taikomos teisinio poveikio priemonės, asmenį traukiant administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (b.l. 31).

Oficialus perspėjimas yra viena iš Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau-ONUĮ) 3 str. įtvirtintų prevencinio poveikio priemonių rūšių. Oficialus perspėjimas - tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis (ONUĮ 5 str.). Pagal ONUĮ 4 str. tokia prevencinio poveikio priemonė gali būti taikoma asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-29 nutarime yra pažymėjęs, kad asmenų ryšiai su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais reiškia, jog ,,vienas iš būtinų pagrindų asmeniui taikyti Įstatyme nustatytas prevencines poveikio priemones turi būti duomenys, kurie atspindi tokius minėtų asmenų veiksmus, kurie liudija ne tik tai, kad šie asmenys palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, bet ir tai, kad šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius (ar labai sunkius) nusikaltimus“.

Aiškindamas ONUĮ 4 str. taikymą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą pažymėjęs, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Todėl, taikant šį straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti (ABTĮ 86 str. taikymo prasme išaiškinti) nurodytos informacijos gavimo teisėtumą, t. y. patikrinti, ar minėta informacija buvo renkama ir pateikta įgaliotam taikyti minėtas prevencines poveikio priemones policijos pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti pateiktus įrodymus jų leistinumo aspektu. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatos blanketinį pobūdį, būtina vadovautis ir kitais minėtos informacijos rinkimą reglamentuojančiais įstatymais (šiuo atveju Operatyvinės veiklos įstatymu). Svarstomoje normoje nurodytos informacijos pobūdis bei turinys parodo, kad ši informacija gali būti prieinama tik griežtai apibrėžtam asmenų ratui, t. y. ji turi turėti slaptumo elementus. Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo požiūriu tai patvirtina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 str. 1 d. 19 p., pagal kurį valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie vykdomą (vykdytą) operatyvinę veiklą bei šios veiklos rezultatus. Pagal svarstomą teisės normą nėra būtina, kad nurodytos informacijos surinkimas būtų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys (byloje nagrinėjamu aspektu) turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-224/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-803/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1387/2009 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui E. M. taikyta prevencinio poveikio priemonė - oficialus perspėjimas, dėl to, jog byloje esanti neslapta medžiaga atskleidžia faktus, kad pareiškėjas bendrauja ir palaiko ryšius su baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) įtariamaisiais R. B. ir R. M., kuriems taip pat buvo taikytos prevencinio poveikio priemonės (b.l. 32-33, 34-39). Minėti asmenys anksčiau teisti. Iš Ataskaitos apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.40-49) matyti, kad ikiteisminis tyrimas šių asmenų veiksmų atžvilgiu pradėtas dėl įtarimo – savavaldžiavimo veikiant bendrininkų grupėje, panaudojant psichinę ir fizinę prievartą. Minėti asmenys yra E. M. pažįstami (b.l.45). Neslaptos medžiagos visuma leidžia spręsti apie galimus pareiškėjo ryšius su tam tikrais asmenimis, galimai susijusiais su organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, o tai neigiamai charakterizuoja pareiškėją. Pareiškėjo asmenybę taip pat apibūdina byloje esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenys apie fizinį asmenį, iš kurių matyti pareiškėjo padarytų baudžiamųjų veikų sąrašas. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingumo įvykdymas neatsiejamas nuo byloje esančių duomenų viseto vertinimo, kurioje yra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą spręsti, kad tam tikra pareiškėjo veikla nėra suderinama su pagrindinio šalies įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi, ir gali kelti pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams. Byloje esanti medžiaga, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankama imperatyvaus pobūdžio padarinių, reikalavimo asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, atsiradimui. Minėta vieša bylos medžiaga suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovas tiek neįslaptintų, tiek operatyvinių duomenų pagrindu (teismo posėdžio metu teismui pateikta susipažinti įslaptinta medžiaga) turėjo pagrindą išvadai, jog pareiškėjas E. M. palaiko ryšius su organizuotomis grupuotėmis ir gali vykdyti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, o tai yra ONUĮ numatytas pagrindas taikyti prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą, todėl pripžintina jog 2010-09-07 oficialus perspėjimas Nr. 20-6-1-38 E. M. buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai.

Reikalavimas, kad pareiškėjas laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nedarytų oficialiame perspėjime nurodytų teisės pažeidimų, nėra didesnis pareiškėjo laisvių suvaržymas nei numato ONUĮ 5 str. nuostata, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą oficialų perspėjimą vien dėl to, kad pareiškėjas yra įspėtas nedaryti konkrečių teisės pažeidimų.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad vykdant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010-09-07 nutarimą Nr.20-6-1-38 pareikštas E. M. 2010-09-07 oficialus perspėjimas Nr. 20-6-1-38 yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai

Daina Kukalienė

Gintaras Čekanauskas

Asta Urbonienė