Civilinė byla Nr. e2A-1041-798/2022

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00075-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas AndersenBel Limited Liability Company kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą (toliau – ir arbitražas, arbitražo teismas), prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „BEBAWA“ priteisti 88 091,20 Eur skolą, 4 996,58 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo arbitraže iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad skola susidarė atsakovei nesumokėjus už ieškovo suteiktas paslaugas 2021 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. 1136 pagrindu – 86 148 Eur ir 2022 m. sausio 18 d. sąskaitos faktūros Nr. 45 pagrindu, kuri ieškinio pateikimo dieną sudarė 1 943,20 Eur.

II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu arbitražo byloje Nr. V-0087/2021e ieškinį atmetė. Arbitražo teismas, išnagrinėjęs ieškovo reikalavimus, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tinkamai suteikė atsakovui paslaugas, už kurias šis išrašė ginčijamas sąskaitas faktūras, ir už kurias prašo priteisti skolą.

III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.       Ieškovas AndersenBel Limited Liability Company pateikė skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriame prašo nurodytą sprendimą panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Arbitražo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pareiškėjo manymu, arbitražas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvykdė esminį viešosios tarkos pažeidimą – ieškovo teisės į sąžiningą procesą pažeidimą, sprendimą byloje priimant galimai šališkam bei priklausomam subjektui, kuriam įtakos turėjo valstybės institucijų formuojamos politikos.

3.2.                      Ieškovas yra Baltarusijos valstybėje veikiantis subjektas – įmonė, vykdanti veiklą informacinių technologijų srityje, teikiantis šias paslaugas tame tarpe ir Lietuvos Respublikos subjektams. Ieškovui nėra taikomos jokios sankcijos ar apribojimai, susiję su Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu. Ieškovas jokia forma nepalaiko karo veiksmų ir šią poziciją aiškiai išreiškia socialiniuose tinkluose. 

3.3.                      Be to, svarbi aplinkybė yra ta, kad arbitras, priėmęs skundžiamą sprendimą, A. I., yra advokatas. Iš žiniasklaidoje pateikiamų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) ir advokatų tarybos pirmininko M. K. išsakomų argumentų yra akivaizdu, kad advokatai yra suvaržyti savo profesinėje veikloje, teikdami teisines paslaugas bet kuriam agresiją Ukrainoje remiančios valstybės subjektui, nepriklausomai nuo to, kad pats subjektas aiškiai išreiškia savo priešingą poziciją – nepritarimą agresijai. Priklausomai nuo pareigūnų subjektyvaus vertinimo, advokatai gali užsitraukti net ir baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kelia pagrįstų abejonių arbitro – advokato nešališkumas bei nepriklausomumas.

3.4.                      Ieškovo teigimu, nagrinėjamoje byloje arbitro, priėmusio skundžiamą sprendimą, objektyvumui galimai turėjo įtakos Lietuvos valstybės institucijos – FNTT pareigūnų pozicija bei tikėtinas siekis išvengti galimų asmeninių, advokatui taikomų sankcijų, priėmus Baltarusijos valstybės subjektui palankų sprendimą. Pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo bei šiuo metu nėra tiesioginių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti arbitro objektyvumu. Tačiau, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus principus bei šiame skunde nurodytus motyvus būtina pašalinti bet kokias abejones, net ir tariamas, kurios galėjo turėti įtakos priimtam arbitražo sprendimui. To galima pasiekti tik panaikinant skundžiamą sprendimą.

3.5.                      Atkreipė dėmesį, kad arbitras nėra profesionalus teisėjas, o jo priimami sprendimai tiesiogiai susiję su arbitro kvalifikacija, kompetencija, patirtimi vadovauti ginčo sprendimui bei subjektyviu (taigi, nebūtinai teisingu) bylos aplinkybių vertinimu. Skundžiamame arbitražo sprendime konstatuojama, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, (a) kokios paslaugos buvo suteiktos 2021 m. gruodžio bei 2022 m. sausio mėnesiais ir (b) patvirtinančių, jog ginčijamose sąskaitose nurodytos paslaugos išties buvo suteiktos. Todėl arbitras sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tinkamai suteikė atsakovei paslaugas, už kurias išrašė ginčijamas sąskaitas ir už kurias prašo priteisti skolą.

3.6.                      Ieškovo vertinimu, ginčas tarp šalių nebuvo išspręstas teisingai, neatskleidus jo esmės: arbitražo teismas neteisingai vertino svarbias teisingam ginčo išsprendimui aplinkybes, pasisakė tik dėl vienintelio ginčo aspekto – paslaugų suteikimo / nesuteikimo fakto.

3.7.                      Ieškovas ir atsakovė, sudarydami sutartį, kurios pagrindu kilo ginčas, susitarė dėl paslaugų teikimo, jų užsakymo, terminų, perdavimo-priėmimo įforminimo, apmokėjimo terminų bei procedūrų. Šalys taip pat nustatė pretenzijų teikimo procedūras bei nepasinaudojimo teise jas teikti pasekmes. Be kita ko, šalys sutartyje numatė, kad ieškovas, suteikęs paslaugas, kiekvieną kalendorinį mėnesį atsakovei pateikia paslaugų priėmimo-perdavimo aktą pasirašyti. Atsakovė, gavusi priėmimo – perdavimo aktą, jį privalo pasirašyti per 5 dienas arba nepasirašyti, nurodant aplinkybes, dėl kurių buvo atsisakyta pasirašyti šį aktą. Tokia praktika tarp šalių buvo įprasta bei realiai vykdoma. Tuo atveju, jei atsakovė nepasirašo jai pateikto priėmimo – perdavimo akto ir / arba nepateikia nepasirašyto priėmimo–perdavimo akto su pastabomis, laikytina, jog ieškovas paslaugas suteikė tinkamai, tai yra be trūkumų ir tuo pačiu ieškovas įgyja teisę reikalauti iš atsakovės sutarto atlygio. Taigi, nagrinėjamu atveju arbitražo teismas negalėjo pakeisti šalių sutarties nuostatų ir joje numatytos tvarkos.

3.8.                      Arbitras neįvertino ir to, kad duomenys apie atliktas paslaugas yra atsakovės informacinėje sistemoje, prie kurių priėjimo ieškovas neturi prieigos.

3.9.                      Ypač svarbios faktinės aplinkybės, dėl kurių arbitražas nepasisakė bei priėmė prieštaraujantį joms sprendimą, yra liudytojo byloje C. B. paaiškinimas, kad tarp šalių nėra ginčo dėl paslaugų teikimo fakto. Atsakovės nesutikimo su ieškiniu pagrindas yra sutarties rezultato nepasiekimas, tačiau tarp šalių pasirašytos sutarties sąlygos galutinio sutarties rezultato nenurodė. Atsakovės atstovas liudytojas C. T. nurodė, kad jis savo iniciatyva pakeitė teikiamų paslaugų kryptį bei sprendimus, dėl ko visas paslaugų teikimo procesas buvo apsunkintas. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovo atstovas, bendradarbiavęs su C. T., liudytojas D. S..

3.10.                      Taip pat arbitražo sprendimo nepagrįstumą bei neteisėtumą įrodo ir kita svarbi aplinkybė: arbitražas, atmesdamas ieškinį visa apimtimi, prieštarauja atsakovės pozicijai, kuria ji pripažino, kad ieškovas tinkamai nesuteikė paslaugų / darbų ir kai kuriais atvejais apskritai nesuteikė paslaugų / darbų, o bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad, jos manymu, paslaugų ieškovas suteikė 25 proc. Taigi, ieškinys negalėjo būti atmestas visiškai.  

3.11.                      Be visų aukščiau nurodytų argumentų, ieškovas pažymėjo ir tai, kad jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti teismine gynyba. Ieškovo mokėjimas Valstybinei mokesčių inspekcijai (žyminis mokestis) „Swedbank“, AB nebuvo atliktas, nors ieškovui jokios sankcijos nėra taikomos.

4.       Atsiliepime į ieškovo AndersenBel Limited Liability Company skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, atsakovė UAB „BEBAWA“ prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Atsakovė nesutinka su skundo argumentais, kadangi arbitras byloje buvo pasirinktas abiejų šalių ir ieškovas viso arbitražo bylos nagrinėjimo metu nekėlė jokių abejonių dėl arbitro nešališkumo ar nepriklausomumo. Nagrinėjant bylas arbitraže arbitrai, kurie yra advokatai, neteikia teisinių paslaugų, jie veikia pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) nuostatas ir yra nepriklausomi subjektai nagrinėjantys ginčą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovo iniciatyva buvo į sutartį įtrauktos nuostatos, leidžiančios visus ginčus ar pretenzijas, kylančias iš sutarties arba susijusius su ja, įskaitant ginčus dėl sutarties galiojimo, pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo, galutinai spręsti vieno arbitro Vilniaus komerciniame arbitražo teisme.

4.2.                      Atsakovei yra nesuprantami ieškovo argumentai dėl jo teisės į sąžiningą procesą pažeidimo, sprendimą byloje priimant galimai šališkam bei priklausomam subjektui, kai pats ieškovas sutiko su arbitro kandidatūra ir viso arbitražo bylos nagrinėjimo metu nekėlė jokių abejonių dėl arbitro galimo šališkumo ir / ar priklausomumo. Pažymėjo, kad 2022 m. kovo 23 d. šalys pasirašė susitarimą dėl arbitro A. I. paskyrimo bylos nagrinėjimui dėl jo ilgametės (daugiau nei 15 metų) patirties technologijų ir intelektinės nuosavybės teisės srityse. Susitarimas buvo pateiktas į bylą pasirašytas abiejų šalių.

4.3.                      Ieškovo skundo argumentai dalyje dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra formalūs ir pagrįsti vien ieškovo išvedžiojimais. Todėl ieškovo teiginiai, kad advokatai privalo pranešti FNTT apie bandymus užmegzti verslo ryšius arba teikiamas teisines paslaugas sankcionuotoms įmonėms yra visiškai nesusiję nei su arbitražo byla, nei su teismui pateikto skundo pagrindu, nurodytu KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose yra numatyta teisė advokatui būti arbitru.

4.4.                      Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių viešosios tvarkos pažeidimą nagrinėjamu atveju. Pats ieškovas skunde nurodo, kad nėra įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti arbitro objektyvumu, tačiau neva pašalinti bet kokias abejones, net ir tariamas, galima tik panaikinant arbitražo sprendimą. Atsakovės manymu, arbitražo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, yra pagrįstas ir teisėtas.

4.5.                      Ieškovas skunde nurodo, kad ginčas tarp šalių nebuvo išspręstas teisingai, nes buvo neatskleista jo esmė. Anot ieškovo arbitražas neteisingai vertino svarbias teisingam ginčo išsprendimui aplinkybes. Pažymėtina, kad iš pateikto skundo turinio akivaizdu, jog skundas teismui buvo pateiktas su tikslu peržiūrėti arbitražo sprendimą iš esmės. Dėl šios priežasties yra svarbu paminėti, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų (ne)egzistavimo neturi teisės peržengti jam priskirtų kompetencijos ribų – arbitražo teismo sprendimų tikrinti fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu.

4.6.                      Tai, kad arbitro priimtas sprendimas nesutapo su ieškovo lūkesčiu, jog priimtas sprendimas būtų palankus ieškovui, nėra pagrindas sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl arbitražo teismo sprendimų peržiūrėjimo procedūros ir esminių principų

5.       Ieškovo vertinimu, ginčas tarp šalių nebuvo išspręstas teisingai, neatskleidus jo esmės,                     t. y. arbitražo teismas neteisingai vertino svarbias teisingam ginčo išsprendimui aplinkybes, pasisakė tik dėl vienintelio ginčo aspekto – paslaugų suteikimo / nesuteikimo fakto. Taip pat, anot ieškovo, arbitražo teismas neteisingai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus.

6.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodyti ieškovo argumentai suteikia pagrindą manyti, kad ieškovas turi tikslą, jog Lietuvos apeliacinis teismas peržiūrėtų Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą iš esmės. Tačiau kaip teisingai teigia atsakovė, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų (ne)egzistavimo, neturi teisės peržengti jam priskirtų kompetencijos ribų – arbitražo teismo sprendimų tikrinti fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu.

7.       Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus dėl fakto ar (ir) teisės nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčų dalyko ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais, ji suteikia šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-611/2021).

8.       Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį, skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant šiame skyriuje nustatytas taisykles.

9.       Pagal KAĮ 8 straipsnį arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi. Teismai negali kištis į arbitražo teismo, į nuolatinės arbitražo institucijos ir jos pirmininko veiklą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pagal KAĮ 50 straipsnio 3 dalį Lietuvos apeliacinis teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, kai padavusi skundą šalis pateikia įrodymus, kad: 1) viena iš arbitražinio susitarimo šalių pagal taikomus įstatymus buvo neveiksni arba arbitražinis susitarimas negalioja pagal šalių susitarimu taikomus įstatymus, o kai šalys dėl arbitražiniam susitarimui taikomų įstatymų nesusitarė, – pagal valstybės, kurioje buvo priimtas arbitražo teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią norima remtis arbitražo teismo sprendimu, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinį nagrinėjimą arba kitaip nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo paaiškinimus; arba 3) arbitražo teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo ar ginčo dalies, kuri nebuvo perduota arbitražui. Jeigu galima atskirti ginčo dalį, kuri buvo perduota arbitražui, ta arbitražo teismo sprendimo dalis, kuria yra išspręsti arbitražui perduoti klausimai, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražo teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo ir (arba) imperatyvių šio įstatymo nuostatų; 5) ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui; arba 6) arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

10.       Minėti KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka, yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su viešosios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinami       ex officio (pagal pareigas) (KAĮ 50 straipsnio 4 dalis), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, numatyti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, analizuojami tik esant tokiam vienos iš šalių reikalavimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016 64 punktą). Pareiga įrodyti pastarųjų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų buvimą tenka šaliai, kuri jais remiasi. Toks atitinkamų arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindų patikrinimo tvarkos ir įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių teisinis reglamentavimas yra nustatytas tiek KAĮ, tiek UNCITRAL pavyzdiniame įstatyme, kurio pagrindu parengtas KAĮ, tiek 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio valstybėje priimto arbitražo sprendimo atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti pagrindus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-471-916/2016 67 punktą).

11.       Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tąsa (tolimesnė arbitražo bylos stadija), o savarankiškas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 24 punktą; 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/ 2022 21 punktą). Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022  22 punktą). Lietuvos apeliacinis teismas pagal jam priskirtą kompetenciją gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą tik KAĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais, kurių sąrašas yra baigtinis, o sprendžiant dėl minėtų pagrindų egzistavimo, arbitražo teismo sprendimai netikrinami fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu.

12.       Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija neanalizuoja ir plačiau nepasisako dėl ieškovo argumentų dalyje, kurioje yra prašoma įvertinti arbitražo teismo sprendimą fakto ir materialiosios teisės taikymo bei įrodymų vertinimo aspektu.

Dėl sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai

13.       Ieškovas Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą prašo panaikinti KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte įtvirtintu arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindu – arbitražo teismo sprendimo prieštaravimu Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

14.       Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant, ar arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, teismas nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, netikrina ir nevertina proceso ir materialiosios teisės normų tinkamo taikymo ir aiškinimo, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo     2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Kreipimasis į Lietuvos apeliacinį teismą prašant panaikinti arbitražo teismo sprendimą dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai vertintinas kaip išimtinio pobūdžio galimybė šaliai, dėl kurios priimtu arbitražo teismo sprendimu galbūt padaryta šiurkščių galiojančios teisinės tvarkos pažeidimų, neigiamai veikiančių visos valstybės teisinės sistemos stabilumą ir dėl to netoleruotinų, apginti savo teises ir kartu viešąjį interesą. KAĮ įtvirtinta galimybė bendrosios kompetencijos teismui peržiūrėti arbitražo teismo sprendimą yra ribota ir gali būti pateisinama tik siekiant apsaugoti Lietuvos valstybės viešąją tvarką bei pamatinius teisės principus, vertybes, bet jokiu būdu negali būti aiškinama plečiamai, t. y. taip, kad leistų bendrosios kompetencijos teismui patikrinti arbitražo teismo sprendimą iš esmės, pakartotinai išnagrinėjant šalių ginčą ir taip paneigiant arbitražo teismo, kaip savarankiškos ginčus nagrinėjančios institucijos, esmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Viešosios tvarkos išlygos taikymas galimas tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, o pačios fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu. Tarptautinės viešosios tvarkos sampratos turinys taip aiškinamas tiek taikant nacionalinio arbitražo panaikinimo procedūrą, tiek ir sprendžiant užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo Lietuvoje klausimą (KAĮ 50–51 straipsniai) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1263-381/2020, 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1026-407/2021).

15.       Pirmiausia, ieškovas, teigdamas, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos valstybės viešajai tvarkai nurodo, jog jis yra Baltarusijos valstybėje veikiantis subjektas – įmonė, vykdanti veiklą informacinių technologijų srityje, teikiantis šias paslaugas tame tarpe ir Lietuvos Respublikos subjektams. Ieškovui nėra taikomos jokios sankcijos ar apribojimai, susiję su Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu. Ieškovas jokia forma nepalaiko karo veiksmų ir šią poziciją aiškiai išreiškia socialiniuose tinkluose. Taip pat, ieškovo vertinimu, jam buvo atimta teisė pasinaudoti teismine gynyba, kadangi dėl taikomų sankcijų jis negalėjo sumokėti už ieškinį žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad šie argumentai nėra susiję su reikalavimu dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo. Kaip minėta, arbitražo teismo jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus dėl fakto ar (ir) teisės nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčų dalyko ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi, lieka neaišku, kodėl ieškovas, susitaręs su atsakove dėl alternatyvaus ginčo sprendimo būdo, vėliau savo poziciją pakeitė ir siekė, kad ginčas būtų nagrinėjamas teisme, o ne arbitraže.

16.       Ieškovo manymu, svarbi aplinkybė yra ta, kad arbitras, priėmęs skundžiamą sprendimą, A. I., yra advokatas. Iš žiniasklaidoje pateikiamų FNTT ir advokatų tarybos pirmininko M. K. išsakomų argumentų yra akivaizdu, kad advokatai yra suvaržyti savo profesinėje veikloje, teikdami teisines paslaugas bet kuriam agresiją Ukrainoje remiančios valstybės subjektui, nepriklausomai nuo to, kad pats subjektas aiškiai išreiškia savo priešingą poziciją – nepritarimą agresijai. Priklausomai nuo pareigūnų subjektyvaus vertinimo, advokatai gali užsitraukti net ir baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, kelia pagrįstų abejonių arbitro – advokato nešališkumas bei nepriklausomumas.

17.       Šiuo atveju ieškovas be pagrindo sutapatino A. I., kaip advokato, veiklą ir jo, kaip nepriklausomo arbitro, veiklą.

18.       Kiekvienam asmeniui garantuojama teisė į tinkamą procesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Ši teisė taip pat nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Teisės į tinkamą procesą svarbią sudėtinę dalį sudaro, inter alia (be kita ko), garantija, kad kiekvieno asmens byla sprendžiama pagal įstatymą sudaryto, nešališko ir nepriklausomo subjekto. KAĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad arbitražo teismas, nuolatinė arbitražo institucija ir jos pirmininkas, spręsdami šiame įstatyme reglamentuojamus klausimus, yra nepriklausomi. Taigi nepriklausomai nuo to, koks subjektas – teismas ar arbitražas nagrinėja bylą, turi būti užtikrinama, kad šis subjektas būtų nešališkas ir nepriklausomas, sudaromas laikantis įstatymo reikalavimų. Priešinga situacija – nešališkumo ir (arba) nepriklausomumo nebuvimas ar pagrįstų abejonių dėl minėtų faktorių egzistavimas bei jų nepašalinimas protingomis priemonėmis asmeniui vykdant funkcijas, susijusias su arbitražo sudėtimi, gali pažeisti bylos šalių teisę į tinkamą procesą, todėl gali būti kvalifikuojama kaip procesinės viešosios tvarkos pažeidimas.

19.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartyje civilinėje byloje    Nr. e3K-3-378/2016, konstatuojant, kad tais atvejais, kai gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių objektyviam stebėtojui galėtų kilti pagrįstų abejonių dėl skiriančiojo subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko ar kt.) nešališkumo ir nepriklausomumo atliekant šią funkciją, šios aplinkybės turėtų būti atskleidžiamos bylos šalims, taip pat šalinamos vadovaujantis KAĮ 9 straipsniu – kreipiantis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą dėl atitinkamo procesinio veiksmo atlikimo.

20.       Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų kėlęs arbitro A. I. šališkumo klausimą bylą nagrinėjant Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Pažymėtina, kad arbitras – fizinis asmuo, paskirtas arba ginčo šalies, arba ginčo šalių susitarimu, arba šio įstatymo nustatyta tvarka ginčui spręsti (KAĮ 3 straipsnio 2 dalis). Arbitras, neatstovauja nei vienos iš ginčo šalių, o advokatas yra asmuo, turintis teisę teikti teisinę pagalbą asmenims, organizacijoms. Advokatas yra bylos šalies atstovas pagal pavedimą (CPK 57 straipsnis), kuris turi teisę atstovauti šalies interesus teisme, sudaręs su atstovaujamuoju atstovavimo sutartį (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, minėta, A. I. veikė kaip arbitras ir nebuvo sudaręs sutarties, kurios pagrindu turėtų teisę atstovauti ieškovo, veikiančio Baltarusijoje, interesams. Darytina išvada, kad priešingai nei nurodo ieškovas, nagrinėjant bylas arbitraže arbitrai, kurie yra advokatai, neteikia teisinių paslaugų, jie veikia pagal KAĮ nuostatas ir yra nepriklausomi subjektai nagrinėjantys ginčą.

21.       Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija ieškovo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje arbitro, priėmusio skundžiamą sprendimą, objektyvumui galimai turėjo įtakos Lietuvos valstybės institucijos – FNTT pareigūnų pozicija bei tikėtinas siekis išvengti galimų asmeninių, advokatui taikomų sankcijų, priėmus Baltarusijos valstybės subjektui palankų sprendimą, yra atmestini kaip nepagrįsti.

22.       Teisėjų kolegijai nenustačius KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytų pagrindų panaikinti arbitražo teismo sprendimą, Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės skundas atmetamas. Kiti skundo argumentai neturi esminės įtakos sprendžiant dėl arbitražo teismo sprendimo (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

24.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro  1 452 Eur. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu, 

n u t a r i a :

Atmesti pareiškėjo AndersenBel Limited Liability Company skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. V-0087/2021e.  

Priteisti iš ieškovo AndersenBel Limited Liability Company (juridinio asmens kodas 192588439) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BEBAWA“ (juridinio asmens kodas 305483424) naudai.

Teisėjai                        Rasa Gudžiūnienė

                Antanas Rudzinskas

Žilvinas Terebeiza