Administracinė byla Nr. I-1856-643/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00495-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;
(S)
55.1.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodo, kad nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d. buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas (vidutinis kamerų plotas siekė 8 kv. m, o jose buvo laikomas su 2–6 asmenimis). Pažymi, kad kamerose buvo bloga ventiliacija, netinkamas apšvietimas, padidėjusi drėgmė. Kamerose trūko kėdžių, stalo, todėl maistas buvo dedamas šalia sanitarinio mazgo. Gyvendamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, buvo pažemintas jo orumas. Į kameras nebuvo išduodamos jokios higienos priemonės. Be to, jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis ir priverstas kvėpuoti tabako dūmais, nors dėl to, jog yra nerūkantis, pareigūnus įspėjo.
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–23).
Nurodo, kad iš pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais jam tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Dėl kamerų įrengimo pažymi, jog gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai, kartu su pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio, o gyvenamųjų patalpų įrengimas atitinka įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Asmenų privatumui užtikrinti dalyje gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios artimiausiu metu bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Dėl patalpų vėdinimo pažymi, kad patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinimas natūraliu būdu atitinka higienos normos reikalavimus ir tie asmenys, kurie reguliariai vėdina ir tvarko kameras, problemų dėl pelėsių ir drėgmės neturi. Gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Higienos priemonės, t. y. skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (iki 50 ml) dantų šepetėlis ir 1 vnt. tualetinio popieriaus kartą per mėnesį būdavo išduodami tik suimtiesiems. Tvirtina, kad priėmimo-paskirstymo skyriuje tarnybą atliekantys pareigūnai kontroliuoja, kad suimtieji, nuteistieji ir pareigūnai nerūkytų. Dėl šios priežasties pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, užpildė Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K, adaptacijos anketą. Joje į pateiktą klausimą, ar suimtasis arba nuteistasis pageidauja būti laikomas su rūkančiaisiais asmenimis, pažymėjo „taip“ ir pasirašė, jog sutinka būti laikomas su rūkančiaisiais asmenimis. Lukiškių TI-K administracija vadovavosi pareiškėjo užpildytais duomenimis, o skundų ar prašymų dėl laikymo su rūkančiais asmenimis negavo. Lukiškių TI-K mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei negali kilti civilinė atsakomybė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d.
Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, todėl yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančią, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).
Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto
Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 16, 51–52) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo šiose kamerose: 105, 252 ir 398. Pareiškėjas 2016-11-10 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016-11-11 perkeltas į kamerą Nr. 252 (plotas – 42,33 kv. m; 7 asmenys kameroje). 2016-11-12–2016-11-13 kameroje Nr. 252 buvo 9 asmenys. 2016-11-14 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 398 (plotas – 32,33 kv. m; 1 asmuo kameroje). 2016-11-15–2016-11-17 kameroje Nr. 398 buvo 5 asmenys. 2016-11-18–2016-11-25 kameroje Nr. 398 buvo 4 asmenys. 2016-11-26–2016-12-04 kameroje Nr. 398 buvo 5 asmenys.
Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas kamerose ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas arba su kitais asmenimis. Teismas neturi pagrindo nesiremti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie laikotarpius ir kameras, kuriose buvo pareiškėjas, jų plotus, bei jose buvusių asmenų skaičių. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, visose pareiškėjo kamerose buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamojo ploto reikalavimas (pareiškėjui kameroje vidutiniškai tekdavo nuo 4,7 kv. m iki 8,08 kv. m ir vieną dieną, t. y. 2016 m. lapkričio 14 d. – 32,33 kv. m). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl higienos sąlygų (ventiliacijos, apšvietimo, drėgmės)
Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo bloga ventiliacija, netinkamas apšvietimas, padidėjusi drėgmė.
Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma).
Pagal HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 12 d. pranešime (b. l. 53–54) nurodyta, kad Lukiškių TI-K nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus. Patikrinimo aktais nustatyta, kad pareiškėjo kamerose Nr. 105 ir 398 buvo užtikrintas vėdinimas per langus (b. l. 27, 29, 40, 42).
HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal HN 134:2015 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Lukiškių TI-K atsiliepime pažymi, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsių ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Patikrinimo aktais nustatyta, kad santykinė oro drėgmė pareiškėjo kamerose (105, 398) atitiko Higienos normos reikalavimus (b. l. 27, 38, 40, 42).
HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (HN 134:2015 15 punktas). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 12 d. pranešime (b. l. 53–54) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx. Patikrinimo aktuose nustatyta, kad pareiškėjo kamerose (105, 398) buvo užtikrintas tinkamas apšvietimas (b. l. 27, 40, 42). Nors Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie pareiškėjo kameroje Nr. 252 buvusį apšvietimą, galimybę vėdinti kamerą bei santykinę oro drėgmę, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui nesiskundus dėl atitinkamų laikymo sąlygų, Lukiškių TI-K ir negali pateikti patikrinimo aktų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Dėl inventoriaus trūkumo
Pareiškėjas teigia, jog dėl inventoriaus (stalo, kėdžių) trūkumo, buvo priverstas maistą laikyti šalia sanitarinio mazgo.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato, kad kameroje turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.6–14.8 papunkčiai).
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė konkrečios kameros, kurioje trūko inventoriaus. Taip pat nenurodė ir nepateikė duomenų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl trūkstamo kietojo inventoriaus. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai yra pernelyg abstraktūs, neparemti jokiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis ir konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Dėl higienos priemonių
Pareiškėjas taip pat skundžiasi ir tuo, jog į kameras nebuvo išduodamos jokios higienos priemonės.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų (toliau – Normos) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 7 punkte nurodyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Normose taip pat numatyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai), einančiam (einančiai) praustis duše, kiekvieną kartą išduodama po 30 g muilo. Tardymo izoliatoriuose laikomiems nuteistiesiems dantų šepetėlių, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas Normose neįtvirtintas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 4 d. (25 paras) (b. l. 16). Taigi ginčo laikotarpiu galiojo Normų redakcija, nustatanti, kad tik suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas yra nuteistas asmuo ir jam Lukiškių TI-K kalinimo laikotarpiu skunde nurodytos higienos priemonės nebuvo išduotos. Taigi, kaip matyti iš tuo metu galiojusių teisės normų ir nustatytų faktinių aplinkybių, Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu laikėsi Normose įtvirtintų taisyklių ir nuteistiesiems, įskaitant ir pareiškėją, neišduodavo higienos priemonių. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (įskaitant higienos priemonėmis) tvarkai, nemokiems nuteistiesiems higienos priemonės galėjo būti išduodamos tik esant jų prašymui.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 suformuota praktika, kurioje LVAT, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika, Konvencijos ir Konstitucijos nuostatų aiškinimu, išaiškino, jog esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes <…> suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje konstatavo, jog nuteistųjų neaprūpinimas skunde nurodytomis higienos priemonėmis vien dėl to, kad Normos nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų. LVAT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo (taip pat ir aprūpinimą asmens higienos priemonėmis) tvarka, pagal kurią tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos kaip ir suimtiesiems – tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai. LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.
Teismas, vadovaudamasis ir nenukrypdamas nuo nurodytos LVAT praktikos, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, į tai, kad Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą CK 6.271 straipsnio prasme.
Dėl laikymo su rūkančiaisiais
Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors pareigūnus buvo įspėjęs, kad yra nerūkantis.
HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas, atvykęs į įstaigą, užpildė anketą, kurioje pažymėjo, jog sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, todėl įstaigoje buvo laikomas kaip rūkantis asmuo. Taip pat pažymėjo, kad su skundais, pareiškimais dėl laikymo įstaigoje su rūkančiais (nerūkančiais) asmenimis pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Į bylą pateikta Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K adaptacijos anketa, kurioje pareiškėjas prie klausimo ,,Ar norite būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje su rūkančiais asmenimis“ pažymėjo atsakymą ,,taip“ (b. l. 55), o teiginio ,,Būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis“ gale pažymėjo sutinku ir pasirašė (b. l. 56). Pareiškėjas nenurodė, jog kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas perkelti jį į kamerą su nerūkančiais asmenimis. Teigė, jog įspėjo Lukiškių TI-K pareigūnus, kad nerūko, tačiau nepagrindė, kad nesutiko būti laikomas su rūkančiais asmenimis.
LVAT praktikoje nurodoma, jog nustačius, kad nebuvo kliūčių pareiškėjui išreikšti savo valią dėl laikymo kamerose su nerūkančiais asmenimis, tačiau jis tokia galimybe nesinaudojo, laikoma, jog pareiškėjo teisių pažeidimas nenustatytas (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje A-1498-525/2017).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, apklausos anketoje pats nurodė, jog sutinka gyventi su rūkančiais asmenimis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs Lukiškių TI-K administracijos jį laikyti su nerūkančiais asmenimis ir toks prašymas būtų nepatenkintas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Dėl neturtinės žalos
Pareiškėjas teigia, jog laikant jį netinkamomis sąlygomis buvo pažemintas jo orumas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/102)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmę ir jų mastą, pripažintina, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų (neišdavus higienos priemonių (25 paras), patyrė tam tikrų nepatogumų ir dvasinių kančių, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų didesnį sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl higienos priemonių neišdavimo. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 400 Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra per didelė.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatyto pažeidimo pobūdį ir intensyvumą, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 250 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 250 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132–133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. L. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią pareiškėjo A. L. skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė